EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 09 13

COM(2017) 491 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo

Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją

I. Įvadas

Prieš dvejus metus strategijoje „Prekyba visiems“ išdėstyta skaidrios ir atsakingos, naudingos visiems piliečiams, palankios darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui prekybos politikos vizija, kuria užtikrinami modernūs šiandienos pasaulinės prekybos problemų sprendimai. Nuo tol aplinkybės, kuriomis ES vykdo savo prekybos politiką, labai pasikeitė. Europoje vyko precedento neturinčios viešos diskusijos apie prekybos susitarimų tikslą ir teisėtumą, siejamos su iš naujo kilusiu susirūpinimu dėl globalizacijos poveikio. Pasaulinėje prekyboje iškilo didelis pavojus, kad bus atgaivinamos protekcionistinės priemonės. Vis dažniau (net didžiųjų šalių) taikomos kitoms šalims žalingos vidaus politikos priemonės silpnina taisyklėmis pagrįstą daugiašalę prekybos sistemą.

Tokiomis aplinkybėmis ypač reikalinga veiksminga, skaidri ir vertybėmis grindžiama prekybos politika. Todėl ES požiūris ir toliau grindžiamas strategijos „Prekyba visiems“ pagrindiniais principais; atvirumas ir visiems vienodos veiklos sąlygos, aukšti darbo, aplinkos, vartotojų ir socialinės apsaugos standartai bei tinkama nacionalinė politika ir toliau išlieka tinkamiausiomis priemonėmis globalizacijos naudą užtikrinti visiems europiečiams. ES įsipareigojusi taikyti taisyklėmis pagrįstą daugiašalę prekybos sistemą, kuria grindžiamas mūsų klestėjimas ir kuri būtinai reikalinga, kad, siekiant darnaus vystymosi tikslų, prekyba būtų visam pasauliui naudinga galia. ES politinis atsakas – ieškoti partnerių, tokių kaip Kanada, Japonija, Meksika, MERCOSUR šalys, Australija ar Naujoji Zelandija, kurios nori bendrai kurti XXI a. realijoms tinkamas atviras ir pažangias prekybos taisykles.

Strategijoje „Prekyba visiems“ buvo numatyta daug klausimų, atsakymus į kuriuos verslininkai, vartotojai ir darbuotojai dabar tikisi rasti prekybos susitarimuose. Įsipareigojimai užtikrinti ES bendrovėms sąžiningos konkurencijos sąlygas, išlaikyti Europos socialinius ir aplinkos standartus ir skaidriai vesti derybas ir šiandien išlieka tokie pat tvirti. Tačiau visapusiškai laikytis šių įsipareigojimų nėra lengva. Praėjus dvejiems metams parengta ataskaita suteikia galimybę nustatyti padarytą pažangą.

Šioje ataskaitoje, užuot apžvelgus visą ES prekybos politikos veiksmų spektrą, daugiausiai dėmesio skiriama strategijos „Prekyba visiems“ įsipareigojimams nuo 2015 m. spalio mėn. Ji papildo kitas ataskaitas, tokias kaip vėliau šį rudenį pasirodysianti pirmoji metinė ataskaita dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo, metinė ataskaita dėl prekybos ir investavimo kliūčių, ir gausius su vykstančiomis derybomis susijusius paskelbtus dokumentus. Šioje ataskaitoje apžvelgiami pasiekimai, sritys, kuriose dar reikia ką nors nuveikti, įgyta patirtis ir informacija dėl Komisijos prioritetų, į kurią reikės atsižvelgti tolesniame įgyvendinimo etape.

II. Prekybos politika, kuria suvaldoma globalizacija

Gegužės mėn. Komisija pakvietė padiskutuoti apie tai, ką gali padaryti ES, kad globalizacija būtų formuojama pagal mūsų bendrus interesus ir vertybes 1 . Globalizacija – tai ne tik prekyba, jos poveikis prisideda prie technologinių pokyčių poveikio, tačiau nėra abejonių, kad prekybos politika atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad šis poveikis būtų naudingas Europos ir kitų šalių žmonėms bei verslui. Jei nusprendžiame formuoti pasaulinę prekybą, ji teikia daug galimybių: laisvas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas paskatino ES ekonomikos, konkurencingumo ir vartotojų gerovės augimą, ir išnaudotos dar ne visos galimybės.

Globalizacija sukūrė sudėtingas gamybos grandines, kurių vertė papildomai didėja daugelyje šalių. Būtina pašalinti prekybos kliūtis, kad ES galėtų toliau naudotis šiomis pasaulinėmis vertės grandinėmis ir didinti ekonomikos augimą, naudingą visiems Europos piliečiams – importuotojams, eksportuotojams, darbuotojams, vartotojams ir kitiems. ES rinkos uždarymas ar protekcionistinės kliūtys padarytų žalą ne tik labai integruotai ES ekonomikai, bet ir ES partneriams, įskaitant skurdžiausias pasaulio šalis. Kaip didžiausias pasaulyje prekybos blokas ir tarptautiniu mastu įsipareigojusi veikėja, ES turi galimybių formuoti globalizaciją vadovaudamasi daugiašalio valdymo principais.

Tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka tik prekybos politikos: kad globalizacija būtų naudinga visiems, reikia sustiprinti pasaulinį valdymą visose srityse, įskaitant klimato. Reikia išsamaus vidaus politikos atsako, aprėpiančio įvairias sritis, nuo švietimo iki investicijų, inovacijų, energetikos, fiskalinės ir socialinės politikos ir dar daugiau, prasidedančio valstybių narių lygmeniu. Komisija įneša savo indėlį, pavyzdžiui, pateikdama pasiūlymą dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo 2 arba vykdydama ES sanglaudos politiką. Šiomis politikos priemonėmis siekiama spręsti nelygybės ir socialinės įtraukties klausimus, bet jos turėtų būti geriau susietos ir su Europos semestru.

Prekyba daro teigiamą poveikį užimtumui: nuo eksporto ES priklauso kas septinta darbo vieta (arba 31 mln.). Be to, su eksportu susijusios ES darbo vietos vidutiniškai yra geriau apmokamos (darbo užmokestis didesnis iki 16 proc.). Tačiau kai kuriems sektoriams ir regionams globalizacija gali daryti neigiamą poveikį. ES siekia padėti neigiamai paveiktiesiems ir stiprinti Europos ekonomikos atsparumą pokyčiams. Moderni bendroji žemės ūkio politika bus labai svarbi žemės ūkio produktų gamybos sektoriui, siekiant sėkmingos jo integracijos į tarptautines rinkas ir toliau skatinant laikytis aukštų standartų. Komisija siekia padaryti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą lankstesnį, kad jo paramą užsidarius bendrovėms būtų galima skirti greičiau. Atsakydamas į staigius gamybos grandinės sukrėtimus, fondas galėtų spręsti ir klausimus, susijusius su inovacijų sukeltais pokyčiais. Tuo pačiu metu Europos struktūriniai ir investicijų fondai galėtų padėti dar labiau stiprinti vietos ekonomikos sistemų ir darbo jėgos atsparumą, iš anksto numatyti globalizacijos ir technologijų pokyčių sukeliamas dinamiškas permainas.

Pasaulinė konkurencija turi būti sąžininga: daugiašalė taisyklėmis grindžiama prekyba yra geriausias būdas užtikrinti Europos konkurencinį ir inovacinį pranašumą, kurio dėka kuriamos kokybiškos darbo vietos. Prekybos politika, kuria užtikrinamos vienodos sąlygos ES bendrovėms, – užtikrinant tarpusavio rinkų atvėrimą, kovojant su nesąžininga praktika arba įgyvendinant ES teises ir išlaikant aukštus standartus – padės Europai pasinaudoti nauja gamybos revoliucija, kurią visų pirma skatins suskaitmeninimas.

Be to, kylant naujoms problemoms būtina ginti pagrindinius ES interesus. Todėl šiandien Komisija siūlo sukurti į ES ateinančių tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemą. Tuo siekiama užkirsti kelią strateginio turto perėmimui, kuris galėtų kelti grėsmę saugumui ar viešajai tvarkai, kartu išsaugant investicijoms atvirą visą ES rinką 3 .

Šioje ataskaitoje išdėstoma, kaip strategija „Prekyba visiems“ formuojama globalizacija ir kuriamos naujos galimybės.

III. Visiems naudinga prekyba

ES strateginis siekis yra užtikrinti, kad prekybos susitarimai duotų konkrečios naudos jos ekonomikai ir žmonėms. Tarp pastarųjų dvejų metų daugiašalių pasiekimų – Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimai dėl kovos su žemės ūkio rinkų iškraipymais, dėl laisvos prekybos informacinių technologijų produktais ir dėl geresnių galimybių gauti vaistų mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ). Šiais metais įsigaliojo susitarimas dėl prekybos lengvinimo, kuriuo modernizuojamos muitinės procedūros, kad net mažiausios įmonės ir skurdžiausios šalys galėtų pasinaudotiprekybos teikiama nauda.

Dvišalių derybų srityje ES užbaigė derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) su Vietnamu, sudarė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus su Kazachstanu ir Armėnija ir pasiekė principinį susitarimą dėl LPS su Japonija. Tai modernūs ir pažangūs, plačios aprėpties susitarimai, ir dabar Komisija siekia juos ratifikuoti ir įgyvendinti, kad kuo greičiau būtų juntamas jų realus poveikis. Nuo rugsėjo 21 d. pradėjus laikinai taikyti ES ir Kanados susitarimą (IEPS), toliau bus rengiamasi ratifikuoti susitarimus, dėl kurių susiderėta su Singapūru, Vietnamu ir Armėnija. Per pastaruosius dvejus metus pradėti taikyti susitarimai su Ukraina, Gruzija, Moldova, Ekvadoru, Gana, Dramblio Kaulo Krantu ir Pietų Afrikos vystymosi bendrija.

Tinkamai sudarius šiuos susitarimus galima užtikrinti ES gebėjimą veikti efektyviai ir garantuoti numatomumą ir ES piliečiams, ir jos derybų partneriams. Nuomonėje dėl ES ir Singapūro LPS 4 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas suteikė laukto aiškumo – išaiškino, kaip dalijamasi kompetencija, susijusia su prekybos ir investicijų susitarimais.

Užtikrinti vienodas sąlygas. Laikytis ES teisių

Atvira prekyba turi būti sąžininga. ES aktyviai naudojasi visomis turimomis priemonėmis siekdama užtikrinti, kad partneriai laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų, siekia panaikinti kliūtis prekybai ir pašalinti nesąžiningą praktiką, kad ES bendrovėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Naudojamos įvairios poveikio priemonės: nuo intensyvių kontaktų su partnerių administravimo subjektais, LPS ir PPO nustatytų gausių procedūrų taikymo iki įtakos vedamoms deryboms ir prekybos apsaugos priemonių naudojimo.

Naudodamasi patekimo į rinką partnerystės ryšiais ir dėl jų geriau koordinuodama veiklą su ES valstybėmis narėmis ir verslo įmonėmis, Komisija įstengė sėkmingai įveikti įvairias prekybos kliūtis ir konkrečiais būdais pagerinti ES eksportuotojų padėtį. Vien tik 2016 m. Komisija išsprendė 20 skirtingų atvejų, susijusių su ES eksportu, kurių bendra vertė yra 4,2 mlrd. EUR (daugiau informacijos galima rasti metinėje ataskaitoje dėl prekybos ir investavimo kliūčių 5 ). ES kaip didžiausiai pasaulio prekiautojai žemės ūkio maisto produktais labai svarbi yra kova su diskriminaciniu elgesiu sanitarijos ir fitosanitarijos srityse, ir Komisijai, pavyzdžiui, pavyko sėkmingai atverti rinkas ES jautienos ir kiaulienos eksportui. Be to, Komisija sprendžia klausimus dėl reguliavimo kliūčių ir saugo intelektinę nuosavybę, įskaitant ES maisto produktų pavadinimus (geografines nuorodas (GN)).

Prireikus ES užtikrina savo teisių vykdymą ginčo sprendimo procedūra. Šiuo metu ES nagrinėja 21 skundą PPO. Šie skundai susiję su 10 skirtingų prekybos partnerių. ES drauge su JAV aktyviausiai naudoja šią sistemą. Per pastaruosius porą metų PPO sprendimais buvo užtikrintos sąžiningos sąlygos tokiais atvejais, kaip žaliavų importo iš Kinijos ar popieriaus ir šaldytuvų eksporto į Rusiją.

Prekybos apsaugos priemonės (PAP) padeda užtikrinti ES įmonėms sąžiningą konkurenciją, kuri yra būtinas atviros ekonomikos ramstis. Taryba ir Europos Parlamentas šiuo metu svarsto du Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama padaryti PAP dar veiksmingesnes kovojant su grėsmėmis vienodoms sąlygoms: kartu su bendra modernizacija Komisija pasiūlė ir naują antidempingo apskaičiavimo metodiką, siekdama spręsti didelių rinkos iškraipymų klausimą ir stiprinti ES gebėjimą kompensuoti nesąžiningą subsidijavimą. Rengdama šiuos pasiūlymus Komisija surengė viešas konsultacijas, kuriose surinko daug atsakymų ir nuomonių, ir surengė suinteresuotųjų subjektų konferenciją bei specialų susitikimą su ES socialiniais partneriais. Pasiūlymai sudaro nuolatinio mūsų prekybos apsaugos priemonių veiksmingumo ir efektyvumo vertinimo proceso dalį.

Kuo geriau pasinaudoti ES prekybos susitarimais

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu (EP) ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, įgyvendindama glaudesnę įgyvendinimo partnerystę ir taip sukurdama kuo palankesnę aplinką išnaudoti galimybes, sukurtas LPS. Šiuo metu LPS (įgyvendinami arba sudaryti) apima beveik 40 proc. ES eksporto. Pavyzdžiui, per pirmus penkerius metus sudarius ES ir Pietų Korėjos LPS Europos eksportas išaugo 55 proc., o Europos bendrovės sutaupė 2,8 mlrd. EUR dėl panaikintų arba sumažintų muito mokesčių. Komisijos rengiamoje Laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaitoje bus pateikta smulki informacija apie kiekvieną susitarimą. ES institucijos ir valstybės narės siekia geriau suderinti savo pozicijas ekonominės diplomatijos klausimais ir padidinti išorės politikos nuoseklumą, kad galėtų geriau atstovauti ES ekonominiams interesams užsienyje. O šiais metais peržiūrėta Pagalbos prekybai strategija siekiama didinti besivystančių šalių pajėgumus, kad jos geriau pasinaudotų ES prekybos susitarimais teikiamomis galimybėmis.

ES pripažįsta, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) kartais kyla savitų sunkumų naudotis LPS. Komisija, atlikdama poveikio vertinimą, tiria MVĮ kylančias prekybos kliūtis. Dabar MVĮ skirtos nuostatos įtraukiamos į visas derybas, o Komisija sieks, kad į visus būsimus LPS, pradedant LPS su Japonija, būtų įtrauktas specialus MVĮ skirtas skyrius. MVĮ užtikrina 30 proc. ES eksporto, o tiksliniais įgyvendinimo projektais šią dalį siekiama dar labiau padidinti.

Paprastos ir patogios naudoti kilmės taisyklės padeda ES įmonėms kuo geriau išnaudoti LPS nustatytą lengvatinį režimą. ES siekia sukurti kiekvienam LPS partneriui, įskaitant ir jų grupes, patogiausių ir tinkamiausių taisyklių rinkinį. Pažengė į priekį ir derybos dėl konvencijos, kuria būtų nustatomas vieningas taisyklių rinkinys visoms 43 Europos ir Viduržemio jūros regiono šalims. ES bendradarbiauja su partneriais Pasaulio muitinių organizacijoje dėl su muitinėmis susijusių tarptautinių priemonių ir standartų.

Aktyvus ir tikslinis požiūris į bendradarbiavimą reguliavimo srityje padeda užkirsti kelią susiskaidymui ir didina liberalizavimo nuostatų veiksmingumą. Pavyzdžiui, šiais metais sudarytu abipusio pripažinimo susitarimu su JAV dėl vaistinių preparatų gerosios gamybos praktikos sumažinama gamintojams, įskaitant smulkiuosius gamintojus, tenkanti administracinė našta, kartu visapusiškai laikantis abiejų šalių apsaugos normų.

Komisija atnaujina ir tobulina elektronines informacijos priemones prekybai palengvinti. Neilgai trukus patekimo į rinką duomenų bazė, kurioje teikiama informacija ES eksportuotojams, bus papildyta naujomis informacijos priemonėmis, nurodančiomis kaip geriausiai pasinaudoti ES laisvosios prekybos susitarimais, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ. Esamų sutarčių apžvalga suteikia labai vertingos grįžtamosios informacijos ir įgyvendinant jau sudarytus susitarimus, ir derantis dėl naujų. Nuo šiol ex post vertinimai bus atliekami sistemingai, pradedant nuo šiemet numatomo sudaryti susitarimo su Korėja.

Perspektyvi strategija

ES strategija „Prekyba visiems“ prisitaiko prie naujos ekonominės tikrovės ir siekia pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis. Norint užtikrinti ES bendrovių pajėgumus kurti pasaulio vertės grandines ir į jas įsijungti, reikia ne tik laisvai prieinamų prekių, bet ir paslaugų, specialistų ir kapitalo. Komisija aktyviai liberalizuoja ypač svarbias ES konkurencingumui sritis, kaip antai energetikos ir žaliavų, kurioms skirtos atskiros nuostatos susitarimuose su Vietnamu ir Ukraina bei visose naujose derybose dėl LPS, taip prisidedant prie ES energetinio saugumo strategijos.

Ir LPS, ir atskirais investicijų susitarimais ES siekia liberalizuoti investicijas. Laikantis peržiūrėto požiūrio į investicijų apsaugą ir ginčų sprendimą, aiškiau pabrėžiant valstybių teisę reglamentuoti viešojo intereso sumetimais, paskatino sukurti naują investicinių teismų sistemą su Kanada ir Vietnamu, kuria bus naudojamasi ir būsimuose susitarimuose. Neapsiribodama dvišaliais susitarimais, Komisija tariasi su partneriais dėl galimybės sukurti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą. Jau užbaigtos tiriamosios derybos su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad ši galima didelė valdymo naujovė įgytų pasaulinį mastą. Komisija šiandien rekomenduoja Tarybai pradėti derybas dėl tokio teismo sukūrimo. Prieš tai atliktas poveikio vertinimas ir pernai visus metus Komisijos rengtos plataus užmojo viešos konsultacijos, kaip antai šiam klausimui skirtas suinteresuotųjų subjektų susitikimas su pilietine visuomene 2017 m. vasario mėn. Šiuo metu Komisija vykdo platesnio masto konsultacijas dėl investicijų politikos, o 2018 m. planuoja peržiūrėti 2010 m. komunikatą dėl tarptautinių investicijų ir parengti tolesnių veiksmų planą.

Naudojant šiuolaikinius gamybos modelius dingsta skirtumas tarp prekių ir paslaugų, nes daug ES paslaugų tiesiogiai palengvina prekybą prekėmis. Todėl Komisija siekia visuose LPS ir keliašalėse derybose liberalizuoti prekybą paslaugomis ir prekybą prekėmis, taip pat deda pastangas, kad atnaujintų derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių (EGA) ir dėl Susitarimo dėl prekybos paslaugomis (TiSA). Specialistų judumas taip pat sudaro palankesnes sąlygas prekių ir paslaugų eksportui; jį užtikrinančios nuostatos šiuo metu įtrauktos į IEPS ir LPS su Japonija. Be to, kiekvienu atskiru atveju svarstomos nuostatos dėl perkėlimo bendrovės viduje ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Sudarant palankesnes sąlygas judumui, turi būti stiprinamas bendradarbiavimas grąžinimo ir readmisijos srityje.

Toliau augant skaitmeninei prekybai, Komisija būsimoms deryboms parengė naują specialų e. prekybai skirtą LPS skyrių, siekdama supaprastinti elektroninių sutarčių ir sandorių sudarymą, taip pat padidinti vartotojų apsaugą. Šis skyrius jau pasiūlytas Meksikai, o ES siekia, kad šis klausimas išsamiau būtų nagrinėjamas PPO. Komisija toliau analizuos skaitmeninimo poveikį Europos ekonomikai ir nustatys, kaip geriausiai atsižvelgti į šias naujoves prekybos politikoje.

IV. Susieti prekybos ir investicijų politiką su visuotinėmis vertybėmis

Visiems naudinga prekybos ir investicijų politika turi būti atsakoma į piliečiams rūpimus klausimus ir išreiškiamos visuotinės vertybės, kurių laikosi Sąjunga. Visų pirma tai reiškia, kad jokiu prekybos susitarimu nebus sumažintas šiandienos ES vartotojų, aplinkos, socialinės ar darbo apsaugos lygis ir nebus daroma jokių kompromisų dėl pagrindinių teisių. Be to, ES susitarimai palieka vyriausybėms laisvę siekti teisėtų viešųjų tikslų, ir šį punktą patvirtina visi ES derybiniai tekstai.

Tokiu būdu išsaugoma Sąjungos viduje padaryta pažanga. Savo ruožtu ES vertybės ir standartai formuoja jos įsipareigojimus užsienyje. Grįsdama savo prekybos politiką ES ir visuotinėmis vertybėmis, ES gali formuoti globalizaciją ir skatinti darnų vystymąsi ES viduje ir už jos ribų, prisidėti prie JT darnaus vystymosi tikslų ir iniciatyvų, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimo.

Išsamios, įpareigojančios darnaus vystymosi nuostatos dabar įtrauktos į visas LPS derybas, siekiant, kad susitarime būtų laikomasi pagrindinių visuotinio valdymo principų. Įsipareigojimai yra įvairūs, nuo pagrindinių darbo standartų laikymosi iki gamtos išteklių išsaugojimo – pavyzdžiais gali būti su Kanada ir Vietnamu sudaryti susitarimai. Įtraukus ekonomikos augimas ir darnus vystymasis yra ekonominės partnerystės susitarimų su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis ir ES vienašalių lengvatų sistemų „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG), bendrosios muitų tarifų sistemos (BLS) ir BLS+ pagrindas.

ES įsipareigoja stebėti ir įgyvendinti darnaus vystymosi nuostatas. Laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaitoje bus pateikta smulki informacija apie jų įgyvendinimą pagal kiekvieną esamą ES prekybos susitarimą. ES sistemingai veikia su vyriausybėmis partnerėmis, tarptautinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais, verslo ir pilietine visuomene ir stebi BLS+ įsipareigojimus, o 2016 ir 2017 m. stebėjimo misijos aprėpė visus devynis naudos pagal šią sistemą gavėjus. Veikla apima ir VIG partnerius, kaip antai Bangladešą ir Kambodžą. Veiksmingam ir tikram įgyvendinimui vietoje reikia nemažai laiko. Būtent ilgalaikė partnerystė padėjo Šri Lankai pasiekti pažangą žmogaus ir darbo teisių srityse: ši šalis BLS+ lengvatas įgijo 2017 m. gegužės mėn. Laikydamasi šio požiūrio, Komisija liepos mėn. paskelbė dokumentą dėl darnaus vystymosi nuostatų vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo 6 , kuriuo pradėjo diskusijas su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu ir suinteresuotaisiais subjektais dėl to, ar esami prekybos ir darnaus vystymosi skyriai atitinka lūkesčius ir kaip juos būtų galima tobulinti.

Vesdama derybas, ES stebi pagrindines teises ir jei kyla rimtų abejonių, sustabdo derybas, kaip tai įvyko Tailande. Siekiant užtikrinti efektyviausią įgyvendinimą, į LPS įtraukiamos nuostatos dėl peržiūros: rugsėjo 21 d., kai susitarimas bus pradėtas laikinai taikyti, ES ir Kanada pradės IEPS darnaus vystymosi užtikrinimo nuostatų peržiūrą.

Be to, ES atnaujino savo reglamentą, kuriuo užkertamas kelias prekių, kurios gali būti panaudotos mirties bausmės vykdymui arba kankinimui, eksportui. Atnaujinti produktų sąrašai ir įtrauktos tam tikros paslaugos, įskaitant maklerio paslaugas. Dėl peržiūrėto reglamento bus rengiamos diskusijos su Pasaulinio aljanso šalimis partnerėmis, skatinant jas plėtoti panašią prekybos apribojimų politiką siekiant kuo labiau visame pasaulyje sumažinti šios rūšies produktų rinkas. ES, Argentinos ir Mongolijos vadovaujamas Pasaulinis aljansas, apie kurio veiklos pradžią paskelbta šių metų rugsėjo mėn. JT Niujorke, bus naudojamas keičiantis informacija apie naujų produktų, kurie gali būti naudojami mirties bausmei vykdyti ir kankinimui, pasirodymą rinkoje ir sudarant palankias aplinkybes spartinti atitinkamus procesus.

ES ir toliau ieško naujų būdų, kaip padaryti, kad prekybos politika būtų tinkamai atsakoma į piliečiams rūpimus klausimus. Komisija laikosi savo įsipareigojimo derėtis dėl su prekyba ir investicijomis susijusių kovos su korupcija nuostatų ir parengė plataus užmojo pasiūlymą, kurio tekstą yra pasirengusi pateikti būsimose derybose, pirmiausia su Meksika ir Čile.

Sprendžiant lyčių lygybės klausimus bus galima užtikrinti, kad visi galėtų naudotis prekybos teikiama nauda, ir tokiu būdu gauti dar daugiau visuotinės naudos iš prekybos teikiamų galimybių. Komisija nagrinėja būdus, kaip pasinaudoti esamomis kovos su diskriminacija nuostatomis ir kaip paremti moterų ekonominiam įgalėjimui svarbius sektorius bei veiklos vykdytojus, kaip antai MVĮ. Labai svarbu yra geriau suprasti prekybos priemonių poveikį lyčių lygybei. Tam skirtas birželio mėn. paskelbtas Komisijos tyrimas dėl moterų dalyvavimo eksporte 7 papildė prekybos veiksmų poveikio lytims vertinimą, atliktą atsižvelgiant į naujausius poveikio vertinimus, poveikio darniam vystymuisi vertinimus ir ex post vertinimus.

Šių metų birželio mėn. Briuselyje surengto tarptautinio forumo moterų teisių ir prekybos klausimais idėjos, kaip ir su atitinkamais tarptautiniais veikėjais, įskaitant PPO, Tarptautinės prekybos centrą ir kitus, pradėtas vykdyti bendradarbiavimas, bus panaudoti formuojant būsimą politiką ir vedant derybas, pirmiausia derybas su Čile. Remiantis nauju Europos konsensusu dėl vystymosi ir vykdant Komisijos įsipareigojimą spręsti lyčių klausimus šiemet peržiūrint Pagalbos prekybai strategiją, visose Komisijos pozicijose, įskaitant gruodžio mėn. numatytoje PPO ministrų konferencijoje, kalbant apie prekybos įtrauktį lyčių aspektui bus skiriama daugiau dėmesio.

Skatinant laikytis tvarios gamybos standartų, rinktis sąžiningos ir etiškos prekybos ir tvarumo užtikrinimo sistemas didinamas vartotojų pasitikėjimas ES perkamais produktais. Komisija toliau stengiasi skatinti šias sistemas informuotumo didinimo veiksmais ES viduje, su šalimis partnerėmis ir tarptautiniuose forumuose. Apie sąžiningą ir etišką prekybą reguliariai diskutuojama su mūsų partneriais įgyvendinant LPS, jai bus skiriama dėmesio šių metų Pagalbos prekybai strategijos peržiūroje. Komisija kartu su Tarptautiniu prekybos centru finansuoja tyrimą dėl etiškos prekybos, o 2018 m. bus paskelbta apie „ES sąžiningos ir etiškos prekybos miesto apdovanojimą“.

Vertybėmis grindžiama prekybos politika veiksmingesnė, jei ji papildo kitas ES politikos kryptis ir priemones, įskaitant finansavimą. Supaprastinus kilmės taisykles prekėms iš Jordanijos, suteikta tiesioginė parama Sirijos pabėgėlių ekonominei integracijai Jordanijoje, laikantis ES 2016 m. partnerystės migracijos srityje modelio. Siekiant atsižvelgti į naują Europos konsensusą dėl vystymosi, šiais metais peržiūrint Pagalbos prekybai strategiją remiamas tvarumas ir padedama įgyvendinti LPS, ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) ir BLS. Komisija bendromis jėgomis su tokiomis organizacijomis kaip TDO nukreipia ES partnerystės priemonių lėšas, kad jos būtų skiriamos tiksliniams pajėgumų didinimo projektams, kuriais skatinamas geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms.

V. Skaidrios ir įtraukios politikos formavimas

Norint užtikrinti, kad prekyba būtų naudinga visiems, veiksminga prekybos politika turi būti atskaitinga, atvira ir įtrauki. Skaidrumas yra visų ES institucijų, visų valstybių narių ir visų nacionalinių parlamentų atsakomybė. Visi atlieka savo vaidmenį derantis dėl prekybos susitarimų ir juos patvirtinant, ir atitinkamai yra bendrai atsakingi už informavimą ir konsultacijas.

Be to, Komisija padarė skaidresnius prekybos apsaugos tyrimus. „TRON“ internetinėje platformoje bet kurio naujo tyrimo dalyviams suteikiama tiesioginė prieiga prie visų atvirų dokumentų. Plačioji visuomenė gali susipažinti su išsamiomis visų skundų ir peržiūrų santraukomis.

Šiuo metu Komisija aktyviai siekia neapsiriboti tik skaidrumo aspektu, kuris susijęs su paprastu dalijimusi informacija. Norint politiką formuoti tikrai įtraukiai, reikia, kad procese dalyvautų patys įvairiausi suinteresuotieji subjektai. Kad informacija būtų ne tik pasiekiama, bet ir lengviau prieinama, Komisija pateikia dar ir aiškinamosios medžiagos, kur jos reikia paskelbtiems derybiniams tekstams papildyti. Skatindama išsamia informacija ir faktais pagrįstus politinius debatus, Komisija taip pat skelbia informacines suvestines, statistinius duomenis ir daug kitos informacijos internetu bei socialinės žiniasklaidos priemonėmis, įskaitant tam skirtus portalus „Pasikalbėkime apie prekybą“ arba sąveikiuosius visos ES bendrovių, kurios eksportuoja produkciją mūsų prekybos partneriams, veiklos žemėlapius („IEPS jūsų mieste“).

Komisija ir toliau sistemingai rengia viešas konsultacijas, kad į pareikštas nuomones būtų galima atsižvelgti formuojant ES sprendimus ir ES būtų lengviau atsakyti į žmonėms rūpimus klausimus. Pavyzdžiui, ES po viešų konsultacijų pakeitė savo požiūrį į investicijų apsaugą ir investicinių ginčų sprendimą. Komisija sukurs grupę, kuri teiktų patarimus ES prekybos susitarimų klausimais ir konsultuotų ES prekybos derybų bei jų įgyvendinimo klausimais, taip siekdama skirti dar daugiau dėmesio skaidriam ir įtraukiam prekybos politikos formavimui. Padedama šios grupės, Komisija galės pasinaudoti įvairiomis Europos organizacijų, tokių kaip darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos, atstovaujančiosios asociacijos, vartotojų asociacijos ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos, nuomonėmis ir įžvalgomis prekybos klausimais.

Kur įmanoma buvo atlikti nuodugnesni vertinimai (poveikio vertinimai, poveikio darniam vystymuisi vertinimai ir ex post analizės), išsamiau apklausiant suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius. Nuodugniau vertintos visų pirma vartotojų apsaugos, žmogaus teisių ir MVĮ sritys.

Komisija aktyviai skatina Europos Parlamento, valstybių narių parlamentų, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ar pilietinės visuomenės diskusijas ir debatus dėl prekybos politikos ir jose dalyvauja. Šie politiniai debatai turėtų būti plataus masto, dalyvaujant ne vien tik prekybos specialistams. Nuo tada, kai pradėjo eiti už prekybą atsakingos Komisijos narės pareigas, Cecilia Malmström jau apsilankė praktiškai visų ES valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose ir dalyvavo piliečių dialoguose. Briuselyje taip pat reguliariai rengiami pilietinės visuomenės dialogo susitikimai, įskaitant šių metų gegužės mėn., kai Komisijos narė pati pateikė dalyviams naujausią informaciją apie derybas su Japonija ir ES prekybos politikos ateitį. ES veda derybas dėl LPS nuostatų, kuriomis ir ES, ir šalies partnerės pilietinei visuomenei suteikiamas oficialus vaidmuo stebėti, kaip įgyvendinamos prekybos susitarimų nuostatos dėl darnaus vystymosi. Būsimose derybose bus siūloma išplėsti stebėjimo vaidmenį visoms LPS nuostatoms.

VI. Įtraukti partnerius iš viso pasaulio

PPO yra ypač svarbi ES prekybos politikai ir deryboms, kaip 2017 m. birželio mėn. pabrėžė Europos Vadovų Taryba 8 . ES įsitikinusi, kad norint užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą, visiems visų šalių piliečiams naudingą prekybos politiką būtinai reikalinga taisyklėmis pagrįsta daugiašalė prekybos sistema. Kasdienė PPO veikla stebint, užtikrinant skaidrumą, vykdymą ir tarpininkavimą yra labai vertinga ir visada gali tikėtis aktyvaus ES dalyvavimo. Tačiau dar daug reikia nuveikti siekiant užtikrinti, kad PPO veiktų visu pajėgumu kaip taisyklių kūrimo organas, skatinantis vystytis pasaulinio valdymo darbotvarkę.

PPO aplinkoje pasiekta didelės pažangos dėl Susitarimo dėl prekybos lengvinimo ir Susitarimo dėl prekybos informacinių technologijų produktais plėtros, ir ES atliko labai svarbų vaidmenį tarpininkaudama sudarant galutinius susitarimus. Šie pavyzdžiai rodo, kad PPO narės ir visų pirma besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, norėdamos pasiekti prasmingų rezultatų, turi būti pasirengusios įnešti į sistemą svarų indėlį. PPO derybų darbotvarkė turi būti dinamiška ir atitikti kintančius prekiautojų poreikius bei lūkesčius. Reikia spręsti labai įvairius klausimus, kad PPO priemonės geriau atitiktų šiuolaikinę pasaulinę prekybos tikrovę, ir visiems būtų sukurtos vienodos sąlygos.

Nuo 2015 m. gruodžio mėn. ministrų konferencijos Nairobyje ES vadovavo perkuriant PPO derybų darbotvarkę, rėmė pasiūlymus riboti iškreipiamąjį poveikį darančias subsidijas žemės ūkiui ir žuvininkystei, skatino skaidrias pramonės subsidijas, kūrė naujas, seniai reikalingas e. prekybos taisykles ar ragino susitarti dėl vidaus reglamentavimo metodų. ES taip pat prisideda prie paramos pasiūlymams padėti MVĮ įsitraukti į tarptautinę prekybą arba skatinti lyčių lygybę ir aktyviai dalyvauja dialoge dėl investicijų pagalbos vystymuisi.

Ruošdamasi šiais metais vyksiančiai ministrų konferencijai Buenos Airėse, ES aktyviau įsitraukia į diskusijas su kitomis PPO narėmis dėl to, kaip modernizuoti pasaulinės prekybos taisykles ir atkurti PPO viršenybę nustatant taisykles. ES sieks daugiašalių sprendimų, tačiau prireikus bus nuodugniau nagrinėjamas ir keliašalis požiūris. Pirmenybė bus teikiama atvirosios platformos sprendimams, visapusiškai susietiems su PPO sistema.

ES dvišaliai santykiai gali suteikti taisyklėmis grindžiamai daugiašalei sistemai platesnio masto pastiprinimą. Tai ypač aktualu kalbant apie ES ir jos dviejų didžiausių prekybos partnerių, atitinkamai Jungtinių Valstijų (JAV) ir Kinijos, santykius. Atsižvelgiant į bendrą šių šalių ekonominę įtaką pasauliniam valdymui, jų santykiams turėtų būti skiriama tiek dėmesio, kiek jo reikia, siekiant išnaudoti galimybę daryti įtaką kuriant pažangias ir atviras tarptautinės prekybos taisykles.

TPIP derybos šiuo metu sustabdytos, bet JAV išlieka didžiausia ES eksporto rinka ir svarbiausia sąjungininke. Bet kokiam susitarimui būtinai reikalingas ES ir JAV sutarimas dėl aukšto lygio užmojų ir dėl pagrindinių pasaulinio valdymo pozicijų dėl prekybos taisyklių, taip pat tokių sričių, kaip klimatas. Kol kas ES ir JAV ieško būdų plėtoti bendradarbiavimą tokiais pasaulinės prekybos klausimais, kaip pertekliniai pajėgumai, bei konkrečių iniciatyvų, kaip sudaryti palankesnes transatlantinės prekybos sąlygas.

Perteklinių pajėgumų problema svarbi ir Kinijos ekonomikai, o jos padarinių klausimas veiksmingai sprendžiamas tik pasitelkus tarptautinį ekonomikos valdymą, pavyzdžiui, skubias plieno sektoriaus problemas siekiama spręsti pasitelkiant G 20 ir EBPO narių sukurtą Pasaulinį plieno perteklinio pajėgumo forumą. Šuo atveju ES prisidėjo susiderant dėl įsipareigojimų sumažinti perteklinius plieno pajėgumus, visų pirma panaikinant rinką iškraipančias subsidijas ir kitokią vyriausybės paramą. ES kartu su Kinija skatina aktyvų pastarosios dalyvavimą daugiašalėse prekybos struktūrose, atitinkančiose Kinijos įtaką sistemai ir iš to gaunamą naudą. Dvišaliuose santykiuose ES naudos visus įmanomus veiksmus, kad paveiktų Kinijos politiką, kuria suardomos vienodos sąlygos visiems gamintojams ir prekiautojams, įskaitant nesąžiningas subsidijas ir plataus masto paramą eksportui. Siekdama abipusiškumo, ES derasi dėl investicijų susitarimo su Kinija.

ES derybine strategija prisitaikoma prie ekonominių ir politinių permainų ir siekiama pasinaudoti naujomis prekybos galimybėmis. Plati ES dvišalių santykių aprėptis dar labiau išsiplėtė, visų pirma turint galvoje būsimo augimo centrus Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Lotynų Amerikoje sparčiai vyksta derybos dėl Meksikos susitarimo modernizavimo ir derybos su MERCOSUR šalimis. Pradėjus įgyvendinti strategiją „Prekyba visiems“, pradėtos derybos su Indonezija ir Filipinais; pasirengta atnaujinti derybas su Malaizija ir Tailandu, kai tik tam bus tinkamos sąlygos. 2007 m. pradėtos derybos su Indija, paskutinis oficialiųjų derybų etapas įvyko 2013 m. ES pasirengusi pradėti derybas dėl investicijų su Honkongu ir Taivanu. 9 Ateityje esamas LPS su Korėja gali būti papildytas derybomis dėl investicijų.

ES kaimynystėje toliau vyksta derybos su Tunisu ir netrukus gali būti atnaujintos derybos su Maroku. Pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sistemą pradėtos derybos su Azerbaidžanu, tęsiant ES įsipareigojimų dėl Rytų partnerystės vykdymą. 2016 m. pabaigoje Komisija pasiūlė Tarybai derybinių nurodymų dėl ES muitų sąjungos su Turkija modernizavimo projektus.

ES toliau remia mūsų partnerių regioninės integracijos projektus ir tiria galimybes stiprinti prekybinius santykius su, pavyzdžiui, Pietryčių Azijos valstybių asociacija arba Afrikos regioninės integracijos iniciatyvas. ES ir Afrikos Sąjunga drauge formuluoja investavimo politikos kūrimo principus.

Žvelgdama į ateitį, Komisija neseniai pasiūlė derybinius nurodymus pradėti derybas su Čile, o dabar pradeda derybas su Australija ir Naująja Zelandija.

VII. Išvada

Per pirmus dvejus strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo metus padaryta didelė pažanga siekiant veiksmingos, skaidrios ir atsakingos prekybos politikos, kuria būtų reaguojama į ekonomikos problemas ir išnaudojamos galimybės. Pasaulinės prekybos taisykles ES formuoja, siekdama sudaryti pažangius ir naujoviškus susitarimus, pavyzdžiui, tokius, kaip susitarimai su Kanada ir Japonija.

Tačiau šis darbas dar nebaigtas ir bus tęsiamas. Komisija privalo sėkmingai užbaigti pradėtą darbą. Pirma, atidžiai įgyvendinti sutartus susitarimus ir užtikrinti, kad naujos galimybės duotų apčiuopiamos naudos susitarimų šalyse. Antra, ES, vesdama derybas su PPO ir dvišaliais partneriais, toliau įgyvendins savo šiuolaikiškų, XXI a. prekybai tinkamų taisyklių strategiją. Be to, ES, praktiškai įgyvendindama veiksmus, gali pasimokyti juos atnaujinti ir pritaikyti prie aplinkybių, ir dėl to, pavyzdžiui, iš naujo apmąstyti darnaus vystymosi nuostatų vykdymo užtikrinimą. Pagaliau prekybos politikoje bus nagrinėjamos naujos sritys, tokios kaip lyčių lygybė.

Komisija pasirengusi dirbti su Taryba, Europos Parlamentu ir visais suinteresuotaisiais subjektais ir toliau įgyvendinti šią strategiją, taip pat užtikrinti, kad ES prekybos politika ir toliau būtų naudinga visiems Europoje ir už jos ribų.

(1)

Diskusijoms skirtas Europos Komisijos dokumentas dėl globalizacijos suvaldymo, COM(2017) 240.

(2)

Europos Komisijoskomunikatas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo, COM (2017) 250.

(3)

Europos Komisijos komunikatas „Skatinti tiesiogines užsienio investicijas kartu apsaugant svarbiausius interesus“, COM (2017) 494.

(4)

2017 m. gegužės 16 d. pateikta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonė 2/15 pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį.

(5)

Europos Komisijos ataskaita dėl prekybos ir investicijų kliūčių 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d., COM (2017) 338.

(6)

Neoficialus Komisijos tarnybų dokumentas „Prekybos ir darnaus vystymosi skyriai ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)“, 2017 m. liepos 11 d. http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/july/tradoc_155686.pdf

(7)

Vyriausiojo ekonomisto pranešimas, http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/june/tradoc_155632.pdf.

(8)

2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų, EUCO 8/17, 16 punktas.

(9)

Taivano, Penghu, Kinmen ir Matsu atskirosios muitų teritorijos.