Help Print this page 
Title and reference
Išlaikymo prievolės

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Išlaikymo prievolės

Šis reglamentas apima tarpvalstybinius prašymus dėl išlaikymo, atsirandančius dėl šeimos santykių. Juo nustatomos bendros taisyklės visai Europos Sąjungai (ES), taip siekiant užtikrinti išlaikymo išmokų išieškojimą net tuomet, kai skolininkas ar kreditorius yra kitoje ES šalyje.

DOKUMENTAS

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje.

SANTRAUKA

Šiuo reglamentu nustatomos įvairios priemonės, kuriomis siekiama palengvinti veiksmingą išlaikymo išmokų tarpvalstybiniais atvejais mokėjimą. Tokios išlaikymo išmokos atsiranda iš prievolės padėti šeimos nariams. Pavyzdžiui, tai gali būti išlaikymo išmokama, mokama vaikui ar buvusiam sutuoktiniui po skyrybų.

Šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš:

  • šeimos santykių;
  • tėvystės ar motinystės;
  • santuokos ar giminystės.

Jurisdikcija

Jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas turi:

  • tos vietos, kurioje yra atsakovo arba kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba
  • teismas, kuris turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu (pavyzdžiui, skyrybų atveju) arba su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo (išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe).

Jeigu ginčas nėra susijęs su jaunesnio nei 18 metų vaiko išlaikymo prievole, šalys, atsižvelgdamos į tam tikras sąlygas, gali susitarti dėl ES šalies teismo (-ų), kuris (-ie) turi jurisdikciją spręsti jų ginčą.

Jurisdikciją turi ES šalies teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas, išskyrus atvejus, kai atsakovas ginčija jurisdikciją.

Jeigu neįgyvendinama nė viena iš pirmiau pateiktų sąlygų, esant tam tikros sąlygoms ginčas gali būti sprendžiamas tos ES šalies teisme, kurios piliečiai yra abi šalys.

Tais atvejais, kai neįgyvendinama nė viena iš pirmiau pateiktų sąlygų, ginčas gali būti nagrinėjamas tos ES šalies teisme, su kuria jis yra pakankamai susijęs, jei bylos nagrinėjimas pagrįstai negali būti pradėtas šalyje, su kuria ginčas yra glaudžiai susijęs.

Su tam tikromis išimtimis skolininkas negali pradėti proceso kitos ES šalies teisme dėl teismo sprendimo keitimo, kol kreditorius ir toliau gyvena ES šalyje, kurioje priimtas tas sprendimas. Vis dėlto kreditorius gali sutikti, kad sprendimą dėl ginčo priimtų kitas teismas.

Jeigu skirtingų ES šalių teismuose procesai pradedami tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, jurisdikciją turi teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia.

Nepriklausomai nuo to, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, prašymas dėl laikinųjų ir apsaugos priemonių taikymo gali būti paduotas bet kokios ES šalies teismui.

Sprendimų pripažinimas ir vykdymas

ES šalyje priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo prievolių turi būti pripažįstamas kitoje ES šalyje be jokios specialios procedūros.

Didžiajai daugumai ES šalių yra privalomas 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.

Teismo sprendimo, priimto valstybėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimas negali būti ginčijamas.

Jeigu teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, tam tikrais atvejais gali būti atsisakyta jį pripažinti ir jis gali būti vykdomas kitoje valstybėje tik tuomet, kai toje valstybėje jis paskelbiamas vykdytinu.

Visais atvejais kilmės valstybės teismas gali paskelbti, kad teismo sprendimas yra preliminariai vykdytinas. Jeigu teismo sprendimas turi būti vykdomas kitoje ES šalyje nei jis nebuvo priimtas, vykdymo procesą reglamentuoja tos ES šalies teisė.

ES šalyje priimtas teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas iš esmės ES šalyje, kurioje prašoma jį pripažinti, paskelbti vykdytinu ar vykdyti.

Nemokama teisinė pagalba gali būti teikiama esant prašymams dėl jaunesnio nei 21 metų asmens išlaikymo prievolių, atsirandančių dėl tėvų ir vaikų santykių, su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami per centrines institucijas.

Centrinės institucijos

Kiekviena ES šalis turi paskirti centrinę instituciją, kuri bus atsakinga už pagalbą šalims nustatant ir išieškant išlaikymo išmokas. Šios institucijos, visų pirma, siunčia ir priima prašymus, pateiktus pagal šį reglamentą, bei imasi visų tinkamų priemonių, kad nustatytų reikiamas procedūras ar palengvintų jų nustatymą.

Centrinės institucijos bendradarbiauja viena su kita, skatina bendradarbiauti savo valstybių kompetentingas institucijas ir deda pastangas, kad įveiktų sunkumus, kylančius taikant šį reglamentą. Šiuo tikslu naudojamasi Europos teisminiu tinklu civilinėse ir komercinėse bylose.

Baigiamosios nuostatos

Šiuo reglamentu keičiamos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatos dėl išlaikymo prievolių. Juo taip pat keičiamas reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, išskyrus ES šalių, kurioms neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, išduotus Europos vykdomuosius raštus.

Šis reglamentas taikomas nuo 2011 m. birželio 18 d.

NUORODOS

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

Reglamentas (EB) Nr. 4/2009

2009 1 30

-

OL L 7, 2009 1 10

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2006 m. balandžio 27 d. Tarybos sprendimas 2006/325/EB dėl Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo sudarymo (Oficialusis leidinys L 120, 2006 5 5).

2009 m. birželio 8 d. Komisijos sprendimas 2009/451/EB dėl Jungtinės Karalystės ketinimo pripažinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Oficialusis leidinys L 149, 2009 6 12).

2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimas 2011/220/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu (Oficialusis leidinys L 93, 2011 4 7).

Pagal šį sprendimą 2011 m. balandžio 6 d. ES pasirašė 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją, kuria tarp susitariančiųjų šalių nustatoma pasaulinė išlaikymo išmokų išieškojimo sistema.

2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (Oficialusis leidinys L 192, 2011 7 22).

2014 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimas 2014/218/ES , kuriuo iš dalies keičiami Sprendimo 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu I, II ir III priedai (Oficialusis leidinys L 113, 2014 4 16).

Pagal šiuos sprendimus 2014 m. balandžio 9 d. ES deponavo savo dokumentą, kuriuo patvirtinama Konvencija. Konvencija įsigalioja visose ES šalyse, išskyrus Daniją, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Ši Konvencija siūlo visapusišką sistemą, kaip spręsti klausimus, susijusius su išlaikymo prievolėmis, su kitomis ne ES valstybėmis narėmis, kurios yra šios Konvencijos šalys.

Paskutinį kartą atnaujinta: 25.09.2014

Top