Integruota globalizacijos eros pramonės politika

Kaip apibrėžta strategijoje Europa 2020, naujajame Europos Sąjungos (ES) ekonomikos augimo modelyje daugiausia dėmesio skiriama pramonei. Šiame komunikate siūlomas naujas požiūris į pramonės politiką, kurį taikant didės ES konkurencingumas, bus skatinamas augimas ir kuriamos naujos darbo vietos, sudaromos sąlygos pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus išteklių naudojimo ekonomikos.

DOKUMENTAS

2010 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Daugiausia dėmesio - konkurencingumui ir tvarumui (KOM(2010) 614 galutinis - neskelbta Oficialiajame leidinyje).

SANTRAUKA

Šiame komunikate pateikiamas naujas požiūris į pramonės politiką, daugiausia dėmesio skiriant Europos Sąjungos pramonės konkurencingumui ir tvarumui. Šiuo tikslu būtina apžvelgti pramonės politiką platesne prasme, apimant tas politikos sritis, kurios daro poveikį pramonės ir konkrečių jos sektorių sąnaudoms, kainoms ir inovaciniam konkurencingumui, tačiau taip pat atsižvelgiant į visų kitų politikos iniciatyvų poveikį konkurencingumui, nes tai gali turėti didelės įtakos sąnaudoms, kainoms ir inovaciniam konkurencingumui. Tai apima ne tik bendrosios rinkos arba prekybos politiką, bet ir transporto, energijos, aplinkosaugos arba socialinės ir vartotojų apsaugos politiką.

Naujo Komisijos požiūrio į pramonės politiką ypatybės:

• toliau taikyti tikslinį požiūrį visiems sektoriams ir tuo pačiu metu koordinuoti Europos politikos atsakomuosius veiksmus, nes nacionalinių sektorių koncepcija globalizacijos atžvilgiu darosi nebesvarbi;
• reikia įvertinti visą vertės ir tiekimo grandinę, nuo energijos ir žaliavų prieigos iki paslaugų, teikiamų po pardavimo, ir žaliavų perdirbimo. Kai kurioms šios grandinės dalims lemta būti už Europos ribų, todėl visose pramonės šakose reikėtų atsižvelgti į globalizacijos aspektą;
• Komisija nuolatos teiks ES ir valstybių narių konkurencingumo, pramonės politikos ir veiklos ataskaitas.

ES politikos sritys turi būti koordinuojamos ta pačia linkme tam, kad Europos pramonei būtų suteiktos palankiausios pagrindinės sąlygos. Todėl, atsižvelgdama į poveikio vertinimo procesą, Komisija sukūrė konkurencingumo užtikrinimo sistemą, t. y. specialias pramonės konkurencingumo sąlygas, kurios turėtų būti taikomos visoms politikos sritims. Tuo pačiu metu siūlomos tinkamumo patikros siekiant užtikrinti, kad kaupiamasis esamų teisės aktų poveikis neužkrautų naštos pramonei.

Inovacijos yra pagrindinė našumo, tausesnio energijos ir medžiagų vartojimo, geresnių prekių, paslaugų ir naujų rinkų kūrimo varomoji jėga. Nauja pramonės inovacijų politika paskatins spartesnį prekių ir paslaugų kūrimą ir komercializaciją bei užtikrins, kad ES įmonės pirmos patektų į rinką – taip būtų padidintas jų konkurencingumas. Didelio poveikio technologijos gali paskatinti įvairių naujų procesų, prekių ir paslaugų atsiradimą, įskaitant naujų pramonės šakų kūrimą ateityje. Todėl Komisija siūlo toliau skatinti konkurencingų didelio poveikio technologijų naudojimą ir komercializaciją.

Europos gebėjimų bazės modernizavimas parems Europos pramonės bazę. Bus siekiama gerinti ES darbo rinkų veikimą ir užtikrinti, kad ES darbuotojai turėtų reikiamų gebėjimų. Šiuo tikslu Komisija skatins atitinkamų veikėjų bendradarbiavimą dalijantis informacija ir gerąja patirtimi tarp valstybių narių ir siūlys svarbiausius principus, taikomus pagrindinėms vietų kūrimo sąlygoms.

Siekdama naudos iš globalizacijos, Komisija vystys tarptautines bendradarbiavimo reguliavimo srityje iniciatyvas, norėdama paraginti rengti pasauliniu mastu suderinamas taisykles ir standartus, ir sieks glaudesnės ekonominės integracijos su ES kaimyninėmis šalimis sudarydama galimybes per Europos kaimynystės politiką naudotis Europos bendrosios rinkos teikiamais privalumais tam tikrose srityse. Šiame komunikate taip pat minimi iššūkiai, su kuriais susiduria mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), norėdamos veikti tarptautiniu mastu; MVĮ internacionalizacijos strategija buvo pradėta vykdyti 2011 m. pabaigoje. Vienas pagrindinių prioritetų – teikti MVĮ tinkamą informaciją ir paramą rinkose už ES ribų.

Šiame komunikate pripažįstama, kad ES pramonė privalo greičiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus išteklių bei energijos naudojimo ekonomikos – tai gali padėti sumažinti sąnaudas ir poveikį aplinkai. 2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisija pradėjo įgyvendinti Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą, pagal kurį sukurta sistema, padėsianti sklandžiai ir visapusiškai atskirti anglies ir išteklių naudojimą nuo ekonominio augimo. Vadovaudamasi ES planu mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikai iki 2050 m. pasiekti, Komisija rengs ilgalaikes pramonės sektorių strategijas ir politikos kryptis, kurių reikia padedant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausaus išteklių bei energijos naudojimo ekonomikos.

Komunikate raginama siekti efektyvesnio pramonės politikos valdymo su geresne valstybių narių koordinacija ir bendradarbiavimu. 2011 m. spalio 14 d. komunikate Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas toliau nagrinėjamas šis politikos aspektas.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas ( COM(2012) 582 final, 2012 10 10 - neskelbta Oficialiajame leidinyje).

Šiame komunikate pabrėžiama būtinybė paspartinti investicijas į naujas technologijas, kad Europa galėtų įgyti konkurencinį pranašumą naujoje pramonės revoliucijoje. Jame nustatomas tikslas pasiekti, kad 2020 m. apdirbamosios pramonės indėlis sudarytų 20 % ES BVP. Šiam tikslui pasiekti Komisija siūlo bendrai ES valstybėms narėms ir pramonei daugiausia dėmesio skirti investicijoms ir inovacijoms šešiose prioritetinės veiklos srityse: pažangiųjų gamybos technologijų, didelio poveikio technologijų, biologinių produktų, tvarios pramonės bei statybos politikos ir žaliavų, netaršių transporto priemonių, pažangiųjų elektros energijos tinklų. Darbo grupės nurodys veiksmų planus kiekvienai veiklos sričiai.

Jame taip pat pabrėžiama geresnių rinkos sąlygų būtinybė: geresnė prieiga prie vidaus bei tarptautinių rinkų padės atsigauti ekonomikos augimui. Numatomi veiksmai: verslumo skatinimas, platesnis standartizacijos panaudojimas, intelektinės nuosavybės teisių apsauga ir skatinimas, prieigos prie žaliavų gerinimas, geresnė prieiga prie finansavimo ir kapitalo, didesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Dėl Europos pramonės atgimimo ( COM(2014) 14 final, 2014 1 22 - neskelbta Oficialiajame leidinyje).

Šiame komunikate pabrėžiama pramonės svarba užtikrinant ekonominį atsparumą. 2013 m. vasarą apdirbamosios pramonės indėlis į ES BVP nusmuko iki 15,1 %, todėl akcentuojama būtinybė skatinti Europos pramonės konkurencingumą.

Tai galima pasiekti įvairiais būdais, įskaitant:

• kuriant reikiamas infrastruktūras;
• parengiant supaprastintą reglamentavimo sistemą, kuri skatintų verslumą ir inovacijas;
• geriau integruojant kapitalo rinkas;
• ugdant įgūdžius;
• siūlant priimtinas energijos ir žaliavų kainas;
• pamažu integruojant įmones, ypač MVĮ, į pasaulines vertės grandines ir
• teikiant daugiau paskolų inovaciniams ir pramoniniams projektams.

Paskutinį kartą atnaujinta: 17.06.2014