Help Print this page 
Title and reference
Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė

 

SANTRAUKA

ĮŽANGA

Lisabonos sutartimi siekiama stiprinti Europos bendrosios erdvės, kurioje asmenys gali laisvai judėti ir pasinaudoti veiksminga teisine apsauga, kūrimą. Tokios erdvės sukūrimas turėtų poveikio toms sritims, dėl kurių Europos piliečiai turi didelių lūkesčių, kaip antai imigracijos ir kovos su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu. Šie klausimai yra tarpvalstybiniai, todėl reikalingas veiksmingas bendradarbiavimas Europos lygmeniu.

Lisabonos sutartimi temos, susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, yra padalytos į keturias sritis:

politikos sritys, susijusios su sienų kontrole, prieglobsčiu ir imigracija;

teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose;

teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose;

policijos bendradarbiavimas.

Klausimai, susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu, anksčiau buvo priskirti Europos Sąjungos (ES) trečiajam ramsčiui, priklausiusiam tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sričiai. Europos institucijos neturėjo jokių kompetencijų pagal trečiąjį ramstį, todėl jos negalėjo priimti jokių reglamentų ar direktyvų. Lisabonos sutartimi baigtas toks skirstymas ir sudaromos sąlygos ES įsitraukti į visus reikalus, susijusius su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.

SIENŲ KONTROLĖ, PRIEGLOBSTIS IR IMIGRACIJA

Lisabonos sutartimi Europos institucijoms yra priskiriamos naujos kompetencijos, todėl jos gali priimti priemones, siekiant:

nustatyti bendrą ES išorės sienų valdymą, visų pirma stiprinant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą, vadinamą FRONTEX;

sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, paremtą vienodu europiečių statusu ir bendromis prieglobsčio suteikimo bei atėmimo procedūromis;

nustatyti su teisėta imigracija susijusias taisykles, sąlygas ir teises.

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINĖSE BYLOSE

Lisabonos sutartimi Europos institucijoms leidžiama priimti naujas priemones, susijusias su:

tarpusavio pripažinimo principo įgyvendinimu. Kiekviena teisminė sistema turi pripažinti kitų ES šalių teisminių sistemų priimtus sprendimus kaip galiojančius ir taikytinus;

veiksminga teise kreiptis į teismą;

alternatyvių ginčų sprendimo metodų plėtojimu;

teisėjų ir teismų darbuotojų mokymu.

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

Panaikinus ES trečiąjį ramstį, Europos institucijoms buvo sudarytos sąlygos rengti teisės aktus teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje.

Tiksliau sakant Europos institucijos nuo šiol gali nustatyti būtiniausias taisykles dėl rimčiausių nusikaltimų apibrėžimo ir sankcijų taikymo. ES taip pat gali įsikišti nustatant bendras baudžiamojo proceso veikimo taisykles, pavyzdžiui, dėl įrodymų priimtinumo ar asmenų teisių.

Be to, Lisabonos sutartimi siekiama stiprinti Eurojusto vaidmenį ES. Eurojusto misija – padėti koordinuoti ES šalių kompetentingų institucijų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Šiuo metu jis turi įgaliojimus tik teikti pasiūlymus: jis gali prašyti nacionalinių valdžios institucijų inicijuoti tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą. Nuo šiol Lisabonos sutartimi Europos institucijoms sudaroma galimybė išplėsti Eurojusto misiją ir įgaliojimus įprasta teisėkūros procedūra.

Lisabonos sutartyje taip pat svarstoma galimybė iš Eurojusto sukurti Europos prokuratūrą. Tokia įstaiga turėtų svarbių įgaliojimų: ji galėtų atlikti tyrimą, patraukti nusikaltimų vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn ir perduoti juos teismui. Be to, Europos prokuratūra galėtų vykdyti prokuroro funkcijas ES šalių kompetentinguose teismuose.

Vis dėlto Lisabonos sutartimi Europos prokuratūra neįsteigiama, tik leidžiama Tarybai vieningai sprendžiant priimti tam skirtą reglamentą. Jei Tarybai nepavyks nuspręsti vieningai, ne mažiau kaip devynios ES šalys galės įsteigti savo Europos prokuratūrą, grindžiamą tvirtesniu bendradarbiavimu.

POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS

Kaip ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose atveju, policijos bendradarbiavimui ES trečiojo ramsčio panaikinimas buvo naudingas. Nuo šiol Europos institucijos galės priimti šios srities reglamentus ir direktyvas.

Įprasta teisėkūros procedūra pradedama taikyti visiems policijos bendradarbiavimo neoperatyviniams aspektams. Tuo tarpu dėl operatyvaus bendradarbiavimo Taryba turės spręsti vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą. Lisabonos sutartyje taip pat numatoma galimybė tvirčiau bendradarbiauti, jei Taryba negali nuspręsti vieningai.

Be to, Lisabonos sutartyje numatomas laipsniškas Europos policijos biuro (Europolo) stiprinimas. Kaip ir Eurojusto atveju, Lisabonos sutartimi nuo šiol leidžiama Tarybai ir Parlamentui plėtoti Europolo misijas ir įgaliojimus pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Šiuo metu Europolo vaidmuo apsiriboja pagalba užtikrinant ES šalių institucijų bendradarbiavimą. Lisabonos sutartyje nurodoma, kad naujos užduotys gali apimti operatyvių veiksmų koordinavimą, organizavimą ir įgyvendinimą.

IŠIMTYS

Jungtinė Karalystė, Airija ir Danija turi sudariusios specialius susitarimus, į kuriuos įeina visos priemonės, priimtos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Šios šalys gali nuspręsti nedalyvauti šios erdvės teisėkūros procedūrose, todėl priimtos priemonės joms nebus taikomos.

Jungtinei Karalystei, Airijai ir Danijai taip pat taikoma dviejų rūšių nukrypti leidžiančios nuostatos:

sutikimo dalyvauti nuostata, kuri leidžia kiekvienai jų kiekvienu atveju nuspręsti dalyvauti priimant priemonę arba taikant jau priimtą priemonę. Tokiu atveju priemonė joms taikoma taip pat, kaip kitoms ES šalims;

atsisakymo dalyvauti nuostata, kuri leidžia joms bet kada netaikyti priemonės.

paskutinis atnaujinimas 22.09.2015

Top