Išlaikymo prievolės

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Juo nustatomos taisyklės, kuriomis siekiama palengvinti tarpvalstybinių išlaikymo reikalavimų mokėjimą. Tokie reikalavimai kyla dėl pareigos padėti šeimos nariams ir gali apimti, pavyzdžiui, vaikui arba buvusiam sutuoktiniui po santuokos nutraukimo mokamą išlaikymą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šis reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš:

šeimos santykių;
tėvystės ar motinystės;
santuokos ar giminystės.

Jurisdikcija

Jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas turi:
- tos vietos, kurioje paprastai gyvena atsakovas arba kreditorius, teismas arba
- teismas, turintis jurisdikciją dėl asmens statuso (pavyzdžiui, santuokos nutraukimas) arba tėvų pareigų, jei tai susiję su išlaikymo reikalavimu (išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe).
Tam tikromis sąlygomis šalys gali susitarti dėl Europos Sąjungos (ES) valstybės narės teismo ar teismų, kurie turi jurisdikciją spręsti ginčą, išskyrus atvejus, kai ginčas susijęs su išlaikymo prievole jaunesniam nei 18 metųvaikui.
Kai atsakovas kreipiasi į valstybės narės teismą, šis teismas turi jurisdikciją, nebent atsakovas užginčija jo jurisdikciją.
Jei netaikoma nė viena iš pirmiau nurodytų sąlygų, tam tikromis sąlygomis ginčas gali būti nagrinėjamas valstybės narės, kurios pilietybę turi abi šalys, teismuose.
Tais atvejais, kai netaikoma nė viena iš pirmiau pateiktų sąlygų, ginčas gali būti nagrinėjamas tos valstybės narės teisme, su kuria jis yra pakankamai susijęs, jei bylos nagrinėjimas pagrįstai negali būti pradėtas šalyje, su kuria ginčas yra glaudžiai susijęs.
Su tam tikromis išimtimis skolininkas negali pradėti proceso kitos valstybės narės teisme dėl teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių keitimo, kol kreditorius ir toliau gyvena valstybėje narėje, kurioje priimtas tas sprendimas. Vis dėlto kreditorius gali sutikti, kad sprendimą dėl ginčo priimtų kitas teismas.
Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose procesai pradedami tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, jurisdikciją turi pirmasis teismas, kuriame buvo iškelta byla.
Nepriklausomai nuo to, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, prašymas dėl laikinųjų ir apsaugos priemonių taikymo gali būti paduotas bet kokios valstybės narės teismui.

Teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas

Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo prievolių turi būti pripažįstamas kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros.
Visoms valstybėms narėms, išskyrus Daniją, yra privalomas 2007 m. lapkričio 23 d.Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.
Teismo sprendimo, priimto valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimas negali būti ginčijamas. Tai taikoma tik tuo atveju, jei valstybei narei procedūros pradžioje buvo privalomas Hagos protokolas.
Jeigu teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, tam tikrais atvejais gali būti atsisakyta jį pripažinti ir jis gali būti vykdomas kitoje valstybėje narėje tik tuomet, kai toje valstybėje narėje jis paskelbiamas vykdytinu. Tai taip pat taikoma tais atvejais, kai pradinis teismo procesas buvo pradėtas prieš pradedant taikyti Išlaikymo reglamentą (2011 m. birželio 18 d.), bet ne prieš tai, kai valstybei narei buvo privalomas reglamentas „Briuselis I“ (Reglamentas (EB) Nr. 44/2001).
Visais atvejais kilmės valstybės teismas gali paskelbti, kad teismo sprendimas yra preliminariai vykdytinas. Jeigu teismo sprendimas turi būti vykdomas kitoje valstybėje narėje nei jis nebuvo priimtas, vykdymo procesą reglamentuoja tos valstybės narės teisė.
Valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas negali būti peržiūrėtas iš esmės valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti, paskelbti vykdytinu ar vykdyti.
Nemokama teisinė pagalba gali būti teikiama esant prašymams dėl jaunesnio nei 21 metų asmens išlaikymo prievolių, atsirandančių dėl tėvų ir vaikų santykių, su sąlyga, kad tokie prašymai pateikiami per centrines institucijas.

Centrinės institucijos

Kiekviena valstybė narė turi paskirti centrinę instituciją, kuri bus atsakinga už pagalbą šalims nustatant ir išieškant išlaikymo išmokas. Šios institucijos, visų pirma, siunčia ir priima prašymus, pateiktus pagal šį reglamentą, bei imasi visų tinkamų priemonių, kad nustatytų reikiamas procedūras ar palengvintų jų nustatymą.
Centrinės institucijos turi bendradarbiauti viena su kita, jos skatina bendradarbiauti savo valstybių kompetentingas institucijas ir deda pastangas, kad įveiktų sunkumus, kylančius taikant šį reglamentą. Tam jos turėtų naudotis Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose, įsteigto Sprendimu 2001/470/EB, paslaugomis.

Baigiamosios nuostatos

Šiuo reglamentu pakeičiamos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nuostatos dėl išlaikymo prievolių. Juo taip pat pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 805/2004, kuriuo sukuriamas Europos vykdomasis raštas dėl neginčytinų reikalavimų, išskyrus Europos vykdomuosius raštus dėl išlaikymo prievolių, išduotus valstybių narių, kurioms neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas (žr. santrauką).

Teisės akto keitimas

Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 buvo iš dalies pakeistas keturis kartus:

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1142/2011 nustatyti nauji priedai (X ir XI priedai), kuriuose išvardytos valstybių narių administracinės ir kompetentingos institucijos;
Reglamentu (ES) Nr. 517/2013 iš dalies pakeisti keli ES reglamentai ir sprendimai, įskaitant Reglamentą (EB) Nr. 4/2009, nes Kroatija tapo ES nare;
Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/228 pakeisti I–VII priedai, siekiant atsižvelgti į
- Kroatijos įstojimą į ES,
- valiutos pokyčius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje,
- Jungtinės Karalystės pageidavimą dalyvauti taikant Reglamentą (EB) Nr. 4/2009,
- būtinybę į II ir IV priedus įtraukti nuorodas į Daniją, atsižvelgiant į jos norą iš dalies įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 4/2009,
- tam tikrų VI ir VII priedų skirsnių pakeitimus, kad būtų lengviau juos taikyti;
Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1937 pakeistas X priedas, siekiant atsižvelgti į administracinių institucijų, apie kurias Jungtinė Karalystė ir Latvija pranešė Europos Komisijai, pakeitimus.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2011 m. birželio 18 d. Jis taikomas Danijai, nepaisant to, kad ši šalis atsisakė dalyvauti ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje.

Danija patvirtino savo ketinimą įgyvendinti reglamentą tiek, kiek juo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001, pateikdama deklaraciją, pagrįstą lygiagrečiu susitarimu, sudarytu su Europos bendrija.

2013 m. Danija patvirtino ketinimą įgyvendinti įgyvendinimo aktą (įgyvendinimo reglamentąs (ES) Nr. 1142/2011), kuriuo nustatomi reglamento (EB) Nr. 4/2009 X ir XI priedai.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Išlaikymo prievolių formos (Europos e. teisingumo portalas)
Išlaikymo prievolės (parama šeimos nariams) („Jūsų Europa“)
Išlaikymo prievolės (Europos e. teisingumo portalas)
Išlaikymo prievolių formos (Europos e. teisingumo portalas)
Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje priedų naudojimo gairės – leidinys (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL L 7, 2009 1 10, p. 1–79)

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 4/2009 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 195, 2013 7 18, p. 1)

2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 192, 2011 7 22, p. 39–50)

Žr. konsoliduotą versiją.

2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimas 2011/220/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 93, 2011 4 7, p. 9)

2009 m. birželio 8 d. Komisijos sprendimas 2009/451/EB dėl Jungtinės Karalystės ketinimo pripažinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL L 149, 2009 6 12, p. 73)

Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimas dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 149, 2009 6 12, p. 80)

2006 m. balandžio 27 d. Tarybos sprendimas 2006/325/EB dėl Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimo dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo sudarymo (OL L 120, 2006 5 5, p. 22)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 22.09.2021

Top