Gairės dėl horizontalių susijungimų vertinimo

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Gairės dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal ES reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės

KOKS ŠIŲ GAIRIŲ TIKSLAS?

• Jose pateikiami nurodymai dėl Europos Komisijos strategijos vertinant galimą susijungimų, patenkančių į Reglamento (EB) Nr. 139/2004 (susijungimų reglamento) 2 straipsnio taikymo sritį, poveikį, kai juose dalyvaujančios įmonės yra ar gali būti konkurentės toje pačioje atitinkamoje rinkoje (horizontalūs susijungimai).
• Atlikdama peržiūrą Komisija gali nuspręsti, kad kyla pavojus konkurencijai, jei dėl susijungimų vartotojai netektų veiksmingos konkurencijos teikiamos naudos (pavyzdžiui, mažesnių kainų, didesnio produktų ar paslaugų pasirinkimo, ar inovacijų).

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Gairėse Komisija paaiškina, kada ji gali nuspręsti, kad kyla pavojus konkurencijai, taip pat nurodo, kada ji veikiausiai nesikiš.
• Komisija gali nuspręsti, kad kyla pavojus konkurencijai, jei susijungimai ir įsigijimai padidina dalyvaujančių įmonių rinkos galią tokia apimtimi, kuris veikiausiai padarys reikšmingą neigiamą poveikį vartotojams, ypač jei sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padėtis*. Taip atsitiktų, jei susijungimu būtų siekiama pašalinti konkurentą iš rinkos arba labiau koordinuoti rinkoje esančių įmonių veiklą.

Rinkos dalis ir koncentracijos lygiai

• Komisijos atliekamas susijungimų vertinimas paprastai apima:
  • tiriamo produkto ir geografinių rinkų apibrėžimą;
  • konkurencinį susijungimo vertinimą.
• Komisija apibrėžia atitinkamą rinką remdamasi savo 1997 m. pranešimu. Pagrindinis rinkos apibrėžimo tikslas yra sistemingai nustatyti artimiausius konkurencinius suvaržymus, gresiančius susijungusiam subjektui.
• Komisija paprastai nesikiša, kai susijungus įmonėms nepasiekiamas koncentracijos rinkoje lygis, kuris viršytų tam tikrus nurodytus lygius, įvertinamus pagal įmonės užimamos rinkos dalies procentinį dydį arba pagal Herfindahl-Hirschman indeksą (HHI)*.

Galimi antikonkurenciniai horizontalių susijungimų padariniai

• Yra du pagrindiniai būdai, kuriais horizontalūs susijungimai gali žymiai apriboti veiksmingą konkurenciją, ypač sukurdami arba sustiprindami dominuojančią padėtį:
  • panaikindami svarbius konkurencinius suvaržymus vienai ar daugiau įmonių, dėl ko padidėtų įtaka rinkoje nesiimant koordinuotos elgsenos (nekoordinuojami padariniai);
  • pakeisdami konkurencijos pobūdį tokiu būdu, kad įmonės, kurios anksčiau nekoordinavo savo elgsenos, dabar daug labiau gali koordinuoti ir kelti kainas arba kitaip kenkti veiksmingai konkurencijai. Susijungimas taip pat gali palengvinti veiksmų koordinavimą, padaryti jį stabilesniu ar veiksmingesniu įmonėms, kurios koordinavo savo veiksmus iki susijungimo (koordinuojami padariniai).
• Komisija vertina, ar susijungimo sukelti pokyčiai sukels bet kurį iš tų padarinių. Vertinant konkretų sandorį gali būti svarbūs abu pirmiau paminėti atvejai.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į kitus aspektus:

• Kompensacinė pirkėjo įtaka* – konkurencinį spaudimą tiekėjui vykdo ne tik konkurentai, jis gali kilti ir iš klientų. Net ir labai dideles rinkos dalis turinčios įmonės negali po susijungimo labai riboti veiksmingą konkurenciją, ypač veikdamos dideliu mastu nepriklausomai nuo savo klientų, jei pastarieji turi kompensacinę pirkėjo įtaką.
• Atėjimas į rinką – jei naujai įmonei ateiti į rinką yra palyginti lengva, susijungimas veikiausiai nesukels didesnio pavojaus konkurencijai. Todėl atėjimo analizė yra svarbi bendro konkurencijos įvertinimo dalis. Kad atėjimą būtų galima laikyti pakankamu konkurenciniu suvaržymu susijungiančioms šalims, turi būti įrodyta, kad jis yra tikėtinas, savalaikis ir pakankamas atgrasinti ar įveikti bet kokius potencialius susijungimo padarinius.
• Našumas – įmonės gali argumentuoti, kad našumas gali sušvelninti galimą žalą konkurencijai. Šiuo atveju susijungiančios šalys turi įrodyti, kad našumas susijęs su susijungimu, jis suteiks naudos vartotojams ir yra patikrinamas.
• Bankrutuojančios įmonės gynyba – kitais atžvilgiais problemiškas susijungimas vis dėlto yra suderinamas su bendrąja rinka, jei viena iš susijungiančių šalių yra bankrutuojanti įmonė. Pagrindinis reikalavimas – kad po susijungimo sumažėjusi konkurencija nebūtų priskirtina susijungimui.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS GAIRĖS?

Gairės taikomos nuo 2004 m. vasario 5 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Susijungimai (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Gairės dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL C 31, 2004 2 5, p. 5–18)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1–22)

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 139/2004 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

Komisijos pranešimas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams (OL C 372, 1997 12 9, p. 5–13)

paskutinis atnaujinimas 15.05.2020