Help Print this page 
Title and reference
Kova su vandens tarša nitratais iš žemės ūkio šaltinių

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Kova su vandens tarša nitratais iš žemės ūkio šaltinių

Švarus vanduo būtinas žmogaus sveikatai ir natūralioms ekosistemoms, todėl vandens kokybės užtikrinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) aplinkos politikos bruožų. 1991 m. Nitratų direktyva yra vienas iš pirmųjų ES kovos su tarša teisės aktų.

DOKUMENTAS

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių

SANTRAUKA

Švarus vanduo būtinas žmogaus sveikatai ir natūralioms ekosistemoms, todėl vandens kokybės užtikrinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) aplinkos politikos bruožų. 1991 m. Nitratų direktyva yra vienas iš pirmųjų ES kovos su tarša teisės aktų.

KAM SKIRTA ŠI DIREKTYVA?

Šia direktyva siekiama sumažinti vandens taršą nitratais, kurie naudojami žemės ūkio tikslais, ir apsaugoti nuo tolesnės taršos. Ji glaudžiai susijusi su kitomis ES politikos sritimis dėl oro ir vandens kokybės, klimato kaitos ir žemės ūkio.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES šalys turi:

priskirti prie jautrių taršai zonų visas zonas, iš kurių nuotekos patenka į vandenis, kurie yra arba gali būti paveikti didelio nitratų kiekio ir eutrofikacijos. Jautrių taršai zonų sąrašas patikrinamas ir, jei reikia, pakeičiamas bent kas ketveri metai atsižvelgiant į pokyčius;

toms sritims sukurti privalomų veiksmų programas, atsižvelgiant į turimus mokslinius bei techninius duomenis ir bendras aplinkos sąlygas;

stebėti veiksmų programų veiksmingumą;

tikrinti nitratų koncentraciją gėlame gruntiniame ir paviršiniame vandenyje mėginių ėmimo vietose bent kartą per mėnesį, o potvynių metu dažniau;

įgyvendinti visapusišką stebėsenos programą ir kas ketveri metai pateikti išsamią ataskaitą apie direktyvos įgyvendinimą. Ataskaitoje turi būti informacija apie nitratams jautrias zonas, vandens stebėjimo rezultatai, geros žemės ūkio praktikos kodeksų atitinkamų aspektų suvestinė ir veiksmų programos;

sukurti ūkininkų savanoriškai vykdomą gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą. Jame turi būti išdėstyti įvairūs gerosios praktikos pavyzdžiai, kaip antai, kada netinka naudoti trąšas;

prireikus, mokyti ūkininkus ir teikti jiems informaciją.

Europos Komisija teikia ataskaitą kas ketveri metai remdamasi gauta nacionaline informacija.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 1991 m. gruodžio 19 d.

KONTEKSTAS

Azotas yra svarbi maisto medžiaga, padedanti augti augalams ir kultūriniams augalams. Tačiau didelė koncentracija yra pavojinga žmonėms ir gamtai, o azotas, esantis žemės ūkyje naudojamose organinėse ir cheminėse trąšose, gali labai užteršti vandenį. Daugiau kaip 50 % viso azoto, užteršusio paviršinius vandenis, atsiranda dėl ūkininkavimo veiklos.

Daugiau informacijos žr.:

NUORODOS

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Direktyva 91/676/EEB

1991 12 19

1993 12 19

OL L 375, 1991 12 31, p. 1-8

Iš dalies keičiantis (-ys) aktas (-ai)

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Reglamentas (EB) Nr. 1882/2003

2003 11 20

-

OL L 284, 2003 10 31, p. 1-53

Reglamentas (EB) Nr. 1137/2008

2008 12 11

-

OL L 311, 2008 11 21, p. 1-54

Paskesni direktyvos 91/676/EEB daliniai pakeitimai ir klaidų ištaisymai buvo įterpti į pradinį tekstą. Šis konsoliduotas tekstas yra tik dokumentinio pobūdžio.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinimo remiantis 2008-2011 m. valstybių narių ataskaitomis (COM(2013) 683 final, 2013 10 4)

paskutinis atnaujinimas 08.09.2015

Top