ES ir Japonijos savitarpio teisinė pagalba

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

ES ir Japonijos Susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose

Sprendimas 2010/616/ES dėl ES ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sudarymo

KOKS ŠIO SUSITARIMO IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

Susitarimu siekiama sukurti veiksmingesnį ES ir Japonijos bendradarbiavimą savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose srityje.

Šis susitarimas yra pirmasis toks „atskiras“ susitarimas tarp ES ir ES nepriklausančios šalies. Iki sudarant šį susitarimą jokia ES valstybė narė nebuvo sudariusi tokio susitarimo su Japonija.

Sprendimu sudaromas susitarimas ES vardu.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Susitarimas taikomas prašymui suteikti savitarpio teisinę pagalbą vykdant tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir kitus procesinius veiksmus baudžiamosiose bylose, taip pat pagalbos teikimui. Jis netaikomas ekstradicijai, baudžiamojo proceso perdavimui* ir bausmių vykdymui, išskyrus konfiskavimą.

Teisinę pagalbą sudaro:

• parodymų paėmimas, taip pat naudojantis vaizdo konferencija;
• daiktų paieška ir paėmimas;
• informacijos apie banko sąskaitas paėmimas;
• asmenų apklausa, daiktų ar vietų tikrinimas ir suradimas arba asmenų tapatybės nustatymas, daiktų ar vietų identifikavimas;
• daiktų, kuriuos turi vienos šalies institucijos, perdavimas kitos šalies institucijoms;
• dokumentų įteikimas (teisinio dokumento pristatymas šalims, dalyvaujančioms teismo procese);
• kalinamo asmens perdavimas parodymų davimui;
• pajamų užšaldymas arba areštas ir konfiskavimas.

Kiekviena ES valstybė narė ir Japonija privalo paskirti centrinę instituciją, atsakingą už pagalbos prašymų siuntimą, priėmimą ir atsakymą į juos. Tos institucijos taip pat atsakingos už prašymų vykdymą ar perdavimą valdžios institucijoms, kurių jurisdikcijai priklauso juos vykdyti.

Pagalbos prašymai

Pagalbos prašymą teikianti valstybė pateikia jį raštu. Skubiais atvejais prašymą galima pateikti kitomis patikimomis ryšių priemonėmis. Pagalbos prašyme turi būti nurodyta konkreti informacija, kuri nurodyta susitarime.

Prašomoji valstybė gali prašyti suteikti papildomos informacijos, jei ji būtina vykdant pagalbos prašymą.

Kartu su prašymu ir visais prie jo pridedamais dokumentais pateikiamas vertimas į vieną iš prašomosios valstybės valstybinių kalbų arba į kitą kalbą, atsižvelgiant į susitarimą su ta valstybe.

Prašymų vykdymas

Prašomoji valstybė:

• nedelsdama ir vadovaudamasi nacionalinės teisės nuostatomis įvykdo pagalbos prašymą;
• prašymo vykdymą gali atidėti arba nustatyti jo vykdymui tikras sąlygas, jeigu manoma, kad prašymas trukdys vykdomam tyrimui, baudžiamajam persekiojimui ar kitiems procesiniams veiksmams;
• informuoja prašančiąją valstybę apie prašymo vykdymo rezultatą ir pateikia jai vykdant tą prašymą paimtus parodymus ar daiktus. Jei ji negali įvykdyti viso prašymo arba jo dalies, prašomoji valstybė praneša prašančiajai valstybei to priežastis;
• tam tikromis aplinkybėmis gali atsisakyti suteikti pagalbą, pavyzdžiui, jei prašymas susijęs su nusikaltimu, už kurį prašančiojoje valstybėje galima bausti mirties bausme. Prašomoji valstybė informuoja prašančiąją valstybę apie atsisakymo suteikti pagalbą priežastis.

Parodymai ar pareiškimai

Prašančioji valstybė gali naudoti parodymus, pranešimus, daiktus ar informaciją tik tyrimams, baudžiamajam persekiojimui ir kitiems procesiniams veiksmams, dėl kurių buvo pateiktas prašymas.

Prašomoji valstybė gali reikalauti užtikrinti konfidencialumą arba taikyti tokių duomenų naudojimui kitas sąlygas. Ji taip pat gali taikyti sąlygas prašomų daiktų pervežimui, saugojimui ir grąžinimui.

Paimdama parodymus ar pareiškimus prašomoji valstybė gali panaudoti prievartos priemones, jeigu jos būtinos ir pateisinamos pagal jos nacionalinę teisę. Jei atitinkamas asmuo turi būti apklaustas kaip liudytojas prašančiosios valstybės teismo procese, prašomoji valstybė gali leisti savo kompetentingoms institucijoms parodymus ar pareiškimą paimti vaizdo konferencijos metu.

Asmenys, daiktai ir vietos

Prašomoji valstybė gali panaudoti prievartos priemones apklausdama asmenis, tikrinama daiktus ar vietas, jeigu jos būtinos ir pateisinamos pagal jos nacionalinę teisę.

Prašomoji valstybė suteikia prašančiajai valstybei:

• informaciją, susijusią su tiriamojo asmens banko sąskaitomis tokiu mastu, kokiu turi sąskaitą tvarkantis bankas;
• bet kokius viešai prieinamus daiktus, kuriuos turi jos teisėkūros, administracinės ar teisminės institucijos;
• bet kuriuos viešai neprieinamus daiktus, kaip antai informaciją iš nuosprendžių registro, kuriuos turi tos institucijos, tokia apimtimi ir tokiomis pat sąlygomis, kuriomis tokie daiktai būtų prieinami jos tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

Prašomoji valstybė dokumentus ir teismo šaukimus (kvietimus į teismą) įteikia asmenims, iš kurių reikalaujama atvykti į prašančiosios valstybės kompetentingas institucijas. Jei prašoma, kad kalinamas asmuo pateiktų parodymus, prašomoji valstybė gali laikinai perduoti tą asmenį prašančiajai valstybei. Tačiau perduotinas asmuo turi duoti sutikimą ir perdavimas turi būti leidžiamas pagal prašomosios valstybės teisės aktus.

Pajamų konfiskavimas

Prašomoji valstybė, kiek tai leidžiama pagal jos nacionalinę teisę, teikia pagalbą vykdant procesinius veiksmus, susijusius su nusikalstamu būdu įgytų pajamų užšaldymu arba areštu ir konfiskavimu.

Prašančiosios valstybės prašymas konfiskuoti pateikiamas kartu su teismo ar kitos teisminės institucijos sprendimu, kuriuo skiriamas konfiskavimas. Jei prašomoji valstybė saugo pajamas, ji gali perduoti visas tokias pajamas ar jų dalį prašančiajai valstybei.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS?

Susitarimas taikomas nuo 2011 m. sausio 2 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Savitarpio teisinė pagalba ir ekstradicija (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Europos Sąjungos ir Japonijos Susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose (OL L 39, 2010 2 12, p. 20–35)

2010 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas 2010/616/ES dėl Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose sudarymo (OL L 271, 2010 10 15, p. 3)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Informacija apie Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose įsigaliojimo datą (OL L 343, 2010 12 29, p. 1)

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2010/88/BUSP/TVR dėl Europos Sąjungos ir Japonijos susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 39, 2010 2 12, p. 19)

paskutinis atnaujinimas 31.07.2018