Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
Teismo priimti aktai dėl nusikalstamu būdu įgyto turto arba įrodymų arešto: pripažinimas užsienyje

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Languages and formats available
Multilingual display
Text

Teismo priimti aktai dėl nusikalstamu būdu įgyto turto arba įrodymų arešto: pripažinimas užsienyje

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Pamatinis sprendimas 2003/577/TVR dėl arešto aktų vykdymo užsienyje

SANTRAUKA

KAM SKIRTAS ŠIS PAMATINIS SPRENDIMAS?

  • Šiuo sprendimu nustatomos taisyklės, pagal kurias ES šalis pripažįsta ir vykdo kitos ES šalies teisminės institucijos baudžiamajame procese priimtą arešto aktą. Jis taip pat taikomas įrodymų areštui.
  • Sprendimas veikia kartu su Pamatiniu sprendimu 2006/783/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti, kad iš nusikaltėlių būtų atimamas turtas, net jei jie yra sulaikyti kitoje ES šalyje.
  • Nuo 2017 m. gegužės mėn. šio pamatinio sprendimo, kuriame sprendžiamas įrodymų arešto klausimas, taisykles pakeis Direktyva 2014/41 dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Kas yra arešto aktas?

Tai laikinas teisminės institucijos priimtas aktas, kuriuo siekiama neleisti, kad nusikaltėliai paslėptų, parduotų arba naudotų turtą, dokumentus ar duomenis nusikalstamoje veikoje.

Šis sprendimas taikomas arešto aktams, priimtiems siekiant:

  • išsaugoti elementus, kurie gali būti naudojami kaip įrodymai baudžiamojoje byloje;
  • užtikrinti galimą turto konfiskavimą, kad nusikaltėliai visam laikui prarastų galimybę gauti naudos iš nusikalstamos veikos ir negalėtų legalizuoti ar pakartotinai investuoti neteisėtai įgyto turto, nes tai galimai skatintų tolesnį nusikalstamumą.

Nusikaltimai

Daugeliui sunkių nusikaltimų netaikomas dvigubo baudžiamumo nustatymas, t. y. nereikia nustatyti, ar nusikalstama veika laikoma nusikaltimu tiek aktą išduodančioje ES šalyje (išduodančioji šalis), tiek jį vykdančioje šalyje (vykdančioji šalis). Tačiau už šiuos nusikaltimus išduodančiojoje šalyje turi būti baudžiama laisvės atėmimu bent iki trejų metų. Tokie nusikaltimai yra:

  • dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje;
  • terorizmas;
  • korupcija ir sukčiavimas;
  • prekyba žmonėmis;
  • rasizmas;
  • išžaginimas.

Pripažinimas ir vykdymas

Išduodančiosios šalies teisminė institucija siunčia liudijimą vykdančiosios šalies teisminei institucijai prašydama įvykdyti aktą. Vykdančioji šalis turi:

  • pripažinti aktą be tolesnių formalumų ir imtis reikiamų priemonių jį nedelsiant vykdyti;
  • laikytis formalumų ir procedūrų, kurias išduodančioji šalis nustatė dėl arešto akto vykdymo, nebent jie prieštarauja pagrindiniams teisės principams vykdančiojoje šalyje.

Nepripažinimas ar nevykdymas

Vykdančioji šalis gali atsisakyti pripažinti arba vykdyti aktą, jei:

  • nepateikiamas liudijimas, jis yra neišsamus arba aiškiai neatitinka arešto akto;
  • pagal vykdančiosios šalies teisę yra imunitetas ar privilegija, neleidžiantys vykdyti arešto akto;
  • iš liudijime pateiktos informacijos iš karto aišku, kad teisminės pagalbos teikimas pažeistų teisinį principą, kad negalima kelti naujos bylos, jei jau buvo priimtas galutinis sprendimas dėl tų pačių faktų;
  • veika, kuria grindžiamas arešto aktas, nėra nusikaltimas pagal vykdančiosios šalies teisę, išskyrus šiuos atvejus:
    • ji yra įtraukta į sunkių nusikaltimų, dėl kurių vykdymas atliekamas automatiškai, sąrašą;
    • ji yra susijusi su mokesčiais, rinkliavomis, muitais ar valiutos keitimu.

Vykdymo atidėjimas

Akto vykdymą galima atidėti, jei:

  • jo vykdymas galėtų pakenkti vykstančiam baudžiamajam tyrimui;
  • atitinkamam turtui ar įrodymams jau yra taikomas areštas baudžiamajame procese;
  • tam turtui jau yra taikomas arešto aktas, priimtas kito proceso vykdančiojoje šalyje metu. Tačiau toks aktas pagal nacionalinę teisę turi būti laikomas svarbesniu negu vėlesni nacionaliniai arešto aktai baudžiamajame procese.

Suinteresuotosios šalys

ES šalys turi užtikrinti, kad bet kuri suinteresuotoji šalis, kuriai arešto aktas turi poveikio, įskaitant teisėtas trečiąsias šalis, galėtų pasinaudoti teisės gynimo priemonėmis, kad apgintų savo teisėtus interesus, nereikalaujant, kad akto vykdymas būtų sustabdytas.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS SPRENDIMAS?

Sprendimas įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio 2 d. ES šalys turėjo jį perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2005 m. rugpjūčio 2 d.

KONTEKSTAS

Konfiskavimas ir turto areštas

DOKUMENTAS

2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (OL L 196, 2003 8 2, p. 45–55)

2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje (OL L 196, 2003 8 2) klaidų ištaisymas (OL L 374, 2006 12 27, p. 20)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2006 m. spalio 6 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (OL L 328, 2006 11 24, p. 59–78)

Komisijos ataskaita, grindžiama 2003 m. liepos 22 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2003/577/TVR dėl turto arba įrodymų arešto aktų vykdymo Europos Sąjungoje 14 straipsniu (KOM(2008) 885 galutinis, 2008 12 22)

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014 5 1, p. 1–36)

paskutinis atnaujinimas 25.01.2016

Top