Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
2009 m. pranešimas apie euro zoną

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

2009 m. pranešimas apie euro zoną

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komunikatas (KOM(2009) 527 galutinis) „2009 m. pranešimas apie euro zoną“

KOKS ŠIO KOMUNIKATO TIKSLAS?

  • Komunikate išsamiai išdėstomas euro zonos atsakas į 2008 m. ekonomikos krizę ir pateikiami pasiūlymai, kaip pagerinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą.
  • Juo nustatomas poreikis plėsti euro zonos finansų sistemų makroekonominę priežiūrą, kad ateityje galėtų būti užtikrintas greitesnis ir veiksmingesnis koordinuotas politikos atsakas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

  • Po 2007 m. vasarą prasidėjusios ekonomikos krizės, kuri sustiprėjo 2008 m., finansų sistemoje atsiranda stabilumo ženklų. Krizės metu euras veiksmingai apsaugojo euro zoną nuo audringų valiutų kursų ir palūkanų normų pokyčių, kurie praeityje padidėjus įtampai finansų rinkoje padarė daug žalos Europos Sąjungos (ES) šalims. Euro zonos gebėjimas veikti greitai ir koordinuoti veiklą su centriniais bankais prisidėjo prie visos tarptautinės pinigų sistemos stabilumo.
  • Finansų krizė išryškino priklausymo euro zonai pranašumus ir padidino jos patrauklumą euro zonai nepriklausančioms ES šalims. Tarp pranašumų buvo ir galimybė nacionalinėms institucijoms pasinaudoti Europos Centrinio Banko likvidumu.
  • Tačiau euras negali išspręsti visų euro zonos ekonominių problemų, visų pirma susijusių su makroekonominiu disbalansu. Krizė išryškino tam tikrus trūkumus euro zonoje. Dėl susidariusio disbalanso euro zonoje vienos šalys labiau nukentėjo nuo krizės negu kitos. Iki krizės daugelis euro zonos šalių ignoravo disbalanso riziką, tačiau finansų krizė parodė, kad reikia permainų.

Euro zonos atsakas į krizę

  • Trūko tinkamos priežiūros, kuri padėtų greitai ir koordinuotai reaguoti į prasidėjusią krizę. Pirminė reakcija buvo daugiausia nulemta euro zonos šalių individualių interesų. 2008 m. spalio mėn. pirmasis Eurogrupės aukščiausiojo lygio susitikimas padėjo sukurti atsaką ES lygmeniu, o Europos Komisija užtikrino bendrą strategiją nacionalinių bankų gelbėjimo planams įgyvendinti.
  • Nuo tada Komisija pateikė oficialių teisinių pasiūlymų dėl naujos Europos finansų priežiūros institucijų sistemos. Taip buvo siekiama padidinti atskirų finansų įstaigų rizikos ribojimo priežiūrą bei visos finansų sistemos priežiūrą.
  • Šalia vidaus politikos ES kartu yra ir finansų rinkų reguliavimo reformos lyderė. Ji padeda formuoti G20 grupės iniciatyvas ir įsipareigojimus.
  • Fiskalinis konsolidavimas euro zonoje, laikantis Stabilumo ir augimo pakto, reiškė, kad daugelis šalių galėjo kur kas geriau atlaikyti krizę negu anksčiau. Tačiau fiskalinis konsolidavimas buvo neužbaigtas kai kuriose euro zonose šalyse, kur valstybės skolos lygis išliko aukštas, o viešieji finansai tapo priklausomi nuo fiskalinių pajamų. Dėl to kai kurios euro zonos šalys negalėjo tinkamai prisidėti prie bendro fiskalinių skatinamųjų priemonių paketo, numatyto Europos ekonomikos atkūrimo plane.
  • Koordinavimas yra svarbus euro zonos šalims dėl jų glaudžių ekonominių ir finansinių sąsajų ir dėl to, kad jos naudoja bendrą valiutą ir vykdo bendrą pinigų politiką. Euro zonos atsakas į krizę galėjo būti greitesnis ir stipresnis, jei koordinavimas tarp šalių narių būtų buvęs veiksmingesnis.

Tolesnės veiklos kryptys. Platesnė makroekonominė priežiūra

  • Krizė parodė, kad euro zonos šalims narėms būtina įgyvendinti EMU@10 reformų darbotvarkę. Šiuo 2008 m. gegužės 7 d. komunikatu Komisija pasiūlė reformų darbotvarkę, skirtą ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimui gerinti greitai kintančioje pasaulinėje aplinkoje, senėjant visuomenei ir didėjant susirūpinimui dėl energijos ir klimato kaitos. Pagal išorės darbotvarkę euro zona turėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį užtikrinant pasaulinį ekonomikos valdymą.
  • Disbalansas euro zonoje nebuvo šalinamas prieš ištinkant finansų krizei. Norint sukurti koordinuotą politinį atsaką reikia plėsti priežiūrą. Plečiant priežiūrą taip pat reikėtų atsižvelgti į pokyčius finansų rinkoje. Dėl pernelyg didelio įsiskolinimo privačiajame sektoriuje susiformavo netvarios ekonomikos tendencijos. Šie finansinės pusiausvyros sutrikimai turėtų būti nustatyti ir šalinami ankstyvoje stadijoje.
  • Priežiūra turėtų būti stiprinama, siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą. Dėl lėto augimo ir kartu didėjančios įsiskolinimo rizikos viešieji finansai atsidūrė nesaugioje situacijoje kaip tik tuomet, kai pradėjo reikštis visuomenės senėjimo poveikis. Konkretus strateginis įsipareigojimas reikalingas siekiant stiprinti fiskalinį bendradarbiavimą, kuris gali tinkamai suderinti stabilizavimą ir tvarumą laikantis Stabilumo ir augimo pakto.
  • Kad būtų galima laikytis protingų išėjimo iš krizės strategijų, turi būti stiprinamas įvairių politikos sričių ir euro zonos šalių veiklos koordinavimas. Koordinavimas turėtų pasireikšti bendru supratimu apie tinkamą politikos priemonių normalizavimo laiką, tempą ir eigą.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos Centriniam Bankui „2009 m. pranešimas apie euro zoną“ (KOM(2009) 527 galutinis, 2009 10 7)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos Centriniam Bankui – EPS@10: Ekonominės ir pinigų sąjungos laimėjimai ir uždaviniai po 10 metų nuo jos sukūrimo {SEK(2008) 553} (KOM(2008) 238 galutinis, 2008 5 7)

paskutinis atnaujinimas 28.03.2017

Top