Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
Laikina apsauga esant masiniam perkeltųjų asmenų srautui

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Laikina apsauga esant masiniam perkeltųjų asmenų srautui

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2001/55/EB dėl taisyklių, suteikiančių perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių ES šalių tarpusavio pastangų pusiausvyrą

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

  • Direktyva sukuriamas planas, kaip spręsti masinio atvykimo problemą, kai į ES atvyksta užsienio piliečiai, negalintys sugrįžti į savo šalį, visų pirma dėl karo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimo.
  • Ja nustatoma neatidėliotina laikina apsauga šiems perkeltiesiems asmenims.
  • Ja skatinama tokius asmenis priimančių ES šalių pastangų pusiausvyra, tačiau nereikalaujama prieglobsčio prašytojų privalomo paskirstymo ES šalyse.
  • Danijanedalyvauja įgyvendinant šią direktyvą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Laikinos apsaugos įgyvendinimas

  • Laikina apsauga visose ES šalyse įgyvendinama Tarybos sprendimu, kuriuo patvirtinamas masinis perkeltųjų asmenų srautas į ES ir nurodomos asmenų grupės, kurioms reikalinga apsauga.
  • Apsaugos trukmė yra vieneri metai. Ji gali būti pratęsiama ne daugiau kaip dvejiems metams.
  • Apsauga gali būti nutraukiama, jei Taryba nusprendžia, kad žmonėms yra saugu sugrįžti į savo kilmės šalį.
  • ES šalys turi užtikrinti, kad perkeltieji asmenys nori atvykti į jų šalį.

Kai kuriems asmenims laikina apsauga gali būti nesuteikta.

Tai apima asmenis:

  • įtariamus:
    • padarius nusikaltimą taikai *;
    • padarius karo nusikaltimą arba nusikaltus žmonijai;
    • padarius sunkų nepolitinio pobūdžio nusikaltimą;
  • padarius veiksmus, prieštaraujančius Jungtinių Tautų tikslams ir principams;
  • esant pavojingus saugumui priimančiojoje ES šalyje.

Laikinos apsaugos poveikis

ES šalys turi išduoti asmenims, kuriems suteikiama laikina apsauga, leidimą gyventi.

Jis galioja visą apsaugos laiką.

Asmenys, kuriems suteikiama laikina apsauga, turi teisę:

  • dirbti pagal darbo sutartį arba savarankiškai;
  • pasinaudoti suaugusiųjų švietimu, profesiniu mokymu ir įgyti darbo patirties;
  • gauti tinkamą apgyvendinimą;
  • gauti socialinę paramą ir finansinę pagalbą bei medicininę priežiūrą.

Vaikai, jaunesni kaip 18 metų, taip pat turi teisę į švietimą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir priimančiosios ES šalies piliečiai.

Jeigu kai kuriems šeimos nariams buvo suteikta laikina apsauga skirtingose ES šalyse, arba jeigu kai kurių šeimos narių dar nėra ES, jiems turi būti suteikta teisė susijungti toje pačioje ES šalyje.

Šios taisyklės atitinka ES taisykles, kurios pateikiamos Direktyvoje 2013/33/ES dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo.

Prašymas suteikti prieglobstį

Asmenys, kuriems suteikiama laikina apsauga, turi turėti teisę pateikti prašymą suteikti prieglobstį. Asmenį priimanti ES šalis atsako už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Tačiau šalys gali nuspręsti, kad asmuo, kuriam suteikta laikina apsauga, tuo pat metu negali gauti prieglobsčio prašytojo statuso.

Tai padeda šalims sumažinti naštą prieglobsčio sistemai pasiūlant laikiną apsaugą ir atidedant prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Direktyva 2013/32/ES nustatomos bendros ES taisyklės dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo.

Laikinos apsaugos pabaiga

  • Apsaugos metu arba pasibaigus laikinai apsaugai ES šalys turi imtis veiksmų, kad apsaugoti asmenys galėtų pasinaudoti savanoriško grįžimo teise.
  • Jei reikalingas priverstinis grąžinimas, šalys turi užtikrinti, kad tai bus atliekama nesumenkinant žmogaus orumo ir kad nėra jokių įtikinamų humanitarinių priežasčių, dėl kurių grąžinimas gali būti neįmanomas.
    • Asmenys, kurie negali keliauti dėl sveikatos būklės, negali būti priversti grįžti, kol nepagerės jų sveikata.
    • Šeimoms, kurių vaikai yra nepilnamečiai ir lanko mokyklą, gali būti leidžiama pasilikti iki mokslo metų pabaigos.

Administracinė parama

Direktyvoje išdėstytas priemones remia Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas. Jeigu perkeltųjų asmenų skaičius bus didesnis nei ES šalių nustatytas priėmimo pajėgumas, Taryba imsis atitinkamų priemonių, įskaitant rekomendaciją teikti papildomą paramą tą srautą priimančioms ES šalims.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2001 m. rugpjūčio 7 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2002 m. gruodžio 31 d.

Šioje direktyvoje numatytas planas dar neįgyvendinamas.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos, įskaitant išsamų 2016 m. direktyvos nagrinėjimą, žr.:

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Nusikaltimas taikai: pagal tarptautinę teisę tai yra agresyvaus karo arba karo, pažeidžiančio tarptautinius susitarimus, sutartis arba garantijas, planavimas, ruošimasis karui, karo pradėjimas arba vykdymas, taip pat dalyvavimas bendrajame plane arba bendrininkavimas atliekant pirmiau minėtus veiksmus.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12–23)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60–95)

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96–116)

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (OL L 150, 2014 5 20, p. 112–142)

paskutinis atnaujinimas 28.03.2017

Top