Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
Glaudesnis ES bendradarbiavimas profesinio rengimo ir mokymo srityje

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Glaudesnis ES bendradarbiavimas profesinio rengimo ir mokymo srityje

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos šalių profesinio rengimo ir mokymo ministrų ir Europos Komisijos deklaracija dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje

KOKS ŠIOS DEKLARACIJOS TIKSLAS?

  • Šia deklaracija nustatomi Kopenhagos proceso prioritetai dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo (PRM) srityje.
  • Šio proceso tikslas – padidinti PRM rezultatus, kokybę ir patrauklumą Europoje. Juo siekiama skatinti išnaudoti įvairias profesinio mokymo galimybes mokymosi visą gyvenimą* kontekste ir pasitelkiant mokymosi visą gyvenimą priemones.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Kopenhagos procesas yra „Švietimo ir mokymo“ (ET 2020) strateginių taisyklių rinkinio dalis, kuria siekiama prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ tikslų, susijusių su švietimu.

Procesą sudaro:

  • politinė dimensija, kuria siekiama nustatyti bendrus Europos tikslus ir reformuoti nacionalines PRM sistemas;
  • bendrų Europos orientacinių sistemų ir priemonių, kurios didina kompetencijų ir kvalifikacijų skaidrumą bei kokybę ir palengvina judumą, kūrimas;
  • bendradarbiavimas, kuriuo skatinamas tarpusavio mokymasis Europos lygmeniu ir įtraukiamos visos suinteresuotosios šalys nacionaliniu lygmeniu.

Prioritetai

Kopenhagos deklaracijoje nustatyti prioritetai yra savanoriško bendradarbiavimo PRM srityje pagrindas. Kartu su 2010 m. tikslu jais buvo siekiama:

  • sustiprinti PRM Europos dimensiją;
  • didinti informavimą, orientavimą, konsultavimą ir skaidrumą RPM srityje;
  • kurti kompetencijų ir kvalifikacijų savitarpio pripažinimo ir patvirtinimo priemones;
  • gerinti PRM kokybės užtikrinimą.

Pasiekimai

Įvairiuose komunikatuose aptariama ES sėkmė siekiant šių tikslų ir įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama toliau gerinti bendradarbiavimą PRM srityje.

2004 m. Mastrichto komunikate patvirtinama Kopenhagos proceso sėkmė didinant PRM matomumą ir žinomumą Europos lygmeniu. Jame taip pat plėtojami Kopenhagos deklaracijoje išdėstyti prioritetai ir nustatomi konkretūs prioritetai nacionaliniam darbui PRM srityje, įskaitant būtinybę:

  • didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į PRM;
  • kurti PRM sistemas, kurios atitiktų palankių sąlygų neturinčių asmenų ir grupių poreikius;
  • kurti mokymuisi palankią aplinką ir mokymo įstaigose, ir darbo vietose;
  • skatinti PRM srities mokytojų ir dėstytojų nuolatinį kompetencijų ugdymą.

2006 m. Helsinkio komunikate įvertinamas Kopenhagos procesas ir peržiūrimi jo prioritetai bei strategijos. Jame pabrėžiami įvairūs pasiekimai, įskaitant:

2008 m. Bordo komunikate peržiūrimi Kopenhagos proceso prioritetai ir strategijos, atsižvelgiant į būsimą švietimo ir mokymo programą po 2010 m. Jame nustatyta, kad procesas veiksmingai gerina PRM įvaizdį ir tuo pačiu išlaiko nacionalinių PRM sistemų įvairovę. Vis dėlto raginama ieškoti naujo postūmio, visų pirma:

  • įgyvendinti PRM priemones ir sistemas siekiant skatinti bendradarbiavimą Europos ir nacionaliniu lygmenimis;
  • kurti PRM ir darbo rinkos glaudesnius ryšius;
  • stiprinti Europos bendradarbiavimo susitarimus.

2010 m. Briugės komunikate nustatomi ilgalaikiai strateginiai Europos bendradarbiavimo PRM srityje tikslai 2011–2020 m. laikotarpiui ir 22 trumpalaikiai rezultatai 2011–2014 m., numatant konkrečius nacionalinius veiksmus siekiant šių tikslų. Šie tikslai buvo paremti ne tik Kopenhagos proceso principais, bet ir ankstesniais pasiekimais. Jais siekta spręsti dabartinius ir ateities iššūkius.

Išvadose teigiama, kad Kopenhagos procesas:

  • labai padėjo didinti informuotumą apie PRM Europos ir nacionaliniu lygmenimis, visų pirma įgyvendinant bendras Europos PRM priemones, principus ir gaires;
  • paskatino dideles reformas, kurios savo ruožtu paskatino pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamo metodo.

Komunikate teigiama, kad tam, kad PRM įveiktų esamus ir būsimus iššūkius, Europos švietimo ir mokymo sistemos turi, be kita ko:

  • būti lanksčios ir kokybiškos;
  • įgalinti žmones prisitaikyti prie pokyčių ir juos valdyti, sudarant sąlygas jiems įgyti bendrųjų kompetencijų;
  • palengvinti ir skatinti PRM srities besimokančiųjų ir mokytojų judumą mokymosi tikslais.

Rygos išvadose pateikiamas naujų rezultatų 2015–2020 m. laikotarpiui sąrašas, paremtas 2011–2014 m. rezultatų peržiūra.

Peržiūros metu nustatyta, kad pasiekti rezultatai padėjo Europos Sąjungai ir šalims kandidatėms sutelkti dėmesį ir įgyvendinti reformą. 2015–2020 m. laikotarpiui buvo nustatytos penkios prioritetinės sritys:

  • visų formų mokymosi darbo vietoje skatinimas;
  • kokybės užtikrinimo mechanizmų PRM srityje tolesnis plėtojimas atsižvelgiant į Europos kokybės užtikrinimą pagal PRM rekomendaciją;
  • didesnės galimybės dalyvauti PRM ir įgyti kvalifikacijų per lankstesnes ir pralaidesnes sistemas;
  • tolesnis bendrųjų kompetencijų PRM programose stiprinimas ir veiksmingesnių galimybių įgyti arba plėtoti šiuos įgūdžius pirminiame ir tęstiniame profesiniame mokyme suteikimas;
  • sisteminių modelių ir galimybių sukūrimas pirminiam ir tęstiniam PRM srities mokytojų, dėstytojų ir kuratorių, dirbančių mokyklose ir įmonėse, profesiniam tobulėjimui.

KONTEKSTAS

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Mokymasis visą gyvenimą: leidžia žmonėms bet kuriame gyvenimo etape dalyvauti skatinamojoje mokymosi veikloje.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Europos šalių profesinio rengimo ir mokymo ministrų ir Europos Komisijos, susirinkusių Kopenhagoje 2002 m. lapkričio 30 d., deklaracija dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo ir mokymo srityje (Kopenhagos deklaracija) (Neskelbta Oficialiajame leidinyje)

paskutinis atnaujinimas 11.10.2016

Top