Jūreivių darbo laikas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 1999/63/EB dėl susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

• Šia direktyva įtvirtinamas susitarimas dėl jūreivių* darbo laiko organizavimo, kurį Europos bendrijos laivų savininkų* asociacija ir Transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacija pasiekė 1998 m. rugsėjo 30 d.
• Ja atsižvelgiama į Tarptautinės darbo organizacijos 2006 m. konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, kiek tai susiję su jūreivių darbo valandomis.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Šio teisės akto privalo laikytis visi valstybiniai ar privatūs jūrų laivai, įregistruoti bet kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės teritorijoje ir vykdantys komercinę jūrų laivybos veiklą.
• Direktyva nustatomas maksimalus darbo valandų arba minimalus poilsio valandų skaičius per duotą laikotarpį.
• Darbo valandos turi būti nustatytos taip, kad:
  • būtų aštuonių valandų darbo diena su viena poilsio diena per savaitę ir poilsiu valstybinių švenčių dienomis;
  • maksimalus darbo valandų skaičius neviršytų 14 valandų per bet kurias 24 valandas arba 72 valandų per bet kurias septynias dienas.
• Poilsio laikas:
  • negali būti trumpesnis nei 10 valandų per bet kurias 24 valandas arba 77 valandos per bet kurias septynias dienas;
  • gali būti dalijamas į ne daugiau kaip du laikotarpius, kurių vienas turi būti ne trumpesnis kaip šešios valandos;
  • neturi viršyti 14 valandų tarp dviejų paeiliui einančių poilsio laikotarpių;
  • turi būti kuo mažiau trikdomas saugos pratybomis, kaip antai laivo įgulos patikrinimais pagal sąrašą ir gaisro gesinimo bei gelbėjimosi mokymais;
  • turi apimti pakankamą kompensuojamąjį poilsio laiką, jeigu įprastinis poilsio laikas buvo sutrikdytas iškvietimais į darbą.
• Būtina saugoti įrašus apie jūreivių darbo ir poilsio valandas.
• Jūreiviai iki 18 metų naktį* nedirba, išskyrus tam tikras pareigas ar mokymą.
• Jūrininkų iki 18 metų įdarbinimas, samda ar darbas draudžiamas, jei darbas gali pakenkti jų sveikatai ar saugai.
• Laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad laivo įgula atliktų darbą, kuris yra reikalingas tiesiogiai laivo, laive esančių žmonių ar krovinio saugumui užtikrinti arba suteikti pagalbą kitiems jūroje skęstantiems laivams ar žmonėms.
• Informacija apie darbo laive susitarimus ir teisės aktų nuostatos turi būti lengvai prieinamos ir matomos.
• Nustatant laivo įgulos komplektavimo normas, reikia išvengti pernelyg ilgų darbo valandų arba jas sutrumpinti, kad būtų užtikrintas pakankamas poilsis ir ribojamas nuovargis.
• Visi jūreiviai:
  • privalo turėti sveikatos pažymą, liudijančią, kad jie yra tinkami darbui jūroje. Direktyvoje pateikiama išsami informacija apie tokias pažymas, įskaitant jų išdavimo taisykles, galiojimą ir sveikatos įvertinimą. Leidžiamos tam tikros išimtys;
  • turi teisę į mokamas kasmetines atostogas. Jų trukmė skaičiuojama skiriant ne mažiau kaip 2,5 dienos už kiekvieną išdirbtą mėnesį ir proporcingą laiką už ne visą išdirbtą mėnesį.
• Valstybės narės gali:
  • daryti išimtis dėl nurodytų darbo valandų ir poilsio laiko esant tam tikroms sąlygoms;
  • taikyti jūreiviams palankesnes (neprastesnes) sąlygas, nei nustatyta šioje direktyvoje.

Direktyvos 1999/63/EB daliniai pakeitimai

• 2006 m. pasirašius Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, direktyva buvo iš dalies pakeista Direktyva 2009/13/EB.
• Vėliau, atsižvelgus į 2014 m. padarytus Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimus, Direktyva 2009/13/EB buvo iš dalies pakeista Direktyva (ES) 2018/131, kurioje daugiausia dėmesio skiriama jūreivių teisėms, kai jie yra palikti užsienio uostuose. Joje taip pat pateikiamos atnaujintos repatriacijos, finansinio garanto ir laivų savininkų atsakomybės taisyklės.

Susiję teisės aktai

Direktyvos vykdymas yra užtikrinamas atskiru teisės aktu (Direktyva 1999/95/EB) dėl jūrininkų darbo valandoms į ES uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo ir Direktyva 2013/54/ES dėl Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje bendro laikymosi ir vykdymo (žr. santrauką).

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 1999 m. liepos 22 d. Valstybės narės turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 2002 m. birželio 30 d.

KONTEKSTAS

• Dėl jūrininkų darbo specifikos jie nepatenka į Direktyvos 2003/88/EB dėl darbo laiko organizavimo (žr. santrauką) taikymo sritį, todėl jiems reikia atskirų taisyklių.
• Daugiau informacijos žr.:
  • Darbo sąlygos. Sektorių darbo laikas (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo. Priedas „Europos susitarimas dėl jūreivių darbo laiko organizavimo“ (OL L 167, 1999 7 2, p. 33–37)

Vėlesni Direktyvos 1999/63/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (OL L 329, 2013 12 10, p. 1–4)

2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB (OL L 124, 2009 5 20, p. 30–50)

Žr. konsoliduotą versiją.

1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandoms į Bendrijos uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo (OL L 14, 2000 1 20, p. 29–35)

paskutinis atnaujinimas 10.12.2021