Help Print this page 

Summaries of EU Legislation

Title and reference
ES sprendimų priėmimo lankstumas: nuostatos dėl pereigos, sustabdymo ir pagreitinimo

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Languages and formats available
Multilingual display
Text

ES sprendimų priėmimo lankstumas: nuostatos dėl pereigos, sustabdymo ir pagreitinimo

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnis

ĮŽANGA

Lisabonos sutartimi nustatyta, kad įprasta teisėkūros procedūra ir balsavimas kvalifikuota balsų dauguma pradedami taikyti daugiau politikos sričių. Tokiu būdu siekiama padidinti sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą ir taip prisidėti prie ES integracijos. Pagal įprastą teisėkūros procedūrą ES šalys neturi veto teisės, ir yra daugiau būdų susitarimui pasiekti.

Tačiau ES šalys ne visada nori atsisakyti dalies savo teisės nepritarti sprendžiant dėl tam tikrų politikos sričių. Tai sritys, kurios laikomos „jautriausiomis“ ir kuriose reikšmingas vaidmuo tenka nacionaliniam suverenitetui, įskaitant užsienio politiką, imigraciją ir teisingumą. Šiose srityse paprastai taikomos speciali teisėkūros procedūra ir vieningo balsavimo sistema.

Lisabonos sutartimi įtvirtinamos kelios institucinės nuostatos dėl institucinių mechanizmų, kurie yra skirtingi, tačiau siekia to paties tikslo. Šiomis nuostatomis siekiama palengvinti ES integraciją „jautriose“ srityse, jei ES šalys to pageidauja.

Taigi, Lisabonos sutartimi įtvirtinamos trijų tipų nuostatos:

  • nuostatos dėl pereigos;
  • sustabdymo nuostatos;
  • pagreitinimo nuostatos.

NUOSTATOS DĖL PEREIGOS

Nuostatomis dėl pereigos leidžiama nukrypti nuo sutartyse iš pradžių numatytų teisėkūros procedūrų. Esant tam tikroms sąlygoms, jomis leidžiama:

  • priimant atitinkamos politikos srities aktą specialią teisėkūros procedūrą pakeisti įprasta teisėkūros procedūra;
  • balsuojant dėl atitinkamos politikos srities vieningą balsavimą pakeisti balsavimu kvalifikuota balsų dauguma.

Dėl nuostatos dėl pereigos taikymo vis dar vieningai sprendžia Taryba arba Europos Vadovų Taryba. Taigi, visos ES šalys kaskart turi sutarti prieš taikydamos tokią nuostatą.

Europos Sąjungos sutarties 48 straipsniu taip pat įtvirtinama bendroji nuostata dėl pereigos, taikoma visoms Europos politikos sritims (žr. santrauką apie sutarčių peržiūrą). Be to, tam tikroms Europos politikos sritims yra taikomos šešios nuostatos dėl pereigos, kuriomis nustatomi tam tikri procedūriniai aspektai (žr. santrauką apie teisėkūros procedūras).

SUSTABDYMO NUOSTATOS

Sustabdymo nuostatos yra susijusios su trimis sritimis:

  • priemonėmis, skirtomis koordinuoti socialinio draudimo sistemas darbuotojams migrantams (Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 48 straipsnis);
  • teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose (SESV 82 straipsnis);
  • taisyklių dėl tam tikrų nusikalstamų veikų nustatymu (SESV 83 straipsnis).

Sustabdymo nuostatos buvo sukurtos tam, kad įprastą teisėkūros procedūrą būtų galima taikyti šioms trim politikos sritims. Įprasta teisėkūros procedūra yra ribojama sustabdymo mechanizmu: ES šalis gali pateikti apeliacinį skundą Europos Vadovų Tarybai, jei ji mano, kad priimamas teisės akto projektas gali pažeisti jos socialinio draudimo sistemos pagrindinius principus arba jos baudžiamojo teisingumo sistemą. Tokiu atveju procedūra sustabdoma, o Europos Vadovų Taryba gali:

  • grąžinti projektą Tarybai, kuri toliau tęsia procedūros įgyvendinimą atsižvelgdama į pateiktas pastabas, arba
  • nutraukti procedūrą ir, jei tinkama, prašyti Europos Komisijos pateikti naują pasiūlymą.

Taigi, sustabdymo nuostatos yra svarbios ne tik dėl savo siūlomo mechanizmo, bet ir dėl to, kad leidžia taikyti įprastą teisėkūros procedūrą sprendžiant dėl atitinkamų politikos sričių. Šio mechanizmo įtvirtinimas sprendimų priėmimo procese įtikino labiausiai besipriešinusias ES šalis taikyti įprastą teisėkūros procedūrą tam tikroms politikos sritims, kurioms anksčiau buvo taikoma vienbalsiškumo taisyklė.

PAGREITINIMO NUOSTATOS

Pagreitinimo nuostatomis „pagreitinama“ tam tikrų ES šalių integracija, padedant joms sustiprinti bendradarbiavimą tam tikrose srityse.

Šiomis nuostatomis leidžiama nukrypti nuo įprastos procedūros siekiant tvirtesnio bendradarbiavimo. Susitarimas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo laikomas sudarytu tuomet, kai jį sudaro bent devynios ES šalys. Taryba, Parlamentas ir Komisija yra informuojami apie dalyvaujančiųjų šalių norą pradėti tvirčiau bendradarbiauti.

Šios nuostatos yra susijusios su keturiomis sritimis:

  • teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose (SESV 82 straipsnis);
  • taisyklių dėl tam tikrų nusikalstamų veikų nustatymu (SESV 83 straipsnis);
  • Europos prokuratūros įsteigimu (SESV 86 straipsnis);
  • policijos bendradarbiavimu (SESV 87 straipsnis).

Verta pažymėti, kad pagreitinimo nuostatos dėl bendradarbiavimo ir baudžiamųjų veikų yra tiesiogiai susijusios su sustabdymo nuostatų taikymu šiose dviejose srityse. Taip įvykus ir sustabdžius teisėkūros procedūrą, šalys pagal tvirtesnio bendradarbiavimo sistemą gali taikyti pagreitinimo nuostatą ir kartu užbaigti teisėkūros procedūrą.

PAGRINDINIAI FAKTAI

Europos Sąjungos sutarties 48 straipsnis

paskutinis atnaujinimas 25.07.2016

Top