EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 10 10

COM(2017) 585 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Trečioji ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo įgyvendinimo metinė ataskaita

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

Trečioji ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo įgyvendinimo metinė ataskaita

1.Įvadas

2016 m. buvo ketvirtieji Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru 1 prekybos susitarimo (toliau – Susitarimas) įgyvendinimo metai. Susitarimas su Peru laikinai taikomas nuo 2013 m. kovo mėn., o su Kolumbija – nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. 2 .

Susitarimas buvo pirmą kartą iš dalies pakeistas pasirašius protokolą dėl Kroatijos įstojimo į ES. Su Peru pasirašytas protokolas įsigaliojo 2017 m. gegužės 1 d., Peru 2017 m. balandžio 6 d. užbaigus ratifikavimo procedūrą.

Pasirašius protokolą dėl Ekvadoro prisijungimo, Susitarimas buvo antrą kartą iš dalies pakeistas ir yra laikinai taikomas nuo 2017 m. sausio 1 d. Šiuo metu Kolumbijoje ir Peru bei ES valstybėse narėse vyksta ratifikavimo procesas 3 .

Pagal 2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 19/2013, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė 4  (toliau – reglamentas), 13 straipsnį Komisija įsipareigojo Europos Parlamentui ir Tarybai teikti metinę įsipareigojimų pagal Susitarimą ir šį reglamentą taikymo, įgyvendinimo ir vykdymo ataskaitą. Ši ataskaita pateikta vykdant šį reikalavimą.

2.Analizės metodai

Dvišalės prekybos srautų analizė pagrįsta Eurostato skelbiamų ketvirtųjų Susitarimo įgyvendinimo metų (2016 kalendorinių metų) ir kalendorinių metų prieš sudarant Susitarimą (2012 m.) duomenų palyginimu. Prekybos paslaugomis ir investicijų srautų ir portfelių analizė pagrįsta metiniais laikotarpio iki 2015 m. duomenimis.

Apskritai derėtų pažymėti, kad prekybos srautų svyravimas priklauso nuo labai įvairių veiksnių, ne tik nuo to, ar įgyvendinant Susitarimą buvo padaryta pažanga ir kiek buvo pažengta.

3.Prekybos raida (kiekvienais metais ir nuo laikino taikymo pradžios)

3.1    Prekyba prekėmis

Kolumbija

ES yra antra pagal dydį Kolumbijos prekybos partnerė po Jungtinių Amerikos Valstijų. 2012–2014 m. ES ir Kolumbijos prekyba augo, o pastaruosius dvejus metus sumažėjo. Pagrindinės šio sumažėjimo priežastys, regis, yra išorės paklausos mažėjimas Kolumbijoje ir tarptautinių pagrindinių produktų kainų kritimas, kuris paveikė Kolumbijos mineralinių produktų eksportą. Dvišalės prekybos mastas 2016 m. buvo 23,5 proc. mažesnis nei 2012 m., o bendras Kolumbijos prekybos su likusiomis pasaulio šalimis mastas per tą patį laikotarpį sumažėjo apytikriai 36 proc.

2016 m. dvišalės prekybos mastas siekė 10,8 mlrd. EUR, palyginti su 14,2 mlrd. EUR 2012 m., todėl pirmą kartą per dešimtmetį pasiektas nedidelis ES prekybos perteklius.

ES eksportas į Kolumbiją išaugo nuo 5,5 mlrd. EUR 2012 m. iki 6,5 mlrd. EUR 2015 m., bet 2016 m. sumažėjo 15 proc. iki 5,4 mlrd. EUR. Tai atitinka importo į Kolumbiją iš likusių pasaulio šalių mažėjimo tendenciją.

ES importas iš Kolumbijos 2016 m. siekė 5,4 mlrd. EUR ir sumažėjo, palyginti su 6,7 mlrd. EUR 2015 m. ir 8,6 mlrd. EUR 2012 m. (37,5 proc. sumažėjimas). Tačiau bendras Kolumbijos eksporto mastas per tą patį laikotarpį sumažėjo 48 proc.

1 lentelė. ES ir Kolumbijos dvišalės prekybos prekėmis mastas 2012–2016 m. (mln. EUR)

Šaltinis: Eurostatas

Poveikis sektoriams

Kalbant apie ES eksportą į Kolumbiją, svarbiausios kategorijos 2016 m. yra:

·mašinos ir mechaniniai įrenginiai (SS84) – 16,1 proc. ES eksporto; jų eksportas palyginus su 2012 m. sumažėjo 24,6 proc. ir šį sumažėjimą daugiausia lėmė mažesnis investicijų poreikis;

·farmacijos produktai (SS30), – 13 proc. eksporto; jų eksportas išaugo 12,5 proc.;

·transporto priemonės ir jų dalys (SS87) – 8,5 proc. ES eksporto; jų eksportas išaugo 2,1 proc.;

·medicinos (ir kiti) prietaisai (SS90) ir plastikai bei jų gaminiai (SS39); jų eksportas išaugo po 11 proc.

·Bendras ES žemės ūkio produktų (SS01–SS24) eksportas nuo 2012 m. išaugo 82 proc. – daugumai produktų kategorijų būdinga tendencija, siejama daugiausia su pažanga įgyvendinant skirsnį „Sanitarija ir fitosanitarija“.

Kalbant apie ES importą iš Kolumbijos, pagrindinės kategorijos yra:

·mineraliniai produktai (SS27) – 51,3 proc. ES importo, palyginti su 68,5 proc. 2012 m.;

·vaisiai (SS08) – 18 proc.; išaugo beveik du kartus nuo 9,6 proc. 2012 m. (užregistruotas svarbus ne tik bananų, bet ir kitų tropinių vaisių importo didėjimas);

·kava (SS09); jos importas padidėjo 44,9 proc. ir dabar sudaro 10,9 proc. ES importo;

·bendras ES žemės ūkio produktų (SS01–SS24) importas nuo 2012 m. išaugo 32,9 proc.

Peru

ES yra trečioji pagal dydį Peru prekybos partnerė po Kinijos ir Junginių Amerikos Valstijų. 2016 m. dvišalės prekybos mastas šiek tiek sumažėjo ir šį sumažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusi išorinė paklausa ir žaliavų kainų kritimas pasaulio rinkoje. 2012–2016 m. bendras Peru prekybos su likusiomis pasaulio šalimis mastas sumažėjo 18 proc., o prekybos su ES mastas sumažėjo 11 proc..

2016 m. dvišalės prekybos mastas palyginti su 2012 m. sumažėjo 11 proc., ir siekė 8,7 mlrd. EUR; ES sumažino savo prekybos deficitą, palyginti su 2012 m.

ES importas iš Peru nuo 2012 m. sumažėjo 4 proc., o pasaulinis eksportas iš Peru – 14 proc.

ES eksportas į Peru per tą patį laikotarpį išaugo 4 proc., o bendras importas iš Peru, priešingai, sumažėjo 22 proc.

2 lentelė. ES ir Peru dvišalė prekyba prekėmis 2012–2016 m. (mln. EUR)

Šaltinis: Eurostatas

Poveikis sektoriams

Kalbant apie ES eksportą į Peru, svarbiausios kategorijos 2016 m. yra:

·mašinos ir mechaniniai įrenginiai (SS84) – 27 proc. eksporto, palyginti su 34 proc. 2012 m.;

·elektros prietaisai (SS85) – 9 proc. eksporto; nuo 2012 m. jų eksportas sumažėjo 15 proc.;

·motorinės transporto priemonės (SS87) – 8 proc. eksporto; automobilių eksportas išaugo 17 proc., o sunkvežimių – 9 proc.;

·farmacijos produktai (SS30) – 5 proc. ES eksporto (nuo 2012 m. jų eksportas išaugo 76 proc.);

·žemės ūkio produktai (SS01–SS24); nuo 2012 m. jų eksportas išaugo 73 proc., ypač alkoholio (60 proc.), maisto produktų kūdikiams (277 proc.) ir daržovių gaminių (156 proc.).

Kalbant apie ES importą iš Peru, pagrindinės kategorijos yra:

·rūdos, šlakas ir pelenai (SS26), 24 proc. viso ES importo, bet nuo 2012 m. jų importas sumažėjo 40 proc.;

·mineralinis kuras ir mineralinės alyvos (SS27) – 7 proc. ES importo; nuo 2012 m. jų importas sumažėjo 48 proc.;

·vaisiai (SS08) dabar sudaro 18 proc. ES importo, jų importas padidėjo 120 proc. (be bananų, svarbiausi produktai – avokadai, valgomosios vynuogės, mangai, šilauogės);

·kava (SS09) – dabar trečia pagal dydį ES importo kategorija; jai tenka 7 proc. importo, nors nuo 2012 m. jos importas sumažėjo 32 proc. ir šį sumažėjimą daugiausia lėmė kenksmingųjų organizmų problema;

·žuvys ir moliuskai (SS03) – 5 proc. importo, jų importas išaugo 30 proc.;

·daržovės (SS07) – 4 proc. importo (77 proc. šios dalies sudaro smidrų importas); jų importas išaugo 22 proc.;

·kakavos importas išaugo 226 proc. ir sudaro 5 proc. ES importo.

3.2    Prekyba paslaugomis ir investicijos

3.2.1.    Prekyba paslaugomis

3 lentelė. ES ir Kolumbijos dvišalė prekyba paslaugomis 2010–2015 m. (mln. EUR)

2015 m. dvišalės prekybos paslaugomis su Kolumbija mastas išliko stabilus ir sudarė 4,3 mlrd. EUR. Remiantis Kolumbijos statistiniais duomenimis, ES tenkanti visos Kolumbijos prekybos paslaugomis dalis 2016 m. sudarė 16,2 proc.

4 lentelė. ES ir Peru dvišalė prekyba paslaugomis 2010–2015 m. (mln. EUR)

2015 m. Peru dvišalės prekybos paslaugomis mastas išaugo 5 proc., palyginti su 2012 m. Nors ES eksportas išaugo 11 proc., Peru eksportas per tą patį laikotarpį sumažėjo 6 proc. Remiantis Peru statistiniais duomenimis, ES tenkanti visos Peru prekybos paslaugomis dalis 2015 m. sudarė beveik 30 proc.

3.2.2.    Investicijos

5 lentelė. ES ir Kolumbijos investicijų srautai ir portfeliai 2013–2015 m. (mln. EUR)

ES yra pirmoji užsienio investuotoja Kolumbijoje. ES TUI portfelis Kolumbijoje 2013–2015 m. išaugo 4 proc. ir 2015 m. sudarė 18,2 mlrd. EUR. Kolumbijos TUI portfelis ES nuo 2013 m. sumažėjo 8 proc. ir 2015 m. sudarė 4,4 mlrd. EUR.

6 lentelė. ES ir Peru investicijų srautai ir portfeliai 2013–2015 m. (mln. EUR)

ES yra pirmoji užsienio investuotoja Peru. ES TUI portfelis Peru 2013–2015 m. išaugo 15 proc. ir 2015 m. sudarė 10,4 mlrd. EUR. Peru TUI portfelis ES 2015 m. padidėjo iki 1,5 mlrd. EUR, t. y. išaugo 533 proc., palyginti su 2013 m.

3.3    Naudojimasis lengvatomis

Naudojimosi lengvatiniais tarifais lygį galima nustatyti apskaičiuojant pagal Susitarimą vykdomai prekybai tenkančią prekybos srauto dalį.

ES statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kaip 95 proc. ir Kolumbijos, ir Peru eksporto į ES – tai eksportas, vykdomas pagal Susitarimą.

Remiantis Kolumbijos statistiniais duomenimis, ES naudojimosi lengvatomis Kolumbijoje lygis 2016 m. siekė 70,6 proc. (palyginti su 55,7 proc. 2014 m., o tai rodo, kad ES eksportuotojai geriau naudojasi Susitarimu). Gauti statistinių duomenų apie ES naudojimąsi lengvatomis Peru nebuvo įmanoma.

3.4    Poveikis MVĮ

Remiantis Kolumbijos valdžios institucijų duomenimis, 2016 m. į ES eksportavo 2 002 įmonės, palyginti su 1 656 įmonėmis 2012 m. Tarp įmonių, kurių eksportas į ES siekia bent 10 000 USD, 314 yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) 5 ir 634 labai mažos įmonės 6 . Daug MVĮ vykdo nemineralinių prekių eksportą, kuris nuo 2012 m. išaugo 35 proc. Nuo 2012 m. labai mažos įmonės padidino savo eksportą į ES 81 proc.

Remiantis Peru Eksporto ir turizmo skatinimo tarybą, nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos į ES ėmė eksportuoti 2 269 naujos įmonės, iš kurių 857 yra iš žemės ūkio pramonės sektoriaus ir 458 – iš tekstilės sektoriaus. Dauguma naujų eksportuojančių įmonių yra MVĮ (95,3 proc.), vykdančių veiklą sparčiai augančio tokių produktų, kaip vaisiai, daržovės, maisto produktai ir žuvininkystės produkcija, eksporto srityje.

4.Įgyvendinimo organų veikla

Trečiasis ES ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo Prekybos komiteto posėdis buvo surengtas 2016 m. gruodžio 9 d. Briuselyje, Belgijoje, po to, kai buvo surengti visų aštuonių pakomitečių posėdžiai. Pagrindinės šiuose posėdžiuose padarytos išvados:

a) Muitinės procedūrų, prekybos palengvinimo ir prekių kilmės taisyklių pakomitetis (2016 m. lapkričio 28–29 d. – vaizdo konferencija)

Šalys aptarė nuostatą, kuria apibrėžiamas tiesioginis vežimas, ir galimą pakeitimą, kad per trečiąją šalį tranzitu gabenamų produktų siuntas būtų galima skaidyti. Susitarimas nebuvo pasiektas, tad šis klausimas bus toliau svarstomas.

ES kėlė klausimą dėl importuojamų lašišų ikrų muitinės vertės pervertinimo Peru. Peru paaiškino, kad klausimas sprendžiamas ir muitinė vertė bus grindžiama sandorio verte, o importuotojai turės teisę susigrąžinti bet kokią muito permoką.

Kolumbija ir Peru kėlė klausimus, susijusius su kilmės įrodymu ir iš Ispanijos gautais prašymais atlikti patikrinimą;

b) Viešųjų pirkimų pakomitetis (2016 m. gruodžio 2 d. – vaizdo konferencija)

Peru atžvilgiu ES išreiškė susirūpinimą dėl to, kad techninėse specifikacijose standartai nurodomi taip, kad ES veiklos vykdytojams būtų sudaryta kliūčių patekti į viešųjų pirkimų rinką.

Kolumbijos atžvilgiu ES kėlė klausimą dėl patekimo į centrinei valdžiai pavaldžių subjektų, pirmiausia už infrastruktūrą atsakingų decentralizuotų (savivaldybių) subjektų, rinką. Šalys susitarė tęsti diskusijas, siekiant rasti sprendimą;

c) Techninių prekybos kliūčių pakomitetis (2016 m. gruodžio 5 d., su Peru – vaizdo konferencija)

Kolumbijos atžvilgiu ES kėlė klausimą dėl nacionalinės kokybės posistemės diegimo, visų pirma dėl reglamentavimo praktikos pakeitimų, darančių neigiamą poveikį techninių reglamentų rengimui. Šalys aptarė prekybos palengvinimo iniciatyvas, susijusias su atitikties vertinimu, kad būtų pagerinta padėtis kitų šalių teritorijoje vykdomo sertifikavimo pripažinimo srityje. Kolumbija pateikė pasiūlymą dėl tokių sertifikatų pripažinimo.

Peru atžvilgiu ES išreiškė susirūpinimą dėl valstybių narių, turinčių vaistų ir medicinos prietaisų eksportui taikomos „Griežtos sveikatos priežiūros“ statusą, pripažinimo, ir primygtinai pareikalavo, kad visoms valstybėms narėms būtų taikomos vienodos sąlygos;

d) Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių pakomitetis (2016 m. gruodžio 6–7 d.)

Šalys pripažino, kad įgyvendinant nuostatas dėl sanitarijos ir fitosanitarijos padaryta pažanga, visų pirma nustatytos suderintos importo sąlygos ir pradėtas pieno ir mėsos produktų sertifikavimas. Peru ir Kolumbija sutiko su tuo, kad būtų taikomas skirstymo į regionus principas ir būtų panaikintas reikalavimas, kad „gyvūnai būtų veisiami, auginami ir skerdžiami toje pačioje valstybėje narėje“. Peru ir Kolumbija išreiškė susidomėjimą bendradarbiavimu su ES sprendžiant atsparumo antimikrobinėms medžiagoms klausimą. Aptariant gyvūnų gerovės klausimą, Kolumbija ir Peru patvirtino savo susidomėjimą bendradarbiavimu ir keitimusi informacija apie veiksmus šioje srityje. Šalys susitarė parengti darbo siekiant pagerinti prekybos sąlygas planą;

e) Žemės ūkio pakomitetis (2016 m. gruodžio 7 d.)

Šalys apžvelgė klausimus, susijusius su prekybos srautais ir kvotų panaudojimu, bananų importo stabilizavimo priemone ir ES paramos Kolumbijos pieno pramonei programa bei galimybėmis toliau bendradarbiauti sprendžiant žemės ūkio klausimus.

Dėl alkoholio, kurio atžvilgiu PPO vyksta ginčų sprendimo procedūra, Kolumbija pranešė, kad priimtas naujas įstatymas dėl alkoholinių gėrimų. ES išreiškė susirūpinimą dėl Peru diskriminacinių mokesčių, susijusių su brendžiu „Pisco“ ir importuojamais alkoholiniais gėrimais, ir dėl teisės aktų, susijusių su sunkiųjų metalų kiekio analize, kurie brendžiui „Pisco“ netaikomi, o panašioms importuojamoms prekėms – taikomi;

f) Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis (2016 m. gruodžio 7–8 d.)

Šalys surengė už Susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo stebėseną atsakingų institucijų susitikimą (žr. toliau pateikiamą 5 dalį);

g) Intelektinės nuosavybės pakomitetis (2016 m. gruodžio 8 d.)

Diskutuojant dėl geografinių nuorodų, buvo aptartos likusios geografinių nuorodų registravimo problemos, apsaugos užtikrinimo klausimai ir nuomonės dėl geografinių nuorodų sąrašų atnaujinimo procedūros supaprastinimo. Peru ir Kolumbija leido suprasti, kad ketina papildyti sąrašą naujomis saugotinomis geografinėmis nuorodomis.

Aptariant kitas intelektinės nuosavybės teises, ES kėlė klausimus, susijusius su vaistų patentais: Kolumbijos atžvilgiu – susirūpinimą keliančius klausimus dėl Sveikatos ministerijos vaidmens nagrinėjant patentus, o Peru atžvilgiu – klausimus, susijusius su teisine duomenų apsauga (pavyzdžiui, klinikinių tyrimų duomenų). ES pateikė klausimų dėl autorių teisių ir gretutinių teisių: Kolumbijoje – dėl viešo kūrinių atlikimo teisės užtikrinimo, o Peru – dėl kolektyvinio administravimo asociacijų problemų, susijusių su skaidrumu, pajamų paskirstymu ir priežiūra.

Atsižvelgdama į suinteresuotųjų subjektų išreikštą susirūpinimą, ES kėlė klausimus dėl teisių užtikrinimo. Peru informavo apie teigiamus pokyčius, pvz., spartesnes procedūras ir naujas apsaugos priemones, taip pat apie vykdomą darbą siekiant sustiprinti teismus, nagrinėjančius intelektinės nuosavybės bylas. Kolumbija paminėjo savo naują teisių užtikrinimo strategiją prioritetinėse srityse, kurios pirmųjų įgyvendinimo metų peržiūra tuo metu vyko.

h) Patekimo į rinką pakomitetis (2016 m. gruodžio 8 d.)

Šalys pasikeitė nuomonėmis dėl prekybos srautų, įskaitant naudojimąsi lengvatomis ir tarifinėmis kvotomis.

Aptariant patekimo į rinką klausimus, ES pabrėžė susirūpinimą dėl Kolumbijos sunkvežimių atidavimo į metalo laužą politikos. Kolumbija paminėjo būsimą Nutarimo Nr. 1517 įgyvendinimo reglamentą, kuriuo siekiama pagerinti patekimo į rinką sąlygas, kol iki 2018 m. pabaigos bus laipsniškai visiškai atsisakyta dabartinės politikos. ES taip pat kėlė klausimą dėl 30 000 USD FOB ribos, kurią viršijus parduodamiems keleiviniams automobiliams taikomas didesnis mokesčio tarifas, taikymo ir dėl 11-oje Kolumbijos departamentų galiojančios prievolės ženklinti importuotą alų banderolėmis.

Peru atžvilgiu ES išreiškė susirūpinimą dėl šalyje taikomos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos.

Prekybos komitetas (2016 m. gruodžio 9 d.)

Prekybos komitetas apžvelgė pakomitečiuose atliktą darbą. ES pakartojo kai kuriuos pagrindinius susirūpinimą keliančius klausimus, visų pirma dėl tiesioginio vežimo ir krovinių skaidymo Kolumbijoje ir Peru, ES galimybės patekti į Kolumbijos centrinei valdžiai pavaldžių subjektų viešųjų pirkimų rinką, tolesnės importuojamų alkoholinių gėrimų diskriminacijos Peru, nepakankamo geografinių nuorodų („Oporto“ ir „Feta“) apsaugos užtikrinimo Peru ir prievolės ženklinti importuojamą alų banderolėmis kai kuriuose Kolumbijos departamentuose. Peru išreiškė susirūpinimą dėl ES Reglamento (ES) Nr. 2015/2283 dėl naujų maisto produktų.

ES pateikė naujausią informaciją apie Susitarimo ratifikavimą valstybėse narėse. Kolumbija ir Peru informavo apie Protokolo dėl Kroatijos prisijungimo ratifikavimo procesą. Šalys teigiamai įvertino vykstantį Protokolo dėl Ekvadoro prisijungimo ratifikavimo procesą ir laikiną jo taikymą nuo 2017 m. sausio 1 d.

5.Nuostatų dėl prekybos ir darnaus vystymosi įgyvendinimas

5.1.Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitetis

Trečiasis Prekybos ir darnaus vystymosi pakomitečio (toliau – pakomitetis) posėdis įvyko 2016 m. gruodžio 7–8 d. Briuselyje. 

5.1.1.Su darbu susijusių nuostatų įgyvendinimas

ES informavo apie Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma 2014 m. Protokolo dėl priverstinio ar privalomojo darbo ir TDO konvencijų dėl namų ūkio darbuotojų ir darbo žvejybos sektoriuje, ratifikavimą jos valstybėse narėse. Ji informavo apie Europos platformą, skirtą bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, kaip priemonę neoficialios ekonomikos klausimui spręsti ir apie vykstančią ES sveikatos ir saugos teisės aktų peržiūrą. ES išreiškė susirūpinimą dėl darbo problemų, kurias atskleidė TDO priežiūros sistema, ir dar kartą paragino Kolumbiją ir Peru pašalinti nustatytus trūkumus bei veiksmingiau įgyvendinti tarptautines darbo normas.

Kolumbija apibūdino reformas, kuriomis siekiama užtikrinti darbuotojų asociacijų laisvę, ir pažangą mažinant nebaudžiamumo ir smurto lygį, taip pat jos vykdomą TDO konvencijos dėl namų ūkio darbuotojų ratifikavimo procesą. Kolumbija taip pat informavo apie darbą siekiant įgyvendinti darbo politikos rekomendacijas, pateiktas vykstant stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją procesui. Kolumbija pabrėžė teigiamą patirtį plėtojant socialinį dialogą ir taikant darbo ginčų sprendimo mechanizmus. Kolumbija atkreipė dėmesį į taikos proceso keliamus uždavinius, susijusius su deramu darbu ir formalumų nesilaikymu kaimo vietovėse. Šalis pateikė naujausią informaciją apie priemones, kuriomis siekiama sustiprinti darbo inspekciją ir kovoti su subrangos ir neoficialaus darbo praktika.

Peru išdėstė naujosios vyriausybės prioritetus: formalumų nustatymas; socialinis dialogas; vaikų priverčiamojo darbo prevencija ir panaikinimas; darbo inspekcija. Peru paminėjo, kad neseniai ratifikavo TDO motinystės apsaugos konvenciją, taip pat priemones socialiniams partneriams įtraukti per Nacionalinę darbo ir užimtumo skatinimo tarybą.

5.1.2.Su aplinka susijusių nuostatų įgyvendinimas

ES informavo apie daugiašalių aplinkosaugos susitarimų įgyvendinimo raidą ir apie veiksmus, kuriais ji siekia įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą. Kalbėdama apie Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferenciją, ES paragino Kolumbiją laikytis savo įsipareigojimų dėl griežtos kontrolės mechanizmų, taikytinų prekybai į CITES pateiktą sąrašą įtraukta krokodilų ir kaimanų oda. Kolumbija pažymėjo, kad ji pateiks ES papildomos informacijos apie šiam klausimui spręsti priimtas priemones. ES pateikė informaciją apie žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį ir išreiškė susidomėjimą susijusiais verslo susitikimais Kolumbijoje.

Peru pabrėžė savo strategijos kryptis „Perú Limpio“ ir „Perú Natural“ ir naujosios vyriausybės prioritetus: tvarus biologinės įvairovės, ypač miškų, naudojimas; prisitaikymas prie klimato kaitos padarinių ir jų švelninimas; veiksmingas kietųjų atliekų tvarkymas; integruotas pakrantės zonos tvarkymas; taršos prevencija ir kontrolė ir ekologinis efektyvumas. Ji pažymėjo, kad reikia sukurti tinkamą institucinę struktūrą ir dirbti visuose sektoriuose bei įvairiais vyriausybės lygmenimis.

5.2.Vidaus konsultacijos ir pakomitečio posėdžiai su pilietine visuomene

Vidaus konsultacijos

ES konsultavimosi su pilietine visuomene grupė (vietos patarėjų grupė) nuo savo įsteigimo su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, kuris skiria tris grupės narius ir vykdo sekretoriato funkcijas, posėdžiavo penkis kartus.

Kolumbijos pilietinės visuomenės atstovai surengė keletą susitikimų ES delegacijos Bogotoje būstinėje, įskaitant vieną susitikimą su ES vietos patarėjų grupės pirmininku, kad aptartų galimybes įsteigti savo konsultavimosi grupių pogrupį (-ius) Susitarimo įgyvendinimo pažangai stebėti.

Pakomitečio posėdis su pilietine visuomene

2016 m. gruodžio 8 d. buvo surengtas atviras pakomitečio posėdis su pilietine visuomene, kurioje dalyvavo apie 60 atstovų. Sesija buvo tiesiogiai transliuojama internetu. Šalys informavo pilietinę visuomenę apie pakomitečio diskusijas pateikdamos ataskaitą žodžiu ir raštu, vėliau vyko klausimų ir atsakymų sesija bei diskusijos. ES, Kolumbijos ir Peru pilietinės visuomenės atstovai pateikė bendrą pareiškimą, kuriame keliami su darbu, aplinka ir žmogaus teisėmis, smulkiųjų gamintojų ir MVĮ patekimu į rinką susiję klausimai ir pateikiamos rekomendacijos dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo.

5.3.Tolesnis darbas ir kita veikla

Visos šalys susitarė aktyviau bendrauti plėtojant veiklą, kuria įgyvendinamos prekybos ir darnaus vystymosi nuostatos. Be aplinkosaugos ir darbo klausimų šalys taip pat aptarė galimą darbą, susijusį su socialiai atsakingu verslu / įmonių socialine atsakomybe kaip horizontaliąja priemone.

Kolumbijos ir Peru prašymu 2016 m. gruodžio 6 d. ES surengė techninį seminarą su vaizdo konferencija su Bogota ir Lima, kuriame buvo pateikti ir aptarti metodai, taikomi vertinant ES prekybos susitarimų poveikį.

Kolumbija

2016 m. gruodžio mėn. ES dalyvavo Kolumbijoje surengtas regioniniame EBPO seminare dėl atsakingų naudingųjų iškasenų tiekimo grandinių, kuriame didžiausias dėmesys skirtas būsimam Kolumbijos reglamentui dėl konflikto zonų naudingųjų iškasenų. Vienas iš dalyvavimo seminare rezultatų – ES delegacija Bogotoje sukūrė veiklos sprendžiant neteisėtos gavybos klausimą koordinavimo su kitomis atstovybėmis grupę, kad būtų koordinuojamos pozicijos ir planuojami bendri veiksmai.

Per ES Komisijos nario, atsakingo už žemės ūkį, Philo Hogano vizitą 2016 m. vasario mėn. ES ir Kolumbija susitarė pradėti derybas dėl dvišalio prekybos ekologiškais produktais susitarimo.

Surengta renginių siekiant padidinti veiklos darnaus vystymosi srityje ir jos sąsajų su taikos procesu matomumą, įkaitant apsilankymus konflikto paveiktose teritorijose. Paskutinis renginys – 2017 m. vasario mėn. surengta konferencija dėl to, kaip prekybos Susitarimas gali padėti sukurti ekonominių galimybių vykstant taikos procesui. Siekdama padidinti supratimą apie darbo padėtį Kolumbijoje, ES delegacija surengė trijų dienų praktinį seminarą darbo normų įgyvendinimui aptarti.

Peru

Įgyvendindama projektą „Įmonių socialinės atsakomybės / socialiai atsakingo verslo skatinimas Lotynų Amerikoje ir Karibuose. Bandomasis etapas“, ES delegacija Peru 2016 m. lapkričio 29 d. Limoje surengė seminarą „Siekiant narystės EBPO: socialiai atsakingo verslo skatinimas Peru“.

ES delegacija Peru dalyvavo seminare NEXOS +1 dėl aplinkos požiūriu tvarių verslo modelių, kuris įvyko Limoje 2016 m. spalio 24 d.

6.Konkrečios sritys, kuriose taikomas reikalavimas teikti informaciją arba vykdyti stebėseną

6.1.Tarifinių kvotų naudojimas

Susitarime numatytos tarifinės kvotos, kuriomis kitai šaliai suteikiama teisė naudotis lengvatiniu muitų tarifų režimu tokiu mastu, kuris neviršija kvotos kiekybinės ribos, o šią ribą viršijus importui taikomas atitinkamas didžiausio palankumo režimo muitas.

ES nustatytos tarifinės kvotos

7 ir 8 lentelėse parodytas ES Kolumbijai ir Peru nustatytų tarifinių kvotų panaudojimo lygis. Minimos tik naudotos tarifinės kvotos.

Kolumbijos naudojimasis cukranendrių arba cukrinių runkelių cukraus ir chemiškai grynos sacharozės tarifinėmis kvotomis išaugo nuo 88,4 proc. iki 96,2 proc. Kitomis kvotomis naudojamasi retai arba nesinaudojama.

7 lentelė. Kolumbijos naudojimosi ES tarifinėmis kvotomis lygis

Šaltinis: TAXUD, priežiūros duomenų bazė

Nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos Peru beveik išnaudojo visas cukranendrių cukraus kvotas. Naudojimosi kukurūzų kvotomis lygis taip pat aukštas. Peru pradeda naudotis česnakų tarifinėmis kvotomis. Naudojimosi kitomis kvotomis lygis labai žemas.

8 lentelė. Peru naudojimosi ES tarifinėmis kvotomis lygis

Šaltinis: TAXUD, priežiūros duomenų bazė

Kolumbijos nustatytos tarifinės kvotos

ES naudojasi visomis nustatytomis tarifinėmis kvotomis grybams, pieno gaminiams, tokiems kaip pieno ir grietinėlės milteliai, išrūgos, taip pat preparatams kūdikiams, saldiesiems kukurūzams, kiek mažiau – valgomiesiems ledams (vis dėlto naudojimosi jų kvotomis lygis kyla), ir beveik nesinaudoja Kolumbijos kvotomis sūriui (vidutiniškai 8 proc.) ir konditerijos gaminiams iš cukraus (vidutiniškai 3 proc.).

9 lentelė. ES naudojimosi Kolumbijos tarifinėmis kvotomis lygis

Šaltinis: DIAN (Dirección de Impuestos y Aduanas Nacionales)

Peru nustatytos tarifinės kvotos

ES naudojasi visomis kvotomis sviestui ir pieno milteliams ir beveik visomis kvotomis valgomiesiems ledams. Kitos kvotos beveik nenaudojamos.

10 lentelė. ES naudojimosi Peru tarifinėmis kvotomis lygis

Šaltinis: SUNAT (Superintendencia Nacional de Aduanas y de Administración Tributaria)

6.2.Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 19/2013, kuriuo įgyvendinama dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė, įgyvendinimas

2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 19/2013, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga ir bananų importo stabilizavimo priemonė 7 (toliau – reglamentas) numatyta galimybė laikantis jame nustatytų sąlygų inicijuoti apsaugos priemonių tyrimą arba nustatyti išankstines priežiūros priemones. Pagal reglamento 3 ir 13 straipsnius Komisija stebėjo šviežių bananų importo (SS 08039010) iš Kolumbijos ir Peru raidą. 

2015 m. ES šviežių bananų importo iš Peru mastas išaugo beveik 5 proc., palyginti su 2014 m. 2016 m. ši tendencija tęsėsi ir importo mastas padidėjo beveik 10 proc., palyginti su 2015 m. 2015 ir 2016 m. ES importas iš Peru spalio mėn. pasiekė Susitarime nustatytą ribinę importo apimtį (86 250 tonų 2015 m. ir 90 000 tonų 2016 m.). Pagal reglamento 15 straipsnio 3 dalį Komisija nagrinėjo poveikį ES bananų rinkai, be kitų dalykų, atsižvelgdama į poveikį kainų lygiui, importo iš kitų šaltinių pokyčius ir bendrą Sąjungos rinkos stabilumą.

Komisija padarė išvadą, kad: 1) kadangi ES šviežių bananų importas iš Peru 2015 m. sudarė tik apie 4 proc. viso importo ir šiek tiek mažiau nei 2 proc. 2016 m.; 2) kadangi šviežių bananų importas iš kitų tradicinių juos eksportuojančių šalių išliko daug mažesnis už joms pagal panašias stabilizavimo priemones nustatytas ribas; 3) kadangi didesnių vidutinės didmeninės bananų kainos pokyčių neužregistruota ir 4) kadangi neigiamo poveikio ES rinkos stabilumui, ES gamintojams arba atokiausiems ES regionams požymių nebuvo, laikinas lengvatinės muito normos iš Peru įvežamiems bananams taikymo nutraukimas netikslingas 8 .

11 lentelė. ES bananų importas iš Peru 2015 ir 2016 m.
(visa apimtis tonomis)

2015 m. ES šviežių bananų importo iš Kolumbijos apimtis išaugo 21 proc., palyginti su 2014 m. Vis dėlto 2016 m. ji sumažėjo 4 proc. (nuo atitinkamai 1 307 458 2015 m. iki 1 249 513 tonų 2016 m.).

Kolumbijos importas buvo daug mažesnis už Susitarime nustatytą ribinę apimtį (pasiekta tik apytikriai 75 proc. ribinės apimties), t. y. 1 687 500 tonų 2015 m. ir 1 755 000 tonų 2016 m.

12 lentelė. ES bananų importas iš Kolumbijos 2015 ir 2016 m.
(visa apimtis tonomis)

7.Išvados 

Praėjus ketveriems metams nuo Susitarimo įsigaliojimo, jis veikia tinkamai. Lotynų Amerikos ekonomikos sulėtėjimas ir pasaulio rinkoje nukritusios pagrindinių produktų kainos neabejotinai paveikė ir prekybos srautus. Vis dėlto dalis, kuria sumažėjo ES dvišalės prekybos su Kolumbija ir Peru prekybos mastas (atitinkamai 23,5 ir 11 proc.) yra mažesnė, palyginti su bendra dalimi, kuria sumažėjo šių šalių prekybos su pasaulio šalimis mastas (Kolumbijos atveju – apytikriai 36 proc., Peru atveju – 18 proc.).

Nors Kolumbijai ir Peru tenkanti naudingųjų iškasenų eksporto į ES dalis sumažėjo ir šiuo metu yra gerokai mažesnė, palyginti su likusiomis pasaulio šalimis, įgyvendinant Susitarimą prisidėta prie abiejų šalių eksporto įvairinimo. Susitarimas suteikė galimybių naujam eksportui, pirmiausia kiek tai sietina su žemės ūkio produktais, kurie dabar yra viena iš pagrindinių ir Kolumbijos, ir Peru eksporto į ES struktūros dalių, sudaranti atitinkamai beveik 40 ir 51 proc. viso eksporto į ES vertės. Dėl šio įvairinimo taip pat labai padaugėjo naujų eksportuotojų į ES, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, kurioms tvirtai atstovaujama sparčiai augančių žemės ūkio produktų eksporto kategorijų srityje.

Visapusiškas Susitarimo įgyvendinimas tebėra itin svarbus tam, kad abi šalys gautų lauktos naudos. Nors įgyvendinimo procesas daugumoje sričių yra sklandus, kai kurioms sritims reikia skirti daugiau dėmesio, pvz., Peru turi įgyvendinti įsipareigojimus sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių srityje, kad ES galėtų eksportuoti žemės ūkio produktus.

Po to, kai buvo priimtas naujas įstatymas dėl alkoholio, padaryta didelė pažanga sprendžiant alkoholinių gėrimų apmokestinimo klausimą, kuris buvo ilgalaikė problema Kolumbijoje ir dėl kurio ES buvo inicijavusi ginčų sprendimo bylą (DS502). Įstatymu Nr. 1816, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., panaikinant diskriminaciją mokesčių srityje reformuotas prekybos alkoholiu režimas, taip pat nustatyta Kolumbijos departamentų naudojimosi monopolijos teise alkoholinių gėrimų gamybos, pateikimo rinkai ir platinimo srityje tvarka. Komisija atidžiai stebi šių priemonių įgyvendinimą. Visgi klausimas dėl diskriminacinio alkoholio apmokestinimo Peru dar neišspręstas.

Diskusijos su Kolumbija dėl įsipareigojimų dėl patekimo į centrinei valdžiai pavaldžių subjektų pirkimų rinką Kolumbijoje įgyvendinimo taip pat yra teigiamos.

Abi šalys turi toliau stengtis užtikrinti ES geografinių nuorodų apsaugą jose.

Įgyvendinant Susitarimo skirsnį „Prekyba ir darnus vystymasis“ padaryta pažanga, su abiem šalimis taip pat plėtojamas vis atviresnis dialogas dėl darbo. Vis dėlto sprendžiant tiek darbo, tiek aplinkosaugos klausimus tebėra problemų, tad reikia tolesnių pastangų, įskaitant bendradarbiavimo veiklą, šio skirsnio įgyvendinimui remti.

Kalbant apie bananų importo stabilizavimo priemonę, požymių, kad dėl eksporto iš Kolumbijos ir Peru lygio būtų padaryta poveikio ES rinkos stabilumui ar ES gamintojų padėčiai, nebuvo. Bus ir toliau vykdoma atidi ir sustiprinta bananų importo stebėsena ir bus toliau vertinama padėtis rinkoje.

Komisija ir toliau sieks įgyvendinti Susitarimą su Kolumbija ir Peru, o dabar ir su Ekvadoru, kad abiejų Susitarimo šalių piliečiai, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų visapusiškai pasinaudoti Susitarimo teikiamomis galimybėmis. Komisija taip pat ragina ES valstybes nares ir Europos Parlamentą toliau aktyviai prisidėti prie šio proceso.

(1)

OL L 354, 2012 12 21, p. 3.

(2)

  http://www.consilium.europa.eu/en/documents-publications/agreements-conventions/agreement/?aid=2011057  

(3)

  http://www.consilium.europa.eu/en/documents-publications/agreements-conventions/agreement/?aid=2016044

(4)

OL L 17, 2013 1 19, p. 1.

(5)

MVĮ – tai įmonė, kurios visas eksportas sudaro 500 000 USD–5 mln. USD FOB.

(6)

Labai maža įmonė – tai įmonė, kurios visas eksportas sudaro mažiau kaip 500 000 USD.

(7)

   OL L 17, 2013 1 19, p. 1.

(8)

     OL L 328, 2015 12 12, p. 116 ir OL L 326, 2016 12 1, p. 16.