Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
Jūroje esančių nenaudojamų naftos ir dujų įrenginių pašalinimas ir naikinimas

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Jūroje esančių nenaudojamų naftos ir dujų įrenginių pašalinimas ir naikinimas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komunikatas (KOM(98) 49 galutinis) dėl jūroje esančių nenaudojamų naftos ir dujų įrenginių pašalinimo ir naikinimo

KOKS ŠIO KOMUNIKATO TIKSLAS?

Europos Komisija siekia apsaugoti aplinką mažindama taršą, kurią kelia jūroje esantys nenaudojami naftos ir dujų įrenginiai.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

  • Diskusijos apie nereikalingų jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių naikinimą vėl prasidėjo 1995 m., po „Brent Spar“ incidento. Bendrovė „Shell“, gavusi Jungtinės Karalystės Vyriausybės leidimą, nusprendė paskandinti savo naftos platformą „Brent Spar“ Šiaurės Atlanto giliuosiuose vandenyse.
  • Visuomenė labai sukritikavo šį sprendimą dėl žalos jūros aplinkai. Po tuo pat metu vykusios Šiaurės jūros konferencijos priimtoje ministrų deklaracijoje dauguma dalyvavusių ministrų, išskyrus Jungtinės Karalystės ir Norvegijos ministrus, ragino visiškai uždrausti tokių įrenginių naikinimą jūroje.
  • Po to, kai vartotojai boikotavo „Shell“ produktus keliose ES šalyse, bendrovė galutinai atsisakė savo plano ir nusprendė išmontuoti įrenginio struktūrą, o korpusą pakartotinai panaudoti krantinės pailginimui Norvegijoje. Tačiau toks vienkartinis sprendimas nepadėjo išspręsti problemos dėl kitų 600 tokio tipo įrenginių Europos vandenyse, daugiausia Jungtinės Karalystės ir Norvegijos vandenyse.
  • Nenaudojamų įrenginių naikinimo klausimas buvo nagrinėjamas pagal OSPAR konvenciją (OSPAR: Konvencija dėl jūros taršos laidojant medžiagas iš laivų ir orlaivių prevencijos, kuri pasirašyta Osle 1972 m. vasario 15 d. ir kuri buvo pakeista Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos, pasirašyta Paryžiuje 1992 m. rugsėjo 9 d.). 1998 m. priimtas susijęs sprendimas.
  • 1996 m. lapkričio mėn. Komisija užsakė tokių įrenginių pašalinimo ir naikinimo techninių, aplinkos ir ekonominių aspektų tyrimą, kuriame padarytos šios išvados:
  • dėl didelių betono įrenginių:
    • nepakankamos žinios apie jų naikinimo techninius aspektus;
    • aplinkosauginiu požiūriu jų nereikia visiškai sunaikinti;
    • neįmanoma apskaičiuoti jų sunaikinimo kainos;
  • dėl likusių įrenginių su plieno konstrukcijomis:
    • visiškas sunaikinimas yra techniškai įmanomas;
    • jis yra ekonomiškai pagrįstas;
    • tą galima padaryti visiškai saugiai;
    • toksinių ar pavojingų medžiagų liekanas galima sumažinti;
    • plieną galima perdirbti sausumoje.
  • Pašalinimo ir sunaikinimo išlaidas padengia įrenginių savininkai, t. y. naftos ir dujų bendrovės. Iš kai kurių išlaidų išskaičiuojami mokesčiai. Apskaičiuota, kad per 25 metus visų platformų nutempimas į krantą perdirbimui iš viso kainuotų 2 mlrd. EUR arba vidutiniškai 80 mln. EUR per metus. Tokio sprendimo poveikis visoms naftos ir dujų gamybos sąnaudoms nebūtų reikšmingas.
  • Jūroje esančių nenaudojamų naftos ir dujų įrenginių klausimas aptariamas įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose, įskaitant:

Vis dėlto nėra jokio konkretaus bendro teisinio pagrindo šioje srityje. Be to, šiomis konvencijomis nustatomi tik būtiniausieji standartai. Atskiros šalys gali nustatyti griežtesnes sąlygas.

  • Vienodų tarptautinių šios srities teisės aktų priėmimo nauda:
    • pašalinama konkurencijos, atsirandančios dėl nacionalinės teisės aktų skirtumų, rizika;
    • ribojami įrenginių išmetami teršalai;
    • mažinama jūros aplinkos tarša;
    • užtikrinama didesnė laivybos sauga.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl jūroje esančių nenaudojamų naftos ir dujų įrenginių pašalinimo ir naikinimo (KOM(98) 49 galutinis, 1998 2 18)

paskutinis atnaujinimas 23.02.2017

Top