Help Print this page 
Title and reference
Europos Sąjungos direktyvos

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Europos Sąjungos direktyvos

Direktyva yra viena iš teisinių priemonių, padedančių Europos institucijoms įgyvendinti įvairias Europos Sąjungos (toliau - ES) politikos kryptis. Tai - lanksti priemonė, kuri daugiausia naudojama suderinti nacionalinius teisės aktus. Direktyvomis reikalaujama, kad ES šalys pasiektų tam tikrus rezultatus, tačiau jos gali laisvai pasirinkti, kaip tai padaryti.

SANTRAUKA

Direktyva yra viena iš teisinių priemonių, padedančių Europos institucijoms įgyvendinti įvairias Europos Sąjungos (toliau - ES) politikos kryptis. Tai - lanksti priemonė, kuri daugiausia naudojama suderinti nacionalinius teisės aktus. Direktyvomis reikalaujama, kad ES šalys pasiektų tam tikrus rezultatus, tačiau jos gali laisvai pasirinkti, kaip tai padaryti.

Direktyvos yra ES antrinės teisės dalis. Taigi, jas priima ES institucijos, vadovaudamosi Steigimo sutarčių nuostatomis. ES lygiu priimta direktyva perkeliama į ES šalių vidaus teisę, kad ją būtų galima taikyti.

Pavyzdžiui, direktyva dėl darbo laiko organizavimo nustato ES privalomo poilsio trukmę ir savaitinio darbo laiko ribas. Tačiau kiekviena šalis turi parengti savo teisės aktus, kuriais būtų nustatoma, kaip taikyti direktyvoje įtvirtintas taisykles.

Privalomas bendrojo taikymo aktas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnyje nustatoma, kad direktyva yra privaloma šalims, kurioms ji skirta (vienai, kelioms arba visoms šalims), rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus.

Direktyva skiriasi nuo reglamento ir sprendimo.

Kitaip negu reglamentas, kuris ES šalių vidaus teisėje įgyvendinamas tuoj pat po jo įsigaliojimo, direktyva ES šalyse nėra tiesiogiai taikoma. Tam, kad vyriausybės, įmonės ir atskiri asmenys galėtų ja remtis, ji pirmiausia turi būti perkelta į nacionalinę teisę.

Kitaip negu sprendimas, direktyva yra visose ES šalyse bendrai taikomas tekstas.

Direktyva perkeliama pagal teisėkūros procedūrą. Ji yra teisės aktas, priimtas Tarybos ir Parlamento pagal standartinę arba specialiąją teisėkūros procedūrą.

Privaloma perkelti į nacionalinę teisę

Tam, kad direktyva įsigaliotų nacionaliniu lygmeniu, ES šalys turi priimti teisės aktą, kuriuo ji perkeliama į nacionalinę teisę. Šia nacionaline priemone būtina pasiekti direktyvos nustatytus tikslus. Nacionalinės valdžios institucijos apie šias priemones turi pranešti Europos Komisijai.

Perkeldamos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę ES šalys turi veiksmų laisvę. Tai leidžia joms atsižvelgti į konkrečius nacionalinius ypatumus. Direktyvos nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos per terminą, kuris nustatomas priėmus direktyvą (paprastai per 2 metus).

Jeigu šalis neperkelia direktyvos į savo teisę, Komisija gali inicijuoti pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir iškelti šaliai ieškinį ES Teisingumo Teisme (jeigu teismo sprendimas nevykdomas, tai gali lemti naują apkaltinamąjį nuosprendį, ir šaliai gali tekti mokėti baudas).

Asmenų apsauga netinkamai perkėlus direktyvas į nacionalinę teisę

Iš esmės, direktyva įsigalioja tik ją perkėlus į nacionalinę teisę. Vis dėlto, ES Teisingumo Teismas atsižvelgia į tai, kad neperkelta direktyva taip pat gali turėti tam tikrą tiesioginį poveikį šiais atvejais:

jeigu direktyva nebuvo perkelta į nacionalinę teisę arba perkelta neteisingai,

kai direktyvos nuostatos yra besąlygiškos ir pakankamai aiškios bei tikslios,

kai direktyvos nuostatos suteikia teisių asmenims.

Jeigu šios sąlygos įvykdomos, asmenys teisme gali remtis direktyva prieš ES šalį. Tačiau asmuo negali remtis arba kelti ieškinio kitam asmeniui, remdamasis tiesioginiu direktyvos poveikiu, jeigu ji nebuvo perkelta į nacionalinę teisę (žr. sprendimą byloje C-91/92 Paola Faccini Dori prieš Recreb Srl, 1994 liepos 14 d.).

Teisingumo Teismas tam tikromis sąlygomis taip pat suteikia asmenims galimybę gauti kompensaciją tais atvejais, kai direktyvų nuostatos perkeliamos netinkamai arba jas perkelti vėluojama (sprendimai bylose C-6/90 ir C-9/90 Francovich ir Bonifaci, 1991 lapkričio 19 d.).

Kova su vėlavimu perkelti

Tai, kad ES šalys vėluoja perkelti direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę, išlieka nuolatinė problema, kuri neleidžia piliečiams ir įmonėms gauti materialios naudos iš ES teisės.

ES užsibrėžė tikslą sumažinti į nacionalinę teisę neperkeltas direktyvas iki 1 proc. ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę bendrojoje rinkoje lentelė, kurią Europos Komisija paskelbė 2014 liepos mėn., atskleidžia, kad tik 5 šalys negalėjo pasiekti šio tikslo. Tuo tarpu 12 šalių sugebėjo sumažinti nacionalinių teisės aktų neatitikimą iki mažiau negu 0,5 proc., kaip siūloma 2011 balandžio mėn. Bendrosios rinkos akte.

Daugiau informacijos pateikiama Europos Sąjungos interneto svetainės skiltyje apie ES teisę.

paskutinis atnaujinimas 30.08.2015

Top