EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 18

COM(2017) 776 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

2016 m. Europos Sąjungos solidarumo fondo metinė ataskaita

TURINYS

1.Įvadas

2.2016 m. gautos paraiškos

3.Finansavimas

4.Paramos teikimo pabaiga

5.Išvados

1.Įvadas

2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą (toliau – Reglamentas), 12 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama ataskaita apie praėjusių metų Fondo veiklą. Šioje ataskaitoje aprašoma Europos Sąjungos solidarumo fondo (toliau – Solidarumo fondas) veikla 2016 m. Ataskaitoje pateikiama 2016 m. gautų paraiškų ir baigtų nagrinėti atvejų santrauka. 2016 m. Komisijai pateiktos paraiškos vertintos pagal peržiūrėtus kriterijus, nustatytus 2014 m. iš dalies pakeistame Reglamente 1 .

2016 m. Komisija gavo šešias paraiškas dėl finansinės paramos iš Solidarumo fondo, t. y. iš Graikijos (žemės drebėjimas Lefkadoje), Jungtinės Karalystės (potvynis), Vokietijos (potvynis Žemutinėje Bavarijoje), Kipro (sausra ir gaisrai), Portugalijos (gaisrai Madeiroje) ir Italijos (žemės drebėjimai). Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. Italijos Apeninuose vienas po kito įvykę žemės drebėjimai yra didžiausia stichinė nelaimė, dėl kurios kreiptasi prašant paramos iš Solidarumo fondo.

Keturios šalys paprašė išmokėti avansą, kaip numatyta 2014 m. Reglamento redakcijoje. Šiais atvejais Komisija per kelias savaites nuo paraiškų gavimo išmokėjo avansus, kurių bendra suma sudarė 31,3 mln. EUR.

2016 m. iš Solidarumo fondo suteikta 33,1 mln. EUR parama pagal dvi paraiškas, t. y. dėl žemės drebėjimo Graikijoje ir potvynio Vokietijoje. 2017 m. pradžioje priimti sprendimai dėl kitų keturių 2016 m. gautų paraiškų.

2016 m. Komisija baigė teikti paramą pagal keturias Solidarumo fondo paraiškas. 4 skirsnyje pateikiama išsami informacija.

I priede nurodytos 2016 m. taikytos Fondo lėšų mobilizavimo didelės nelaimės atveju ribinės vertės. II priede apžvelgiamos 2016 m. gautos paraiškos, įskaitant susijusią finansinę informaciją.

2.2016 m. gautos paraiškos

2016 m. Komisija gavo šešias paraiškas dėl finansinės paramos iš Solidarumo fondo. Visos paraiškos pateiktos laikantis teisinio termino – „ne vėliau kaip per dvylika savaičių po pirmosios [...] padarytos žalos“ (Reglamento 4 straipsnio 1 dalis). Keturios paraiškos buvo teikiamos dėl regioninių nelaimių, dvi – dėl didelės nelaimės.

GRAIKIJA. 2015 m. žemės drebėjimas Lefkadoje

2015 m. lapkričio 17 d. ryte Lefkadą sukrėtė keli vienas po kito įvykę žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 6,1 balo pagal Richterio skalę. Taip pat užregistruota žala Itakės ir Kefalonijos šiaurinėse dalyse. Po nelaimės įvyko keli požeminiai smūgiai. Nukentėjusiems gyventojams suteiktas laikinas būstas, pastogė ir maistas. Žemės drebėjimas suniokojo 120 būstų, iš kurių 20 laikomi nebetinkamais gyventi. Pranešta apie žalą, padarytą provincijų ir savivaldybių infrastruktūrų tinklams, privatiems ir viešiesiems pastatams (pvz., vietos ligoninei, uostams) ir kultūros objektams (daugiausia bažnyčioms). Nuošliaužos palaidojo ir sunaikino kelis turizmo sektoriui svarbiausius paplūdimius salos vakaruose.

2016 m. vasario 5 d. Graikija kreipėsi dėl finansinės paramos iš Solidarumo fondo. Atsakant į Komisijos užklausą, 2016 m. kovo 9 d. pateikta atnaujinta informacija.

Bendrą tiesioginę žalą Graikijos valdžios institucijos iš pradžių įvertino 65,919 mln. EUR. 2016 m. kovo mėn. Graikijos valdžios institucijos iš naujo įvertino, kad bendra tiesioginė žala sudaro 66,073 mln. EUR. Žala atitiko susijusio NUTS 2 lygmens Jonijos salų regiono (EL62) 2 2,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taigi ji laikoma regionine nelaime. Skiriant Solidarumo fondo lėšas, šiam regionui taikoma riba yra 1,5 proc. regioninio BVP.

2016 m. balandžio 8 d. Komisija išmokėjo Graikijai 164 798 EUR avansą, kuris atitiko 10 proc. numatytos finansinės paramos iš Solidarumo fondo.

Komisija įvertino prašymą ir 2016 m. birželio 21 d. pasiūlė Europos Parlamentui ir Tarybai suteikti 1 651 834 EUR sumą iš Solidarumo fondo. 2016 m. lapkričio 15 d., po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino atitinkamą taisomąjį biudžetą, Graikijai buvo išmokėta likusi Solidarumo fondo finansinės paramos dalis.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ. 2015 m. potvynis

2015 m. gruodžio 5 d. Jungtinė Karalystė nukentėjo nuo didžiulio potvynio, kuris padarė žalos 11 regionų 3 . Potvynis užtvindė daugiau kaip 16 000 namų ūkių ir 4 985 įmones, apie 3 600 namų ūkių reikėjo perkelti į kitą apgyvendinimo vietą. Prie gelbėjimo ir atkūrimo veiksmų prisidėjo 1 700 karinio personalo darbuotojų, apie 700 jų veikė vietoje vienu metu. Nelaimė turėjo didelį poveikį turizmo sektoriui (pvz., buvo atšauktos viešbučių rezervacijos, atvyko mažiau turistų) – vien tik Anglijos šiaurinėje dalyje nuo potvynio nukentėjusiose vietovėse įsikūrę 35 proc. turizmo įmonių. Gamybos nuostolių patyrė ir ūkiai.

2016 m. vasario 26 d. Jungtinė Karalystė pateikė paraišką dėl finansinės paramos iš Solidarumo fondo, bendra tiesioginė žala įvertinta 2 300 mln. EUR. Paraiškoje Jungtinės Karalystės valdžios institucijos atkreipė dėmesį į tai, kad žala tebevertinama ir nurodyta suma yra preliminari. 2016 m. rugsėjo 22 d. pateikta galutinė paraiška su atnaujinta 2 412,042 mln. EUR suma. Nelaimė laikoma regionine stichine nelaime, nes bendra tiesioginė žala sudarė 5,77 proc. 11 susijusių NUTS 2 lygmens regionų 4 BVP svertinio vidurkio, o tai akivaizdžiai viršijo 1,5 proc. regioninio BVP svertinio vidurkio ribą, kaip nurodyta Reglamente.

Jungtinė Karalystė neprašė išmokėti avanso.

Komisija įvertino prašymą ir 2017 m. sausio 13 d. pasiūlė Europos Parlamentui ir Tarybai suteikti 60 301 050 EUR sumą iš Solidarumo fondo. 2017 m. gegužės 5 d. Jungtinė Karalystė pateikė informaciją, kurios reikia, kad būtų išmokėta finansinė parama. 2017 m. liepos 17 d., po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino atitinkamą taisomąjį biudžetą, Jungtinei Karalystei buvo išmokėta parama.

VOKIETIJA. 2016 m. potvynis Žemutinėje Bavarijoje

2016 m. gegužės–birželio mėn. Vokietijoje buvo neįprastai daug kritulių, dėl kurių patvino upės ir buvo užtvindyti keli kaimai, ypač Žemutinės Bavarijos regione. Labiausiai nukentėjo Roto prie Ino apskritis Žemutinėje Bavarijoje. Birželio 1 d. buvo beveik visiškai sugriautas Zimbachas prie Ino. Vien tik Roto prie Ino regione buvo užtvindyta apie 430 km2 teritorija, kurioje buvo apie 5 000 būstų. Iš viso Žemutinėje Bavarijoje nukentėjo daugiau kaip 47 000 žmonių, septyni žmonės žuvo. Nelaimė padarė žalos viešajai infrastruktūrai, privatiems būstams ir įmonėms.

2016 m. rugpjūčio 19 d. Vokietija kreipėsi dėl finansinės paramos iš Solidarumo fondo. Paraiška pateikta tik dėl vieno NUTS 2 lygmens regiono, t. y. Žemutinės Bavarijos (DE22). Bendra tiesioginė žala įvertinta 1 259,005 mln. EUR. Tai atitiko 3,03 proc. regiono BVP 5 ir viršijo 1,5 proc. regioninę ribą, kaip nurodyta Reglamente.

Vokietija neprašė išmokėti avanso.

Komisija įvertino prašymą ir 2016 m. spalio 14 d. pasiūlė Europos Parlamentui ir Tarybai skirti 31 475 125 EUR sumą iš Solidarumo fondo. 2017 m. kovo 29 d., po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino atitinkamą taisomąjį biudžetą, Vokietijai buvo išmokėta Solidarumo fondo finansinė parama.

KIPRAS. 2016 m. sausra ir gaisrai

Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. Kipre buvo labai mažai kritulių ir kartojosi karščio bangos. Kilus sausrai sunaikintas derlius, kilo miškų ir augalijos gaisrai ir ėmė trūkti vandens. Dėl vandens trūkumo stipriai nukentėjo žemės ūkis, namų ūkiai ir aplinka. Didelėje dalyje Nikosijos, Larnakos ir Famagustos rajonų lietaus vandeniu laistomiems kultūriniams augalams (pvz., miežiams, kviečiams ir kitiems nedrėkinamiems pašariniams augalams) padaryta 100 proc. žala. Labai smarkiai sumažėjo vandens tiekimas į vandens rezervuarus, ypač trūko vandens Kouris užtvankoje, kuri yra pagrindinis nuotekų valymo įrenginių ir drėkinimo sistemų vandens šaltinis. Birželio mėn. viduryje per Kiprą nuvilnijus karščio bangai kilo du dideli miškų gaisrai. Per pirmąjį gaisrą, kilusį Argakoje, išdegė 763 ha Pafo valstybinio miško. Per antrąjį gaisrą, kilusį Solėjoje, išdegė 1 897 ha teritorija, kurios didžiąją dalį sudaro Adelfoi valstybinis miškas.

2016 m. rugsėjo 5 d. Kipras kreipėsi dėl finansinės paramos iš Solidarumo fondo. Kipras bendrą tiesioginę sausros ir miškų gaisrų padarytą žalą įvertino 180,803 mln. EUR. Ši suma viršijo skiriant lėšas iš Solidarumo fondo 2016 m. Kiprui didelės nelaimės atveju taikomą ribą – 101,412 mln. EUR (t. y. 0,6 proc. BNP, remiantis 2014 m. duomenimis).

2016 m. gruodžio 5 d. Komisija išmokėjo Kiprui 729 876 EUR avansą, kuris atitiko 10 proc. numatytos finansinės paramos iš Solidarumo fondo.

Komisija įvertino prašymą ir 2017 m. sausio 24 d. pasiūlė Europos Parlamentui ir Tarybai skirti 7 298 760 EUR sumą iš Solidarumo fondo. 2017 m. gegužės 16 d., po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino atitinkamą taisomąjį biudžetą, Kiprui buvo išmokėta likusi Solidarumo fondo finansinės paramos dalis.

PORTUGALIJA. 2016 m. gaisrai Madeiros saloje

2016 m. rugpjūčio 8–13 d. Madeiros saloje vyravo aukšta oro temperatūra, pūtė labai stiprūs vėjai ir iškrito ypač mažai kritulių, todėl kilo dideli greitai plintantys gaisrai, nuo kurių ypač stipriai nukentėjo sostinė Funšalis ir Kaljetos savivaldybė. Šie gaisrai taip pat turėjo didelį poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui ir nuosavybei, per juos žuvo trys žmonės. Išdegusi teritorija sudarė 6 000 ha, iš kurių 560 ha laikomi saugomomis teritorijomis, priklausančiomis tinklui „Natura 2000“. Buvo nuniokotas arba sunaikintas istorinis turtas ir šimtai privačių būstų. Be to, nukentėjo pagrindinė infrastruktūra, įmonės ir žemės ūkio sektorius.

2016 m. rugsėjo 21 d. Portugalija kreipėsi dėl paramos iš Solidarumo fondo. 2016 m. spalio 26 d. Portugalija pateikė papildomą informaciją, kad paraiška būtų išsami.

Portugalijos valdžios institucijos pateikė paraišką dėl regioninės nelaimės ir nelaimės padarytą bendrą tiesioginę žalą įvertino 157 mln. EUR. Atokiausiems regionams, prie kurių priskiriama ir Madeira, taikoma 1 proc. regioninio BVP regioninės nelaimės ribinė vertė. Nurodyta tiesioginė žala atitiko 3,84 proc. Madeiros BVP 6 , todėl nelaimė laikoma regionine.

2016 m. lapkričio 23 d. Komisija išmokėjo Portugalijai 392 500 EUR avansą, kuris atitiko 10 proc. numatytos finansinės paramos iš Solidarumo fondo.

Komisija įvertino prašymą ir 2017 m. sausio 24 d. pasiūlė Europos Parlamentui ir Tarybai skirti 3 925 000 EUR sumą iš Solidarumo fondo. 2017 m. gegužės 16 d., po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino atitinkamą taisomąjį biudžetą, Portugalijai buvo išmokėta likusi Solidarumo fondo finansinės paramos dalis.

ITALIJA. 2016–2017 m. vienas po kito įvykę žemės drebėjimai

2016 m. rugpjūčio 24 d. Italiją sukrėtė žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 6 balus pagal Richterio skalę. Nuo žemės drebėjimo nukentėjo didelės teritorijos Apeninų kalnų grandinėje Centrinėje Italijoje, Abrucų, Lacijaus, Markės ir Umbrijos regionuose. Po žemės drebėjimo įvyko daugybė požeminių smūgių. 2016 m. spalio mėn. pabaigoje tą patį regioną sukrėtė dar du stiprūs žemės drebėjimai. 2016 m. spalio 26 d. įvyko pirmas žemės drebėjimas, kurio stiprumas buvo 5,9 balo pagal Richterio skalę, o spalio 30 d. įvyko antras žemės drebėjimas, kurio stiprumas buvo 6,5 balo. Šie žemės drebėjimai dar labiau pablogino padėtį ir padarė didelę papildomą žalą nukentėjusiose teritorijose. 2017 m. sausio 18 d. dar keturi žemės drebėjimai sukrėtė pietinį vietovės pakraštį, kuriame jau anksčiau pažeista infrastruktūra ir būstai sugriuvo nuo smarkaus sniego ir naujų smūgių. Privatiems ir viešiesiems pastatams, infrastruktūrai, įmonėms, ūkiams ir svarbiems kultūros paveldo objektams padaryta rimta ir plataus masto žala. Iki šiol tai pati rimčiausia nelaimė, su kuria kada nors susidūrė Solidarumo fondas.

2016 m. lapkričio 16 d. Italija pirmą kartą kreipėsi dėl finansinės paramos iš Solidarumo fondo. Tuo remdamasi Komisija skyrė 30 mln. EUR avansą iš numatytos Solidarumo fondo paramos ir išmokėjo jį 2016 m. gruodžio 9 d.

Kad būtų atsižvelgta į vėlesnius žemės drebėjimus, 2017 m. vasario 15 d. Italija pateikė atnaujintą paraišką su pakoreguotais skaičiavimais, įtraukiant visą žalą, kurią padarė žemės drebėjimai nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. sausio 18 d. 2017 m. gegužės 25 d. pateikta daugiau informacijos.

Rengiant šią ataskaitą ši paraiška dar buvo nagrinėjama. Apie ją bus pranešta 2017 m. Solidarumo fondo metinėje ataskaitoje.

3.Finansavimas

2016 m. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino dvi paraiškas dėl finansinės paramos iš Solidarumo fondo.

(1)Graikija, 2015 m. žemės drebėjimas Lefkadoje. 2016 m. spalio 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino iš Solidarumo fondo skiriamas lėšas. Bendra parama, kuri sudarė 1 651 834 EUR, galėjo būti padengta iš 50 mln. EUR asignavimų avansams 2016 m. biudžete. 2016 m. lapkričio mėn. Graikijai išmokėta parama.

(2)Vokietija, 2016 m. potvynis Žemutinėje Bavarijoje. 2016 m. spalio 19 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino 31 475 125 EUR finansinę paramą iš Solidarumo fondo 7 . Kadangi parama negalėjo būti išmokėta 2016 m., biudžeto asignavimus reikėjo perkelti į 2017 m. 2017 m. kovo mėn. Vokietijai išmokėta parama.

2016 m. keturios šalys (Graikija, Kipras, Portugalija ir Italija) paprašė išmokėti avansą. Komisija patvirtino visus prašymus, kurių bendra suma sudarė 31,287 mln. EUR. Ši suma buvo išmokėta iš 50 mln. EUR rezervo avansams 2016 m. biudžete. Graikija gavo avansą 2016 m. balandžio mėn., Portugalija – 2016 m. lapkričio mėn., Kipras ir Italija – 2016 m. gruodžio mėn.

4.Paramos teikimo pabaiga

Per 2016 m. Komisija baigė teikti paramą pagal keturias Solidarumo fondo paraiškas. Visos jos buvo įgyvendintos laikantis Reglamento sąlygų prieš jo peržiūrą 2014 m. Reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo finansinės paramos išmokėjimo dienos valstybės paramos gavėjos pateikia finansinio panaudojimo ataskaitą (toliau − įgyvendinimo ataskaita) ir suvestinę, kurioje pagrindžiamos išlaidos (toliau – išlaidų pagrindimo suvestinė).

(1)Ispanija, 2003 m. miškų gaisrai. Solidarumo fondo finansinė parama sudarė 1,331 mln. EUR. 2006 m. kovo mėn. Ispanija pateikė įgyvendinimo ataskaitą ir išlaidų pagrindimo suvestinę. Komisija paprašė Ispanijos pateikti papildomos informacijos, kad galėtų užbaigti vertinimą. Ispanijos valdžios institucijos pranešė, kad reikia grąžinti 778 258,73 EUR sumą. Komisija susigrąžino šią sumą ir 2016 m. birželio mėn. užbaigė paramos teikimo procedūrą.

(2)Ispanija, 2011 m. žemės drebėjimas Lorkoje. Solidarumo fondo finansinė parama sudarė 21,071 mln. EUR. Ispanija paprašė pratęsti įgyvendinimo ataskaitos ir išlaidų pagrindimo suvestinės pateikimo terminą. 2014 m. liepos mėn. Komisija gavo įgyvendinimo ataskaitą ir patvirtinamuosius dokumentus. Remiantis išlaidų pagrindimo suvestinėje pateikta informacija, reikalavimus atitinkančios išlaidos pagal Solidarumo fondą buvo 364 473,17 EUR mažesnės už išmokėtą finansinę paramą. Komisija susigrąžino šią sumą 2016 m. birželio mėn.

(3)Kroatija, 2012 m. potvynis. Solidarumo fondo finansinė parama sudarė 286 587 EUR. 2015 m. birželio mėn. pateikta įgyvendinimo ataskaita ir išlaidų pagrindimo suvestinė. Komisijos prašymu, Kroatija pateikė papildomą informaciją, kurią gavus 2016 m. liepos mėn. buvo užbaigta paramos teikimo procedūra.

(4)Austrija, 2013 m. potvynis. Solidarumo fondo finansinė parama sudarė 21,662 mln. EUR. 2015 m. rugpjūčio mėn. Austrija pateikė įgyvendinimo ataskaitą ir išlaidų pagrindimo suvestinę. Ataskaita buvo laikoma išsamia ir atitinkančia Reglamento reikalavimus, taigi Komisija 2016 m. rugpjūčio mėn. galėjo užbaigti paramos teikimo procedūrą.

2016 m. Komisija taip pat gavo tris įgyvendinimo ataskaitas ir išlaidų pagrindimo suvestines iš Rumunijos dėl 2012 m. sausros ir miškų gaisrų, iš Vokietijos dėl 2013 m. potvynio ir iš Čekijos dėl 2013 m. potvynio. Tebevyksta paramos dėl šių nelaimių teikimo užbaigimo procedūra.

5.Išvados

2016 m. Komisijai pateikta nedaug naujų Solidarumo fondo paraiškų, o dvi paraiškos buvo susijusios su nelaimėmis, kurios įvyko dar 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėn. (žemės drebėjimas Lefkadoje ir potvyniai Jungtinėje Karalystėje). Panašu, kad tai dar kartą patvirtina, kad regioninių nelaimių kriterijų peržiūra ir paaiškinimas 2014 m. iš dalies pakeistame Reglamente duoda lauktų rezultatų, – visų pirma nebeteikiamos aiškiai reikalavimų neatitinkančios paraiškos.

Tačiau rugpjūčio ir spalio mėn. Italiją vėl sukrėtė stiprūs žemės drebėjimai, kurie, kartu su 2017 m. sausio mėn. šalį taip pat sukrėtusiais tolesniais stipriais požeminiais smūgiais, iki šiol yra didžiausia katastrofa, su kuria teko susidurti Solidarumo fondui nuo jo įsteigimo 2002 m. Žalos suma sudarė 22 mlrd. EUR – beveik dvigubai daugiau nei antra pagal mastą nelaimė – 2012 m. žemės drebėjimas Emilijoje-Romanijoje. Šie įvykiai patvirtina tai, kas buvo nustatyta ir anksčiau: nors potvyniai iki šiol sudaro didžiausią nelaimių, dėl kurių teikiamos paraiškos Solidarumo fondui, dalį (apie du trečdalius visų atvejų), žemės drebėjimai yra vienos rečiausių nelaimių, bet lemia daugiausia žalos ir išlaidų, jau nekalbant apie žmogiškuosius nuostolius dėl žuvusių, sužeistų ar ilgam laikui namų netekusių žmonių.

Nedidelis paraiškų skaičius 2016 m. ir tai, kad paraiška dėl žemės drebėjimo Italijoje buvo užbaigta tik 2017 m., buvo laimingas sutapimas biudžeto atžvilgiu. 2016 m. skirtos lėšos išmokėtos iš nepanaudotos 2015 m. metinės sumos dalies, kuri buvo perkelta į 2016 m. Atitinkamai visa 2016 m. suma liko nepaliesta ir buvo perkelta į 2017 m., todėl 2017 m. buvo galima skirti iki šiol didžiausią Solidarumo fondo paramą Italijai. Ši situacija rodo, kad galimybė perkelti ankstesniais metais neišleistą sumą į kitus metus labai padeda išlaikyti Solidarumo fondo veiksmingumą biudžeto atžvilgiu, nors jo metinė suma pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę perspektyvą buvo sumažinta nuo 1 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis iki 500 mln. EUR 2011 m. kainomis. Bus svarbu užtikrinti tokį lankstumą ir po 2020 m. Kita vertus, 2016 m. įvykiai taip pat rodo, kad Solidarumo fondo finansinis pagrindas yra gana mažas ir gali lengvai kilti sunkumų, jei kelios skaudžios nelaimės įvyktų per santykinai trumpą laiko tarpą, ypač kai neįmanoma perkelti jokios didelės sumos iš ankstesnių metų. Tokiu atveju gali būti sudėtinga išlaikyti nustatytas pagalbos normas ir taip būtų pažeidžiamas teisingo elgesio principas.

Paaiškėjo, kad 2014 m. Reglamento redakcijoje numatyta galimybė išmokėti avansą yra labai naudinga. Nors ne visos paraiškas teikusios valstybės prašė išmokėti avansą, Komisija visais atvejais, išskyrus vieną, galėjo išmokėti prašomus avansus per vieną mėnesį nuo tada, kai buvo pateikti išsamūs paraiškos dokumentai. Verta apsvarstyti, ar būtų įmanoma padidinti avansus, kurių dabartinė norma yra 10 proc. tikėtinos Solidarumo fondo finansinės paramos (ne daugiau kaip 30 mln. EUR), siekiant padidinti Solidarumo fondo reagavimo pajėgumą – norint skirti visapusišką paramą taikant biudžeto procedūrą kiekvienu atveju vis dar prireikia daug mėnesių.

(1)    2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3), su pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2014 (OL L 189, 2014 6 27, p. 143).

(2)    EL62 – 3 137 mln. EUR regioninis BVP, remiantis 2014 m. duomenimis.

(3)    11 nukentėjusių regionų: UKC2 – Nortumberlandas, UKD1 – Kambrija, UKD3 – Didysis Mančesteris, UKD4 – Lankašyras, UKE2 – Šiaurės Jorkšyras, UKE4 – Vakarų Jorkšyras, UKL1 – Vakarų Velsas ir Slėniai, UKM2 – Rytų Škotija, UKM3 – Pietvakarių Škotija, UKM5 – Šiaurės Rytų Škotija ir UKN0 – Šiaurės Airija.

(4)    Svertinis regioninis BVP – 41 784 mln. EUR, remiantis 2014 m. duomenimis.

(5)    DE22 – 41 522 mln. EUR regioninis BVP, remiantis 2014 m. duomenimis.

(6)    PT30 – 4 085 mln. EUR regioninis BVP, remiantis 2014 m. duomenimis.

(7)    2016 m. taisomajame biudžete Nr. 6 numatyta iš Solidarumo fondo skirti 31 475 125 EUR įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų. Skiriama parama susijusi su potvyniais Vokietijoje.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 12 18

COM(2017) 776 final

PRIEDAI

prie

KOMISIJOS ATASKAITOS EUROPOS PRLAMENTUI IR TARYBAI

2016 m. Europos Sąjungos Solidarumo fondo metinė ataskaita

I priedas.    ES solidarumo fondas. 2016 m. didelių nelaimių atveju taikomos ribinės vertės (remiantis 2014 m. Eurostato bendrųjų nacionalinių pajamų duomenimis)

Skiriant ES Solidarumo fondo 1 lėšas taikomos konkrečiai šaliai nustatytos ribinės vertės, pagal kurias bendra tiesioginė žala turi viršyti 0,6 proc. BNP arba 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis. Taikoma mažesnė suma.

(mln. EUR)

* Tai lygu 3 mlrd. EUR 2011 m. kainomis.

** BNP duomenų nėra, todėl naudojami BVP duomenys remiantis AMECO duomenų baze (Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato metinių makroekonominių duomenų bazė).

*** Eurostato duomenų nėra; todėl naudojami duomenys iš Juodkalnijos statistikos tarnybos.

II priedas. ES solidarumo fondas. 2016 m. gautų paraiškų apžvalga

Visų ES Solidarumo fondo paraiškų nuo 2002 m. apžvalga pateikiama adresu    
http://ec.europa.eu/regional_policy/index.cfm/lt/funding/solidarity-fund/.

(1)      Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, su pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 661/2014 (OL L 189, 2014 6 27, p. 143).

(2)    Nuspręsta 2017 m.