Help Print this page 
Title and reference
Pastatų energetinis našumas

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Pastatų energetinis našumas

Statybos sektoriui tenka 40 % visos Europos Sąjungoje (ES) sunaudojamos energijos. Taigi statybos sektoriaus energijos sąnaudų mažinimas yra vienas iš svarbiausių ES 20-20-20 tikslų energetikos efektyvumo srityje. Šioje programoje valstybėms narėms siūlomos gairės, padėsiančios didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.

DOKUMENTAS

2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo.

SANTRAUKA

Šia direktyva siekiama didinti pastatų ir pastato vienetų energinį naudingumą . Šia direktyva siekiama patikslinti ir sustiprinti Direktyvą 2002/91/EB, kurią ji pakeičia, kad būtų išplėsta taikymo sritis ir sumažinti žymūs pastatų energinio naudingumo skirtumai valstybėse narėse. Jos nuostatos apima energijos poreikį patalpų šildymui, karšto vandens tiekimui, vėsinimui, ventiliacijai ir apšvietimui naujuose ir esamuose pastatuose, gyvenamosios arba kitos paskirties.

Pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodas

Valstybės narės privalo nustatyti šalies ar regiono lygmens energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką, grindžiamą tam tikrais elementais, tarp jų:

  • pastato šiluminėmis ypatybėmis (šilumine talpa, izoliacija ir pan.);
  • šildymo įrenginiais ir aprūpinimu šiltu vandeniu;
  • kondicionavimo įrenginiais;
  • integruotais apšvietimo įrenginiais;
  • vidaus klimato sąlygomis.

Reikia atsižvelgti ir į teigiamą kitų elementų, kaip antai vietos saulės spindulių poveikio, natūralaus apšvietimo, kogeneracijos metu pagamintos elektros energijos, centralizuoto ar grupinio šildymo bei vėsinimo sistemos įtaką.

Minimalių energinio naudingumo reikalavimų nustatymas

Valstybės narės privalo, taikydamos pirmiau nurodytą apskaičiavimo metodą, nustatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, kad pasiektų optimalų sąnaudų lygį. Šių reikalavimų lygmuo persvarstomas kas 5 metus.

Valstybės narės gali nustatyti skirtingus minimalius reikalavimus naujiems ir esamiems bei įvairių kategorijų pastatams.

Nauji pastatai turi atitikti šiuos reikalavimus, ir prieš pradedant statybą turi būti atliktas atsinaujinančių išteklių energijos tiekimo sistemų įrengimo, šilumos siurblių, centralizuoto ar grupinio šildymo ir vėsinimo sistemų ir kogeneracijos sistemų įrengimo galimybių tyrimas.

Jeigu atliekami dideli esamų pastatų renovacijos darbai, šių pastatų energinis naudingumas turi būti pagerintas tiek, kad jie irgi atitiktų minimalius reikalavimus.

Minimalūs reikalavimai gali būti netaikomi:

  • oficialiai saugomiems pastatams (pvz., pastatams, turintiems istorinę vertę);
  • kulto pastatams;
  • laikiniems pastatams;
  • sezoniniams gyvenamiesiems pastatams;
  • pavieniams pastatams, kurių naudingas vidaus patalpų plotas mažesnis nei 50 m2.

Jeigu techninės pastato sistemos įrengiamos iš naujo, pakeičiamos ar modernizuojamos, šildymo, šilto vandens gamybos, oro kondicionavimo sistemos ir dideli vėdinimo įrenginiai irgi turi atitikti energinio naudingumo reikalavimus.

Pastato dalys, kurios yra pastato apvalkalo dalis ir kurios daro didelį poveikį šio apvalkalo energiniam naudingumui (pvz., langų rėmai),taip pat turi atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, jeigu yra keičiamos ar atnaujinamos, — taip turi būti mažinamos sąnaudos ir pasiekti optimalų lygį.

Kaskart, kai pastatomas ar atnaujinamas koks nors pastatas, šioje direktyvoje aktyviai skatinama įdiegti protingas energijos sąnaudų matavimo sistemas, kaip nurodyta Direktyvoje dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

Tikslas: statyti beveik nulinės energijos pastatus

Nuo 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai turi praktiškai visiškai nevartoti energijos. 2018 m. gruodžio 31 d. tokius pat kriterijus turi atitikti ir nauji pastatai, priklausantys vietos savivaldos institucijoms.

Komisija skatina didinti tokio tipo pastatų skaičių kuriant nacionalinius planus, apimančius:

  • aprašymą, kaip valstybė narė taiko beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtį;
  • tarpinius tikslus, kuriais siekiama iki 2015 m. pagerinti naujų pastatų energinį naudingumą;
  • informaciją apie finansinę politiką ir priemones, kuriomis siekiama skatinti gerinti pastatų energinį naudingumą.

Komercinė paskata ir finansinės kliūtys

Valstybėms narėms pavedama sudaryti esamų ir galimų priemonių, kurių paskirtis – skatinti pastatų energinio naudingumo gerinimą, sąrašą. Šis sąrašas atnaujinamas kas trejus metus.

Energinio naudingumo sertifikatai

Valstybės narės privalo sukurti energinio naudingumo sertifikavimo sistemą. Ji turi apimti informaciją apie pastatų energinį naudingumą ir sąnaudų mažinimo rekomendacijas.

Jeigu tam tikrą pastatą arba pastato vienetą siūloma parduoti arba išnuomoti, energinio naudingumo sertifikate nurodytas energinio naudingumo rodiklis turi būti nurodomas komercinėje žiniasklaidoje skelbiamuose reklaminiuose pranešimuose.

Statant, parduodant ar išnuomojant pastatą ar pastato vienetą, toks sertifikatas pateikiamas naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui ir perduodamas pirkėjui arba naujam nuomininkui.

Jeigu viešosios valdžios institucijos užimamas pastato bendras plotas yra didesnis negu 500 m2 ir jeigu pastato, kuriame dažnai lankosi visuomenė, bendras plotas yra didesnis kaip 500 m2, energinio naudingumo sertifikatas turi būti skelbiamas aiškiai matomoje vietoje ir turi būti aiškiai matomas (2015 m. liepos 9 d. ši ploto riba sumažės iki 250 m2).

Valstybėms pavedama sukurti pastatų šildymo ir oro kondicionavimo sistemų reguliarios kontrolės sistemą.

NUORODA

Dokumentas

Įsigaliojimo data

Perkėlimo į valstybių narių teisę terminas

Oficialusis leidinys

Direktyva 2010/31/ES

2010 7 8

2012 7 9

OL L 153, 2010 6 18.

SUSIJĘ AKTAI

2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 244/2012 , kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus [Oficialusis leidinys L 81, 2012 3 21].

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai Finansinė parama energijos vartojimo pastatuose efektyvumui gerinti ( COM(2013)0225 final ) [Neskelbta Oficialiajame leidinyje].

Komisija, vadovaudamasi Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, pateiks ataskaitą apie valstybių narių pažangą didinant pastatų skaičių, kurių energijos sąnaudos yra beveik nulinės. Tokia ataskaita turės būti pateikiama kartą per trejus metus.

Ataskaitoje teigiama, kad valstybės narės nepadarė pakankamos pažangos dėl pastatų, kurių energijos sąnaudos yra beveik nulinės siekiant 2020 m. tikslų, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. lapkritį tik devynios valstybės narės informavo Europos Komisiją apie savo nacionalinius planus šioje srityje.

Padaryta pažanga, kuri yra labai lėta ir tik dalinė, didina riziką, kad valstybės narės nesilaikys nustatyto laikotarpio, per kurį reikia užtikrinti, kad pastatų energijos sąnaudos būtų beveik nulinės. Be to, aiškių apibrėžimų, vidutinės trukmės tikslų ir konkrečių paramos priemonių nebuvimas pasireiškia kaip netikrumas statybų sektoriuje ryšium su reglamentavimo ir politikos programa, o tai gaišina būtinas investicijas į technologijas, procesus ir mokymus, bei kenkia sektoriaus konkurencingumui.

Paskutinį kartą atnaujinta: 06.02.2014

Top