Asmenų, pranešančių apie ES teisės pažeidimus, apsauga

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyva taikoma pranešimams apie:

• taisyklių pažeidimus šiose srityse (išsamus sąrašas pateikiamas priedo I dalyje):
  • viešųjų pirkimų,
  • finansinių paslaugų, produktų ir rinkų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos,
  • gaminių saugos ir atitikties,
  • transporto saugos,
  • aplinkos apsaugos – nuo atliekų tvarkymo iki cheminių medžiagų,
  • radiacinės saugos ir branduolinės saugos,
  • maisto ir pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės,
  • visuomenės sveikatos, įskaitant pacientų teises ir tabako gaminių kontrolę,
  • vartotojų apsaugos,
  • privatumo ir asmens duomenų apsaugos bei tinklo ir informacinių sistemų saugumo;
• pažeidimus, kurie kenkia ES finansiniams interesams;
• pažeidimus, susijusius su vidaus rinka, įskaitant ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat veiksmus, kuriais pažeidžiamos nacionalinės pelno mokesčio taisyklės.

Šia direktyva papildomi specialūs ES teisės aktai, kurie jau apima pranešimo apie pažeidimus taisykles (visų pirma dėl finansinių paslaugų, pinigų plovimo, teroristų finansavimo, transporto saugos ir aplinkos apsaugos).

Šia direktyva nedaromas poveikis:

• ES šalių vyriausybių atsakomybei ginti savo nacionalinį saugumą;
• ES arba nacionalinės teisės taikymui įslaptintos informacijos apsaugai, teisininko ir mediko profesinės paslapties apsaugai, teisminių svarstymų slaptumui ir baudžiamojo proceso taisyklėms;
• nacionalinėms taisyklėms dėl darbuotojų naudojimosi savo teisėmis konsultuotis su savo atstovais arba profesinėmis sąjungomis.

Ši direktyva taikoma įvairiems privačiajame ar viešajame sektoriuje dirbantiems pranešimų teikėjams, įskaitant tuos, kurie praneša informaciją apie pažeidimus po to, kai baigiasi jų darbo santykiai:

• darbuotojams, savarankiškai dirbantiems asmenims, akcininkams, asmenims, priklausantiems įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui, savanoriams, stažuotojams ir kandidatams į darbo vietą;
• asmenims, kurie konfidencialiai padeda pranešėjams, asmenims, susijusiems su pranešėju, kurio atžvilgiu gali būti imamasi atsakomųjų veiksmų³ darbe, ir juridiniams asmenims, kurie yra susiję su pranešėju.

Asmuo, kuris viešai atskleidžia informaciją, yra saugomas, jeigu jis:

• pranešimą pirmiausia pateikė (viduje ir) išorėje, tačiau dėl jo pranešimo nesiimta jokių veiksmų;
• turi pagrįstų priežasčių manyti, kad pažeidimas gali sukelti neišvengiamą ar akivaizdų pavojų viešajam interesui, kyla atsakomųjų veiksmų rizika arba tikimybė, kad pažeidimas bus veiksmingai išnagrinėtas, yra menka.

Pranešimų teikimo tvarka apima:

• vidaus kanalus. Visos įmonės, turinčios 50 ir daugiau darbuotojų, ir iš esmės visi valstybės sektoriaus subjektai turi įdiegti veiksmingus pranešimų teikimo kanalus, užtikrindami konfidencialumą. Valstybės sektoriaus subjektai, kuriuose dirba mažiau nei 50 darbuotojų, ir savivaldybės, kuriose gyvena mažiau nei 10 000 gyventojų, gali būti atleistos nuo šios pareigos;
• išorės kanalus. Atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos turi sukurti pranešimų teikimo kanalus, leidžiančius pateikti konfidencialią informaciją;
• tolesnių veiksmų procedūras ir pranešimų, gautų per vidaus ir išorės kanalus, tvarkymo terminus. Tarp jų yra:
  • pareiga neatskleisti pranešėjo tapatybės, išskyrus griežtai ribotomis aplinkybėmis;
  • ES duomenų apsaugos teisės aktų laikymasis;
  • kiekvieno gauto žodinio ar rašytinio pranešimo įrašai.

Teisinė apsauga

Asmuo, norėdamas gauti teisinę apsaugą, privalo:

• turėti pagrįstų priežasčių manyti, kad pranešama informacija apie pažeidimus buvo teisinga pranešimo metu;
• pranešti apie pažeidimą kompetentingoms valdžios institucijoms naudodamasis suteiktais vidaus arba išorės kanalais. Pranešėjai raginami pateikti pranešimą pirmiausia viduje (pačioje organizacijoje), jei pažeidimas gali būti veiksmingai pašalintas viduje ir jei pranešimo teikėjas mano, kad nėra atsakomųjų veiksmų rizikos. Tačiau jie gali pasirinkti, ar pranešti pirmiausia viduje ar tiesiai kompetentingoms valdžios institucijoms.

Pranešėjai:

• yra saugomi nuo visų formų atsakomųjų veiksmų, kaip antai atleidimo iš darbo, pažeminimo pareigose, bauginimo ir įtraukimo į juodąjį sąrašą;
• turi galimybę naudotis tinkamomis paramos priemonėmis, visų pirma gauti nešališką informaciją, konsultacijas ir teisinę pagalbą pagal ES teisinės pagalbos baudžiamosiose ir tarpvalstybinėse civilinėse bylose taisykles;
• turi galimybę naudotis tinkamomis taisomosiomis priemonėmis, kaip antai laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir atleidimu nuo atsakomybės už sutarčių nuostatų dėl informacijos neatskleidimo pažeidimą.

ES šalys privalo:

• užtikrinti, kad būtų tinkami vidaus ir išorės pranešimų teikimo kanalai;
• imtis reikiamų priemonių, kad pranešėjo atžvilgiu nebūtų imamasi jokių atsakomųjų veiksmų;
• užtikrinti asmenims, kurie susiję su pranešime pateiktais kaltinimais, teisę į veiksmingą teisinę gynybą, teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat nekaltumo prezumpciją ir teises į gynybą;
• nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už tam tikrų direktyvos nuostatų pažeidimus, pavyzdžiui, asmenims, kurie trukdo pranešti arba kurie imasi atsakomųjų veiksmų pranešėjų atžvilgiu;
• ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 17 d. perkelti direktyvą į nacionalinę teisę ir pranešti Europos Komisijai apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones. Išimtis gali būti taikoma perkeliant nuostatas dėl privačių įmonių, kuriose dirba 50–249 darbuotojai, įpareigojimo sukurti savo vidaus pranešimų teikimo kanalus – tai būtina padaryti iki 2023 m. gruodžio 17 d.;
• teikti Komisijai metinius duomenis apie gautų pranešimų skaičių, pradėtus tyrimus ir jų rezultatus bei finansines pasekmes.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti:

• pirmą viešą ir lengvai prieinamą ataskaitą apie direktyvos įtraukimą į ES šalių nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 17 d.;
• antrą ataskaitą dėl direktyvos įgyvendinimo ir galimų pakeitimų ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 17 d.