EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Šios gairės yra skirtos padėti įmonėms kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar jų bendradarbiavimo susitarimai suderinami su konkurencijos taisyklėmis pagal nustatytus vertinimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 straipsnio 1 ir 3 dalis (žr. santrauką) principus.
Bendradarbiavimas yra horizontaliojo pobūdžio, jeigu susitarimą sudaro arba suderintų veiksmų imasi faktiniai ar potencialūs konkurentai. Be to, šios gairės taikomos ir ne konkurentų horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams, pavyzdžiui, susitarimams tarp dviejų įmonių, kurios veikia tose pačiose produktų rinkose, bet skirtingose geografinėse rinkose ir kurios nėra potencialios konkurentės.
Horizontalieji bendradarbiavimo susitarimai dažnai gali būti ekonomiškai labai naudingi, kai tai yra rizikos pasidalijimo, sąnaudų taupymo, investicijų didinimo, praktinės patirties telkimo, produktų kokybės gerinimo ir jų įvairovės didinimo, taip pat greitesnio naujovių diegimo priemonė. Tačiau dėl horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų gali kilti konkurencijos problemų, kai jie daro neigiamą poveikį rinkai kainų, gamybos apimties, naujovių ar produktų įvairovės ir kokybės atžvilgiu.
Šiomis gairėmis pateikiamas dažniausiai pasitaikančių horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų analitinis pagrindas, skirtas nustatyti jų atitiktį SESV 101 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Jos taikomos tik dažniausiai pasitaikančioms bendradarbiavimo formoms:
Susitarimai, kuriuos sudaro įmonės, veikiančios skirtingais gamybos arba platinimo grandinės lygmenimis (vertikalieji susitarimai), iš esmės aptariami reglamente (ES) Nr. 330/2010, Vertikaliųjų apribojimų bendrosios išimties reglamente (žr. santrauką), ir Vertikaliųjų apribojimų gairėse (žr. santrauką). Tačiau jeigu vertikaliuosius susitarimus sudaro konkurentai, jie turi būti vertinami pagal horizontaliesiems susitarimams taikomus principus. Jei horizontalieji susitarimai susiję su koncentracija, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004, Susijungimų reglamentas (žr. santrauką).
Gairėse nustatomi konkurencijos taisyklių taikymo pagal SESV 101 straipsnį vertinimo kriterijai:
Vertinimo kriterijai pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį
SESV 101 straipsnio 1 dalyje draudžiami susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kuriais daromas ribojamasis poveikis konkurencijai. Šiose gairėse sąvoka „konkurencijos apribojimas“ apima trukdymą konkuruoti ir konkurencijos iškraipymą. Jei susitarimu siekiama riboti konkurenciją, t. y. jis dėl savo pobūdžio gali riboti konkurenciją SESV 101 straipsnio 1 dalies prasme, nebūtina nagrinėti faktinio ar galimo susitarimo poveikio.
Jei horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimu nesiekiama riboti konkurencijos, būtina išnagrinėti jo faktinį ir galimą poveikį siekiant nustatyti, ar juo daromas pastebimas ribojamasis poveikis konkurencijai.
Kad susitarimas turėtų ribojamojo poveikio konkurencijai, kaip apibrėžta SESV 101 straipsnio 1 dalyje, jis turi daryti faktinį pastebimą neigiamą poveikį bent vienam iš konkurencijos rinkoje kriterijų, kaip antai kainai, gamybos apimčiai, produktų kokybei, produktų įvairovei ar naujovėms, arba toks pastebimas neigiamas poveikis turi būti tikėtinas. Vertinant ribojamąjį poveikį, būtina palyginti faktines teisines ir ekonomines aplinkybes, kuriomis būtų konkuruojama, jei nebūtų susitarimo.
Susitarimo pobūdis susijęs su tokiais veiksniais kaip bendradarbiavimo tikslas, konkurenciniai šalių santykiai ir jų veiklos susiejimo mastas. Nuo tų veiksnių priklauso, kokio pobūdžio abejonių dėl konkurencijos gali kilti.
Horizontaliaisiais bendradarbiavimo susitarimais konkurencija gali būti ribojama keliais būdais. Pavyzdžiui, gamybos susitarimais gali būti tiesiogiai ribojama konkurencija, kai šalys sumažina gamybos apimtį. Pagrindinė abejonė dėl konkurencijos, susijusi su komercinimo susitarimais, yra kainų nustatymas.
Įtaka rinkoje – tai gebėjimas tam tikrą laiką pelningai išlaikyti didesnes nei konkurencinio lygio kainas arba tam tikrą laiką pelningai išlaikyti mažesnę nei konkurencinio lygio gamybos apimtį, t. y. produktų kiekį, kokybę ir įvairovę ar naujoves. Kartais įtaką rinkoje galima įgyti dėl šalių sumažėjusios konkurencijos.
Įtakos rinkoje analizė pradedama nuo šalių padėties bendradarbiavimo veikiamose rinkose vertinimo. Šiai analizei atlikti reikia nustatyti atitinkamą (-as) rinką (-as) pagal Komisijos pranešimą dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (žr. santrauką) ir apskaičiuoti šalių bendrą rinkos dalį. Jei bendra rinkos dalis maža, tuo horizontaliuoju bendradarbiavimo susitarimu ribojamasis poveikis konkurencijai greičiausiai nebus daromas. Atsižvelgiant į tai, kad horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų yra labai įvairių ir kad jų poveikis skirtingomis rinkos aplinkybėmis gali būti skirtingas, neįmanoma nurodyti bendros rinkos dalies ribos, kurią viršijus būtų galima daryti prielaidą, kad įtaka rinkoje yra pakankama, jog būtų daromas ribojamasis poveikis konkurencijai.
Atsižvelgiant į šalių padėtį rinkoje ir į rinkos koncentraciją, reikia išnagrinėti ir kitus veiksnius, kaip antai:
Vertinimo kriterijai pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį
Kai įrodomas konkurencijos apribojimas, kaip apibrėžta 101 straipsnio 1 dalyje, gynybai galima pasitelkti 101 straipsnio 3 dalį. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 (žr. santrauką) įrodinėjimo našta tenka šia nuostata besiremiančiai įmonei. Išimties taisyklė bendradarbiavimo susitarimams gali būti taikoma, jei tenkinamos visos keturios sąlygos:
Jei šie keturi kriterijai tenkinami, gali būti laikoma, kad susitarimu padidintas veiksmingumas nusveria susitarimu sukeliamus konkurencijos apribojimus.
Keitimasis informacija
Gairėse pateikiami bendrieji principai, taikomi atliekant konkurencinį keitimosi informacija vertinimą, įskaitant vertinimą pagal SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalis, kurie taikomi visų rūšių horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams, apimantiems keitimąsi informacija.
Keistis informacija galima įvairiai, pavyzdžiui, konkurentai gali tiesiogiai keistis duomenimis, duomenimis galima netiesiogiai keistis per bendrą agentūrą ar trečiąją šalį arba per įmonių tiekėjus ar mažmenininkus. Keitimasis informacija gali būti naudingas įmonėms, pavyzdžiui, įmonės gali sumažinti atsargas ir taip sutaupyti lėšų, ir tiesiogiai naudingas vartotojams, nes, pavyzdžiui, sumažėja jų paieškų išlaidos ir padidėja pasirinkimas. Tačiau keičiantis informacija taip pat gali būti ribojama konkurencija, jei keisdamosi informacija įmonės gali sužinoti apie savo konkurentų rinkos strategijas. Konkurentų keitimasis informacija gali būti laikomas susitarimu, suderintais veiksmais ar sprendimu, kuriais siekiama nustatyti kainas ar kiekį. Toks keitimasis informacija paprastai bus laikomas karteliu ir už jį atitinkamai baudžiama.
Už kartelių ribų keitimasis informacija laikomas konkurencijos ribojimu tik tuo atveju, kai konkurentai keičiasi individualaus pobūdžio informacija apie numatomas būsimas kainas ar kiekį. Keitimasis visų kitų rūšių informacija, įskaitant apie galiojančias kainas, nebus laikomas konkurencijos apribojimu pagal tikslą ir bus vertinamas jo ribojamasis poveikis konkurencijai.
Bendradarbiavimo susitarimų rūšys
Gairėse taip pat apibrėžiamos tam tikrų rūšių bendradarbiavimo susitarimų ypatybės ir vertinimo pagal SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalis principai, taikomi kiekvienam iš šių susitarimų:
Gairės taikomos nuo 2011 m. sausio 14 d.
Daugiau informacijos žr.:
Komisijos komunikatas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės (OL C 11, 2011 1 14, p. 1–72)
Komisijos komunikato – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio taikymo horizontaliesiems bendradarbiavimo susitarimams gairės – klaidų ištaisymas (OL C 33, 2011 2 2, p. 20)
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai. VII antraštinė dalis – Konkurencijos, mokesčių ir teisės aktų derinimo bendrosios taisyklės. 1 skyrius – Konkurencijos taisyklės. 1 skirsnis – Įmonėms taikomos taisyklės. 101 straipsnis (EB sutarties ex 81 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 88–89)
Komisijos pranešimas – Vertikaliųjų apribojimų gairės (SEK(2010) 411 galutinis, 2010 5 10)
2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims (OL L 102, 2010 4 23, p. 1–7)
2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1–22)
Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 139/2004 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1–25)
Žr. konsoliduotą versiją.
Komisijos pranešimas dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisės tikslams (OL C 372, 1997 12 9, p. 5–13)
paskutinis atnaujinimas 03.12.2020