1.

„Ar SESV 101 straipsnis (arba SESV 102 straipsnis) turi būti aiškinamas taip, kad UEFA taisyklė, vadinama „finansinio balanso reikalavimu“ arba „break-even rule“, pažeidžia šią Sąjungos teisės nuostatą, nes dėl minėtos UEFA taisyklės atsiranda konkurencijos apribojimų (arba piktnaudžiavimų dominuojančia padėtimi), ypač apribojimu „dėl tikslo“ laikomas teisės investuoti suvaržymas, kurie yra antikonkurenciniai „dėl tikslo“ arba nėra susiję su UEFA siekiamais tikslais – t. y. futbolo klubo ilgalaikiu finansiniu stabilumu ir UEFA sporto varžybų sąžiningumu – arba, subsidiariai, kurie nėra proporcingi šiems siekiamiems tikslams?

2.

Ar SESV 63, 56 ir 45 straipsniai (bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15 ir 16 straipsniai) turi būti aiškinami taip, kad UEFA taisyklė, vadinama „finansinio balanso“ taisykle arba „break-even rule“, pažeidžia šias Sąjungos teisės nuostatas, nes dėl minėtos UEFA taisyklės atsiranda laisvo judėjimo (kapitalo, paslaugų, darbuotojų) kliūčių, kurios nėra susijusios su UEFA siekiamais tikslais, t. y. futbolo klubo ilgalaikiu finansiniu stabilumu ir UEFA sporto varžybų sąžiningumu (ir kurios nėra pateisinamos „privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais“) arba, subsidiariai, kurios nėra proporcingos šiems siekiamiems tikslams?

3.

Ar įvairios pirma nurodytos Sąjungos teisės nuostatos (arba kai kurios iš jų) turi būti aiškinamos taip, kad UEFA nuostatų dėl licencijų suteikimo klubams ir finansinio fair-play 65 ir 66 straipsniai pažeidžia šias nuostatas (arba kai kurias iš jų), nes UEFA taisyklė – net ir tuo atveju, jei dėl jos atsiradę apribojimai (kliūtys) yra logiškai susiję su klubinių UEFA sporto varžybų sąžiningumo užtikrinimu – yra neproporcinga ir (arba) diskriminacinė, kadangi ja teikiama pirmenybė sumokėti tam tikriems kreditoriams ir, atitinkamai dėl šios priežasties, neapsaugoti kreditoriai, visų pirma žaidėjų agentai, atsiduria mažiau palankioje padėtyje?“