Help Print this page 
Title and reference
Europos Parlamentas

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Europos Parlamentas

ĮŽANGA

Europos Parlamentas yra institucija, kuri tiesiogiai atstovauja ES piliečiams. Kas penkerius metus piliečiai renka Europos Parlamento narius, kurių skaičius yra nustatytas kiekvienai valstybei narei.

Europos Parlamento įgaliojimai keitėsi, peržiūrint Europos sutartis. Šiuo metu Parlamentas turi teisėkūros įgaliojimus, kuriuos po lygiai dalijasi su Taryba daugelyje ES kompetencijos sričių. Parlamentas kartu su Taryba sprendžia dėl Sąjungos biudžeto. Jis užtikrina Komisijos politinę kontrolę.

SUDĖTIS

Vietų Parlamente paskirstymas tarp valstybių narių yra sudėtingas procesas, kuris dažnai tampa diskusijų objektu peržiūrint sutartis. Skirstant vietas pirmiausiai reikia išlaikyti valstybės narės vietų skaičiaus ir jos gyventojų skaičiaus patenkinamą santykį. Vietų pasiskirstymas taip pat turi leisti Parlamentui atsižvelgti į svarbius politinius klausimus, net jeigu jie susiję su mažiau gyventojų turinčiomis valstybėmis narėmis. Bendras Parlamento narių skaičius negali viršyti tam tikros ribos tam, kad Parlamentas galėtų efektyviai dirbti.

Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, vietų paskirstymas daugiau nebeįtraukiamas į sutartis. Dabar jis turi būti pateiktas Parlamento siūlymu, kurį privalo vieningai patvirtinti Europos Vadovų Taryba.

Sutartimi nustatytos pagrindinės taisyklės dėl Parlamento sudėties:

  • didžiausias deputatų skaičius turi neviršyti 751, įskaitant Parlamento pirmininką;
  • mažiausia vietų, tenkančių vienai valstybei narei, riba - šeši deputatai;
  • didžiausia vietų, tenkančių vienai valstybei narei, riba - 96 Parlamento nariai;
  • vietų paskirstymas turi būti pagrįstas mažėjančio proporcingumo principu. Kitaip sakant, kuo valstybė narė turi daugiau gyventojų ir kuo daugiau ji turi deputatų, tuo didesnį gyventojų skaičių turi atstovauti vienas deputatas.

2013 m. liepos mėn. prisijungus Kroatijai, Europos deputatų skaičius laikinai pasiekė 766. Po rinkimų į Europos Parlamentą 2014 m. gegužės mėn. šis skaičius buvo vėl sumažintas iki 751: 12 šalių (Rumunija, Graikija, Belgija, Portugalija, Čekija, Vengrija, Austrija, Bulgarija, Airija, Kroatija, Lietuva ir Latvija) neteko po vieną vietą, Vokietija - trijų.

KOMPETENCIJA

Lisabonos sutartis sustiprino ES demokratinį pobūdį, išplėsdama Europos Parlamento išimtines teises. Bendro sprendimo procedūra, pagal kurią Parlamentas turi tokias pačias galias kaip ir Taryba, buvo pervadinta įprasta teisėkūros procedūra. Dabar ši procedūra naudojama daugiau kaip 40 naujų sričių, įskaitant žemės ūkį, energetinį saugumą, imigraciją, teisingumą, vidaus reikalus, visuomenės sveikatą ir struktūrinius fondus (žr. dokumentą teisėkūros procedūros). Parlamentas taip pat teikia savo nuomonę (konsultavimo procedūra) arba pritarimą (pritarimo procedūra) dėl teisės aktų, priimamų pagal specialiąsias teisėkūros procedūras.

Tarptautiniu lygmeniu Parlamentas turi patvirtinti daugelį susitarimų su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai asociacijos susitarimai ar sutarimai dėl sričių, kurias apima įprasta teisėkūros procedūra (pavyzdžiui, komerciniai susitarimai). Į jį reikia kreiptis ir kitokių tarptautinių susitarimų atveju.

Lisabonos sutartimi buvo sustiprinti Parlamento biudžetiniai įgaliojimai. Parlamentas ir Taryba turi tokias pačias galias priimant Europos Sąjungos metinį biudžetą ir sprendžiant ne tik dėl neprivalomųjų išlaidų. Prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, Parlamentas galėjo tik siūlyti pakeitimus dėl privalomųjų išlaidų, visų pirma žemės ūkio ar kituose tarptautiniuose susitarimuose (apie 45 % viso Sąjungos biudžeto), tačiau neturėjo lemiamo žodžio. Procedūra buvo supaprastinta, ir dabar vyksta po vieną svarstymą Parlamente ir Taryboje arba Taikinimo komitete (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnis).

Padidėjo ir Parlamento politinė kontrolė Europos Komisijos atžvilgiu. Pirmininkas yra renkamas Europos Vadovų Tarybos siūlymu, atsižvelgiant į rinkimų į Europos Parlamentą rezultatus. Jis tvirtina visos Komisijos įgaliojimus, įskaitant vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuris šiuo metu yra Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, paskyrimą. Pagal Sutarties dėl ES veikimo 234 straipsnį Parlamentas gali atstatydinti Komisiją, išreikšdamas nepasitikėjimą ja.

Galiausiai Parlamentas įgyja platesnius įgaliojimus, susijusius su Sąjungos steigimo sutarčių peržiūra. Jis turi iniciatyvos teisę, todėl gali siūlyti peržiūrėti sutartis. Parlamentas - Konvencijos, tiriančios projektus, priskiriamus įprastinei sutarčių peržiūros procedūrai, narys. Supaprastintosios peržiūros procedūrose Parlamento konsultacija yra būtina sutarčių pataisoms.

APIBENDRINAMOJI LENTELĖ

-

Straipsniai

Tema

ES sutartis

14

Europos Parlamento vaidmuo ir sudėtis

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

223-234

Europos Parlamento veikimas

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2013/312/ES 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis [Oficialusis leidinys L 181, 2013 6 29].

Paskutinį kartą atnaujinta: 08.05.2014

Top