Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
Bendradarbiavimas profesinio švietimo ir mokymo srityje

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Languages and formats available
Multilingual display
Text

Bendradarbiavimas profesinio švietimo ir mokymo srityje

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Išvados dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje ateities prioritetų

KOKS ŠIŲ IŠVADŲ TIKSLAS?

Šios išvados yra skirtos Europos Komisijai ir Europos Sąjungos (ES) šalims. Jose pateikiamos idėjos dėl savanoriškų priemonių, skirtų gerinti profesinio švietimo ir mokymo veiksmingumą ES.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Išvadose nurodomos keturios prioritetinės sritys, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį šalia Kopenhagos proceso prioritetų ir gairių.

  • 2.

    Profesinio švietimo ir mokymo kokybės gerinimas ir patrauklumo didinimas

    • Profesinio švietimo ir mokymo patrauklumą reikia skatinti tarp visų tikslinių grupių, visų pirma mokinių, suaugusiųjų ir įmonių. Tuo pačiu reikia užtikrinti profesinio švietimo ir mokymo prieinamumą ir dalyvavimą jame visiems, visų pirma asmenims ar grupėms, galintiems turėti socialinės atskirties problemų.
    • Informavimo, orientavimo visą gyvenimą ir konsultavimo paslaugos turi būti labiau prieinamos. Turi būti sudarytos palankesnės sąlygos tobulėti pereinant iš vieno kvalifikacijos lygio į kitą.
    • Reikia kurti bendras priemones, kurios propaguotų profesinio švietimo ir mokymo sistemų kokybę. Visų pirma kokybės užtikrinimo mechanizmai turi būti rengiami įgyvendinant būsimą EQARF. Profesinio švietimo ir mokymo politika turi būti grindžiama nuosekliais duomenimis, kurių gerinimą reikia tobulinti. Be to, reikia daugiau investuoti į profesinio švietimo ir mokymo specialistus, plėtoti kalbų mokymąsi ir pritaikyti jį atsižvelgiant į profesinio švietimo ir mokymo ypatumus, skatinti inovacijas ir kūrybiškumą profesinio švietimo ir mokymo srityje, gerinti skirtingų švietimo lygių sąsajas ir užtikrinti jų metodikos tęstinumą.
  • 3.

    Profesinio švietimo ir mokymo sąsajų su darbo rinka plėtojimas

    • Siekiant pagerinti profesinio švietimo ir mokymo sąsajas su darbo rinka, būtina toliau plėtoti išankstinio planavimo mechanizmus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama darbo vietoms ir gebėjimams, galimų gebėjimų trūkumų nustatymui. Socialiniai partneriai ir suinteresuotieji ūkio subjektai turi būti įtraukti į profesinio švietimo ir mokymo politikos plėtojimą.
    • Reikia tobulinti orientavimo ir konsultavimo paslaugas, kad būtų palengvintas pereinamasis procesas įsidarbinant po mokymo.
    • Taip pat reikia stiprinti mechanizmus, kuriais siekiama skatinti suaugusiųjų mokymą, kad būtų gerinamos karjeros galimybės ir verslo konkurencingumas. Būtina dėti pastangas per savišvietą ir neformalųjį mokymąsi pasiektų rezultatų patvirtinimo ir pripažinimo srityje. Reikia didinti su profesine veikla susijusiame mokyme dalyvaujančių asmenų judumą, visų pirma stiprinant atitinkamas ES programas. Galiausiai reikia didinti aukštojo mokslo vaidmenį profesinio švietimo ir mokymo srityje, taip pat didinant integraciją į darbo rinką.
  • 4.

    Glaudesnis europinis bendradarbiavimas

    • Abipusio mokymosi veikla turi būti veiksmingesnė, o jos rezultatai – naudojami formuojant nacionalinę politiką profesinio švietimo ir mokymo srityje. Taip pat reikia užtikrinti, kad prioritetai, susiję su profesiniu švietimu ir mokymu, būtų gerai integruoti ir matomi kuriant ir įgyvendinant būsimą Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strategiją.
    • Profesinis švietimas ir mokymas turi būti geriau susieti su kitų švietimo lygių, daugiakalbystės ir jaunimo politikos sritimis. Be to, būtina stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.
    • Komisija ir ES šalys yra raginamos, atsižvelgiant į savo kompetenciją, įgyvendinti priemones, nustatytas pagal šias keturias prioritetines sritis. Jos turėtų pasitelkti tiek privatųjį, tiek viešąjį finansavimą, kad propaguotų nacionalinio lygmens reformas ir įgyvendintų ES priemones. Jos turėtų toliau gerinti profesinio švietimo ir mokymo statistinių duomenų ir gairių aprėptį bei kokybę, taip pat toliau plėtoti veiklą, susijusią su būsimais gebėjimų poreikiais.
    • Komisija ir ES šalys turėtų keistis informacija ir bendradarbiauti su ES nepriklausančiomis šalimis profesinio švietimo ir mokymo srityje. Cedefop (Europos profesinio mokymo plėtros centras) ir Europos mokymo fondas (ETF) taip pat aktyviai remia Komisiją sprendžiant su profesiniu švietimu ir mokymu susijusius klausimus.

KONTEKSTAS

2010 m. Komisija pasiūlė naują postūmį dėl bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje, kuris prisideda prie visa apimančios strategijos „Europa 2020“ ir Švietimo ir mokymo srities strateginės programos („ET 2020“). Taip Komisija į priekį pastūmėjo 2009 m. išvadose pristatytas idėjas.

Tarybos ir Komisijos bendroje ataskaitoje, išleistoje 2015 m. gruodžio mėn., išdėstyti 2016–2020 m. ES prioritetai švietimo ir mokymo srityje.

Daugiau informacijos žr.:

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Savišvieta: mokymasis, kuris nėra pagrįstas mokymo programa ir jam pasibaigus neįgyjama kvalifikacija. Mokytojas yra asmuo, turintis daugiau patirties už besimokantįjį, pavyzdžiui, tėvai moko vaiką abėcėlės.

Neformalusis mokymasis: organizuotas mokymas (pvz., kurį praveda mokytojas arba asmuo, turintis daugiau patirties už besimokantįjį), kuris gali būti paremtas arba neparemtas mokymo programa. Besimokančiajam jis suteikia įgūdžių, bet ne oficialią kvalifikaciją, pavyzdžiui, skautų judėjimas.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityje ateities prioritetų (OL C 18, 2009 1 24, p. 6–10)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvados dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (ET 2020) (OL C 119, 2009 5 28, p. 2–10)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujasis postūmis Europos bendradarbiavimui profesinio mokymo srityje“, siekiant paremti strategiją „Europa 2020“ (KOM(2010) 296 galutinis, 2010 6 9)

2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendra ataskaita „Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (OL C 417, 2015 12 15, p. 25–35)

paskutinis atnaujinimas 21.11.2016

Top