Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
Trečiasis ES ekonominės ir pinigų sąjungos etapas

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Languages and formats available
Multilingual display
Text

Trečiasis ES ekonominės ir pinigų sąjungos etapas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 119 straipsnis

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnis

KOKS YRA TREČIOJO ES EKONOMINĖS IR PINIGŲ SĄJUNGOS ETAPO TIKSLAS?

Trečiasis ES ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapas – euro įvedimas ir bendros pinigų politikos įgyvendinimas ES šalyse.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

EPS yra procesas, kuriuo siekiama suderinti ES šalių ekonominę ir pinigų politiką. Šį procesą sudaro trys etapai:

  • 1 etapas (1990 m. liepos 1 d.–1993 m. gruodžio 31 d.) –laisvas kapitalo judėjimas tarp ES šalių;
  • 2 etapas (1994 m. sausio 1 d.–1998 m. gruodžio 31 d.) – ES šalių pinigų politikos koordinavimas didinant nacionalinių centrinių bankų bendradarbiavimą ir stiprinant ES šalių ekonominės politikos konvergenciją;
  • 3 etapas (nuo 1999 m. sausio 1 d.) – laipsniškas euro įvedimas ir bendros pinigų politikos, kurią kontroliuoja Europos Centrinis Bankas (ECB), įgyvendinimas.

Pirmieji du EPS etapai jau užbaigti. Dabar vykdomas trečiasis ir paskutinis etapas. Jis visų pirma susijęs su euro įvedimu ES šalyse. Šiuo metu 19 ES šalių įsivedė eurą kaip bendrą valiutą. Šios šalys sudaro euro zoną.

Perėjimas prie euro

Prieš pereidama į trečiąjį EPS etapą ES šalis pirmiausia turi atitikti įvairius ekonominius ir teisinius reikalavimus.

Ekonominiai reikalavimai yra vadinami konvergencijos kriterijais. Jų tikslas – užtikrinti, kad būtų stabili ES ekonominė ir finansinė padėtis taip siekiant išlaikyti euro zonos stabilumą.

Pagal teisinius reikalavimus nacionaliniai teisės aktai turi būti suderinti su ES sutartimis, ypač dėl klausimų, susijusių su nacionaliniu centriniu banku ir valiuta.

Kai ES šalis atitinka visus reikalavimus, jai leidžiama dalyvauti trečiajame EPS etape ir įsivesti eurą kaip bendrą valiutą. Tuomet euras pakeičia buvusią nacionalinę valiutą ir tampa oficialia valiuta.

Europos Centrinis Bankas

Europos Centrinis Bankas atlieka labai svarbų vaidmenį EPS. ECB rengia euro zonos šalių pinigų politiką. Jis taip pat turi išimtinę teisę duoti leidimą leisti eurų banknotus. ES šalys gali išleisti monetas, bet ECB pirmiausia turi patvirtinti metinę emisijos dalį.

Pirmosios euro zonos šalys

1998 m. gegužės 3 d. yra istorinė data, susijusi su trečiojo ekonominės ir pinigų sąjungos etapo pradžia. Tą dieną Taryba priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad vienuolika ES šalių (Belgija, Vokietija, Airija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija) įvykdė būtinas sąlygas bendrai valiutai įvesti nuo 1999 m. sausio 1 d.

Tada euras buvo įvestas dviem etapais:

  • 1999 m. sausio 1 d. euras buvo įvestas kaip „virtuali“ valiuta, ir buvo nustatyti buvusių nacionalinių valiutų konvertavimo kursaiNacionalinės valiutos tuomet tapo nedešimtainiais euro padalijimais;
  • 2002 m. sausio 1 d. euro monetos ir banknotai išleisti į apyvartą ES šalyse. Nuo tada Europos piliečiai ir įmonės gali tiesiogiai atsiskaityti eurais.

Graikija, 1998 m. neatitikusi konvergencijos kriterijų, paprašė iš naujo įvertinti jos padėtį 2000 m. Europos Komisija tuomet pateikė palankią nuomonę, ir nuo 2001 m. sausio 1 d. Graikija oficialiai perėjo į trečiąjį EPS etapą.

Euro zonos plėtra

Iš esmės visos ES šalys turėtų prisijungti prie trečiojo EPS etapo ir įsivesti eurą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 119 straipsnis). Tačiau kai kurios šalys dar neįvykdė būtinų ekonominių ir finansinių sąlygų. Šioms šalims taikomos laikinos nukrypti leidžiančios nuostatos, kol jos galės prisijungti prie euro zonos. Be to, Danijai ir Jungtinei Karalystei taikoma išimtis, taip pat žinoma kaip galimybė pasirinkti, dėl euro įsivedimo (žr. toliau).

Šalių, kurioms taikomos nuo konvergencijos ir teisinių reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos, pažangą Komisija ir ECB įvertina bent kartą per dvejus metus. Jei jie pateikia palankią nuomonę dėl šalies pajėgumo prisijungti prie trečiojo EPS etapo, Taryba priima sprendimą dėl šalies narystės euro zonoje.

Remiantis šia procedūra, euro zona kelis kartus padidėjo. Prie jos prisijungė papildomos šalys:

Šiuo metu 19 iš 28 ES šalių naudoja eurą kaip bendrą valiutą.

Išimtys

Jungtinė Karalystė ir Danija pranešė apie savo ketinimą nedalyvauti trečiajame EPS etape ir neįsivesti euro. Taigi, šios dvi šalys atleidžiamos nuo dalyvavimo EPS. Išsamūs atleidimo susitarimai yra aprašyti 15 ir 16 protokoluose, pridedamuose prie ES steigimo sutarčių. Vis dėlto Danija ir Jungtinė Karalystė pasilieka galimybę atsisakyti joms taikomos išlygos ir pateikti prašymą prisijungti prie trečiojo EPS etapo.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 119 straipsnis

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnis

paskutinis atnaujinimas 01.08.2016

Top