Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
Profesinio mokymo atnaujinimas Europoje

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Languages and formats available
Multilingual display
Text

Profesinio mokymo atnaujinimas Europoje

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: Naujasis postūmis Europos bendradarbiavimui profesinio mokymo srityje, siekiant paremti strategiją „Europa 2020“ (KOM(2010) 296 galutinis, 2010 m. birželio 9 d.)

SANTRAUKA

Europos Sąjunga (ES) siekia atnaujinti profesinį mokymą, kad padidintų jo patrauklumą ir svarbą bendroje ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje.

KAM REIKALINGAS ŠIS KOMUNIKATAS?

Komunikate siūloma atnaujinti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje profesinio mokymo srityje, taip prisidedant prie strategijos „Europa 2020“ tikslų siekimo ir Švietimo ir mokymo strateginės programos.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Komunikate išdėstomi pagrindiniai profesinio mokymo prioritetai Švietimo ir mokymo strategijoje.

Mokymasis visą gyvenimą*

Vis daugiau žmonių keičia profesiją, todėl reikia padidinti galimybes mokytis.

Būtinos lankstesnės mokymosi rezultatų įgijimo, vertinimo ir kvalifikacijų už juos suteikimo sąlygos.

Darbdaviai, mokymo paslaugų teikėjai ir aukštojo mokslo institucijos taip pat turi labiau prisidėti prie profesinio mokymo paslaugų gerinimo.

Neformaliojo mokymosi ir mokymų metu įgyti įgūdžiai gali būti įteisinti per rezultatais grindžiamą metodą, skirtą profesinėms kvalifikacijoms. Jis turi būti paremtas:

Komunikate taip pat pabrėžiama būtinybė skubiai didinti tarpvalstybinį mokymosi judumą profesinio mokymo srityje.

Profesinio mokymo gerinimas

Tarp siūlomų priemonių, kaip padidinti profesinio mokymo kokybę, veiksmingumą ir patrauklumą, yra šios:

įgyvendinti kokybės užtikrinimo sistemas nacionaliniu lygmeniu, kaip rekomenduojama Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinėje sistemoje;

peržiūrėti instruktorių ir mokytojų įgūdžius;

lavinti bendruosius gebėjimus pasitelkiant mokymąsi darbo vietoje;

kurti priemones, kurios padėtų priderinti įgūdžius prie esamų darbo vietų ir darbo rinkos.

Profesinis mokymas padeda kovoti su socialine atskirtimi ir skatina integracinį augimą. Sunkumų patiriantys besimokantieji gali gauti daugiau naudos iš su darbo rinka glaudžiai susieto mokymosi ne klasėje, o darbo vietoje.

Komunikate taip pat raginama puoselėti kūrybingumą ir verslumą.

Tolesnės priemonės

2015 m. Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) išleido stebėsenos ataskaitą dėl profesinio mokymo pažangos 2010–2014 m.

Joje nurodoma, kad du trečdaliai ES šalių įgyvendino profesinio mokymo reformas, pirmiausia bendrųjų gebėjimų ir mokymosi darbo vietoje srityse. Prie to prisidėjo aktyvesnis profesinio mokymo paslaugų teikėjų ir su užimtumu susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas.

Vis dėlto didesnės pažangos reikia tokiose srityse kaip:

mokymosi visą gyvenimą skatinimas;

mobilumas ir

neformaliojo mokymosi* įteisinimas.

2015 m. ES šalių ministrai parengė Rygos išvadas. Jose siūlomi nauji profesinio mokymo vidutinės trukmės prioritetai, tarp kurių yra:

aktyvesnis mokymosi darbo vietoje skatinimas;

profesinio mokymo prieinamumo didinimas;

tolesnis bendrųjų gebėjimų profesinio mokymo programose stiprinimas.

Profesinio mokymo svarba taip pat akcentuota Europos Komisijos komunikate dėl švietimo peržiūros ir 2013 m. Tarybos rekomendacijoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos.

KONTEKSTAS

Šis komunikatas yra svarbus 2002 m. Kopenhagos procesui, kurio tikslas – didinti profesinio mokymo veiksmingumą, kokybę ir patrauklumą ES. Vėliau 2010 m. buvo išleistas Briugės komunikatas, kuriame pateikiama įvairių trumpalaikių pasiūlymų dėl profesinio mokymo.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

*Mokymasis visą gyvenimą – mokymasis visą asmens gyvenimą, siekiant pagerinti įgūdžius, gebėjimus, žinias ir kvalifikaciją.

*Neformalusis mokymasis – mokymasis neformalioje aplinkoje (pavyzdžiui, sporto ar jaunimo klubuose), priešingai nei formaliojo mokymosi (mokykloje, universitete ir pan.) atveju.

paskutinis atnaujinimas 14.10.2015

Top