Help Print this page 
Title and reference
Nacionalinių parlamentų vaidmuo ES reikaluose

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Nacionalinių parlamentų vaidmuo ES reikaluose

 

SANTRAUKA

ĮŽANGA

Lisabonos sutartis žymi svarbų žingsnį nustatant nacionalinių parlamentų vaidmenį ES reikaluose. Ja pirmą kartą įtraukta nuostata (Europos Sąjungos sutarties 12 straipsnis), kurioje nurodyta, kaip nacionaliniai parlamentai gali „aktyviai prisidėti užtikrinant gerą ES veikimą“. Tą jie daro keturiais pagrindiniais būdais:

gaudami informaciją ir dokumentus;

peržiūrėdami subsidiarumo principo taikymą;

dalyvaudami teisingumo, laisvės ir saugumo srities įvertinimo mechanizmuose;

INFORMAVIMAS

Nacionaliniams parlamentams turi būti nedelsiant pateikiami šie dokumentai:

komunikatai*;

metinė darbo programa ir visi kiti teisėkūros planavimo ar politikos strateginiai dokumentai;

pasiūlymai dėl teisės aktų;

Tarybos susitikimų darbotvarkės ir rezultatai;

Europos Audito Rūmų metinė ataskaita;

Komisijos nustatyta metinė ataskaita apie ES konkurencijai taikomų principų taikymą;

ES politikos įgyvendinimo laisvės, saugumo ir teisingumo srityje vertinimai.

Be to, nacionaliniams parlamentams pateikiami pranešimai apie siūlymus keisti sutartis pagal įprastą peržiūros procedūrą ir paraiškas įstoti į ES.

SUBSIDIARUMO PERŽIŪRA

Protokolu dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nacionaliniams parlamentams leidžiama teikti pagrįstas nuomones, jei jie mano, kad ES teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo. Teisėkūros procese dalyvaujančios institucijos turi atsižvelgti į visas pagrįstas nuomones. Kiti pasiūlymo dėl teisės akto rezultatai priklauso nuo jų skaičiaus.

Protokolu kiekvienam nacionaliniam parlamentui yra skirta po du balsus (kai parlamentinę sistemą sudaro dveji rūmai, kiekvieni rūmai turi po vieną balsą). Jei už pagrįstas nuomones atiduota ne mažiau kaip vienas trečdalis balsų, Komisija turi peržiūrėti savo pasiūlymą. Ji gali nuspręsti jo nekeisti, iš dalies pakeisti arba jį atsiimti. Tuo atveju, kai pasiūlymas yra susijęs su teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu, mažiausias atiduotų balsų skaičius turi sudaryti vieną ketvirtadalį. Jei pateiktoms pagrįstoms nuomonėms pritariama balsų dauguma ir Komisija nusprendžia nekeisti pasiūlymo, Europos Parlamentas ir Taryba prieš užbaigiant pirmąjį svarstymą išnagrinėja, ar pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ieškinius dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio teisėkūros procedūra priimto akto, pateiktus ES šalies, arba kuriuos ji perdavė laikydamasi savo teisinės tvarkos savo nacionalinio parlamento arba jo rūmų vardu.

SPECIALUS VAIDMUO TEISINGUMO, LAISVĖS IR SAUGUMO SRITYJE

Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje nacionaliniai parlamentai atlieka specialų vaidmenį. Jie dalyvauja vertinant Eurojusto veiklą ir tikrinant Europolo veiklą.

Be to, nacionaliniai parlamentai gali pareikšti prieštaravimą Tarybos sprendimams, kuriais įprasta teisėkūros procedūra (sprendžiant kvalifikuota balsų dauguma Taryboje) yra taikoma tam tikriems tarpvalstybinį poveikį turintiems šeimos teisės aspektams, kuriems šiuo metu taikoma speciali teisėkūros procedūra ir dėl kurių Taryboje sprendžiama vieningai (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio nuostata dėl pereigos).

DALYVAVIMAS PERŽIŪRINT SUTARTIS

Lisabonos sutartimi nacionaliniai parlamentai taip pat susiejami su sutarčių peržiūros procedūra, kaip toliau nurodyta.

Pagal įprastą ir supaprastintą peržiūros procedūras sutarčių pataisos įsigalioja po to, kai visos ES šalys jas ratifikuoja (arba patvirtina, jei taikoma supaprastinta peržiūros procedūra) pagal savo atitinkamas konstitucines nuostatas. Tam dažniausiai reikia ratifikavimo parlamente.

Įprastos peržiūros procedūros atveju rengiama konvencija, kurioje, be kita ko, dalyvauja nacionalinių parlamentų atstovai. Konvencijos metu nagrinėjama ir priimama rekomendacija dėl peržiūros pasiūlymų.

Remiantis bendrąja nuostata dėl pereigos pagal Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnio 7 dalį, nacionaliniams parlamentams reikia pranešti apie Europos Vadovų Tarybos iniciatyvą specialią teisėkūros procedūrą pakeisti įprasta teisėkūros procedūra arba vieningą balsavimą – kvalifikuota balsų dauguma. Tokia iniciatyva nepriimama, jei nacionalinis parlamentas pareiškia nepritarimą per šešis mėnesius.

PARLAMENTŲ SĄJUNGOS REIKALŲ KOMITETŲ KONFERENCIJA (COSAC)

Nuo 1989 m. nacionalinių parlamentų komitetų, kurie tvarko ES reikalus, nariai ir Europos Parlamento nariai susitinka du kartus per metus Parlamentų Sąjungos reikalų komitetų konferencijoje, kuri labiau žinoma prancūzišku akronimu COSAC. Konferencijos metu jie keičiasi informacija bei geriausia patirtimi ir aptaria bendriems Europos interesams svarbius klausimus.

COSAC vaidmuo yra pripažįstamas protokole dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES, kuriame teigiama, kad COSAC gali teikti pagalbą Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kaip ji mano esant tinkama.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

*Komunikatas – privalomosios galios neturintis politikos dokumentas. Komisija imasi iniciatyvos skelbti komunikatą, kai nori išdėstyti savo nusistatymą kokiu nors svarbiu klausimu. Komunikatas neturi teisinės galios (Europos teisminio tinklo apibrėžtis).

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos:

paskutinis atnaujinimas 20.10.2015

Top