EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Pakuotės ir pakuočių atliekos

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Direktyva 94/62/EB nustatomos ES taisyklės dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo.

Direktyva 94/62/EB siekiama:

  • suderinti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo nacionalines priemones; ir
  • pagerinti aplinkos kokybę siekiant išvengti pakuočių ir pakuočių atliekų poveikio aplinkai.

Direktyvoje (ES) 2018/852 pateikiamas paskutinis Direktyvos 94/62/EB pakeitimas ir atnaujintos priemonės, skirtos:

  • neleisti susidaryti pakuočių atliekoms, ir
  • skatinti pakuočių atliekų pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir kitokį naudojimą vietoje galutinio šalinimo, taip siekiant prisidėti prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos*.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma visoms Europoje į rinką pateiktoms pakuotėms ir visoms pakuočių atliekoms, nepriklausomai nuo naudotų medžiagų ir nesvarbu, ar jos gaminamos ir naudojamos pramonės, prekybos, raštinių, parduotuvių, paslaugų, buities ar kitokioje srityje.

Priemonės

Direktyvoje su pakeitimais reikalaujama, kad ES šalys imtųsi priemonių, kaip antai taikytų nacionalines programas, pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas vykdomas iniciatyvas ir kitas ekonomines priemones siekiant užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui ir kuo labiau sumažinti pakuočių poveikį aplinkai.

ES šalys turėtų skatinti didinti rinkai pateiktų daugkartinių pakuočių* ir pakartotinio pakuočių naudojimo sistemų procentinę dalį aplinkai saugiu būdu, tačiau nesukeldamos pavojaus maisto saugai ir vartotojų saugai. Tokios priemonės gali apimti:

  • užstato grąžinimo sistemas
  • tikslus
  • ekonomines paskatas
  • minimalią į rinką pateikiamų to paties pakuočių tipo daugkartinių pakuočių procentinę dalį ir pan.

Be to, ES šalys turi imtis būtinų priemonių, kad įgyvendintų perdirbimo tikslus, kurie skiriasi atsižvelgiant į pakavimo medžiagas. Šiam tikslui jie turi taikyti naujas apskaičiavimo taisykles, skirtas ataskaitoms dėl naujų perdirbimo tikslų, kurie turi būti pasiekti iki 2025 m. ir 2030 m., teikti.

Kiekybiniai tikslai

Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 65 % visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama. Perdirbimo tikslai pagal medžiagą:

  • 50 % plastiko
  • 25 % medienos
  • 70 % juodųjų metalų
  • 50 % aliuminio
  • 70 % stiklo, ir
  • 75 % popieriaus ir kartono.

Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. mažiausiai 70 % visų pakuočių atliekų (pagal svorį) turi būti perdirbama. Šios atliekos:

  • 55 % plastiko
  • 30 % medienos
  • 80 % juodųjų metalų
  • 60 % aliuminio
  • 75 % stiklo, ir
  • 85 % popieriaus ir kartono.

Esminiai reikalavimai

ES šalys turi užtikrinti, kad į rinką pateikta pakuotė atitiks šios direktyvos II priede nustatytus esminius reikalavimus:

  • kad jų tūrį ir svorį ribotų minimalūs dydžiai, kurie yra būtini, kad pakuotės atitiktų saugos, higienos ir pakuojamam produktui keliamus bei vartotojui priimtinus reikalavimus;
  • kad būtų sumažintas pavojingų medžiagų kiekis pakavimo medžiagose ir komponentuose;
  • kad būtų projektuojamos pakuotės, kurias būtų galima naudoti ir pakartotinai naudoti, taip pat būtų galima perdirbti jų medžiagas ar jas organiškai perdirbti ir išgauti energiją.

Iš dalies pakeistoje direktyvoje buvo paaiškintas skirtumas tarp pakuočių, kurias galima panaudoti kompostui, ir biologiškai skaidžių pakuočių atliekų, ir nurodyta, kad aerobiškai skaidžios plastikinės pakuotės (plastiko pakuotės su priedais, dėl kurių jos suskaidomos į mikroskopines daleles, todėl aplinkoje atsiranda labai mažų plastiko dalelių) nėra laikomos biologiškai skaidžiomis.

Europos Komisija šiuo metu nagrinėja klausimą, kaip sugriežtinti esminius reikalavimus, kad pakuotės būtų projektuojamos taip, kad jas būtų galima pakartotinai naudoti ir labai kokybiškai perdirbti, be to, kaip geriau įgyvendinti esminius reikalavimus.

Pakuočių grąžinimo sistemos

ES šalys imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad panaudotos pakuotės ir (ar) pakuočių atliekos būtų grąžinamos ir (ar) surenkamos iš vartotojų, be to, kad pakuotės ir (ar) surinktos pakuočių atliekos būtų naudojamos, pakartotinai naudojamos ir perdirbamos.

Gamintojo atsakomybė

  • Ne vėliau kaip 2024 m. ES šalys turėtų užtikrinti, kad gamintojo atsakomybės sistemos*, būtų nustatytos visoms pakuotėms. Gamintojo atsakomybės sistemos suteikia galimybę finansuoti arba finansuoti ir organizuoti panaudotų pakuočių ir (ar) pakuočių atliekų grąžinimą ir (ar) surinkimą iš vartotojų bei nustatyti tinkamiausius atliekų tvarkymo būdus, surinktas pakuotes ir pakuočių atliekas naudoti pakartotinai arba perdirbti.
  • Šios sistemos turės atitikti minimalius reikalavimus, nustatytus pagal Pagrindų direktyvą dėl atliekų 2008/98/EB (žr. santrauką). Šios sistemos turėtų padėti skatinti projektuoti pakuotes, kurios būtų kuriamos, gaminamos ir parduodamos tokiu būdu, kuris skatintų pakartotinį naudojimą ar aukštos kokybės perdirbimą ir sumažintų pakuočių bei pakuočių atliekų poveikį aplinkai.

Informacinės sistemos ir ataskaitų teikimas

  • Įgyvendinimo aktu, Sprendimu 2005/270/EB nustatomi duomenų, kuriuos ES šalys kasmet turi pateikti Komisijai, kad būtų kontroliuojama Direktyvos 94/62/EB įgyvendinimo pažanga, formatai ir apskaičiavimo, patikrinimo bei pateikimo taisyklės.
  • Sprendimu (ES) 2019/665 iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/270/EB sukuriant naujas taisykles, kad būtų galima jį suderinti su naujomis Direktyvos 94/62/EB taisyklėmis dėl perdirbimo tikslų įgyvendinimo pažangos skaičiavimo, susijusiomis su:
    • galimybe atsižvelgti (iki 5 % perdirbimo tikslo) į daugkartines prekines pakuotes (5 straipsnio 2 dalis),
    • galimybe atsižvelgti į medines pakuotes, pataisytas pakartotinai naudoti (5 straipsnio 3 dalyje),
    • galimybe apskaičiuoti nuo deginimo nuosėdinių pelenų atskirtų pakuočių metalų kiekį (6a straipsnis),
    • kombinuotomis pakuotėmis, apie kurias reikia pranešti remiantis ne vyraujančia medžiaga, bet pakuotėje esančia medžiaga, su galimais nukrypimais dėl medžiagų, sudarančių mažiau kaip 5 % visos pakuotės svorio.
  • Naujomis apskaičiavimo taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad apskaičiuojant perdirbimo tikslą skaičiuojamos tik į perdirbimo operaciją patenkančios atliekos arba atliekos, kurios nebelaikomos atliekomis, ir kad paprastai atliekų svoris matuojamas prieš perdirbimo operaciją.
  • sprendimu sukuriama išplėstinė pateiktų duomenų kokybės kontrolės sistema (tiesiogiai iš ekonominės veiklos vykdytojų gaunami duomenys, elektroninių registrų naudojimas), todėl pateiktus duomenis lengviau atsekti, įskaitant atliekas, eksportuotas perdirbimui į trečiąsias šalis.
  • Be to, Sprendimu (ES) 2019/665 nustatomi pateikiamų duomenų teikimo formos pakeitimai pagal Direktyvos 94/62/EB 12 straipsnį. Duomenų teikimo formose turėtų būti įtraukta informacija apie pirmą kartą rinkai pateiktų daugkartinių pakuočių kiekį ir apie metinį jų naudojimo ciklų skaičių – tai svarbu siekiant nustatyti daugkartinių pakuočių sudaromą dalį, palyginti su vienkartinių pakuočių dalimi. Kadangi skaičiuojant perdirbimo tikslų įgyvendinimo pažangą galima įskaičiuoti daugkartines prekines pakuotes, jas derėtų atskirti nuo kitų daugkartinių pakuočių.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS DIREKTYVOS?

  • Direktyva 94/62/EB taikoma nuo 1994 m. gruodžio 31 d., o ES šalys turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 1996 m. birželio 30 d.
  • Iš dalies keičianti Direktyva (ES) 2018/852 taikoma nuo 2018 m. liepos 4 d., o ES šalys turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 2020 m. liepos 5 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Žiedinė ekonomika – žiedinė ekonomika iki minimumo sumažina išteklių naudojimą, atliekas, išmetamuosius teršalus ir energijos nuostolius. Šių tikslų galima pasiekti ilgalaikiu projektavimu, priežiūra, remontu, naudojimu ir perdirbimu. Ji skiriasi nuo linijinės ekonomikos, kurioje ištekliai išgaunami, naudojami ir išmetami.
Daugkartinė pakuotė – pakuotė, kuri buvo sumanyta, sukurta ir pateikta rinkai taip, kad per jos gyvavimo ciklą ją būtų galima ne vieną kartą panaudoti vežant prekes arba iš naujo ją užpildant, arba pakartotinai naudoti tuo pačiu tikslu, kuriuo ji buvo sumanyta.
Didesnės gamintojo atsakomybės sistemos – sistemos, sukurtos siekiant užtikrinti, kad gamintojai prisiimtų finansinę ar finansinę ir organizacinę atsakomybę už gaminio gyvavimo ciklo atliekų tvarkymo etapą. Keičiant mokesčius, kuriuos moka gamintojai už į rinką pateiktas pakuotes, EPR sistemos leidžia gamintojams ir ES šalims skatinti kurti gaminius ir jų komponentus, kuriais mažiau kenkiama aplinkai.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 365, 1994 12 31, p. 10–23)

Paskesni Direktyvos 94/62/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3–30)

Žr. konsoliduotą versiją.

2005 m. kovo 22 d. Komisijos sprendimas 2005/270/EB, nustatantis duomenų bazės sistemos formas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 86, 2005 4 5, p. 6–12)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 15.06.2020

Top