Help Print this page 
Title and reference
Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos

Summaries of EU legislation: direct access to the main summaries page.
Multilingual display
Text

Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos

Europos Sąjunga (ES) ir ES šalys įsipareigojo koordinuoti savo veiksmus pagal bendrus humanitarinės pagalbos teikimo tikslus ir principus. Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nustatoma strateginė sistema, kuria vadovaujasi ES ir ES šalys, siekdamos teikti veiksmingą, kokybišką ir koordinuotą humanitarinę pagalbą.

DOKUMENTAS

Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendras pareiškimas (Oficialusis leidinys C 25, 2008 1 30, p. 1-12).

SANTRAUKA

Europos Sąjunga (ES) ir ES šalys įsipareigojo koordinuoti savo veiksmus pagal bendrus humanitarinės pagalbos teikimo tikslus ir principus. Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos nustatoma strateginė sistema, kuria vadovaujasi ES ir ES šalys, siekdamos teikti veiksmingą, kokybišką ir koordinuotą humanitarinę pagalbą.

KĄ DARO ES HUMANITARINĖ PAGALBA?

ES humanitarinės pagalbos tikslas - atsižvelgus į poreikius reaguoti į ekstremalią situaciją, siekiant išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti krizių, atsirandančių dėl žmogaus sukeltų ir stichinių nelaimių, metu. Pagal konsensusą ES humanitarinė pagalba teikiama pasitelkiant įgyvendinimo partnerius, kaip antai Jungtinių Tautų (JT) sistemą, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio judėjimą ir nevyriausybines organizacijas (NVO).

ES kolektyviai su ES šalimis yra didžiausia tarptautinės viešosios humanitarinės pagalbos teikėja pasaulyje. ES ir ES šalių veiksmai sustiprina bei papildo vieni kitus ir yra įgyvendinami artimai bendradarbiaujant su tarptautiniais ir vietos dalyviais.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Humanitarinės pagalbos principai

Humanitarinė pagalba grindžiama pagrindiniais humanitariniais žmogiškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo principais.

ES taip pat yra įsipareigojusi laikytis tarptautinės teisės principų, visų pirma tarptautinės humanitarinės teisės, žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės.

Nors pagalbos teikimo praktikos įgyvendinimas gali skirtis ES šalyse, ES pagalbos teikėjai siekia ją pagerinti ir turi laikytis humanitarinės pagalbos principų ir geros praktikos, visų pirma remdamiesi gero humanitarinės pagalbos teikimo iniciatyva - neoficialiu tarptautiniu pagalbos teikėjų forumu ir tinklu.

ES humanitarinė pagalba turi būti suderinta su kitomis politikos sritimis, siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį po krizės ir atsižvelgti į lyčių aspektus bei skirtingus vietos gyventojų poreikius.

Vykdydama savo politiką ir operacijas, Europos Komisija taip pat įsipareigoja taikyti gero pagalbos teikimo principus ir geriausią praktiką.

ES pagalbos koordinavimas ir suderinamumas

ES remia JT koordinavimo vaidmenį ir visuotinių gebėjimų reaguoti į humanitarines krizes vystymą.

ES pagalbos operacijos turi būti pagrįstos:

visų dalyvių koordinavimu, suderinimu ir papildomumu, dalijimusi informacija, geriausia praktika ir žiniomis bei nuomonių pasikeitimo politiniu lygiu, įskaitant JT koordinuojamu tarptautiniu lygiu, stiprinimu;

kokybės, veiksmingumo ir atskaitomybės principais;

įvairiais partnerystės ryšiais, siekiant užtikrinti plataus masto reagavimą į krizes.

ES humanitarinė pagalba turi būti teikiama laikantis skaidrumo principo ir atsižvelgiant į nustatytus poreikius bei žmonių pažeidžiamumą.

Kai kuriais išimtiniais atvejais pagal konsensusą gali būti panaudoti kariniai ištekliai ir pajėgumai, jei vykdant humanitarinę reagavimo veiklą siekiama apsaugoti žmones.

Tarptautiniai veiksmai

Pripažindama, kad humanitariniai veiksmai yra tarptautinė kolektyvinė atsakomybė, ES prisideda prie visuotinių kolektyvinių gebėjimų reaguoti į krizes vystymo, remdama JT drauge su kitais humanitarinės veiklos dalyviais ir pagalbos teikėjais vykdomą humanitarinės sistemos reformą.

Be to, atsižvelgiant į didėjantį humanitarinės pagalbos poreikį, būtina padidinti ir paįvairinti finansavimą bei padidinti jo nuspėjamumą, lankstumą ir strateginį koordinavimą.

Ilgalaikė pagalba ir vertinimas

Be skubios pagalbos veiksmų, vykdomų krizės metu, ES įsipareigoja siekti sumažinti riziką bei pažeidžiamumą ir paruošti žmones stichinėms nelaimėms vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygiu, remdamasi Hyogo veiksmų programa (2015 m. kovo mėn. pakeista Sendai nelaimių rizikos mažinimo programa 2015-2030 m.).

Ji taip pat teikia paramą pereinamuoju laikotarpiu, remia greitą atsigavimą bei vystymąsi, visų pirma naudodama geresnį paramos, atkūrimo ir vystymosi susiejimą (PAVS).

Humanitariniai veiksmai ES lygiu

Konsensuse patvirtinama, kad, stiprinant ES ir tarptautinių humanitarinės pagalbos teikėjų papildomumą, Sąjunga turi santykinį pranašumą ir pridėtinę vertę dėl savo pasaulinio ekspertų tinklo, savo vaidmens užtikrinant politikos sričių suderinamumą ir skatinant gerą humanitarinės pagalbos teikimo praktiką, savo gebėjimo lanksčiai veikti politiškai jautriose vietose ir koordinavimo rėmimo.

2008-2013 m. laikotarpiui ES priėmė veiksmų planą, kuriame pateikiamos gairės pagalbos teikėjų bendradarbiavimui, grindžiamos pagalbos kokybės metodu. Įgyvendinimo eiga buvo patikrinta 2010 m. per vidurio laikotarpio peržiūrą ir įvertinta atlikus nepriklausomą vertinimą 2014 m. Vertinime patvirtinamas konsensuso galiojimas ir rekomenduojama jį įgyvendinti.

Daugiau informacijos rasite Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato (DEVCO GD) interneto svetainėje.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Žmogiškumas reiškia, kad į žmonių kančias turi būti reaguojama visada, kai tik apie jas sužinoma, daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems asmenims.

Neutralumas reiškia, kad humanitarinė pagalba neturi būti teikiama palaikant kurią nors šalį ginkluoto konflikto ar kito ginčo atveju.

Nešališkumas reiškia, kad humanitarinė pagalba turi būti teikiama tik atsižvelgiant į poreikį, nediskriminuojant nukentėjusių gyventojų ar jų grupių.

Nepriklausomumas reiškia, kad humanitarinių tikslų siekiama autonomiškai, neatsižvelgiant į politinius, ekonominius, karinius ar kitus tikslus. Vienintelis humanitarinės pagalbos tikslas turi būti palengvinti humanitarinių krizių aukų kančias ir užkirsti joms kelią.

Paskutinį kartą atnaujinta: 27.04.2015

Top