Dėl žlugusio verslo atsiradusio stigmatizavimo problemos sprendimas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Komunikatas (KOM(2007) 584 galutinis) „Dėl žlugusio verslo atsiradusio stigmatizavimo problemos sprendimas – formuoti politiką, skatinančią pradėti verslą iš naujo – Lisabonos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas“

KOKS ŠIO KOMUNIKATO TIKSLAS?

• Šiame komunikate Europos Komisija ragina Europos Sąjungos (ES) šalis gerinti savo nacionalines taisykles ir procedūras verslo žlugimo srityje.
• Daug garsių įmonių gyvuoja tik todėl, kad jų steigėjai nepasidavė po pirmosios nesėkmes. Verslo žlugimą galima įveikti, jei verslininkams suteikiama dar viena galimybė.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Pusė visų įmonių žlunga per pirmus penkerius metus nuo įsteigimo. Tačiau įmonių žlugimas ir ekonomikos dinamiškumas yra suderinami reiškiniai. Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad yra ryšys tarp verslo žlugimo ir sukčiavimo arba asmeninio nesugebėjimo. Tačiau tik 4–6 % bankroto atvejų yra tyčiniai. Dažniausiai bankrotas yra tik verslo atsinaujinimo tiesioginė pasekmė.

Verslo žlugimas kenkia užimtumui, perkamajai galiai (neišmokėtas darbo užmokestis) ir finansams (negrąžintos skolos). Šį poveikį galima būtų sumažinti, jei sunkumų patiriančioms įmonėms būtų teikiama geresnė pagalba ir bankrutavus būtų lengviau pradėti verslą iš naujo. Be to, verslininkai, kurie pradeda verslą iš naujo, pasimoko iš savo klaidų ir vėliau jiems sekasi labiau. Dėl visų šių priežasčių žlugusioms įmonėms turėtų būti suteikta antra galimybė.

Įvaizdis visuomenėje, švietimas ir žiniasklaida

• Europiečiai baiminasi verslo žlugimo. Pasitelkiant, pavyzdžiui, informavimo kampanijas ir mokymo programas reikia parodyti, kad nauji bandymai pradėti verslą yra įprasta mokymosi, tyrinėjimo ir atradimų proceso dalis.
• Žiniasklaida taip pat galėtų padėti, visų pirma kovojant su nusistovėjusia nuomone, kad bankrotas yra nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, kas jį sukėlė. Galiausiai, ilgalaikis dialogas su visomis susijusiomis šalimis leistų europiečiams sužinoti apie iš naujo pradėto verslo privalumus.

Nemokumą reglamentuojančių įstatymų svarba

• Daugelis Europos bankroto įstatymų vienodai taikomi verslo žlugimui, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo tyčinis ar sąžiningas. Kartais bankrutuojantiems subjektams numatomi apribojimai, draudimai ir atleidimas iš pareigų. Tesės aktuose reikėtų aiškiau atskirti tyčinius ir netyčinius bankroto atvejus.
• Be to, reikėtų supaprastinti ir paspartinti teisines procedūras, kad jos truktų ne ilgiau kaip vienerius metus. Teisės aktuose turėtų būti numatytas ankstyvas likusių skolinių įsipareigojimų panaikinimas, jeigu tenkinami tam tikri kriterijai. Dėl susikaupusių skolų verslininkas gali nesiryžti pradėti naujo verslo.

Veiksminga parama sunkumų turinčioms įmonėms

• Verslo žlugimo galima išvengti pradedant kuo anksčiau teikti verslininkams skirtą paramą. Komisija rekomenduoja ES šalims nustatyti paramos priemones, kaip antai ekspertų pagalbą.
• Sunkumų patiriančios įmonės negali mokėti už brangias konsultacijas, todėl svarbu, kad tokia parama būtų prieinamesnė. Komisija yra parengusi ankstyvo įspėjimo priemonę. Ši internetinė priemonė padeda verslininkams greitai įvertinti savo finansinę padėtį. Be to, programa INTERREG IVC ir Europos verslo organizacijos siūlo daugybę galimybių kurti tinklus ir keistis gerąja praktika paramos verslui srityje.
• Bankroto galima išvengti ir svarstant kitas alternatyvas. Komisija pataria ES šalims daugiau dėmesio skirti sunkumų patiriančių įmonių restruktūrizavimui ir išlaikymui.

Veiksminga parama iš naujo verslą pradėjusiems verslininkams

• Antrą įmonę steigiantys verslininkai patiria psichologinių, techninių ir finansinių sunkumų, todėl jie turėtų gauti specialų mokymą ir paramą. Taip pat svarbu skatinti šių verslininkų ir jų klientų, verslo partnerių ir investuotojų, kuriems dažnai kyla įtarimų dėl bankroto, ryšius.
• Iš naujo verslą kuriantiems verslininkams reikia finansinių išteklių. Valdžios institucijos turėtų pašalinti kliūtis viešajam finansavimui. Bankai ir finansų įstaigos turėtų ryžtingiau dirbti su iš naujo verslą pradedančiais verslininkais, o netyčinį bankrotą patyrę subjektai neturėtų būti įtraukiami į sąrašą, pagal kurį ribojama galimybė gauti banko paskolą.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Bankrotas ir antroji galimybė“.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Dėl žlugusio verslo atsiradusio stigmatizavimo problemos sprendimas – formuoti politiką, skatinančią pradėti verslą iš naujo – Lisabonos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti įgyvendinimas“ (KOM(2007) 584 galutinis, 2007 10 5)

paskutinis atnaujinimas 01.12.2016