Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
Tarptautiniai susitarimai ir ES išorės kompetencija

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Tarptautiniai susitarimai ir ES išorės kompetencija

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnis

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnis

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 216 straipsnis

KAS SUTARTYSE SAKOMA APIE EUROPOS SĄJUNGĄ (ES) IR JOS IŠORĖS KOMPETENCIJĄ?

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES įgijo teisinį subjektiškumą. Todėl ES yra tarptautinės teisės subjektas, galintis savo vardu vesti derybas ir sudaryti tarptautinius susitarimus, t. y. šioje srityje ji naudojasi sutartimis suteikta kompetencija (arba galiomis).

Šie tarptautiniai susitarimai turi teisinę galią ES ir ES šalių vidaus teisėje. Be to, ES steigimo sutartyse yra nurodyta tvarka, kuria vadovaujantis ES gali sudaryti tarptautinius susitarimus.

Apibrėžtis

Tarptautinis susitarimas yra ES ir ES nepriklausančios šalies arba trečiosios šalies organizacijos pasiektas sutarimas. Šie susitarimai susaisto teisėmis bei įsipareigojimais ir ES institucijas, ir ES šalis. Nuo susitarimų įsigaliojimo dienos ar kitos nurodytos dienos jie tampa ES teisės dalimi.

Juridiškai tarptautiniai susitarimai yra antrinės konvencijos ir susitarimai, todėl turi atitikti ES steigimo sutartis. Beje, tarptautiniai susitarimai turi didesnę vertę nei „vienašaliai“ antriniai aktai, t. y. aktai, kuriuos vienašališkai priima ES institucijos (reglamentai, direktyvos, sprendimai ir pan.).

ES išorės kompetencijos sritys

ES išorės kompetencijos sritys yra apibrėžtos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 216 straipsnyje. ES gali sudaryti tarptautinius susitarimus, kai:

  • tai numatyta steigimo sutartyse;
  • tai numatyta teisiškai privalomame akte;
  • susitarimo sudarymas yra būtinas norint pasiekti vieną iš ES tikslų, net jei nėra ES vidaus teisės akto;
  • susitarimas gali turėti poveikį bendroms taisyklėms, priimtoms ES vidaus teisėje. Tai reiškia, kad jei ES yra priėmusi bendras taisykles dėl politikos įgyvendinimo, ES šalys negali sudaryti susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis, darančių poveikį šioms taisyklėms.

Be to, SESV 207 straipsniu reglamentuojama ES prekybos politika – pagrindinė ES išorės kompetencija ir jos santykių su kitomis pasaulio šalimis esminis elementas.

Išimtinė kompetencija ir pasidalijamoji kompetencija

ES ir ES šalių kompetencijos pasidalijimas taip pat pasireiškia ir tarptautiniame lygmenyje. Jei ES veda derybas ir sudaro tarptautinį susitarimą, ji naudojasi išimtine kompetencija arba kompetencija, kuria dalijasi su ES šalimis.

Jei kompetencija yra išimtinė, tik ES gali vesti derybas ir sudaryti susitarimą. Sutarties dėl ES veikimo 3 straipsnyje apibrėžtos sritys, kuriose ES naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams, įskaitant prekybos susitarimus, sudaryti.

Jei ES dalijasi kompetencija su ES šalimis, susitarimą sudaro ES ir ES šalys. Toks susitarimas yra mišrus, ir jam sudaryti ES šalys turi duoti savo sutikimą. Pasidalijamajai kompetencijai priskiriamos sritys yra apibrėžtos Sutarties dėl ES veikimo 4 straipsnyje.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 51)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 51–52)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 140–141)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 216 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 144)

paskutinis atnaujinimas 08.08.2016

Top