Monrealio konvencija dėl oro vežėjo atsakomybės

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas 2001/539/EB dėl Europos bendrijos priimamos Monrealio konvencijos

Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija)

KOKS ŠIOS KONVENCIJOS IR SPRENDIMO TIKSLAS?

• Konvencija siekiama nustatyti vienodas teisines taisykles, reglamentuojančias oro vežėjo atsakomybę, jeigu keleiviai tarptautinių reisų metu patiria žalą, praranda bagažą ar prekes.
• Sprendimu ši konvencija priimama Europos bendrijos (dabartinės ES) vardu.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Konvencijoje nustatomi išsamūs teisiniai principai ir taisyklės, kurių svarbiausi yra:

• oro vežėjo neribotos civilinės atsakomybės principas, jei patiriami kūno sužalojimai; atsakomybė yra padalyta į dvi pakopas:
  • pirmoji pakopa dėl griežtos vežėjo atsakomybės dėl žalos iki 100 000 SST (specialiosios skolinimosi teisės, kaip nustatė Tarptautinis pinigų fondas, t. y. maždaug 120 000 EUR);
  • jeigu ta suma viršijama, antra atsakomybės pakopa, pagrįsta numanoma vežėjo kalte. Vežėjas galės išvengti šios atsakomybės pakopos tik įrodydamas, kad jis nėra kaltas (įrodinėjimo pareiga tenka vežėjui);
• išankstinių mokėjimų principas, jeigu buvo patirta kūno sužalojimų, kad nukentėjusieji ar asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją, galėtų patenkinti savo neatidėliotinus ekonominius poreikius;
• nukentėjusysis ar kiti asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją, turės galimybę pateikti ieškinį keleivio pagrindinės gyvenamosios vietos teisme;
• padidinti vežėjų oru atsakomybės apribojimai dėl vėlavimo ir bagažui padarytos žalos atveju (vėlavimas, praradimas arba apgadinimas);
• transporto dokumentų modernizavimas (elektroniniai važtaraščiai ir bilietai);
• taisyklių, susijusių su sutartį sudariusio vežėjo (oro vežėjo, kurio pavadinimas arba kodas yra ant bilieto) ir faktinio vežėjo (skrydį vykdantis vežėjas gali nebūti tas pats, su kuriuo buvo sudaryta sutartis) atitinkama atsakomybe, paaiškinimas;
• bendroji oro vežėjų institucija, įpareigojanti turėti tinkamą draudimą;
• vadinamosios „regioninės“ nuostatos, leidžiančios ekonominės integracijos organizacijoms, pavyzdžiui, ES, prisijungti prie konvencijos, įvedimas.

ES 1997 m. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2027/97 (dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju), kuriuo ES oro vežėjams nustatoma neribota atsakomybė keleivių mirties arba sužalojimų atveju. Reglamentu (EB) Nr. 889/2002 iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 ir Monrealio konvencijos taisyklės pritaikomos visiems ES oro vežėjų vykdomiems vidaus ar tarptautiniams skrydžiams.

NUO KADA BUS TAIKOMI ŠI KONVENCIJA IR SPRENDIMAS?

Monrealio konvencija įsigaliojo 2003 m. lapkričio 4 d. Sprendimas taikomas nuo 2001 m. balandžio 5 d.

KONTEKSTAS

Dėl 1929 m. Varšuvos konvencijos, reglamentavusios oro vežėjų atsakomybę už mirtį ir sužalojimus, ir jos vėlesnių pakeitimų nepakankamumo kilo būtinybė modernizuoti ir suvienodinti taisykles dėl atsakomybės.

1999 m. gegužės mėn. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos susitariančiosios valstybės susitarė modernizuoti Varšuvos konvencijos taisykles, pritaikydamos jas į vieną teisinę priemonę, siūlančią tinkamą kompensacijos lygį keleiviams, patyrusiems žalą naudojantis tarptautiniu oro transportu.

Daugiau informacijos žr.:

• Keleivių teisės – ore (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimas 2001/539/EB dėl Europos bendrijos priimamos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija) (OL L 194, 2001 7 18, p. 38)

Konvencija dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (Monrealio konvencija) (OL L 194, 2001 7 18, p. 39–49)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju (OL L 285, 1997 10 17, p. 1–3)

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 2027/97 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 31.07.2018