Help Print this page 
Title and reference
Bendroji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema (PVM direktyva)

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Bendroji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema (PVM direktyva)

Šioje direktyvoje susistemintos nuostatos, įgyvendinančios bendrąją PVM sistemą, taikomą vartoti skirtų prekių ir paslaugų, perkamų ir parduodamų Europos Sąjungoje (ES), gamybai bei paskirstymui. Siekiant užtikrinti neutralų mokesčio poveikį nepriklausomai nuo sandorių skaičiaus, PVM apmokestinamieji asmenys gali iš savo mokėtino PVM sąskaitos atskaityti kitam PVM apmokestinamajam asmeniui sumokėtą mokesčio sumą. Galiausiai PVM, kaip prekės ar paslaugos galutinės kainos procentinį priedą, sumoka galutinis vartotojas.

DOKUMENTAS

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos [Žr. iš dalies keičiantį (-čius) aktą (-us)].

SANTRAUKA

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – tai bendras vartojimo mokestis, taikomas komercinei veiklai, susijusiai su prekių gamyba bei paskirstymu ir paslaugų teikimu. Šioje PVM direktyvoje susistemintos nuostatos dėl bendrosios PVM sistemos įvedimo Europos Sąjungoje (ES).

Bendroji PVM sistema taikoma vartoti skirtoms prekėms ir paslaugoms, perkamoms ir parduodamoms ES. Šis mokestis apskaičiuojamas remiantis prekių ir paslaugų pridėtine verte kiekvienu gamybos ir paskirstymo grandinės etapu.

Mokestis renkamas per dalinių mokėjimų sistemą, kuri leidžia apmokestinamiesiems asmenims (įmonėms, įregistruotoms PVM mokėtojomis) iš savo PVM sąskaitų atskaityti mokesčių sumą, ankstesniuoju etapu sumokėtą kitiems apmokestinamiesiems asmenims už pirkinius, įsigytus komerciniam naudojimui. Šis mechanizmas reiškia, kad mokestis yra neutralus nepriklausomai nuo sandorių skaičiaus.

Galiausiai, PVM, kaip prekės ar paslaugos galutinės kainos procentinį priedą, sumoka galutinis vartotojas. Ši galutinė kaina yra kiekvieno gamybos ir paskirstymo etapo pridėtinės vertės suma. Prekių arba paslaugų tiekėjas (apmokestinamasis asmuo) sumoka už prekes ir paslaugas sumokėtą PVM nacionalinei mokesčių inspekcijai, atskaitęs savo tiekėjams jau sumokėtą PVM.

Taikymo sritis

Sandoriai už atlygį ES valstybės teritorijoje, kai juos atlieka apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks, yra apmokestinami PVM. Bet kurio asmens atliekamas importas taip pat yra apmokestinamas PVM.

Apmokestinamieji sandoriai yra:

  • prekių tiekimas, kai prekes tiekia apmokestinamasis asmuo;
  • prekių įsigijimas už atlygį Bendrijos viduje iš kitos ES valstybės;
  • paslaugų teikimas, kai paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo;
  • prekių importas iš už ES ribų (trečiųjų teritorijų arba ne ES šalių).

Prekių įsigijimo sandoris ES viduje – tai toks sandoris, kai prekės pervežamos iš vienos ES valstybės į kitą. Jis vyksta, jei prekes, apmokestinamojo asmens parduotas išgabenimo ES valstybėje, kitoje ES valstybėje (atgabenimo) įsigyja apmokestinamasis asmuo, veikiantis kaip toks, arba neapmokestinamasis juridinis asmuo. Taip pat jis vyksta, kai kiti asmenys įsigyja naujas transporto priemones ir akcizais apmokestinamus produktus .

Jei neapmokestinamųjų juridinių asmenų ir tam tikrų rūšių nuo mokesčių atleistų apmokestinamųjų asmenų atliktų prekių įsigijimo sandorių ES viduje bendra vertė neviršija 10 000 EUR per metus, šie sandoriai yra apmokestinami PVM tik tada, jei pirkėjas nusprendžia užsiregistruoti PVM mokėtoju.

Naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcionavimo objektų arba antikvarinių daiktų įsigijimo sandoriai ES viduje neapmokestinami PVM, kai pardavėjas yra apmokestinamasis prekybininkas arba pardavimo viešame aukcione organizatorius, sumokėjęs už šias prekes mokestį, taikant specialią pelno maržos apmokestinimo schemą.

Teritorinio taikymo sritis

ES PVM netaikomas šiose trečiosiose teritorijose:

  • Heligolando saloje, Biusingeno teritorijoje, Seutoje, Melilijoje, Livinjyje, Italijos Kampione ir Italijai priklausančiuose Lugano ežero vandenyse (teritorijose, kurios nepriklauso ES muitų teritorijai);
  • Atono kalne, Kanarų salose, Prancūzijos užjūrio departamentuose, Alandų salose ir Normandijos salose (teritorijose, kurios priklauso ES muitų teritorijai).

Pagal Sutartį, PVM taip pat netaikomas Gibraltare ir Kipro dalyje, kurios Kipro Respublikos vyriausybė faktiškai nevaldo. Šie regionai laikomi trečiosiomis teritorijomis.

Kadangi Monako Kunigaikštystė, Meno sala ir Jungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenios bazių teritorijos nelaikomos ne ES valstybėmis, jose PVM taikomas.

Apmokestinamieji asmenys

Apmokestinamasis asmuo – tai asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą. Ekonominė veikla apima gamintojų, prekybininkų ar paslaugas teikiančių asmenų veiklą, įskaitant kasybą bei žemės ūkio veiklą ir laisvųjų profesijų veiklą. Jei asmenys yra sudarę darbo sutartį su darbdaviu ar yra susieti kitais teisiniais ryšiais, kuriais sukuriami darbdavio ir dirbančiojo santykiai, tai šių atlyginimą gaunančių ir kitų asmenų veikla nelaikoma savarankiška.

Asmenys, retkarčiais tiekiantys naujas transporto priemones, gabenamas į kitas ES valstybes, laikomi apmokestinamaisiais asmenimis.

ES valstybės apmokestinamuoju asmeniu gali laikyti bet kurį asmenį, kuris retkarčiais vykdo su ekonomine veikla susijusį sandorį, ypač pastato ar pastato dalių ir žemės, ant kurios jis pastatytas, tiekimą iki pirmo pastato panaudojimo arba žemės statybai tiekimą.

Valstybinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijos ir viešosios teisės reguliuojamos kitos įstaigos nelaikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai vykdo veiklą ar sandorius, kuriuos jie vykdo kaip valdžios institucijos, išskyrus atvejus, kai laikant jas neapmokestinamaisiais asmenimis būtų labai iškraipoma konkurencija. Šios organizacijos laikomos apmokestinamaisiais asmenimis, kai jos atlieka tam tikrus komercinius sandorius.

Apmokestinamieji sandoriai

Prekių tiekimas - teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas.

Visi sandoriai, kurie nėra prekių tiekimas, laikomi paslaugų teikimu.

Prekių įsigijimas ES viduje – teisės disponuoti kilnojamuoju materialiuoju turtu kaip savininkui įsigijimas, kai prekės atgabenamos įsigyjančiam asmeniui į kitą ES valstybę.

Prekių importas – prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, įvežimas į Bendriją. Prekių importu laikomas ir prekių, kurios išleistos į laisvą apyvartą, įvežimas į Bendriją iš trečiosios teritorijos.

Apmokestinamųjų sandorių vieta

Prekių tiekimo vieta:

  • vieta, kurioje prekės yra tiekimo momentu (kai prekės nėra siunčiamos ar gabenamos);
  • prekių buvimo vieta tuo metu, kai pradedamas jų siuntimas ar gabenimas prekes įsigyjančiam asmeniui (kai prekės yra siunčiamos ar gabenamos);
  • keleivių vežimo maršruto pradžia (kai prekės parduodamos laivuose, orlaiviuose arba traukiniuose);
  • prekes įsigyjančiojo asmens buvimo vieta (kai tiekiamos dujos gamtinių dujų paskirstymo sistemomis ES viduje arba su šiomis sistemomis sujungtais tinklais, kai tiekiama elektros energija, šiluma arba vėsa šilumos arba vėsinimo tiekimo sistemomis).

Prekių įsigijimo ES viduje vieta laikoma ta vieta, kur baigiasi prekių siuntimas ar gabenimas jas įsigyjančiam asmeniui.

Paslaugų teikimo apmokestinamiesiems asmenims vieta laikoma ta vieta, kur paslaugų gavėjas turi įsteigęs savo verslą, arba, jei paslaugos teikiamos kitur įsikūrusiam nuolatiniam paslaugų gavėjo padaliniui, vieta, kur įsikūręs tas nuolatinis padalinys, arba nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, vieta, kur paslaugų gavėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena. Paslaugų teikimo neapmokestinamiesiems asmenims vieta laikoma ta vieta, kur paslaugų tiekėjas turi įsteigęs savo verslą, arba, jei paslaugos teikiamos iš kitur įsikūrusio nuolatinio paslaugų tiekėjo padalinio, vieta, kur įsikūręs tas nuolatinis padalinys, arba nesant tokios verslo vietos ar nuolatinio padalinio, vieta, kur paslaugų tiekėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kur paprastai gyvena.

Tačiau šioms bendrosioms taisyklėms yra išimčių. Tai paslaugos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, keleivių ir prekių transportu, kultūros, meno, sporto, mokslo, švietimo ir pramogų veikla, restoranų ir viešojo maitinimo paslaugos, taip pat trumpalaikės transporto priemonių nuomos paslaugos. Pagrindinis šių išimčių tikslas yra užtikrinti, kad paslauga būtų apmokestinama ten, kur ji faktiškai vartojama.

Kai paslaugos teikiamos ne ES valstybėse, ES valstybės, siekdamos išvengti dvigubo apmokestinimo, neapmokestinimo ar konkurencijos iškraipymo atvejų, gali laikyti, kad:

  • kai kurios nors paslaugos teikiamos jų teritorijoje, šių paslaugų teikimo vieta yra už ES ribų, jei paslaugos faktiškai vartojamos ir naudojamos už ES ribų;
  • kai kurios nors paslaugos teikiamos už ES ribų, šių paslaugų teikimo vieta yra jų teritorijoje, jei paslaugos faktiškai vartojamos ir naudojamos jų teritorijoje.

Prekių importo vieta yra ES valstybė, kurios teritorijoje yra prekės, kai jos įvežamos į ES.

Apmokestinimo momentas ir prievolė apskaičiuoti PVM

Išskyrus tam tikrus konkrečiai išvardytus atvejus, apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti mokestį atsiranda atlikus prekių tiekimą ar paslaugų teikimą.

Įsigyjant prekes ES viduje, apmokestinimo momentas įvyksta tada, kai įvyksta sandoris, o prievolė apskaičiuoti mokestį atsiranda kito mėnesio po sandorio atlikimo 15-tąją dieną. Tačiau jei sąskaita faktūra išrašoma iki tos dienos, prievolė apskaičiuoti mokestį atsiranda sąskaitos išrašymo dieną.

Tačiau nuo 2013 m. sausio 1 d., įsigaliojus Direktyvai 2010/45/ES, prievolė apskaičiuoti PVM tapo privaloma sąskaitos faktūros išrašymo metu arba pasibaigus šios direktyvos 222 straipsnyje nurodytam terminui, jei iki tol nebuvo išrašyta sąskaita.

Importuojant prekes, apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti mokestį atsiranda tada, kai prekės yra įvežamos į ES valstybę.

Apmokestinamoji vertė

Tiekiant prekes, teikiant paslaugas ir įsigyjant prekes ES viduje, apmokestinamoji vertė apima visus atvejus, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas už sandorius gauna atlygį iš prekes ar paslaugas įsigyjančio asmens. Tai apima ir tiesiogiai su šių sandorių kaina susijusias subsidijas. Apmokestinamoji vertė apima mokesčius, muitus ir rinkliavas (išskyrus patį PVM), taip pat atsitiktines išlaidas, kurias tiekėjui turi padengti prekes ar paslaugas įsigyjantis asmuo, bet neapima tam tikro kainos sumažinimo, nuolaidų ir patirtų išlaidų padengimo.

Importuojant prekes, apmokestinamoji vertė yra muitinės vertė. Ji apima mokesčius, muitus ir rinkliavas, kuriuos reikia mokėti už importo ES valstybės ribų, ir kuriuos reikia mokėti importuojant prekes (išskyrus patį PVM), taip pat atsitiktines išlaidas (pakavimo, transporto ir t. t.)

PVM tarifai

Apmokestinamiesiems sandoriams taikomas ES valstybės, kurioje vyksta sandoriai, nustatytas tarifas ir sąlygos. Standartinis PVM tarifas yra tam tikras procentas nuo apmokestinamosios vertės, kuris iki 2015 m. gruodžio 31 d. turi būti ne mažesnis nei 15 %.

ES valstybės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus, kurie turi būti ne mažesni kaip 5 %. Lengvatiniai tarifai taikomi tik PVM direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui (pataisyta Direktyvos 2009/47/EB).

Pasikonsultavusios su PVM komitetu, ES valstybės taip pat gali taikyti lengvatinį tarifą gamtinėms dujoms, elektros energijai ir centralizuotam šildymui.

Galiausiai, nukrypstant nuo įprastų taisyklių, tam tikros ES šalys tam tikrose teritorijose turi teisę taikyti lengvatinius, tarp jų mažesnius nei minimalius ir nulinius, tarifus.

Kai kurie nukrypimai, numatyti dešimties valstybių, prisijungusių prie ES 2004 m. gegužės 1 d., stojimo akte, buvo taikomi tik iki 2010 m. gruodžio 31 d. Kai kurie buvo pratęsti arba įtraukti į Direktyvos 2009/47/EB bendrąsias taisykles.

Neapmokestinimas PVM

PVM neapmokestinamos prekės ir paslaugos yra parduodamos galutiniam vartotojui, pardavimui netaikant PVM. Tačiau kai prekių tiekimas arba paslaugų teikimas neapmokestinamas PVM, prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas negali atskaityti už pirkimo sandorius mokėtino PVM. Šis neapmokestinimas PVM be teisės atskaityti reiškia, kad paslėptas PVM lieka vartotojo mokamoje kainoje. Neapmokestinimas PVM turėtų būti aiškiai atskirtas nuo nulinio PVM tarifo, kurį kai kurios ES valstybės turi teisę taikyti, ir kuris reiškia, kad galutinėje vartotojo mokamoje kainoje nėra jokio likutinio PVM.

Kai kurie sandoriai neapmokestinami PVM su teise atskaityti; šių atvejų pagrindinis tikslas – atsižvelgti į vietą, kurioje prekės arba paslaugos vartojamos ir apmokestinamos: šie sandoriai atleidžiami nuo PVM jų kilmės ES valstybėje, nes jie bus apmokestinti paskirties valstybėje.

Neapmokestinimas PVM be teisės atskaityti

Dėl socialinių-ekonominių priežasčių, PVM neapmokestinamos:

  • tam tikros visuotinės svarbos veiklos rūšys (kaip antai, ligoninės ir sveikatos priežiūra, prekės ir paslaugos, susijusios su gerovės ir socialinės apsaugos darbu, mokyklinis ir universitetinis švietimas, taip pat tam tikros kultūrinės paslaugos);
  • tam tikri sandoriai, tarp jų draudimas, kredito suteikimas, tam tikros bankininkystės paslaugos, pašto ženklų pardavimas, loterijos ir lošimai, ir tam tikri nekilnojamojo turto sandoriai.

Siekiant palengvinti prekybą, PVM neapmokestinamas tam tikrų prekių importas iš už ES ribų. Tai apima galutinį importą prekių, kurių tiekimas neapmokestinamas PVM ES valstybėje, į kurią jos importuojamos, ir prekių, kurių galutinis importas reglamentuojamas direktyvomis 2007/74/EB (prekės, gabenamos keleivių bagaže), 2009/132/EB (prekės, importuojamos nekomerciniais tikslais) ir 2006/79/EB (nekomercinio pobūdžio smulkios prekių siuntos).

Neapmokestinimas PVM su teise atskaityti

Siekiant atsižvelgti į vietą, kur prekės ir paslaugos vartojamos ir dėl to apmokestinamos, toliau išvardyti sandoriai neapmokestinami PVM su teise atskaityti:

  • prekių tiekimas ES viduje, įskaitant naujas transporto priemones ir akcizais apmokestinamus produktus, gabenamus iš vienos ES valstybės į kitą;
  • prekių eksportas iš ES į trečiąją teritoriją arba ne ES šalį;
  • tam tikri sandoriai, susiję su tarptautiniu transportu arba laikomi eksportu;
  • tarpininkavimo paslaugų teikimas, kai tarpininkai dalyvauja su eksportu susijusiuose sandoriuose;
  • tam tikri sandoriai, susiję su tarptautine prekyba, kaip antai su muitinės ir kitais sandėliais.

Atskaita

Jei prekes arba paslaugas perkantis apmokestinamasis asmuo naudoja įsigytas prekes ir paslaugas savo profesinei ekonominei veiklai vykdyti, jis turi teisę ES valstybėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, atskaityti PVM. Apmokestinamasis asmuo, sumokėjęs PVM ES valstybėje, kur jis nėra įsisteigęs, gali gauti kompensaciją per specialią elektroninę procedūrą. Teisė atskaityti PVM nesuteikiama vykdant PVM neapmokestinamą ekonominę veiklą, arba jei apmokestinamajam asmeniui taikoma speciali schema (pvz., mažų įmonių neapmokestinimas PVM).

Tam tikrais atvejais atskaita gali būti ribojama arba tikslinama. Norint atskaityti PVM, reikia patenkinti tam tikras sąlygas, ypač prievolę turėti sąskaitą faktūrą.

Apmokestinamųjų asmenų ir tam tikrų neapmokestinamųjų asmenų prievolės

PVM mokėti privalo:

  • apmokestinamasis asmuo, vykdantis apmokestinamą prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, išskyrus tam tikrus nurodytus atvejus, kai PVM moka kitas asmuo, ypač prekes arba paslaugas įsigyjantis asmuo, taikantis atvirkštinio apmokestinimo tvarką;
  • asmuo, ES viduje įsigyjantis apmokestinamąsias prekes;
  • importo atveju asmuo, kuriuos importo ES valstybė laiko ar pripažįsta turinčiais prievolę sumokėti PVM.

Kiekvienas apmokestinamasis asmuo privalo pranešti, kada jo, kaip apmokestinamojo asmens, veikla prasideda, pasikeičia ar baigiasi, ir privalo kaupti pakankamai išsamius dokumentus.

Apmokestinamasis asmuo privalo užtikrinti, kad už jo kitam apmokestinamajam asmeniui arba neapmokestinamajam juridiniam asmeniui tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas būtų išrašyta pakankamai išsami sąskaita faktūra. Sąskaita turi būti išrašoma ir tam tikrais kitais atvejais.

Nukrypti leidžiančios nuostatos

Tam tikromis sąlygomis, siekdamos supaprastinti PVM rinkimą arba išvengti tam tikro mokestinio sukčiavimo arba mokesčių slėpimo, ES valstybės gali turėti teisę nukrypti nuo įprastų taisyklių.

Specialios schemos

Specialios PVM schemos taikomos:

Vartotojai

Kai kurios PVM schemos yra susijusios ne tik tiesiogiai su ūkio subjektais, bet ir su fiziniais asmenimis bei galutiniais vartotojais. Taip yra, pavyzdžiui, kai fizinis asmuo perka prekes kitoje ES valstybėje. Kai vartotojas pats parsiveža prekes namo, PVM mokamas ES valstybėje, kur jos buvo parduotos ir nupirktos (t. y. jų kilmės valstybėje). Remdamiesi taisyklėmis dėl prekybos tarp ES šalių apmokestinimo, kai kurie nuo mokesčio atleisti apmokestinamieji asmenys ir neapmokestinamieji juridiniai asmenys taip pat turi teisę kitoje ES valstybėje įsigyti ribotą kiekį prekių. Tiems asmenims schema jau yra pagrįsta apmokestinimo tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų kilmės ES valstybėje principu (žr. šios santraukos pabaigą).

Tačiau kilmės principas netaikomas, kai prekės parduodamos per atstumą, t. y. kai pirkėjas ir pardavėjas yra skirtingose ES valstybėse ir prekės yra siunčiamos. Jei kasmet parduodamų prekių vertė viršija tam tikrą ribą (35 000 arba 100 000 EUR, priklausomai nuo ES šalies), tiekėjas turi taikyti paskirties vietos principą ir privalo tai daryti bet kuriuo atveju, jei per atstumą parduodamos akcizais apmokestinamos prekės. Remiantis šiuo principu, tiekėjas atsiskaito už PVM paskirties ES valstybėje pagal joje taikomą tarifą.

Kilmės valstybės principas netaikomas, kai kitoje ES valstybėje įsigyjamos naujos transporto priemonės. Šiuo atveju pirkėjas sumoka PVM paskirties ES valstybėje.

Kova su mokesčių slėpimu

Mokesčių slėpimas trikdo vidaus rinką, nes sukuriami nepagrįsti prekių srautai ir prekės gali patekti į rinką neįprastai mažomis kainomis.

Kovai su šia rykšte Direktyvoje 2008/117/EB numatytos šios priemonės:

  • informaciją apie prekių tiekimą ES viduje privaloma pateikti per 1 mėnesį;
  • ES vidaus sandorius tiekėjas ir pirkėjas ar paslaugas įsigijęs asmuo privalo deklaruoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu;
  • mažesnė administracinė našta;
  • sumuojančias ataskaitas dėl prekių tiekimo ES viduje ūkio subjektams leidžiama pateikti kas ketvirtį.

Kova su sukčiavimu PVM

Direktyvoje 2013/42/ES dėl PVM įtrauktas Greitojo reagavimo mechanizmas (GRM), kuris, esant labai specifinėms situacijoms, leidžia ES valstybėms imtis skubių priemonių įvykus staigiam ir stambaus masto sukčiavimui PVM.

ES valstybė, pageidaujanti naudoti specialią GRM priemonę, privalo nusiųsti pranešimą Komisijai bei kitoms ES valstybėms naudodama standartinę formą. Ji turi pateikti Komisijai informaciją apie atitinkamą sektorių, sukčiavimo formą ir aplinkybes, tai, kad yra privalomos skubos priežasčių, staigų ir stambaus masto sukčiavimo pobūdį bei dėl jo patiriamus didelius ir nepataisomus finansinius nuostolius. Komisija per mėnesį praneša ar bus pareikštas prieštaravimas ar ne, atsižvelgiant į kitų ES valstybių nuomonę.

Susijusi Direktyva 2013/43/ES iš dalies keičia PVM direktyvą dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias (tiekiant) teikiant gali būti sukčiaujama. Tai leidžia ES valstybėms vykdyti - neprivalomai ir laikinai - atvirkštinį apmokestinimą mokant PVM už tam tikrų prekių ir paslaugų (tiekimą) teikimą (atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas),

KONTEKSTAS

Ši PVM direktyva yra nauja šeštosios Direktyvos 77/388/EEB dėl bendrosios pridėtinės vertės mokesčio sistemos ir vienodo vertinimo pagrindo versija, kuri nuo jos priėmimo buvo taisyta daugiau nei 30 kartų. Joje susistemintos Direktyvos 77/388/EEB nuostatos nuo 2007 m. sausio 1 d., nekeičiant galiojančių teisės aktų esmės.

NUORODOS

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

Direktyva 2006/112/EB

2007 1 1

2008 1 1

OL L 347, 2006 12 11

Iš dalies keičiantis (-ys) aktas (-ai)

Įsigaliojimas - galiojimo pabaigos data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

Direktyva 2006/138/EB

2006 12 29

2007 1 1

OL L 384, 2006 12 29

Direktyva 2007/75/EB

2007 12 29

-

OL L 346, 2007 12 29

Direktyva 2008/8/EB

2008 2 20

Pagal nuostatas nuo 2009 1 1 iki 2015 1 1

OL L 44, 2008 2 20

Direktyva 2008/117/EB

2009 1 21

2010 1 1

OL L 14, 2009 1 20

Direktyva 2009/47/EB

2009 6 1

-

OL L 116, 2009 5 9

Direktyva 2009/69/EB

2009 7 24

2011 1 1

OL L 175, 2009 7 4

Direktyva 2009/162/ES

2010 1 15

2011 1 1

OL L 10, 2010 1 15

Direktyva 2010/23/ES

2010 4 9 - 2015 6 30

-

OL L 72, 2010 3 20

Direktyva 2010/45/ES

2010 8 11

2012 12 31

OL L 189, 2010 7 22

Direktyva 2010/88/ES

2010 12 11

-

OL L 326, 2010 12 10

Direktyva 2013/42/ES

2013 8 15

-

OJ L 201, 2013 7 26

Direktyva 2013/43/ES

2013 8 15 iki 2018 12 31

-

OJ L 201, 2013 7 26

Direktyva 2013/61/ES

2014 1 1

-

OJ L 353, 2013 12 28

Paskesni Direktyvos 2006/112/EB daliniai pakeitimai ir pataisos buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Šis jungtinis tekstas yra tiktai dokumentinio pobūdžio.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL L 292, 2009 11 10).

2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl PVM mokėtojų grupavimo galimybės, numatytos Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 11 straipsnyje (KOM(2009) 325 galutinis - Neskelbta Oficialiajame leidinyje).

2009 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatas Tarybai dėl elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo technologinių pokyčių ir tolesnio PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių paprastinimo, naujinimo ir derinimo priemonių (KOM(2009) 20 galutinis - Neskelbta Oficialiajame leidinyje).

2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje ES valstybėje, o yra įsisteigę kitoje ES valstybėje, išsamias taisykles (OL L 44, 2008 2 20).

2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (OL L 346, 2007 12 29).

2007 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl kitų nei standartinių PVM tarifų (KOM(2007) 380 galutinis - Neskelbta Oficialiajame leidinyje).

2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) (OL L 286, 2006 10 17).

2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 218/92 (OL L 264, 2003 10 15).

Paskutinį kartą atnaujinta: 09.03.2014

Top