—

Fondul Proprietatea SA, atstovaujamos advokatų C. Dontu, D. Petrache ir A. Dăscălescu,

—

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos R.‑H. Radu, R. Mangu ir M. Bejenar,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Nicolae ir P. Němečková,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 107 straipsnio ir 108 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Fondul Proprietatea SA (toliau – Fondul) ir Complexul Energetic Oltenia SA (toliau – CE Oltenia) ginčą dėl prašymo panaikinti CE Oltenia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą sutikti su jos turimo reikalavimo bendrovės Electrocentrale Grup SA (toliau – Electrocentrale) atžvilgiu patenkinimu perduodant turtą (datio in solutum).

3

Remiantis Civilinio kodekso 1469 straipsnio 2 dalimi, „[m]okėjimas – tai pinigų sumos perdavimas arba bet kokios kitos prievolės, kuri yra įsipareigojimo dalykas, įvykdymas“.

4

Minėto kodekso 1609 straipsnyje nustatyta:

5

CE Oltenia, kurios 77,17 % įstatinio kapitalo priklauso Rumunijos valstybei, o 21,53 % – Fondul, turėjo 28709475,13 Rumunijos lėjų (RON) (maždaug 6,4 mln. EUR) dydžio kreditorinį reikalavimą bendrovės Electrocentrale, kurios vienintelė akcininkė yra Rumunijos valstybė, atžvilgiu.

6

2013 m. rugsėjo 27 d. visuotinis CE Oltenia akcininkų susirinkimas pritarė nuosavybės teisės į Chișcani (Rumunija) termofikacinę elektrinę, priklausančią bendrovei Electrocentrale, perleidimui bendrovei CE Oltenia kaip datio in solutum (toliau – pagrindinėje byloje nagrinėjamas sprendimas).

7

Kadangi Chișcani termofikacinė elektrinė buvo įvertinta 36810200 RON (maždaug 8,2 mln. EUR), CE Oltenia sumokėjo šios sumos ir bendrovės Electrocentrale skolos skirtumą, pervesdama pastarajai bendrovei 8100724,87 RON (maždaug 1,8 mln. EUR) sumą. Be to, CE Oltenia perėmė 280 Electrocentrale darbuotojų, dirbusių Chișcani termofikacinėje elektrinėje, ir jai buvo perleisti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniai taršos leidimai.

8

2013 m. gruodžio 24 d.Fondul pirmosios instancijos teisme pareiškė ieškinį dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamo sprendimo panaikinimo. Kadangi prašymas panaikinti sprendimą buvo atmestas, Fondul kreipėsi į Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas, Rumunija).

9

Tame teisme Fondul tvirtino: kadangi Chișcani termofikacinė elektrinė buvo nerentabili, pagrindinėje byloje nagrinėjamas datio in solutum bendrovei CE Oltenia nesuteikia jokio privalumo ir yra naudingas tik Electrocentrale, kuri, išsilaisvinusi nuo naštos, t. y. šios elektrinės, gali išsilaikyti elektros energijos tiekimo rinkoje.

10

Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Craiova (Krajovos apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

11

Šiuo klausimu prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, bendrovės, kurios didžiąją kapitalo dalį valdo valstybė narė, sprendimas siekiant padengti reikalavimą sutikti su turto, kuris yra kitos bendrovės, kurios vienintelė akcininkė yra ši valstybė, nuosavybė, datio in solutum ir sumokėti sumą, atitinkančią apskaičiuotos šio turto vertės ir šio reikalavimo sumos skirtumą, gali būti valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį.

12

Pirmiausia pažymėtina, kad Europos Komisijos kompetencija vertinti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka nekliudo nacionaliniam teismui pateikti Teisingumo Teismui prejudicinių klausimų dėl „pagalbos“ sąvokos išaiškinimo. Todėl Teisingumo Teismas gali pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris leistų jam nustatyti, ar nacionalinė priemonė gali būti pripažįstama „valstybės pagalba“, kaip ji suprantama pagal minėtą teisę (2015 m. kovo 19 d. Sprendimo OTP Bank, C‑672/13, EU:C:2015:185, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

13

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją norint nacionalinę priemonę kvalifikuoti kaip „valstybės pagalbą“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia, kad būtų įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos. Pirma, turi būti valstybės priemonė arba priemonė, kuriai naudojami valstybės ištekliai. Antra, ši parama turi daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, ji turi suteikti atrankinį pranašumą jos gavėjui. Ketvirta, dėl jos turi būti arba gali būti iškraipoma konkurencija (žr., be kita ko, 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Association Vent De Colère! ir kt., C‑262/12, EU:C:2013:851, 15 punktą; 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo EasyPay ir Finance Engineering, C‑185/14, EU:C:2015:716, 35 punktą ir 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Komisija / World Duty Free Group SA ir kt., C‑20/15 P ir C‑21/15 P, EU:C:2016:981, 53 punktą).

14

Pirmiausia pažymėtina, jog tam, kad nauda galėtų būti kvalifikuota kaip pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji turi būti, pirma, suteikta tiesiogiai ar netiesiogiai iš valstybės išteklių ir, antra, priskirta valstybei (2002 m. gegužės 16 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑482/99, EU:C:2002:294, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Association Vent De Colère! ir kt., C‑262/12, EU:C:2013:851, 16 punktas).

15

Pirma, dėl sąlygos, susijusios su tuo, kad nauda turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai suteikta iš valstybės išteklių, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad „pagalbos“ sąvoka yra platesnė už „subsidijos“ sąvoką, nes apima ne tik pozityviąsias išmokas, kaip antai pačias subsidijas, bet ir priemones, įvairiais būdais mažinančias įmonei paprastai tenkančias finansines prievoles, kurios, nors ir nėra subsidijos tiesiogine šio žodžio prasme, yra to paties pobūdžio ir turi tokį patį poveikį (žr., be kita ko, 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Cassa di Risparmio di Firenze ir kt., C‑222/04, EU:C:2006:8, 131 punktą ir 2015 m. kovo 19 d. Sprendimo OTP Bank, C‑672/13, EU:C:2015:185, 40 punktą).

16

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad SESV 107 straipsnio 1 dalis apima visas pinigines priemones, kurias viešosios valdžios institucijos gali realiai panaudoti paremdamos įmones, nesvarbu, ar tos priemonės nuolat priklauso valstybės turtui. Todėl net jei sumos, susijusios su nagrinėjama priemone, ne visuomet priklauso valstybės iždui, tai, kad jos yra nuolat valstybės kontroliuojamos ir dėl to priklauso kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų dispozicijai, yra pakankamas pagrindas laikyti jas valstybiniais ištekliais (2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Association Vent De Colère! ir kt., C‑262/12, EU:C:2013:851, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

17

Konkrečiai dėl valstybės įmonių, kaip antai CE Oltenia, Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad valstybė, naudodamasi dominuojančia įtaka tokioms įmonėms, gali prireikus nukreipti jų išteklių naudojimą konkrečioms kitų įmonių lengvatoms finansuoti (2002 m. gegužės 16 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑482/99, EU:C:2002:294, 38 punktas).

18

Antra, dėl sąlygos, susijusios su galimybe valstybės įmonės suteiktą pagalbos priemonę priskirti valstybei, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad apie ją gali būti sprendžiama iš su nagrinėjamo atvejo aplinkybėmis ir šios priemonės kontekstu susijusių požymių visumos (2002 m. gegužės 16 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑482/99, EU:C:2002:294, 55 punktas).

19

Teisingumo Teismas rėmėsi, be kita ko, tuo, kad nagrinėjama įstaiga negali priimti ginčijamo sprendimo, neatsižvelgusi į valdžios institucijų reikalavimus, arba tuo, kad, be organizacinių-teisinių veiksnių, siejančių valstybės įmones su valstybe, šios įmonės, per kurias buvo suteikta pagalba, turi atsižvelgti į valstybės įstaigų pateiktus nurodymus. Sprendžiant apie galimybę valstybės įmonės suteiktą pagalbos priemonę priskirti valstybei, tam tikrais atvejais gali būti reikšmingi kiti požymiai, pavyzdžiui:

20

Vien tai, kad valstybės įmonė buvo įsteigta kaip bendrosios teisės kapitalo bendrovė, atsižvelgiant į autonomiją, kurią jai gali suteikti ši teisinė forma, negali būti laikoma pakankama paneigti, kad tokios bendrovės nustatyta priemonė gali būti priskiriama valstybei. Kontrolės situacijos egzistavimas ir dėl to praktiškai esančios dominuojančios įtakos darymo realios galimybės nuo pat pradžių trukdo atmesti bet kokio tokios bendrovės priimtos priemonės priskyrimo valstybei galimybę, taigi ir su valstybės pagalba susijusių Sutarties taisyklių apėjimo grėsmę, nepaisant valstybės įmonės teisinės formos kaip vieno iš požymio, leidžiančio konkrečiu atveju nustatyti valstybės dalyvavimą, svarbos apskritai (2002 m. gegužės 16 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑482/99, EU:C:2002:294, 57 punktas).

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamas sprendimas reiškia tiesiogiai arba netiesiogiai iš valstybės išteklių suteiktą naudą ir ar, atsižvelgiant į šio sprendimo 19 ir 20 punktuose nurodytus požymius, tą sprendimą galima priskirti atitinkamai valstybei narei.

22

Vienas iš valstybės pagalbos, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, elementų yra įmonei suteikto atrankinio pranašumo buvimas.

23

Fondul mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas datio in solutum yra bendrovei Electrocentrale suteikta valstybės pagalba, nes Chișcani termofikacinė elektrinė, kurios nuosavybės teisė perleista bendrovei CE Oltenia, buvo nerentabili. Todėl Rumunijos valstybė neveikė taip, kad siektų bendrojo intereso arba bendrovės CE Oltenia intereso; ji siekė vienintelio tikslo – suteikti turtinę naudą bendrovei Electrocentrale, kad išlaikytų ją elektros energijos rinkoje.

24

Pažymėtina, kad datio in solutum, kuriam pritarė bendrovė, kurios didžiąją kapitalo dalį valdo valstybė, nebūtinai yra valstybės pagalba.

25

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją sąlygos, kurias turi atitikti priemonė, kad patektų į sąvokos „pagalba“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, taikymo sritį, nėra tenkinamos, jei įmonė, kuriai skirta priemonė, galėjo gauti tą pačią naudą kaip ir ta, kuri jai buvo suteikta iš valstybės išteklių, esant aplinkybėms, kurios atitinka įprastas rinkos sąlygas. Šis vertinimas atliekamas, kai viešasis kreditorius suteikia mokėjimo lengvatas dėl skolos, kurią jam turi sumokėti įmonė, iš principo taikant privataus kreditoriaus kriterijų (žr., be kita ko, 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 70 ir 71 punktus ir 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 31 ir 32 punktus).

26

Tokios mokėjimo lengvatos sudarytų valstybės pagalbą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jei, atsižvelgiant į suteiktos ekonominės naudos dydį, įmonė gavėja akivaizdžiai nebūtų gavusi tokių mokėjimo lengvatų iš privataus kreditoriaus, esančio kiek įmanoma labiau panašioje padėtyje kaip viešasis kreditorius ir siekiančio, kad būtų apmokėtos sumos, kurias finansinių sunkumų patiriantis skolininkas jam yra skolingas (2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 72 punktas).

27

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo atlikti bendrą vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į bet kokias svarbias pagrindinės bylos aplinkybes, būtent į turto, kuris yra datio in solutum dalykas, vertę ir bendrovės CE Oltenia apmokėtą saldo sumą, kad nustatytų, ar Electrocentrale nebūtų gavusi panašių lengvatų iš tokio privataus kreditoriaus (pagal analogiją žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 73 punktą).

28

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį draudžiama pagalba, kuri daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti.

29

Norint kvalifikuoti nacionalinę priemonę kaip valstybės pagalbą, nereikia įrodyti, kad pagalba padarė realų poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir kad ji iš tikrųjų iškraipė konkurenciją; reikia tik išnagrinėti, ar ši pagalba gali daryti poveikį tokiai prekybai ir iškraipyti konkurenciją (2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Komisija / Italija ir Wam, C‑494/06 P, EU:C:2009:272, 50 punktas ir 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo Orange / Komisija, C‑211/15 P, EU:C:2016:798, 64 punktas).

30

Vis dėlto poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai negali būti vien hipotetinis arba preziumuojamas. Todėl reikia nustatyti priežastį, dėl kurios atitinkama priemonė iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją ir dėl savo numatomo poveikio gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Komisija / Italija ir Wam, C‑494/06 P, EU:C:2009:272, 64 punktą).

31

Konkrečiai kalbant, kai valstybės narės suteikta pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėmis, reikia manyti, kad pagalba turėjo įtakos šiai prekybai (2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Cassa di Risparmio di Firenze ir kt., C‑222/04, EU:C:2006:8, 141 punktas).

32

Nebūtina, kad įmonės pagalbos gavėjos pačios dalyvautų Bendrijos vidaus prekyboje. Kai valstybė narė įmonei suteikia pagalbą, veiklos mastai valstybės viduje gali būti išlaikyti arba išaugti, dėl to kitose valstybėse narėse įsteigtų įmonių galimybė patekti į šios valstybės narės rinką gali sumažėti (2015 m. sausio 14 d. Sprendimo Eventech, C‑518/13, EU:C:2015:9, 67 punktas).

33

Dėl konkurencijos iškraipymo sąlygos primintina, kad pagalba, kuria įmonę siekiama atleisti nuo išlaidų, kurių ji paprastai patirtų tvarkydama einamuosius reikalus ar vykdydama įprastą veiklą, iš esmės iškraipo konkurencijos sąlygas (2009 m. balandžio 30 d. Sprendimo Komisija / Italija ir Wam, C‑494/06 P, EU:C:2009:272, 54 punktas).

34

Be to, aplinkybė, kad ekonomikos sektorius, kaip antai energetikos sektorius, buvo liberalizuotas Sąjungos lygiu, gali reikšti realų ar potencialų pagalbos poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Cassa di Risparmio di Firenze ir kt., C‑222/04, EU:C:2006:8, 142 punktą ir 2015 m. kovo 5 d. Sprendimo Banco Privado Português ir Massa Insolvente do Banco Privado Português, C‑667/13, EU:C:2015:151, 51 punktą).

35

Kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Komisija, jeigu elektros energija yra tarpvalstybinės prekybos dalykas, pagalbos suteikimas pagrindinėje byloje nagrinėjamu sprendimu gali turėti poveikį prekybai. Be to, tokia pagalba gali iškraipyti konkurenciją elektros energijos rinkoje.

36

Pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į pirma išdėstytas aiškinimo gaires, turės nustatyti, ar įvykdytos abi nagrinėjamos sąlygos.

37

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, bendrovės, kurios didžioji kapitalo dalis priklauso valstybei narei, sprendimas siekiant padengti reikalavimą sutikti su turto, kuris yra kitos bendrovės, kurios vienintelė akcininkė yra ši valstybė, nuosavybė, datio in solutum ir sumokėti sumą, atitinkančią apskaičiuotos šio turto vertės ir šio reikalavimo sumos skirtumą, gali būti valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį, jeigu:

38

Nacionaliniai teismai turi patikrinti, ar šios sąlygos įvykdytos.

39

Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antruoju klausimu siekia išsiaiškinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamai valstybės pagalbai taikoma SESV 108 straipsnio 3 dalyje nurodyta pareiga pranešti.

40

SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatyta prevencinė naujų pagalbos projektų kontrolė. Tokia prevencija siekiama, kad būtų įgyvendinama tik suderinama pagalba. Siekiant šio tikslo, pagalbos projekto įgyvendinimas atidedamas iki to laiko, kai Komisijai priėmus galutinį sprendimą išnyks abejonės dėl jo suderinamumo (2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa, C‑284/12, EU:C:2013:755, 25 ir 26 punktai).

41

Valstybės pagalbos kontrolės sistemą įgyvendinti turi, viena vertus, Komisija ir, kita vertus, nacionaliniai teismai, kurių atitinkamas vaidmuo yra papildomas, tačiau atskiras (2014 m. vasario 13 d. Sprendimo Mediaset, C‑69/13, EU:C:2014:71, 19 punktas).

42

Nors pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka vertinimas priklauso išimtinei Komisijos, veikiančios kontroliuojant Sąjungos teismams, kompetencijai, nacionaliniai teismai, kol bus priimtas galutinis Komisijos sprendimas, užtikrina teisės subjektų teisių apsaugą, valstybės institucijoms galbūt pažeidus SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą (2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Deutsche Lufthansa, C‑284/12, EU:C:2013:755, 28 punktas).

43

Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei pagrindinėje byloje nagrinėjamas sprendimas reikštų valstybės pagalbą bendrovės Electrocentrale naudai, pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį nacionalinės valdžios institucijos turėtų pranešti Komisijai apie šią pagalbą prieš jos įgyvendinimą.

44

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: jeigu nacionalinis teismas bendrovės, kurios didžioji kapitalo dalis priklauso valstybei narei, sprendimą siekiant padengti reikalavimą sutikti su turto, kuris yra kitos bendrovės, kurios vienintelė akcininkė yra ši valstybė narė, nuosavybė, datio in solutum ir sumokėti sumą, atitinkančią apskaičiuotos šio turto vertės ir šio reikalavimo sumos skirtumą, pripažintų valstybės pagalba, pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį minėtos valstybės narės valdžios institucijos turėtų pranešti Komisijai apie šią pagalbą prieš jos įgyvendinimą.

45

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: