Help Print this page 
Title and reference
Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių šalinimas

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių šalinimas

Šiuo teisės aktu draudžiama pateikti į rinką daugelį baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra tam tikras gyvsidabrio ar kadmio kiekis, ir nustatomos taisyklės dėl baterijų ir akumuliatorių surinkimo, perdirbimo, apdorojimo ir šalinimo.

DOKUMENTAS

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų, kuria panaikinama Direktyva 91/157/EEB (žr. iš dalies keičiančius aktus).

SANTRAUKA

Šia direktyva draudžiama pateikti į rinką kai kurias baterijas ir akumuliatorius, kurių sudėtyje esantis gyvsidabrio ar kadmio kiekis viršija nustatytą ribą. Be to, ja skatinama pasiekti aukštą baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo ir perdirbimo lygį bei gerinti visų subjektų, dalyvaujančių baterijų ir akumuliatorių gyvavimo cikle, įskaitant jų perdirbimą ir šalinimą, aplinkosaugos veiklą.

Siekiama sumažinti pavojingų medžiagų - ypač gyvsidabrio, kadmio ir švino - kiekį, išmetamą į aplinką. Tai turėtų būti daroma sumažinant šių medžiagų kiekį baterijose ir akumuliatoriuose bei apdorojant ir pakartotinai panaudojant naudojamus kiekius.

Direktyva taikoma visų rūšių baterijoms ir akumuliatoriams, išskyrus tuos, kurie naudojami įrangoje, skirtoje užtikrinti valstybių narių saugumą arba karo tikslams, arba įrangoje, skirtoje skrydžiams į kosmosą. Taigi, ši direktyva apima daugiau gaminių nei Direktyva 91/157/EEB, kuri buvo taikoma tik toms baterijoms, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, švino arba kadmio, ir neapėmė sagos formos elementų.

Direktyva draudžiamos į prietaisus įmontuotos arba neįmontuotos baterijos ir akumuliatoriai, kurių daugiau kaip 0,0005 % svorio sudaro gyvsidabris. Iki 2015 m. spalio mėn. šis draudimas netaikomas sagos formos elementams, kuriuose gyvsidabrio kiekis sudaro ne daugiau kaip 2 % svorio (tačiau ši išimtis bus peržiūrima Komisijos tuo atveju, kai sagos formos elementai naudojami klausos aparatuose).

Kalbant apie kadmį, draudžiamos nešiojamos baterijos ir akumuliatoriai, įskaitant į prietaisus įmontuotas baterijas ir akumuliatorius, kurių daugiau kaip 0,002 % svorio sudaro kadmis (išskyrus nešiojamas baterijas ir akumuliatorius, skirtus naudoti avarinėse ir signalizacijos sistemose arba medicinos įrangoje). Iki 2016 m. gruodžio 31 d. šis draudimas netaikomas nešiojamoms baterijoms ir akumuliatoriams, skirtoms bevieliams elektros įrankiams, taip leidžiant perdirbimo pramonei ir vartotojams visose vertės kūrimo grandyse dar labiau prisitaikyti prie atitinkamų pakaitinių technologijų.

Siekiant užtikrinti, kad didelė išeikvotų baterijų ir akumuliatorių dalis būtų perdirbama, valstybės narės turi imtis reikalingų priemonių (įskaitant ekonomines priemones), padėsiančių skatinti ir padidinti atskirą atliekų surinkimą bei išvengti, kad baterijos ir akumuliatoriai būtų išmetami kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos. Jos turi sudaryti sąlygas ir galutiniams vartotojams suteikti galimybę išmesti išeikvotas baterijas bei akumuliatorius atliekų surinkimo punktuose netoli jų gyvenamosios vietos arba juos nemokamai grąžinti gamintojams. Iki 2012 m. rugsėjo 26 d. surinkimo procentas turi siekti bent 25 %, o iki 2016 m. rugsėjo 26 d. - 45 %.

Remiantis Direktyva 2013/56/ES, turi būti galima lengvai ir saugiai išimti baterijas ir akumuliatorius. Todėl prie prietaisų turi būti pridėtos instrukcijos, nurodančios, kaip galutinis vartotojas arba nepriklausomas kvalifikuotas specialistas galėtų saugiai išimti juose įmontuotas baterijas ar akumuliatorius.

Valstybės narės taip pat turi užtikrinti, kad surinktos baterijos ir akumuliatoriai būtų perdirbti ir apdoroti taikant geriausias esamas technologijas. Energijos gavyba nėra laikoma perdirbimo procesu.

Apdorojimo metu turi būti bent jau pašalinami visi skysčiai ir rūgštys. Baterijos ir akumuliatoriai turi būti apdorojami ir saugomi (nors ir laikinai) vietose, kurių paviršius nepralaidus ir stogas atsparus oro pokyčiams, arba tinkamuose konteineriuose. Direktyvoje taip pat nustatomi baterijoms taikomi reikalavimai priklausomai nuo jų cheminės sudėties, susiję su perdirbimo procesų veiksmingumu.

Valstybės narės gali šalinti kadmio, gyvsidabrio arba švino turinčias baterijas ir akumuliatorius sąvartynuose ar požeminėse saugyklose nesant perspektyvios galutinės rinkos perdirbtiems produktams arba jei išsamiai įvertinus aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinius padarinius paaiškėja, jog perdirbimas nėra geriausias sprendimas. Kitais atvejais pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekas draudžiama šalinti sąvartynuose arba jas deginti; tik apdorotų ir perdirbtų baterijų ir akumuliatorių liekanos gali būti šalinamos šiais būdais.

Baterijos ir akumuliatoriai gali būti apdorojami ir perdirbami už atitinkamos valstybės narės arba net už Bendrijos ribų, jeigu laikomasi ES teisės aktų dėl atliekų vežimo.

Gamintojai turi padengti pramoninių, automobiliams skirtų ir nešiojamų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo išlaidas, o taip pat kampanijų, skirtų informuoti visuomenę apie šiuos susitarimus, išlaidas. Smulkūs gamintojai gali būti atleisti nuo šio reikalavimo, jei tai netrukdo tinkamai funkcionuoti surinkimo ir perdirbimo sistemoms. Visi baterijų ir akumuliatorių gamintojai turi būti registruojami.

Galutiniai vartotojai turi būti informuoti apie keletą dalykų ir įvairiomis priemonėmis:

  • apie baterijose ir akumuliatoriuose naudojamų medžiagų galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai ir apie surinkimo ir perdirbimo priemones, kuriomis jie gali naudotis, perduodant informaciją kampanijų metu arba tiesiogiai per platintojus;
  • apie akumuliatorių arba nešiojamų baterijų talpą arba apie cheminių medžiagų, viršijančių tam tikrą ribą, kiekį, informaciją pateikiant matomu, aiškiu ir neištrinamu baterijų, akumuliatorių ir sudėtinių baterijų ženklinimu;
  • apie būtinybę užtikrinti atskirą baterijų ir akumuliatorių surinkimą, naudojant perbrauktos šiukšlių dėžės su ratais simbolį.

Valstybės narės privalo pranešti Komisijai apie direktyvos įgyvendinimą ir apie priemones, kurių jos imasi skatindamos naujoves, susijusias su baterijų ir akumuliatorių poveikiu aplinkai (įskaitant naujas perdirbimo ir apdorojimo technologijas). Kai kurie direktyvos aspektai buvo peržiūrėti 2013 m. (žr. Direktyvą 2013/56/ES).

Kontekstas

Šia direktyva panaikinama ir pakeičiama Direktyva 91/157/EEB.

Kasmet į Bendrijos rinką yra pateikiami keli šimtai tūkstančių tonų pramoninių ir nešiojamų baterijų ir akumuliatorių. Juose naudojama daug metalų, pradedant gyvsidabriu, švinu ir kadmiu ir baigiant nikeliu, variu, cinku, manganu ir ličiu.

Šalinant šių gaminių atliekas yra teršiama atmosfera (deginimo atveju) ir žemės danga bei vanduo (išmetant atliekas sąvartynuose arba jas užkasant). Taikant atitinkamas taisykles, aplinkos tarša šiomis atliekomis gali būti sumažinta. Be to, atliekų perdirbimas leidžia regeneruoti tūkstančius tonų metalų, įskaitant tauriuosius metalus, tokius kaip nikelis, kobaltas ir sidabras.

Daugiau informacijos šia tema galima rasti Europos Komisijos interneto svetainėje.

NUORODOS

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Direktyva 2006/66/EB

2006 9 26

2008 9 26

OL L 266, 2006 9 26

Iš dalies keičiantis (-ys) aktas (-ai)

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Direktyva 2008/12/EB

2008 3 20

-

OL L 76, 2008 3 19

Direktyva 2008/103/EB

2008 12 5

2009 1 5

OL L 327, 2008 12 5

Direktyva 2013/56/ES

2013 12 30

2015 7 1

OL L 329, 2013 12 10

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2008 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimas 2008/763/EB, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB nustatoma bendra galutiniams vartotojams parduotų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių metinio kiekio apskaičiavimo metodika (OL L 262, 2008 10 1).

Paskutinį kartą atnaujinta: 19.05.2014

Top