11.4.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/27

Pranešėjas

Jonathan PEEL (UK-I)

Bendrapranešėjis

Christophe QUAREZ (FR-II)

1.1.

Darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimas ir įvykdymas yra vertinami kaip svarbiausias visuotinis prioritetas. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus iki nustatyto 2030 m. termino, nuo šiol labai svarbu neprarasti pagreičio.

1.1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad DVT ir Paryžiaus susitarimas (COP 21) (1) iš esmės pakeis pasaulio prekybos – ypač prekybos pramoninėmis prekėmis ir žemės ūkio produktais – darbotvarkę. Būtinybė įgyvendinti šiuos svarbius susitarimus turi būti prioritetinis visų būsimų ES prekybos derybų klausimas.

1.2.

ES turi unikalias galimybes prisidėti prie DVT įgyvendinimo. Ji yra patikima ir gali veiksmingai atlikti išsivysčiusių ir besivystančių šalių tarpininkės vaidmenį. Didesnį prioritetą reikia teikti politikos plėtojimui, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Tolesni žingsniai“ (2), ir daugiau dėmesio skirti visapusiškam DVT integravimui į „Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus“, prireikus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis.

1.2.1.

ES pripažįsta, kad tai jai privaloma pagal Lisabonos sutartį (3). Pastangos skatinti ir įgyvendinti DVT ir propaguoti Europos vertybes visame pasaulyje turėtų būti glaudžiai derinamos.

1.3.

Tūkstantmečio vystymosi tiksluose (TVT) (4) prekyba nurodyta tik vieną kartą, o darnaus vystymosi tiksluose ji konkrečiai minima devynis kartus. Raginame ES ne tik vykdyti tiesioginius veiksmus, skirtus DVT pasiekti, bet ir numatyti šiems tikslams palankią prekybą ir investicijas. Yra daug būdų, kaip prekyba ir investicijomis galima teigiamai, nors kartais netiesiogiai, prisidėti prie šių tikslų.

1.4.

Konkretus su 17 tikslu (atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę) susijęs uždavinys – „visuotinė, taisyklėmis grindžiama, atvira, nediskriminacinė ir teisinga daugiašalė prekybos sistema, reguliuojama PPO“. ES jau ilgą laiką akcentuoja daugiašališkumą ir pagrindinį PPO vaidmenį: ji privalo ir toliau tai aktyviai remti.

1.5.

EESRK pažymi, kad DVT nėra teisiškai privalomi ir jiems netaikomas ginčų sprendimo mechanizmas, todėl ES turi numatyti savo politikos priemones ir veiklą šiems tikslams įgyvendinti.

1.5.1.

Pritariame ES ketinimui kasmet pateikti atnaujintą informaciją, tačiau ir toliau esame susirūpinę dėl to, kad dažnai susidaro įspūdis, jog ES labiau linkusi demonstruoti, kaip dabartinės jos politikos priemonės atitinka DVT uždavinius ir su jais sutampa, o ne siekti kuo didesnės sinergijos sutelkiant ir pritaikant tokias politikos priemones bei veiklą. Labiau sutelkusi dėmesį į DVT įgyvendinimą ES pasiektų geresnių rezultatų.

1.5.2.

Manome, kad ES, siekdama užtikrinti visapusišką sinergiją su DVT, turi imtis veiksmų keliose pagrindinėse politikos srityse. Be kita ko, reikia atnaujinti Kotonu (AKR ir EB partnerystės) susitarimą, taip pat užtikrinti, kad ES bendradarbiautų su šiais regionais platesniu mastu. Šioje srityje reikėtų konkrečiai numatyti tikslingą gebėjimų stiprinimą, siekiant remti ir padėti įgyvendinti prekybos lengvinimo susitarimą, taip pat platesnio masto bendrą ES ir valstybių narių pagalbos prekybai strategiją. Tai yra esminis indėlis į PPO pagalbos prekybai iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti besivystančių šalių gebėjimus išnaudoti prekybos susitarimų teikiamas galimybes, ir svarbi šios iniciatyvos dalis. Indėlis į šeštąją PPO visuotinę peržiūrą dėmesį sutelkiant į DVT bus labai svarbus.

1.5.3.

Be to, turėtų būti teikiama konkretesnė parama siekiant pasinaudoti prekyba kaip priemone skatinti tiek regioninę integraciją, tiek DVT, ypač tuose regionuose, su kuriais dar nepasirašyti ekonominės partnerystės susitarimai (EPS), nepaisant to, kad EPS dar nevisiškai pateisino pirminius lūkesčius.

1.5.4.

Be to, ES, kiek leidžia jos kompetencija, turėtų siekti didesnės 27 pagrindinių konvencijų, susijusių su BLS+ programa, ir DVT sinergijos.

1.6.

Komitetas taip pat ragina ES, kai tik įmanoma, skatinti įgyvendinti DVT plėtojant dvišalius santykius. Ryškiausias pavyzdys – bendradarbiavimas su Kinija dėl jos iniciatyvos „Juosta ir kelias“, kurią vykdant, kaip pabrėžta per pastarąjį ES ir Kinijos apskritojo stalo posėdį (5), „turėtų būti prisidedama prie JT darbotvarkės iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo“.

1.7.

EESRK pabrėžia, koks svarbus yra atsakingas verslas padedant įgyvendinti DVT. Privačiojo sektoriaus poveikis bus labai svarbus ir reikšmingas: JT prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) skaičiavimais (6), per metus reikės papildomų 2,5 trln. JAV dolerių; trečdalį šios sumos tikimasi gauti iš privačiojo sektoriaus. Daugelis įmonių jau turi savo DVT strategijas, tačiau visos jos turi būti skatinamos prisiimti atsakomybę už savo poveikį visuomenei atliekant rizika grindžiamus išsamius patikrinimus. EESRK pažymi, kad išteklių telkimą taip pat palengvina tarptautinė mokesčių politika, remianti DVT įgyvendinimui skirtas investicijas (7).

1.8.

Pagal 17 DVT taip pat konkrečiai nurodoma, kad siekdami sėkmingai įgyvendinti darnaus vystymosi darbotvarkę Vyriausybės, privatusis sektorius ir pilietinė visuomenė turi palaikyti partnerystės ryšius. Todėl EESRK primygtinai ragina, kad ateityje visuose įgaliojimuose ES prekybos ir partnerystės derybose derėtis dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių būtinai būtų įtraukta speciali nuostata, pagal kurią reikalaujama, kad abi pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmo šalys bendradarbiautų siekdamos skatinti DVT ir stebėtų to poveikį.

1.8.1.

Šie prekybos ir darnaus vystymosi skyriai (kadangi jie yra susiję su DVT, Paryžiaus susitarimu ir TDO konvencijų laikymusi) turi būti tokie pat svarbūs kaip ir skyriai, skirti komerciniams, techniniams ir tarifų klausimams.

1.9.

Galiausiai EESRK primena ES savo ankstesnę rekomendaciją (8) atlikti visapusišką galimo DVT ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo poveikio ES prekybos politikai, įskaitant žemės ūkį, vertinimą. Geros politikos pagrindas – gera analizė.

2.1.

Įgyvendinti išsamią Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač svarbiausią jos dalį – darnaus vystymosi tikslus, ir toliau išliks pagrindinis visuotinis prioritetas iki nustatyto termino. 17 DVT siejama su 169 konkrečiais uždaviniais.

2.1.1.

DVT yra pasaulinio pobūdžio, taikytini visuotinai ir tarpusavyje susiję, todėl visos šalys turi dalytis atsakomybe už tai, kad jie būtų pasiekti. Juos įgyvendinant jau vadovaujamasi nauju požiūriu į visuotinį darbą – dirbti platesniu mastu, aktyviau ir daugiau konsultuojantis: daugiau kaip 90 šalių kreipėsi į kitas šalis, visų pirma ES, prašydamos pagalbos įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.

2.2.

DVT svarba gerokai padidėjo dėl jau įsigaliojusio Paryžiaus susitarimo. Nuo to laiko kilo daug neaiškumų dėl JAV administracijos nurodyto ketinimo pasitraukti iš susitarimo ir galimų praktinių tokio veiksmo padarinių. Tai atveria kelią ES prisiimti pasaulinės lyderės vaidmenį užtikrinant, kad ir DVT, ir Paryžiaus susitarimas išliktų svarbiausias prioritetas, pasinaudojant Kinijos ir kitų augančios ekonomikos šalių rodomu dideliu susidomėjimu šiais susitarimais. Šiuo metu daugelis sparčiai besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių dar turi gerokai pasistengti padėti kitoms vis dar atsiliekančioms šalims.

2.3.

2016 m. lapkričio mėn. paskelbtame Komisijos komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ numatoma DVT visapusiškai integruoti į „Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus“, kaip iš tikrųjų reikalaujama pagal Lisabonos sutartį (9). Šią iniciatyvą, kuri dabar jau pradėta, Komitetas palankiai įvertino savo nuomonėje dėl žemės ūkio vaidmens prekybos derybose  (10), kurioje jis taip pat rekomendavo ES atlikti visapusišką galimo poveikio ES prekybos politikai įvertinimą.

2.3.1.

Komunikate teigiama, kad DVT bus „bendrasis matmuo“ įgyvendinant visuotinę ES strategiją. Jame pabrėžiama, kad ES „padėjo sudaryti“ šią darbotvarkę. Pastangos skatinti ir įgyvendinti DVT ir propaguoti Europos vertybes visame pasaulyje turėtų būti glaudžiai derinamos, net jei darnaus vystymosi tikslais geras valdymas ir teisinės valstybės principas nėra tiesiogiai skatinami.

2.4.

DVT ir Paryžiaus susitarimas iš esmės keičia pasaulio prekybos – ypač prekybos pramoninėmis prekėmis ir žemės ūkio produktais – darbotvarkę. Šių susitarimų įgyvendinimo būtinybė šiuo metu turi būti pirmaeilis visų būsimų ES prekybos derybų klausimas.

2.4.1.

ES yra patikima ir gali veiksmingai atlikti išsivysčiusių ir besivystančių šalių tarpininkės vaidmenį. EESRK (11) jau anksčiau pažymėjo, kad ES turi unikalias galimybes skatinti šios darbotvarkės įgyvendinimą:

3.1.

Gegužės 1 d. JT Fondas (12) tinkle „Twitter“ paskelbė: „Užtikrinant visiems gerą švietimą, sveikatos priežiūrą ir valdymą mažėja konfliktų tikimybė. @JT nustatė 17 #visuotiniųtikslų tam pasiekti. http://bit.ly/UN2030“. Tai pagrindiniai reikalavimai siekiant įgyvendinti DVT, o karas ir korupcija ir toliau yra didžiausios kliūtys.

3.2.

Vis dėlto siekiant įgyvendinti DVT labai svarbų vaidmenį turi atlikti prekyba ir investicijos. Tūkstantmečio vystymosi tiksluose prekyba minima tik vieną kartą, o darnaus vystymosi tiksluose – devynis kartus. PPO interneto svetainėje atkreipiamas specialus dėmesys į 2 tikslą (panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį), 3 tikslą (užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę), 8 tikslą (skatinti įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, užimtumą ir deramą darbą), 10 tikslą (mažinti nelygybę šalių viduje ir tarp šalių), 14 tikslą (išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius) ir 17 tikslą (atgaivinti pasaulinę partnerystę darnaus vystymosi srityje). Prie jų reikėtų pridėti 7 tikslą (užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija) ir 9 tikslą (kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti tvarią industrializaciją ir naujoves). Šiuos tikslus būtina visapusiškai derinti su kitais susijusiais veiksmais, visų pirma vystymosi srityje.

3.2.1.

Prekyba žemės ūkio srityje taip pat bus labai svarbi įgyvendinant daugumą DVT, visų pirma 12 tikslą (užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius) ir 15 tikslą (tvariai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti ir priešinga linkme nukreipti dirvožemio blogėjimą ir sustabdyti biologinės įvairovės nykimą), taip pat 1 tikslą (panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje), 13 tikslą (imtis skubių veiksmų siekiant švelninti klimato kaitą ir jos poveikį) ir 5 tikslą (užtikrinti lyčių lygybę ir įgalėti visas moteris ir merginas).

3.2.2.

Darnaus vystymosi tiksluose, priešingai nei Tūkstantmečio vystymosi tiksluose, konkrečiai nurodomos įgyvendinimo priemonės konkrečiai įvardijant 169 uždavinius. Kadangi uždavinių skaičius toks didelis, sunkiau nustatyti prioritetus arba užsitikrinti paramą. Nepaisant to, svarbiausia užtikrinti, kad šie uždaviniai būtų įtraukūs ir nė viena visuomenės dalis nebūtų palikta nuošalyje.

3.3.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad dar veiksmingai neapibrėžtos tinkamos priemonės ir (arba) politika ir tiksliai nenustatytos pagrindinės spragos, kurias reikia užpuldyti.

3.3.1.

Bus svarbu įsigilinti, kuo pati savaime gali būti naudinga prekyba. Be tiesioginių veiksmų, reikėtų įtraukti DVT palankią prekybą ir investicijas, pavyzdžiui, naudojant švarias technologijas. Yra daug būdų, kaip prekyba ir investicijomis galima teigiamai, nors ir netiesiogiai, prisidėti prie šių tikslų, nors tai ne visada gali būti pagrindinė varomoji jėga siekiant DVT; be to, tuo negalima pritaikyti sistemingo požiūrio.

3.4.

Iš esmės prekyba turėtų būti tvari, tačiau realybėje taip yra tikrai ne visada, ypač palyginus su dabartiniais tvarumo kriterijais, įskaitant anglies pėdsakus. Praeityje Europoje prekiauta maisto produktais ir prekėmis, kurių nebuvo galima pasigaminti konkrečiame regione (13). Buvo svarbūs kiti du veiksniai – per ilgą laikotarpį išlavinti pagrindiniai, esminiai apdorojimo įgūdžiai ir paprastas transportavimas. Labai svarbi buvo galimybė naudotis vandens keliais, nes vežimas sausuma buvo daug brangesnis ir ne toks patikimas.

3.4.1.

Šie veiksniai ir toliau išlieka svarbūs. Importo pakeitimo politika nuolat buvo nesėkminga. Tarptautinis pasitikėjimas prekyba yra itin svarbus siekiant kuo labiau sumažinti nereikalingas importo kliūtis arba jų išvengti. Todėl būtina sukurti visuotinę prekybos sistemą, paremtą tarptautine taisyklių nustatymo ir ginčų sprendimo sistema. Šioje srityje itin svarbų vaidmenį ir toliau turi atlikti PPO, nepaisant galimų JAV administracijos prieštaravimų.

3.4.2.

Konkretus 17 tikslo uždavinys yra „skatinti visuotinę, taisyklėmis grindžiamą, atvirą, nediskriminacinę ir teisingą daugiašalę prekybos sistemą, reguliuojamą PPO“ – taigi PPO skirtas pagrindinis vaidmuo. ES privalo ir toliau tai skatinti ir remti.

3.4.3.

PPO Nairobio ministrų deklaracijoje išaiškinta, kad tarptautinė prekyba gali padėti siekti darnaus, tvirto ir proporcingo augimo visiems (14), pabrėžiant, kad tai būtų kur kas sunkiau be veiksmingo daugiašalio prekybos mechanizmo. Joje taip pat pabrėžiama pagalbos prekybai iniciatyvos, kuri turėtų atlikti svarbų vaidmenį padedant siekti daugelio DVT, svarba.

3.4.4.

Nairobyje prisiimtas PPO įsipareigojimas panaikinti žemės ūkio produktų eksporto subsidijas atitinka pagrindinį uždavinį, numatytą 2 DVT (panaikinti badą) pasiekti. Dabartinės PPO derybos dėl žuvininkystės subsidijų susijusios su 14 DVT (vandenynai, jūros ir jūrų ištekliai) uždaviniu iki 2020 m. uždrausti žuvininkystę, kuria prisidedama prie perteklinių pajėgumų ir peržvejojimo. Tikimės, kad šis susitarimas bus patvirtintas per artėjantį PPO ministrų susitikimą Buenos Airėse.

3.4.5.

Nuo 1947 m., iš pradžių vykdant GATT (Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos), o dabar – PPO veiklą, siekiama panaikinti kliūtis. Išskyrus maisto produktus, žemės ūkio produktus, tekstilę, drabužius, avalynę ir keramikos gaminius, šiuo metu dėmesys skiriamas nebe tarifų panaikinimui, o netarifinėms kliūtims. Kaip EESRK jau yra anksčiau nurodęs (15), „prekyba padeda atkurti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą, gali reikšmingai pagerinti apsirūpinimą maistu ir mitybą didindama maisto prieinamumą, skatinti naudoti išteklius efektyviai ir didinti investicijas, rinkos galimybes ir ekonomikos augimą ir taip kurti darbo vietas bei užtikrinti pajamas ir gerovę“.

3.5.

Didėjant pasaulinėms pajamoms, taip pat reikalaujama vis didesnio maisto ir vartojimo prekių pasirinkimo ir įvairovės. Tarp šių prekių – medvilnės gaminiai, grūdai ir jautiena, kuriems pagaminti reikia labai daug vandens, o jo daugelyje vietų trūksta. Siekiant įgyvendinti daugelį DVT, labai svarbu tausiai naudoti vandenį ir dirvožemį (taip pat vengti oro taršos). Pamažu vis svarbesnis taps gamybos racionalizavimo klausimas: pavyzdžiui, Uzbekistanas (ši valstybė dar nėra PPO narė) yra itin priklausomas nuo medvilnės gamybos, tačiau šiai šaliai būdingos sausros, o vilnamedžiams reikia ypač daug vandens ir pesticidų.

3.6.

Dėl 2017 m. pradžioje įsigaliojusio prekybos lengvinimo susitarimo taip pat turėtų gerokai padidėti tarptautinės prekybos darnumas, nes juo panaikinti vėlavimai ir nereikalingi blokavimai pasienyje. Šiuo atžvilgiu ES labai svarbu stiprinti gebėjimus.

3.7.

Prekyba ir investicijos daro didelį poveikį klimato kaitai. Derybomis dėl keliašalio Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių žadama žengti svarbų žingsnį į daugiašalės prekybos politiką integruojant klimato kaitos klausimą, bet skatinant didesnį nuoseklumą vis dėlto reikės tolesnių daugiašalių veiksmų.

3.8.

Įgyvendinant DVT taip pat labai svarbios investicijos, ypač Afrikoje, nes jos padeda kurti tinkamą infrastruktūrą (9 tikslas) ir statyti deramus antrinio perdirbimo įrenginius, taip pat didina galimybes pateikti perdirbtus produktus į transporto mazgus ir rinką.

3.8.1.

Kaip nurodoma Komiteto nuomonėje dėl autonominių investicijų susitarimų  (16), „svarbi investicijų susitarimo šalių […] sritis bus sudaryti palankesnes sąlygas investuoti suteikiant būtiną, tvarią infrastruktūrą. Vyriausybės yra atsakingos už tvirtą infrastruktūros reguliavimo pagrindą […] siekiant užtikrinti veiksmingus, efektyvius energijos, vandens ir transporto tinklus sudarant tam efektyvias sistemines sąlygas. Energijos ir vandens tinklai bei sistemos statomos pagal sudėtingus projektus, todėl gali prireikti dešimtmečio ar net ilgiau, kad jas būtų galima visapusiškai eksploatuoti.“

4.1.

Kaip minėta, Komisijos komunikate „Tolesni žingsniai“ numatoma DVT visapusiškai integruoti į „Europos politikos sistemą ir dabartinius Komisijos prioritetus“.

4.1.1.

2006 m. komunikate „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje“ Komisija tvirtino, jog būtina užtikrinti, kad prekybos liberalizavimo „naudą gautų piliečiai. Kaip mes siekiame socialinio teisingumo ir sanglaudos savo šalyse, taip turėtume skleisti savo vertybes, įskaitant socialinius ir aplinkosaugos standartus bei kultūros įvairovę, visame pasaulyje (17).

4.1.2.

Pagal Lisabonos sutartį (18) reikalaujama, kad būtų teikiama abipusė informacija apie visą ES veiklą, susijusią su prekyba, vystymusi ir platesnio masto išorės veiksmais. Jau esame išreiškę savo nusivylimą (19) dėl to, kad apie DVT beveik neužsiminta Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ (20), paskelbtame netrukus po to, kai šiuos tikslus patvirtino JT. Įgyvendindama savo strategiją „Prekyba visiems“, ES turi ypač stengtis užtikrinti, kad jos būsimi prekybos ir partnerystės susitarimai atitiktų pagrindinius TDO standartus ir COP 21 įsipareigojimus ir kad jais būtų užtikrinta vartotojų apsauga.

4.1.3.

Tačiau, kaip matyti iš neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimto sprendimo (21) dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo, ES kompetencija investicijų srityje yra ribota, tačiau jai suteikta visapusiška kompetencija su prekyba susijusiais klausimais.

4.2.

DVT nėra teisiškai privalomi ir jiems netaikomas ginčų sprendimo mechanizmas. Sėkmė priklausys nuo pačių šalių darnaus vystymosi politikos ir programų. JTO pabrėžia, kad Vyriausybės, privatusis sektorius ir pilietinė visuomenė turi palaikyti partnerystės ryšius. Jos interneto svetainėje (22) net pateikiamas veiksmų, kurių turėtų imtis individualūs asmenys, sąrašas.

4.3.

ES privalo įvertinti savo politikos priemones bei veiklą ir nuspręsti, kaip galima geriausiai prisidėti prie DVT įgyvendinimo, be kita ko, vykdant prekybą. Esame susirūpinę dėl to, jog dažnai susidaro įspūdis, kad ES labiau linkusi demonstruoti, kaip dabartinės jos politikos priemonės atitinka DVT uždavinius ir su jais sutampa, o ne siekti kuo didesnės sinergijos pritaikant tokias politikos priemones bei veiklą. Be to, dar turime įsitikinti, kad Komisijos parengtas dokumentas visapusiškai atspindi bendrą įvairių generalinių direktoratų požiūrį į pagrindinius klausimus. Tikslingiau sutelkus dėmesį į DVT įgyvendinimą, įskaitant prekybos politiką, būtų pasiekta geresnių rezultatų.

4.3.1.

Tokios sritys turėtų apimti būsimą Kotonu AKR ir ES partnerystės susitarimo atnaujinimą ir platesnio masto ES bendradarbiavimą su šiais regionais. Be tikslinių pajėgumų stiprinimo siekiant remti prekybos lengvinimo susitarimą, tuo taip pat turėtų būti remiamasi peržiūrint bendrą ES ir valstybių narių pagalbos prekybai (23) strategiją, kuri yra svarbi PPO pagalbos prekybai iniciatyvos dalis. Ji yra sukurta siekiant stiprinti besivystančių šalių pajėgumus išnaudoti prekybos susitarimų teikiamas galimybes, o tai savo ruožtu turės esminės reikšmės siekiant daugelio iš nagrinėjamų tikslų.

4.3.2.

Taip pat reikėtų tikslingiau sutelkti paramą tam, kad prekyba būtų naudojama kaip priemonė regioninei integracijai ir DVT remti, ypač tuose regionuose, kuriuose dar turi būti sudaryti ekonominės partnerystės susitarimai, nors taip pat apgailestaujame, kad šie susitarimai dar nevisiškai pateisino su jais sietus lūkesčius.

4.3.3.

Kiek leidžia kompetencija, ES taip pat turėtų siekti didesnės sinergijos tarp DVT ir 27 privalomų aplinkos apsaugos ir TDO konvencijų, susijusių su BLS+ programa (įskaitant reikalavimus dėl mažiausiai išsivysčiusių šalims taikomos programos „Viskas, išskyrus ginklus“).

4.3.4.

2015 m. liepos mėn. Jaundėje vykusiame AKR ir ES ekonominių ir socialinių interesų grupių 14-ajame posėdyje priimtoje galutinėje deklaracijoje (24) teigiama, kad siekiant DVT būtina sutelkti visus turimus finansinius išteklius, kartu laikantis patikimo, skaidraus fiskalinio valdymo principų ir įtraukiant privatųjį sektorių.

4.4.

Be to, Komitetas mano, kad ES, kai tik įmanoma, turėtų skatinti įgyvendinti DVT plėtodama dvišalius santykius. Ryškiausias pavyzdys – bendradarbiavimas su Kinija dėl jos iniciatyvos „Juosta ir kelias“, kurią įgyvendinant, kaip pabrėžta per pastarąjį ES ir Kinijos apskritojo stalo posėdį (25)„turėtų būti prisidedama prie […] darnaus vystymosi tikslų pasiekimo ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos vykdymo“. Tai atitiko panašias neseniai JT Generalinio sekretoriaus pateiktas pastabas.

4.4.1.

Vis dėlto EESRK dar kartą pabrėžia savo tvirtą įsitikinimą, jog labai svarbu, kad Kinija ir kitos šalys laikytųsi Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų.

4.5.

Be to, EESRK mano, kad ES, siekdama sudaryti sąlygas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui, privalo suderinti strategiją „Europa 2020“ su tokiais pačiais DVT uždaviniais.

4.6.

Savo nuomonėje „Darnus vystymasis. ES vidaus ir išorės politikos planavimas“ (26) EESRK nurodė: „JT darbotvarkė iki 2030 m. turėtų tapti aktyviu, pokyčius skatinančiu, pozityviu Europos diskursu; šis procesas turėtų būti paremtas tvirta politine valia ir pasirengimu kurti darnią Europos Sąjungą, mūsų šalių ekonomiką kreipiant atsparaus ir konkurencingo, efektyviu išteklių naudojimu ir anglies dioksido kiekio mažinimu pagrįsto, socialiniu požiūriu integracinio vystymosi linkme. Šis perspektyvus diskursas taip pat padėtų įveikti per visą laiką didžiausią ES piliečių nepasitikėjimą ES projektu ir visų pirma pelnyti jaunimo palaikymą šiam projektui. Būtent taip ES turėtų įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m., kad galėtų pateikti ES piliečiams naują Europos viziją – XXI amžiaus socialinės gerovės užtikrinimo sandorį.“

5.1.

UNCTAD prognozuoja (27), kad norint pasiekti 17 DVT (ir įvykdyti jų 169 uždavinius) kasmet papildomai reikės rasti 2,5 trln. JAV dolerių. Bent trečdalį šios sumos tikimasi gauti iš privačiojo sektoriaus – šio sektoriaus ir pilietinės visuomenės vaidmuo akcentuojamas pagal 17 tikslą.

5.2.

Didžioji dalis šios sumos bus gauta iš padidėjusios prekybos ir investicijų, ypač dėl poreikio statyti miestus ir atitinkamai statomos infrastruktūros, mokyklų, ligoninių ir kelių. Tai jau numatyta Kinijos iniciatyvoje „Juosta ir kelias“.

5.3.

Kaip minėta, itin svarbu bus vystyti infrastruktūrą Afrikoje. Afrikos vidaus prekyba yra mažos apimties: ji sudaro 10–15 % visos Afrikos prekybos. Kaip EESRK jau yra nurodęs, „norint padidinti Afrikos gebėjimą dalyvauti prekyboje žemės ūkio produktais ir padidinti apsirūpinimo maistu saugumą, bus labai svarbu aktyvinti prekybą žemės ūkio produktais, susijusią su darnaus vystymosi tikslais, apimančiais infrastruktūrą, regioninę integraciją ir vidaus rinkų stiprinimą, be kita ko, didinant antrinio perdirbimo veiklos mastą“ (28).

5.4.

EESRK taip pat pažymėjo, kad „reglamentavimo aplinkai reikia ilgalaikio planavimo. Įmonėms taip pat reikia ilgalaikio planavimo, ypač jei nori, kad jų investicijos būtų sėkmingos. Nė vienai iš susitarimo šalių nėra naudinga kitos šalies nesėkmė. Stiprūs Vyriausybių ir privačiojo sektoriaus veikėjai turi sukurti naujų rūšių sinergiją ir įsisavinti naujas bendradarbiavimo formas. Čia svarbų vaidmenį taip pat turėtų atlikti pilietinė visuomenė, ypač socialinių partnerių lygmeniu (29).

5.5.

Bus labai svarbu veiksmingai valdyti pasaulines vertės ir tiekimo grandines, kaip EESRK pabrėžė savo nuomonėje „Deramas darbas pasaulinėse tiekimo grandinėse“ (30). Pasaulinės vertės grandinės apima visą veiklą nuo produkto sumanymo iki galutinio vartotojo. Pasaulinė tiekimo grandinė yra pasaulinės vertės grandinės dalis, susijusi su ištekliais, bet ne su produktų sumanymu ar platinimu.

5.5.1.

EESRK nurodė, kad jo tikslas – „įgyvendinti laipsnišką, nuoseklią ir tvarią atsakingo pasaulinių tiekimo grandinių valdymo politiką“ ir „skatinti laikytis praktinio, tinkamo ir rizika grindžiamo požiūrio, kartu atsižvelgiant į specifinį pasaulinės vertės grandinės ir pasaulinės tiekimo grandinės pobūdį (linijinė ar modulinė, paprasta ar sudėtinga, trumpalaikė ar ilgalaikė)“.

5.5.2.

Privatusis sektorius turės esminės įtakos. Jis gali būti pagrindinis socialinio, ekonominio ir kultūrinio atsinaujinimo katalizatorius, be kita ko, skatindamas ir plėtodamas pagrindinius įgūdžius ir užtikrindamas didesnį veiklos įvairinimą. Daugelis įmonių jau turi savo DVT strategijas. Vis dėlto, padedant įgyvendinti DVT svarbų vaidmenį atliks atsakingas verslas, nes daugiau įmonių bus skatinamos prisiimti atsakomybę už savo poveikį visuomenei. Tai turėtų būti paremta rizika grindžiamais išsamiais patikrinimais, visų pirma atliekamais pasaulinėse vertės grandinėse ir pasaulinėse tiekimo grandinėse, įvertinant neigiamą poveikį bei riziką ir aktyviai skatinant naudą, užtikrinant, kad nė viena visuomenės dalis nebūtų palikta nuošalyje. Tai savo ruožtu paskatintų įmonių „veiklos licencijas“, užtikrinant kuo daugiau inovacijų ir tvarų ekonomikos augimą.

5.6.

Siekiant užtikrinti didesnę darnaus vystymosi tikslų ir privačiojo sektoriaus sinergiją, reikės:

5.6.1.

EESRK mano, kad visuose būsimuose ES prekybos arba partnerystės susitarimuose reikėtų stengtis propaguoti įmonių socialinės atsakomybės principus ir standartus ir skatinti šios srities nacionalinius teisės aktus, ypač rengiant ataskaitas dėl su finansais nesusijusių dalykų. Reikėtų reikalauti, kad kiekviena šalis signatarė aktyviai skatintų įmones laikytis EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms (31) ir Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo, kad būtų užtikrinta teisė į kolektyvines derybas ir palaikomas socialinis dialogas.

5.6.2.

Savo informaciniame pranešime dėl įmonių socialinės atsakomybės (32) Komitetas taip pat pabrėžė 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų (33) svarbą, nes tai svarbus žingsnis įmonių atsakomybės srityje, socialinių reikalų srityje pirmenybę teikiant žmogaus teisėms. Dabar JTO šiuos principus toliau tobulina siekdama parengti tarptautinėms korporacijos ir kitoms įmonėms skirtą privalomą tarptautinę sutartį dėl žmogaus teisių.

5.6.3.

Kitos svarbios EESRK nuomonės – tai, be kita ko, nuomonė dėl privačiojo sektoriaus vaidmens vystymosi srityje (34) ir nuomonė dėl EDVF garantijos ir EDVF garantijų fondo sukūrimo (35).

5.7.

Įgyvendinant 17 tikslą reikėtų įtraukti viešuosius pirkimus ir užtikrinti, kad Vyriausybės bendradarbiautų su privačiuoju sektoriumi. ES turėtų glaudžiai bendradarbiauti tiek su Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), tiek su Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija, kuri skatina viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes. Nors EESRK iš esmės pritaria viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, jis (36) taip pat yra išreiškęs susirūpinimą, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė „gali tapti svarbia vystymosi strategijų įgyvendinimo priemone, tačiau partnerystė turi būti tinkamai reguliuojama ir užtikrinama suinteresuotųjų subjektų tarpusavio komunikacija“.

5.8.

Komitetas jau pabrėžė didžiules galimybes, kurias MVĮ ir kitoms labiau specializuotoms įmonėms teikia e. prekyba, sudaranti sąlygas šioms įmonėms ir vietos bendrovėms patekti į iki tol nepasiekiamas rinkas. Kadangi MVĮ yra pagrindinė inovacijų varomoji jėga, užtikrina ir skatina darnumą ir sukuria 70–80 % darbo vietų, EESRK ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį tokioms įmonėms remti, kad jos galėtų siekti darnaus vystymosi tikslų.

6.1.

Pagal 17 DVT konkrečiai nurodomas pilietinės visuomenės vaidmuo: „siekiant sėkmingai įgyvendinti darnaus vystymosi darbotvarkę Vyriausybės, privatusis sektorius ir pilietinė visuomenė turi palaikyti partnerystės ryšius. Šie visuotiniai partnerystės ryšiai […] turi būti palaikomi pasauliniu, regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmeniu.“ Tuomet nurodomos „peržiūros ir stebėsenos sistemos“. Pirmą kartą JT istorijoje darnaus vystymosi tiksluose nurodoma, kad Vyriausybės yra atskaitingos žmonėms. Įgyvendinant DVT reikės tiesioginio pilietinės visuomenės įsitraukimo, be kita ko, todėl, kad ji turėtų skatinti teisinę valstybę ir padėti kovoti su korupcija. Jei pilietinė visuomenė bijo prisidėti, susidaro priešinga situacija. Atviroje visuomenėje jos nuomonė yra galinga jėga, turinti įtakos dideliems vietos pokyčiams, atvirumui ir įvairovei.

6.1.1.

Nuo 2011 m., kai buvo sudarytas ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas, į visus ES prekybos ir ekonominės partnerystės susitarimus siekta įtraukti skyrius dėl prekybos ir darnaus vystymosi (37), kuriuose numatyti pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmai. Šiuo metu šie nauji skyriai yra peržiūrimi. Juos reikia sustiprinti ir, jei įmanoma, pritaikyti taip, kad jie padėtų įgyvendinti DVT. Būsimuose ES derybininkų įgaliojimuose turi būti numatytas įpareigojimas į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius įtraukti konkrečią nuorodą į DVT.

6.2.

Taikant šiuos mechanizmus sudaromos didelės galimybės skatinti ES vertybes, įskaitant socialinius ir aplinkosaugos standartus. Taip galima pasiekti akivaizdžių rezultatų. Šie mechanizmai – svarbus kanalas siekiant bendradarbiauti su šalių partnerių pilietine visuomene ir leisti jai įgalėti.

6.2.1.

Taikant šiuos bendrus pilietinės visuomenės mechanizmus turi būti galima įsikišti skatinant įgyvendinti DVT ir imtis veiksmų prieš nepageidaujamus pokyčius. Manome, kad šie prekybos ir darnaus vystymosi skyriai turi būti vykdytini taip pat, kaip ir kitos prekybos sąlygos. Todėl raginame Europos Komisiją visuose būsimuose susitarimuose susiderėti dėl priemonių, kurios leidžia visapusiškai stebėti, kaip įgyvendinami prekybos ir darnaus vystymosi skyriai, ir, jei būtina, imtis tokių veiksmų.

6.3.

Komitetas taip pat palankiai vertina tai, kad 2015 m. gegužės mėn. Tarybos priimtame pranešime „Nauja visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė“ (38) pabrėžiama, kokia svarbi yra socialinė ekonomika „darbo vietų kūrimui ir darniam vystymuisi“. Socialinės ekonomikos organizacijos taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį padėdamos įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Neseniai priimtoje nuomonėje dėl socialinės ekonomikos (39) EESRK pažymi, kad socialinė ekonomika turi akivaizdų poveikį kasdieniam gyvenimui, o vykdant produktyvią veiklą dideliuose Afrikos, Amerikos ir Azijos regionuose visuotiniu mastu labai prisidedama prie gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo.