Kompiuterių programos – teisinė apsauga

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2009/24/EB dėl teisinės kompiuterių programos apsaugos

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šia direktyva siekiama paaiškinti ir panaikinti įvairių Europos Sąjungos (ES) šalių kompiuterių programų teisinės apsaugos skirtumus, taip prisidedant prie tinkamo vidaus rinkos veikimo.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ES šalys turi apsaugoti kompiuterių programas autorių teisėmis.
• Programos turėtų būti apsaugotos taip, kaip literatūros kūriniai, t. y. pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos.
• Į kompiuterių programas įtraukiama ir parengiamoji projektinė medžiaga.

Taikymo sritis

Šioje direktyvoje numatyta apsauga taikoma:

• bet kokios formos kompiuterių programų išraiškai, bet ne kompiuterių programų ar jų elementų idėjoms ir principams, kuriais remiamasi;
• kompiuterių programoms, kurios yra originalios tuo, kad yra paties autoriaus intelektinės veiklos rezultatas;
• kompiuterių programoms, sukurtoms iki 1993 m. sausio 1 d. nepažeidžiant jokių iki tos datos sudarytų aktų ar įgytų teisių.

Autorystė

• Kompiuterių programos autorius yra vienas asmuo ar grupė asmenų, sukūrusių šią programą arba, jei tai leidžiama pagal nacionalinius teisės aktus, juridinis asmuo, t. y. bendrovė arba kitas juridinis subjektas.
• Jei kuriant programą dalyvauja keli asmenys, išimtinės teisės priklauso bendrai šiems asmenims.
• Jei darbuotojas sukuria kompiuterinę programą, vykdydamas savo pareigas arba darbdavio nurodymus, darbdavys turi išimtines su šia kompiuterių programa susijusias turtines teises.

Išimtinės teisių turėtojo teisės

Kompiuterių programos teisių turėtojas gali atlikti arba leisti kitiems atlikti:

• nuolatinį arba laikiną programos arba jos dalies atgaminimą;
• vertimą, pritaikymą, sutvarkymą ar kitokį programos pakeitimą;
• programos platinimą.

Šių išimtinių teisių apribojimai (nereikia teisių turėtojo išankstinio leidimo)

• Programą teisėtai įsigijęs asmuo gali šią programą atkurti, versti, pritaikyti, sutvarkyti ar pakeisti, jei to reikia, norint naudotis programa pagal jos paskirtį.
• Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterio programą, gali sukurti atsarginę kopiją, jei ji reikalinga tokiam naudojimui.
• Šis asmuo taip pat gali stebėti, tirti ar tikrinti programos veikimą, siekiant nustatyti idėjas ir principus, kuriais remiasi programos elementai.

Dekompiliavimas *

Išankstinis teisių turėtojo leidimas nereikalingas, jei kodo atgaminimas (atkūrimas) ir jo formos perkėlimas yra svarbūs gaunant informaciją, reikalingą pasiekti naujosios kompiuterių programos sąveikumui* su kitomis programomis.

Taikomi šie reikalavimai:

• šiuos veiksmus atlieka licencijos turėtojas arba kitas asmuo, turintis teisę naudotis programos kopija;
• informacija apie sąveikumą anksčiau nebuvo lengvai prieinama;
• šie veiksmai atliekami tik su tomis pradinės programos dalimis, kurioms jie būtini, norint pasiekti sąveikumą.

Ypatingos apsaugos priemonės

ES šalys turi imtis priemonių prieš asmenis, atliekančius vieną iš šių veiksmų:

• išleidžiančius kompiuterių programos neteisėtą kopiją;
• turinčius neteisėtą programos kopiją komerciniais tikslais;
• komerciniais tikslais išleidžiančius arba turinčius bet kokias priemones, kurių vienintelis tikslas yra leisti neteisėtai pašalinti arba apeiti bet kokį techninį apsaugos įtaisą.

Pagal ES šalių nacionalinius įstatymus neteisėta kompiuterių programos kopija gali būti konfiskuota.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2009 m. gegužės 25 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 1992 m. gruodžio 31 d. – ši data nurodytą Direktyvoje 91/250/EEB, kuri kodifikuota Direktyva 2009/24/EB.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Kompiuterių programų apsauga

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL L 111, 2009 5 5, p. 16–22)

paskutinis atnaujinimas 23.01.2017