Jūrų aplinkos strategija

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2008/56/EB dėl ES veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (JSPD) išdėstomas Europos Sąjungos (ES) bendras požiūris ir tikslai, susiję su taršos prevencija ir jūrų aplinkos apsauga bei išsaugojimu, atsižvelgiant į žalingos žmogaus veiklos spaudimą ir poveikį, kartu leidžiant ją tausiai naudoti taikant ekosistemomis gristą metodą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

JSPD reikalaujama, kad ES valstybės narės:

• parengtų strategijas, kaip iki 2020 m. pasiekti „gerą aplinkos būklę“ (GAB)*. Strategijos, kurios tęsis šešerius metus, turi apimti priemones, kurios padėtų apsaugoti jūrų ekosistemas ir užtikrinti tvarią su jūrų aplinka susijusią ekonominę veiklą;
• savo strategijose pateiktų:
  • jūrų aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio išsamų vertinimą (įskaitant socialinę ir ekonominę analizę),
  • GAB apibrėžtį, paremtą 11 aplinkos būklės deskriptorių, pagal kuriuos GAB turi būti pasiekta iki 2020 m., sąrašu (jis nustatytas direktyvos I priede ir aprašytas Sprendime (ES) 2017/848, kuriame pateikiami išsamūs kriterijai ir metodiniai standartai, padedantys valstybėms narėms įgyvendinti JSPD, ypač nustatant GAB),
  • aiškius aplinkosaugos tikslus;
• parengtų ir įgyvendintų priemonių programas GAB pasiekti. Šios programos apima įvairias politikos sistemas ir žmogaus veiklą, siekiant užkirsti kelią jų poveikiui jūrų aplinkai arba jį sušvelninti;
• parengtų stebėsenos programą, skirtą išmatuoti ir įvertinti pažangą, padarytą siekiant savo tikslų ir uždavinių;
• užtikrintų, kad Europos Komisija įvertintų, ar jūrų strategijose nustatyta tinkama sistema, atitinkanti direktyvos reikalavimus, ir atitinkamai pateiktų gaires. Jei tam tikri tikslai nepasiekiami, valstybė narė turi paaiškinti, kodėl. Prireikus, valstybė narė gali taikyti tam tikras išimtis.

Šia direktyva taip pat:

• pabrėžiama, kad rengdamos ir įgyvendinamos savo jūrų strategijas valstybės narės turi bendradarbiauti su kaimynais keturiuose jūrų regionuose (šiaurės rytų Atlanto vandenyno, Baltijos jūros, Viduržemio jūros ir Juodosios jūros). Kai kurie iš šių regionų dar skirstomi į paregionius. Todėl esamų regioninio valdymo struktūrų, kaip antai regioninių jūros konvencijų, naudojimas yra svarbus aspektas, į kurį valstybės narės turėtų atsižvelgti;
• pripažįstama erdvės apsaugos priemonių svarba jūrų aplinkai, taip prisidedant prie saugomų jūrų teritorijų tinklo kūrimo.

Peržiūra

JSPD turi būti peržiūrėta iki 2023 m., atlikus įvertinimą ir poveikio vertinimą. Tada prireikus gali būti siūlomi pakeitimai.

JSPD daliniai pakeitimai

JSPD iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/845, pakeičiant jos III priedą dėl orientacinių aspektų sąrašų, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant jūrų strategijas. Šiuo pakeitimu siekiama geriau susieti ekosistemų elementus, antropogeninius pavojus* ir poveikį jūrų aplinkai su 11 JSPD deskriptorių ir Komisijos sprendimu (ES) 2017/848 dėl jūrų vandenų GAP (minėta pirmiau).

JSPD sąsajos su kitais ES teisės aktais

JSPD grindžiama esamais ES teisės aktais ir apima konkrečius jūrų aplinkos elementus, kurie nėra įtraukti į kitas politikos sritis, pavyzdžiui, Vandens pagrindų direktyvą (Direktyva 2000/60/EB, žr. santrauką), Buveinių direktyvą (Direktyva 92/43/EEB, žr. santrauką), Paukščių direktyvą (Direktyva 2009/147/EB, žr. santrauką) ir Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (žr. santrauką), kurio vienas iš teisinių tikslų yra prisidėti prie GAB pasiekimo pagal JSPD.

NAUJAUSI POKYČIAI

• 2021 m. liepos mėn. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kad surinktų informaciją ir šalių, kurios dalyvauja įgyvendinant JSPD ir yra su ja susijusios, nuomonę bei idėjas. Konsultacijos vyko iki 2021 m. spalio 21 d.
• 2020 m. Komisija priėmė JSPD pirmojo įgyvendinimo ciklo ataskaitą. Nors ES jūrų aplinkos apsaugos sistema yra viena sudėtingiausių pasauliniu mastu, ataskaitoje daroma išvada, kad ją reikia tobulinti siekiant užtikrinti, kad ji galėtų spręsti tokias problemas kaip peržvejojimas ir netausi žvejybos praktika, plastiko šiukšlės, maisto medžiagų perteklius, povandeninis triukšmas ir kitų rūšių tarša.
• ES patirtis, įgyta plėtojant tvaraus vandenynų valdymo metodą įgyvendinant JSPD, buvo vertinama kaip svarbus indėlis rengiant Komisijos 2016 m. viziją dėl vandenynų valdymo.
• 2015 m. Komisija pranešė apie reikšmingą pažangą nustatant saugomus jūrų regionus ES jūrose, o tai naudinga ekonomikai ir aplinkai. Pagal JT biologinės įvairovės konvenciją ES įsipareigojo iki 2020 m. išsaugoti 10 % pakrančių ir jūrų teritorijų.
• 2014, 2017 ir 2018 m. Komisija peržiūrėjo veiksmus, kurių valstybės narės ėmėsi įgyvendindamos direktyvą per pirmuosius įgyvendinimo ciklus.
• JSPD pateikiamos gairės, kaip įgyvendinti 2014 m. priimtą Direktyvą 2014/89/ES dėl jūrinių teritorijų planavimo (žr. santrauką). Pastaroji yra integruotos jūrų politikos, kuria siekiama užtikrinti optimalų vandenynų ir jūrų valdymą, dalis.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2008 m. liepos 15 d. Valstybės narės turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 2010 m. liepos 15 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Mūsų vandenynai, jūros ir pakrantės (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19–40)

Vėlesni Direktyvos 2008/56/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (Direktyva 2008/56/EB) įgyvendinimo (COM(2020) 259 final, 2020 6 25)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Valstybių narių priemonių programų pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą vertinimas“ (COM(2018) 562 final, 2018 7 31)

2017 m. gegužės 17 d. Komisijos sprendimas (ES) 2017/848, kuriuo nustatomi geros jūrų vandenų aplinkos būklės kriterijai ir metodiniai standartai, stebėsenos ir vertinimo specifikacijos ir standartizuoti metodai ir panaikinamas Sprendimas 2010/477/ES (OL L 125, 2017 5 18, p. 43–74)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinamos valstybių narių stebėsenos programos pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (COM(2017) 3 final, 2017 1 16)

Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“ (JOIN(2016) 49 final, 2016 11 10)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl saugomų jūrų teritorijų nustatymo pažangos (pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos 2008/56/EB 21 straipsnį) (COM(2015) 481 final, 2015 10 1)

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (OL L 257, 2014 8 28, p. 135–145)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (COM(2014) 254 final/2, 2014 5 13)

Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui „Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (2008/56/EB) pirmasis įgyvendinimo etapas – Europos Komisijos vertinimas ir gairės“ (COM(2014) 97 final, 2014 2 20)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22–61)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 27.10.2021