Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
ES bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Languages and formats available
Multilingual display
Text

ES bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Tarybos direktyva 2006/112/EB – ES bendra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema

SANTRAUKA

KAM SKIRTA ŠI DIREKTYVA?

Šioje direktyvoje į vieną teisės aktą susisteminti visi pradinės Šeštosios PVM direktyvos daliniai pakeitimai, aiškiai apibrėžiant šiuo metu galiojančias ES teisės nuostatas PVM srityje.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

PVM taikomas visiems ES sudarytiems sandoriams už atlygį (mokėjimams), kuriuos sudaro apmokestinamasis asmuo, t. y. bet koks asmuo arba institucija, kurie vykdydami verslo veiklą tiekia apmokestinamąsias prekes arba teikia apmokestinamąsias paslaugas. Tokių asmenų vykdomas importas taip pat apmokestinamas PVM.

Apmokestinamieji sandoriai apima prekių tiekimą arba paslaugų teikimą vienoje ES šalyje, prekių įsigijimą ES viduje (jeigu vienoje ES šalyje veikianti įmonė tiekia ir siunčia arba gabena prekes kitoje šalyje veikiančiai įmonei) ir prekių importą į ES iš ES nepriklausančių šalių.

Sandorio vietai taikomos įvairios taisyklės, atsižvelgiant į sandorio pobūdį, tiekiamų produktų rūšį ir tai, ar sandoris susijęs su gabenimu.

Prekių tiekimui apmokestinimo vieta yra vieta, kur tiekiamos prekės.

Prekių įsigijimui ES viduje apmokestinimo vieta yra vieta, kur prekes įsigyjanti šalis priima pristatytas prekes, pavyzdžiui, ES šalis, kurioje yra iš kitų ES šalių atgabentų prekių galutinė buvimo vieta.

Prekės, importuojamos į ES iš ES nepriklausančių šalių paprastai apmokestinamos toje ES šalyje, į kurią jos atvyksta.

Paslaugų teikimui apmokestinimo vieta yra vieta, kur teikiamos paslaugos. Tai priklauso ne tik nuo teikiamos paslaugos pobūdžio, bet ir nuo paslaugą gaunančio kliento statuso. Siekiant užtikrinti, kad paslauga būtų apmokestinama toje vietoje, kurioje ji iš tiesų vartojama, yra kelios šių bendrų taisyklių išimtys, taikomos, pavyzdžiui:

paslaugoms, susijusioms su nekilnojamuoju (nejudamuoju) turtu;

keleiviniam transportui;

su kultūra, sportu, švietimu ir pramogomis susijusiai veiklai;

restoranų paslaugoms.

PVM tampa mokėtinu priklausomai nuo sandorio pobūdžio, pavyzdžiui, kai pristatomos prekės arba suteikiamos paslaugos. Apmokestinimo momentas įsigijimo (pirkimo) ES viduje atveju paprastai susidaro gavus prekes, t. y., kai panašių prekių tiekimas įsigijimo ES šalyje turėtų būti laikomas užbaigtu. Importo į ES atveju apmokestinimo momentas įvyksta tuomet, kai prekės įvežamos į ES šalį.

Apmokestinamoji vertė, kalbant apie prekių tiekimą, paslaugų teikimą ir prekių įsigijimą ES viduje, apima visus mokėjimus tiekėjui už tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Jeigu prekės importuojamos, apmokestinamoji vertė yra jų muitinė vertė. Muitai, mokesčiai ir kitos rinkliavos įtraukiamos į apmokestinamąją sumą, tačiau į ją neįtraukiamas pats PVM ir klientui suteiktos įvairios kainų nuolaidos.

Standartinis PVM tarifas, taikomas prekėms ir paslaugoms visose ES šalyse, negali būti mažesnis nei 15 %. Konkrečioms prekėms arba paslaugoms, išvardytoms šios direktyvos III priede, ES šalys gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus, kurie negali būti mažesni negu 5 %. Esant tam tikroms sąlygoms taip pat gali būti taikomos įvairios nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo šių taisyklių (mažesni tarifai, sumažinti tarifai kitoms prekėms ir paslaugoms ir pan.).

Šioje direktyvoje taip pat numatyti neapmokestinimo PVM atvejai. Dauguma tokių atvejų yra neapmokestinimas be teisės į atskaitą, pavyzdžiui, taikomas finansinėms ir draudimo paslaugoms arba sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms. Tačiau taip pat galimas ir teisę į atskaitą suteikiantis neapmokestinimas, pavyzdžiui, taikomas ES viduje tiekiamoms prekėms arba prekių eksportui į ES nepriklausančią šalį. Vienos išimtys valstybėms narėms yra privalomos, o kitos neprivalomos.

Apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti už įsigytas prekes ar paslaugas sumokėtą PVM sumą toje ES šalyje, kurioje atitinkami sandoriai buvo įvykdyti. Šis pirkimo PVM gali būti atskaitomas iš mokėtino PVM sudarant apmokestinamuosius sandorius, pavyzdžiui, vidinio prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorius. Paprastai negalima atskaityti PVM už neapmokestinamą ekonominę veiklą, arba jei apmokestinamasis asmuo turi teisę į specialią sistemą. Tam tikrais atvejais atskaita gali būti apribota arba patikslinta.

Šioje direktyvoje taip pat nustatomos apmokestinamųjų asmenų ir tam tikrų neapmokestinamųjų asmenų prievolės. Bendruoju atveju PVM moka bet kuris apmokestinamasis asmuo, kuris tiekia apmokestinamąsias prekes arba teikia apmokestinamąsias paslaugas. Išimtys taikomos tam tikriems sandoriams, kuriuos sudarant PVM moka klientas, pavyzdžiui, gamtinių dujų tiekimui, bei sandoriams, kai ES šalis gali nuspręsti nurodyti klientui mokėti PVM, pavyzdžiui, kalbant apie tokias sukčiavimui jautrias prekes, kaip taršos leidimai (iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

Direktyvoje numatytos nuostatos, kurios ES leidžia nukrypti nuo standartinių PVM taisyklių, pavyzdžiui, siekiant užkirsti kelią tam tikram mokesčių slėpimui. Taip pat egzistuoja specialios PVM sistemos, kuriomis siekiama sumažinti dokumentų tvarkymo naštą, pavyzdžiui, mažoms įmonėms ir ūkininkams.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2007 m. sausio 1 d.

Daugiau informacijos pateikiama Europos Komisijos interneto svetainės PVM skiltyje.

DOKUMENTAS

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos

NUORODOS

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Direktyva 2006/112/EB

2007 1 1

2008 1 1

OL L 347, 2006 12 11, p. 1–118

Paskesni direktyvos 2006/112/EB daliniai pakeitimai ir pataisos buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Šis konsoliduotas tekstas yra tik informacinio pobūdžio.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu (OL L 292, 2009 11 10, p. 5–30)

2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2008/9/EB, nustatanti Direktyvoje 2006/112/EB numatyto pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę PVM grąžinančioje valstybėje narėje, o yra įsisteigę kitoje valstybėje narėje, išsamias taisykles (OL L 44, 2008 2 20, p. 23–28)

2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2007/74/EB dėl keliaujančių iš trečiųjų šalių asmenų importuojamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais (OL L 346, 2007 12 29, p. 6–12)

2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (OL L 286, 2006 10 17, p. 15-18)

2003 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EB) 1798/2003 dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 218/92 (OL L 264, 2003 10 15, p. 1–11)

paskutinis atnaujinimas 15.10.2015

Top