Vietos lygmeniu grindžiamas ir į žmones orientuotas požiūris į ES kultūros paveldą

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Tarybos išvados dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo

SANTRAUKA

KAM SKIRTOS ŠIOS IŠVADOS?

• Išvadose pabrėžiama nauda, kuri gaunama į kultūros paveldo priežiūrą* įtraukiant skirtingų visuomenės grupių asmenis ir skirtingų valstybės valdymo sričių organizacijas.
• Jose siūlomos priemonės, kaip pagerinti esamą padėtį.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Dalyvavimu grindžiamo požiūrio privalumai:

• skatinamas demokratinis dalyvavimas*, tvarumas* ir socialinė sanglauda*;
• gerinama atskaitomybė už viešųjų išteklių investicijas ir jų skaidrumas, didinamas visuomenės pasitikėjimas politiniais sprendimais;
• didinant informuotumą mažinamas netinkamo naudojimo pavojus ir didinama socialinė bei ekonominė nauda;
• remiami šiuolaikiniai kultūros, meno kūriniai ir kūrybiniai darbai, kurie gali reprezentuoti būsimų kartų kultūros paveldą.

Veiksmai nacionaliniu lygmeniu

ES šalys yra raginamos imtis įvairių priemonių, tarp jų:

• vystyti įvairias kultūros paveldą reglamentuojančias struktūras, kurios apima skirtingas visuomenės dalis ir stiprina įvairių valstybės valdymo lygmenų – nuo vietos iki europinio – sąsajas;
• skatinti visų, kas dalyvauja kultūros paveldo politikoje ar kuriems tokia politika daro poveikį, dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;
• skatinti struktūras, padedančias įgyvendinti kultūros paveldo politiką, kuri yra naudinga įvairiems sektoriams, kaip antai vietos ekonominio vystymosi ir švietimo;
• plėtoti stipresnius ryšius tarp tvaraus turizmo strategijų ir kultūros bei kūrybos sektorių;
• naudoti ES ir nacionalines lėšas siekiant šių tikslų.

Veiksmai nacionaliniu ir ES lygmenimis

Komisijos ir ES šalių yra prašoma imtis veiksmų atitinkamose jų kompetencijos srityse, įskaitant:

• bendradarbiauti klausimais, susijusiais su dalyvaujamuoju valdymu (t. y. piliečių įtraukimu), siekiant nustatyti bei skleisti geriausios praktikos pavyzdžius (pvz., dalyvaujančiųjų gebėjimų tobulinimo srityje);
• naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kad visoms socialinėms grupėms pagerėtų prieiga prie kultūros paveldo ir jos aktyviau dalyvautų valdant kultūros paveldą;
• ištirti internetinių bendruomenių vaidmenį formuojant ir įgyvendinant kultūros paveldo politiką, teikiant paramą kultūros paveldo administravimui ir skiriant finansavimą;
• daryti konkrečią pažangą siekiant garantuoti EUROPEANA ilgalaikį tvarumą ir užtikrinti geresnį jos ryšį su švietimo, kultūros turizmo ir kitais sektoriais;
• vadovautis Komisijos komunikatu „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ ir bendradarbiauti rengiant išsamią Europos kultūros paveldo strategiją;
• aktyviau bendradarbiauti su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip Europos Taryba ir UNESCO, kad būtų skatinamas dalyvavimu grindžiamas požiūris.

Veiksmai ES lygmeniu

Išvadose Komisija raginama:

• propaguoti faktiniais įrodymais grindžiamus mokslinius tyrimus apie dalyvavimu grindžiamų metodų taikymo kultūros paveldo politikoje ir jo valdymo srityje poveikį siekiant prisidėti prie strateginio požiūrio į kultūros paveldą rengimo;
• toliau palaikyti dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir interesų grupėmis su kultūros paveldu susijusios politikos srityse ir apsvarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos „Europos kultūros paveldo metai“ .

KONTEKSTAS

Kultūros paveldo rėmimas

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

*Kultūros paveldas, remiantis UNESCO apibrėžtimi, apima:

• materialųjį kultūros paveldą:
  • kilnojamąjį: paveikslus, skulptūras, monetas, rankraščius;
  • nekilnojamąjį: paminklus, archeologines vietas ir pan.;
  • povandeninį: sudužusius laivus, povandeninius griuvėsius ir miestus;
• nematerialųjį kultūros paveldą:
  • žodines tradicijas, scenos meną ir ritualus.

*Demokratinis dalyvavimas – piliečių įsitraukimas į savo kultūros paveldo priežiūrą.

*Tvarumas – pasirūpinimas, kad kultūros paveldas būtų išsaugotas ateities kartoms. Tai būdas išlaikyti vietos identitetą, tradicijas ir įpročius.

*Socialinė sanglauda. Kultūros paveldas turi vaidinti svarbų vaidmenį skatinant socialinę sanglaudą, t. y. bendruomeniškumo jausmą ir žmonių norą bendradarbiauti vienas su kitu siekiant bendro gėrio. Tarp pavyzdžių yra apleistų miesto vietų, kur galima kurti darbo vietas, atgaivinimas ir žmonių pasididžiavimo savo kaimynyste didinimas.

DOKUMENTAS

Tarybos išvados dėl kultūros paveldo dalyvaujamojo valdymo (OL C 463, 2014 12 23, p. 1–3)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ ( COM(2014) 477 final, 2014 7 22)

paskutinis atnaujinimas 16.11.2015