EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52017DC0192
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL Implementation and evaluation of Regulation (EC) 1224/2009 establishing a Union control system for ensuring compliance with the rules of the common fisheries policy as required under Article 118 REFIT Evaluation of the impact of the fisheries regulation
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimas ir įvertinimas, kaip reikalaujama pagal 118 straipsnį REFIT Žuvininkystės reguliavimo poveikio vertinimas
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimas ir įvertinimas, kaip reikalaujama pagal 118 straipsnį REFIT Žuvininkystės reguliavimo poveikio vertinimas
COM/2017/0192 final
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2017 04 24
COM(2017) 192 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimas ir įvertinimas, kaip reikalaujama pagal 118 straipsnį
REFIT
Žuvininkystės reguliavimo poveikio vertinimas
{SWD(2017) 134 final}
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, įgyvendinimas ir įvertinimas, kaip reikalaujama pagal 118 straipsnį
REFIT
Žuvininkystės reguliavimo poveikio vertinimas
1.Įvadas
Sėkminga bendra žuvininkystės politika 1 (BŽP) labai priklauso nuo veiksmingos kontrolės sistemos įgyvendinimo. Priemonėmis, kurios nustatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1224/2009 2 , nustatančiame ES kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas BŽP taisyklių laikymasis (toliau – Kontrolės reglamentas), siekiama sukurti Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo, taikant visuotinį ir integruotą metodą, sistemą, atitinkančią proporcingumo ir administracinių išlaidų veiksmingumo principą.
Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į teisinį įpareigojimą, nustatytą Kontrolės reglamento 118 straipsnyje, kuriame Komisija raginama kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti Kontrolės reglamento įgyvendinimo valstybėse narėse ataskaitą (118 straipsnio 2 dalis), o praėjus penkeriems metams nuo to reglamento įsigaliojimo – atlikti jo poveikio BŽP įvertinimą (118 straipsnio 3 dalis).
Kontrolės reglamento vertinimas taip pat įtrauktas į Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) 3 , o jo tikslas – nustatyti, ar reglamentas atitinka paskirtį, sutelkiant dėmesį į jo supaprastinimo ir reglamentavimo naštos mažinimo aspektus.
Šis vertinimas atliktas remiantis penkiais kriterijais – svarba, ES pridėtinė verte, nuoseklumu, veiksmingumu ir efektyvumu – nustatytais 2015 m. gegužės mėn. Komisijos geresnio reglamentavimo gairėse 4 . Vertinant taip pat buvo atlikta supaprastinimo ir reglamentavimo naštos mažinimo aspektų analizė.
Šiuo atžvilgiu buvo vertinamos pagrindinės Kontrolės reglamento nuostatos atsižvelgiant į bendruosius vienodų veiklos sąlygų ir BŽP taisyklių laikymosi skatinimo tikslus. Be to, įvertintas Kontrolės reglamente numatytų priemonių, kuriomis Komisija užtikrina, kad valstybės narės įgyvendintų BŽP, veiksmingumas. Anksčiau naudotoje kontrolės sistemoje šiose srityse buvo pastebėta trūkumų ir todėl imtasi konkrečių veiksmų nustatant naujas priemones dabartiniame Kontrolės reglamente.
Be to, tokios teisinės sistemos vertinimas negalėjo būti atliktas neatsižvelgiant į su ja susijusios politinės aplinkos. Kartu su kontekstu ir tikslais, nustatytais Kontrolės reglamento priėmimo metu, reglamentas buvo įvertintas atsižvelgiant į naujausią BŽP reformą, pagal kurią nustatyti nauji tikslai ir teisiniai įpareigojimai, pavyzdžiui, įpareigojimas iškrauti laimikį. Taip pat buvo atsižvelgta į kontrolės aspektų, kurie buvo įgyvendinti taikant NNN reglamentą 5 , pokyčius, Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo 6 (EJRŽF) veiklą 2014–2020 m. (kai, be kita ko, įvestos naujos nuostatos dėl finansinių sankcijų), reglamentą dėl bendro rinkų organizavimo 7 (BRO) ir į vykstančias diskusijas dėl reglamento dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo 8 bei ES pastangas kurti tarptautinį vandenynų valdymą. Galiausiai atliekant vertinimą buvo nagrinėjami institucinių ir politinių scenarijų pokyčiai, ypač Lisabonos sutarties įsigaliojimas ir Europos lygmens bendradarbiavimas vykdant pakrančių apsaugos funkcijas 9 .
Šiame dokumente pateikti apžvalgos rezultatai paremti plataus masto konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais. Daugiau informacijos apie konsultacijas ir naudotą informaciją, duomenų šaltinius, metodus ir gautus rezultatus pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „REFIT. Žuvininkystės kontrolės reglamento vertinimas“.
2.Įgyvendinimo būklė
Remiantis duomenimis, kuriuos valstybės narės perdavė pagal Kontrolės reglamento 118 straipsnį, ir Komisijos pastabomis, grindžiamomis auditais, patikromis ir inspektavimais, atliekamais pagal Kontrolės reglamento X antraštinę dalį, Komisija mano, kad valstybės narės įgyvendino pagrindinius įsipareigojimus pagal Kontrolės reglamentą ir nustatė būtinas priemones, procedūras ir standartus, skirtus žvejybos veiklos stebėsenai ir kontrolei visoje ES užtikrinti. Jos sukūrė šiuolaikiškus ir veiksmingus žvejybos stebėjimo centrus, kurie kartu su rizika grindžiamomis kontrolės strategijomis ir nacionalinėmis kontrolės programomis pagerino žvejybos laivų stebėjimą ir sekimą ES ir tarptautiniuose vandenyse bei patikimų duomenų rinkimą ir jų perdavimą. Žvejybos laivynuose ilgesni nei 12 m laivai naudoja laivų stebėjimo sistemą (LSS) ir elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemą (ERS) – taip gerinama stebėsena, kontrolė ir sužvejotų žuvų kiekio duomenų patikimumas. Žvejybos pajėgumai ES lygmeniu sumažėjo, kaip buvo nustatyta tiksluose; sužvejotų žuvų kiekio duomenų kokybė, palyginti su ankstesne tvarka, pagerėjo ir tiek ekonominės veiklos vykdytojai, tiek valstybės narės pripažįsta, kad BŽP taisyklių laikomasi geriau.
Nors per penkerius vertintus metus pasiekta daug teigiamų rezultatų, taip pat rasta Kontrolės reglamento įgyvendinimo ir jo nuostatų trūkumų – daugiausia susijusių su sankcijų ir taškų sistema, pažeidimų nagrinėjimu, valstybių narių keitimusi ir dalijimusi informacija ir duomenimis, atsekamumu, svėrimo praktikos kontrole ir laivų, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų, stebėsena bei sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų teikimo priemonėmis.
3.Vertinimo rezultatai
Vertinime patvirtinama Kontrolės reglamento svarba ir pridėtinė ES vertė, įrodančios, kad jis yra tinkama priemonė, kuria numatoma nuosekli kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistema, siekiant užtikrinti BŽP laikymąsi. Jis taip pat laikomas labai svarbiu kuriant vienodas sąlygas veiklos vykdytojams.
Kontrolės reglamentu supaprastinta ir racionalizuota ankstesnė kontrolės sistema. Nepaisant to, kad yra ir kitų kontrolei skirtų paralelių priemonių (žvejybos leidimų reglamentas 10 , techninės priemonės 11 ir Viduržemio jūros reglamentas 12 ), ypatingų problemų dėl jų įgyvendinimo vienu metu nenustatyta. Kontrolės reglamentas taip pat dera su kitais žuvininkystės srities teisės aktais (pvz., su BRO reglamentu ir Europos jūrų ir žuvininkystės fondu). Šiuo reglamentu ES kontrolės priemonės suderintos su jos tarptautiniais šios srities įsipareigojimais, visų pirma sudarant sąlygas nediskriminuojamam NNN žvejybos reglamento įgyvendinimui, kiek tai susiję su trečiosiomis šalimis. Suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis, pavyzdžiui, aplinkos, jūrų, inovacijų (mėlynojo augimo), sanitarijos, muitų ir prekybos politikos, taip pat neginčijamas. Nepaisant tokio nuoseklumo, suinteresuotieji subjektai visgi yra susirūpinę dėl šiuo metu galiojančių nuostatų, skirtų tam tikrų BŽP nustatytų įpareigojimų, pavyzdžiui, įpareigojimo iškrauti laimikį, kontrolei. Veiksmingai įgyvendinti BRO taip pat galėtų kliudyti trūkumai, susiję su atsekamumu. Be to, Kontrolės reglamento priemonės stokoja sąveikos, kad būtų galima efektyviai ir veiksmingai įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą 13 ir naujai sukurtą Europos lygmens bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkciją.
Kalbant apie veiksmingumą ir efektyvumą, LSS, ERS ir rizika grindžiamos kontrolės strategijos pasirodė esančios svarbiausios priemonės, skirtos veiklai stebėti ir sužvejotų žuvų kiekio duomenų kokybei gerinti. Taip pat buvo pripažinta, kad dėl elektroninių žuvininkystės informacinių sistemų ir standartinių kontrolės procedūrų naudojimo sumažėjo veiklos vykdytojams ir valdžios institucijoms tenkanti administracinė našta (išsamesnė informacija pateikta kitame skirsnyje „Administracinės naštos supaprastinimas ir mažinimas“). Vis dėlto dėl tam tikrų taisyklių ir naujo metodo sudėtingumo (palyginti su ankstesniąja tvarka) įgyvendinimas vėlavo. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatų grupės įsigaliojo atskirais trejų metų laikotarpio (nuo 2010 m.) etapais, tam tikrose srityse nauda imama apčiuopti tik dabar – ji visiškai atsiskleis tik ilguoju laikotarpiu. Tačiau reikėtų pažymėti, kad jei tam tikrais atvejais įgyvendinti vėluota dėl techninių priežasčių (pvz., naujų technologijų ir IT sistemų diegimo) arba dėl perkėlimo į nacionalinę teisę, kai kurie suinteresuotieji subjektai nurodė, kad laiku įgyvendinti trūko politinės valios, o valstybės narės dažnai minėdavo, kad trūksta žmogiškųjų išteklių.
Šios teisinės priemonės veiksmingumui ir efektyvumui taip pat trukdo nepakankamas kai kurių nuostatų aiškumas, pasenusios nuostatos ir įgyvendinimas valstybių narių nuožiūra (pvz., leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos sankcijos).
Vienodos veiklos sąlygos
Visi suinteresuotieji subjektai teigė, kad Sąjungos žuvininkystės politikoje turi būti teikiama pirmenybė vienodai, suderintai ir bendrai žuvininkystės kontrolės sistemai ES lygmeniu. Vienas iš pagrindinių veiksmingos BŽP veikimo ramsčių yra užtikrinti, kad kontrolės srityje visoms valstybėms narėms, visokiai žvejybai, visiems tiek ES vandenyse, tiek už jų ribų žvejojantiems ES laivynams ir visiems ES vandenyse žvejojantiems ne ES laivynams būtų taikomos vienodos sąlygos. Nors pasitelkus naująją kontrolės tvarką jau pasiekta daug, vis dar yra galimybių tobulinimui ir valstybės narės turi prisiimti didesnius įsipareigojimus, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir vienodas šio reglamento taikymas veiklos vykdytojams ES lygmeniu.
Tyrimu patvirtinta, kad ES standartų, suderinto požiūrio į kontrolę ir bendrų IT platformų, skirtų keitimuisi duomenimis, kūrimas yra svarbiausios priemonės norint užtikrinti vienodas sąlygas. Buvo pripažinta, kad Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) ir Europos Komisijos vaidmuo plėtojant ir stiprinant suderintą ir nuoseklų požiūrį kartu su suderinamomis ataskaitų teikimo, duomenų keitimosi ir žuvininkystės produktų atsekamumo sistemomis šiuo požiūriu buvo labai svarbus.
Žuvininkystės produktų atsekamumas valstybėse narėse kelia susirūpinimą. Nepaisant to, kad valstybėse narėse padaryta didelė pažanga, o po iškrovimo atliekama kontrolė padidino duomenų patikimumą ir kokybę, vis dar yra problemų, susijusių su kontrole, atliekama per pirmąjį pardavimą ir gabenimo metu. Pagrindinės problemos kyla dėl atsekamumo nebuvimo šiuose dviejuose gamybos grandinės etapuose, kai siuntos gali būti pateiktos rinkai neatlikus išankstinės jų kilmės kontrolės. Kontrolės institucijos mano, kad naudojant dabartinę svėrimo ir transporto kontrolės sistemą gali būti pateikiami neteisingi duomenys, o pagal svėrimą reglamentuojančias nuostatas kontrolė iš vėliavos valstybės dažnai perkeliama pakrantės valstybei. Patirtis parodė, kad transportavimo etapas yra ideali galimybė perduoti klaidingus duomenis apie sužvejotą žuvų kiekį. Be to, manoma, kad Kontrolės reglamente numatyta popieriniais dokumentais grįsta atsekamumo sistema nėra veiksminga. Todėl kai kurios valstybės narės savanoriškai kuria elektronines atsekamumo sistemas, bet dėl nacionaliniu lygmeniu naudojamų skirtingų metodų atsiranda trukdžių keistis duomenimis, atlikti kryžmines patikras ir patvirtinimus. Kita vertus, reikėtų pažymėti, kad kai kuriais atvejais problemos, susijusios su keitimusi duomenimis, priskiriamos nenorui dalytis duomenimis, įskaitant dalijimąsi tarp valstybių narių, Komisijos ir EŽKA.
Kai kuriais atvejais pateikti prašymai užtikrinti konfidencialumą taip pat gali būti didelė kliūtis siekiant įgyvendinti kitą susijusią politiką (pvz., bendradarbiavimą vykdant pakrančių apsaugos funkciją). Be to, tebėra neišspręstų su mokslo duomenų naudojimu kontrolės tikslais ir kontrolės duomenų naudojimu valdymo tikslais susijusių klausimų, kurie, norint veiksmingai siekti BŽP tikslų, turi būti sprendžiami. Išanalizavus aiškiai nustatyta, kad kai kurios Kontrolės reglamento nuostatos dėl duomenų ir informacijos rinkimo ir keitimosi jais yra nepakankamai aiškios.
Konkrečios taisyklės, taikomos trumpesniems nei 12 metrų ilgio laivams, laikomos ne visiškai tinkamomis: jei išimtis ir nukrypti leidžiančias nuostatas didesnių laivų operatoriai laiko kontrolės stoka ir kliudymu sudaryti vienodas sąlygas, tai kai kurių privalomų nuostatų nelankstumą smulkiosios žvejybos atstovai suvokia kaip nepagrįstą naštą, ypač sektoriuose, kurie labai nukentėjo nuo pastarojo meto ekonomikos krizės.
Laivų, kurių ilgis mažesnis nei 10 metrų ir kuriems šiuo metu netaikomas reikalavimas turėti laivo žurnalą, veiklos kontrolę valstybės narės įgyvendina netinkamai (pvz., kontrolę imant mėginius iškrovimo metu). Viduržemio jūroje, kur daugiau nei 80 % laivų yra nedideli, šis klausimas dabartinio Kontrolės reglamento nuostatomis nėra tinkamai sprendžiamas. Panašių, nors ir mažesnių, problemų yra ir kitų jūrų baseinuose.
Kontrolės nuostatų, susijusių su mėgėjų žvejyba, trūkumas taip pat trukdo sudaryti vienodas sąlygas, o piliečių ir daugumos atitinkamų suinteresuotųjų subjektų nuomone, tokios nuostatos yra reikalingos.
Daugelis suinteresuotųjų subjektų išreiškė susirūpinimą dėl įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrolės. Veiklos vykdytojai ypač susirūpinę dėl vienodų sąlygų ir nori apriboti bet kokią galimą papildomą naštą. Reikėtų pažymėti, kad nors Kontrolės reglamento tekstas su naująja BŽP buvo suderintas vadinamuoju „Omnibus“ reglamentu 14 , manoma, kad nuostatos, susijusios su įpareigojimo iškrauti laimikį vykdymo kontrole, nėra tinkamos, o naujų įpareigojimų (pvz., dėl sužvejotų mažesnių nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvų, skirtų ne tiesiogiai žmonėms vartoti, panaudojimo) vykdymo kontrolė turėtų būti tinkamesnė, kad būtų išvengta painiavos ir daugelio viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų abejonių.
Atlikus vertinimą taip pat nustatyta, kad Komisijos, EŽKA ir valstybių narių vaidmuo ir atsakomybė kai kurių užduočių atveju nėra aiškūs, todėl panaši veikla dubliuojasi.
Pramoninės veiklos vykdytojai ir žvejai pareiškė susirūpinimą dėl kai kurių techninių nuostatų, kurias pasirodė sunku įgyvendinti (pvz., dėl svėrimo praktikos, leistinų nuokrypių, transportavimo, išankstinio pranešimo, pardavimo pažymų perdavimo termino) nelankstumo.
Atitikties kultūra
Svarbus kontrolės politikos kertinis akmuo – visų subjektų, dalyvaujančių visoje su žvejyba susijusioje veikloje (žvejybos, perdirbimo, platinimo ir pardavimo), informuotumo apie BŽP taisyklių laikymosi svarbą didinimas. Iš vertinimo matyti, kad dabartinė sistema padėjo sukurti taisyklių laikymosi kultūrą tarp veiklos vykdytojų ir valstybėse narėse, o tai savo ruožtu lėmė geresnį BŽP įsipareigojimų vykdymą. Tačiau taip pat akivaizdu, kad vis dar reikia stiprinti bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi taikant visapusišką ir patikimą stebėsenos ir kontrolės sistemą ir didinti pramonės informuotumą apie išsaugojimo priemonių svarbą.
Specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos ir jungtinės veiklos planai, įgyvendinti koordinuojant EŽKA, yra veiksmingos priemonės; buvo nustatyta, kad tai taip pat puikus instrumentas gerinant valstybių narių bendradarbiavimą ir informacijos mainus. EŽKA vykdoma viešinimo veikla ir mokymai taip pat buvo labai naudingi aiškinant naujas taikomas taisykles ir gerinant veiklos vykdytojų informuotumą išsaugojimo klausimais.
Iš vertinimo matyti, kad reikalavimų laikymasis labai priklauso nuo teisingo ir vienodo kontrolės taisyklių taikymo visokeriopai žvejybai ir visose valstybėse narėse, įskaitant trečiųjų šalių laivų žvejybą ES vandenyse, ir nuo tolesnio griežto ir nuoseklaus nustatytų pažeidimų nagrinėjimo. Veiksmingas sankcijų sistemos įgyvendinimas, įskaitant už sunkius pažeidimus taikomą taškų sistemą, yra pripažintos efektyvios priemonės, leidžiančios užtikrinti vienodas sąlygas visiems žvejams. Tačiau nors Kontrolės reglamentu numatyta, kas laikoma tinkama ir su Sutartimi suderinama teisine sistema, nacionalinės sistemos ir jų taikymas valstybėse narėse labai skiriasi. Dabartinę taškų už sunkius pažeidimus sistemą valstybės narės taiko naudodamos nevienodus kriterijus 15 . Sudarant vienodas sąlygas žvejams ir taip įgyjant jų pasitikėjimą ir taisyklių laikymąsi, valstybių narių bendradarbiavimas yra būtinas. Be to, nuoseklus ir vienodas tinkamų sankcijų už pažeidimus taikymas yra itin svarbus, kad būtų užtikrintas jų atgrasomasis poveikis; taip pat taip prisidedama prie ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymo.
Komisijos priemonės, naudojamos užtikrinant Bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimą valstybėse narėse
Naująsias Kontrolės reglamente numatytas BŽP įgyvendinimui valstybėse narėse užtikrinti skirtas priemones suinteresuotieji subjektai apskritai priėmė palankiai. Dėl didesnių Europos Komisijai suteiktų įgaliojimų tikrinti valstybių narių kontrolės veiklą, atlikti auditus ir atlikti savarankiškus patikrinimus taip pat pagerėjo valstybių narių požiūris į BŽP taisyklių laikymąsi.
Komisijos kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis parengti veiksmų planai, skirti nustatytiems tų valstybių kontrolės sistemų sisteminiams trūkumams šalinti, pasirodė esantys veiksmingos bendradarbiavimo priemonės.
Administracinės naštos supaprastinimas ir mažinimas
Kontrolės reglamentu buvo supaprastinta ir racionalizuota ankstesnė kontrolės reguliavimo sistema, supaprastinti ryšiai tarp subjektų ir sumažinta administracinė našta.
Vis dėlto Kontrolės reglamentas išlieka sudėtingas ir tam tikras jo nuostatas būtina teisiškai išaiškinti. Be to, kadangi kurie įsipareigojimai valstybėse narėse gali būti interpretuojami ir taikomi labai skirtingai, Komisijos dažnai prašoma pateikti gaires, kad būtų išvengta įvairių interpretacijų.
Šiuolaikinių technologijų naudojimas ir elektroninių žuvininkystės informacinių sistemų kūrimas bei dalijimasis duomenimis ilgainiui turėjo sumažinti administracinę naštą. Iki galo to pasiekti nepavyko, nes tokių sistemų sukūrimas užtruko, o kai kuriais atvejais elektroninės platformos dar tik kuriamos. Vis dėlto, palyginti su ankstesne kontrolės sistema, įvertinta, kad grynoji administracinė našta veiklos vykdytojams sumažėjo 28 procentais. Pripažįstama, kad daugiausia naudos gavo ir gaus ir sąnaudų mažinimą pajuto ir pajus valdžios institucijos, bet iš turimos informacijos nebuvo galima to tiksliai apskaičiuoti 16 .
Iš tyrimo matyti, kad Kontrolės reglamentas turi potencialo toliau mažinti administracinę naštą, pavyzdžiui, skatinant informacinių technologijų priemonių naudojimą.
4.Išvados
Kontrolės reglamentas yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi BŽP taisyklių. Ši teisinė priemonė yra laikoma viena iš pagrindinių priemonių siekiant BŽP tikslų; ja užtikrinama, kad būtų laikomasi išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Jo principai ir nuostatos padeda spręsti problemas, dėl kurių anksčiau būdavo pernelyg peržvejojami ištekliai ir prastai laikomasi taisyklių.
Apskritai valstybės narės įgyvendino pagrindines Kontrolės reglamento nuostatas ir nėra jokių abejonių, kad, praėjus šešeriems metams, ši teisinė sistema yra gerai įsisavinta atitinkamų suinteresuotųjų subjektų. Tačiau dėl taisyklių sudėtingumo ir prisitaikyti prie jų reikalingo laiko tam tikrų nuostatų įgyvendinimas kai kuriais atvejais vėluoja.
Vertinime buvo patvirtinta, kad nors nėra ginčijama, kad Kontrolės reglamentas padėjo pagerinti žuvininkystės kontrolės sistemą ir padidinti BŽP laikymąsi, dabartinė teisinė sistema nevisiškai atitinka paskirtį. Suinteresuotieji subjektai primygtinai ragina kontrolės sistemą geriau pritaikyti prie naujos BŽP, visų pirma sprendžiant įpareigojimo iškrauti laimikį klausimą, didinti sąveiką su kitomis politikos sritimis, visų pirma aplinkos ir rinkos.
Be to, tam tikros nepakankamai aiškios nuostatos buvo vienas iš veiksnių, dėl kurio valstybių narių lygmeniu kartais būdavo pasirenkami skirtingi įgyvendinimo metodai, o tai trukdė sudaryti vienodas sąlygas veiklos vykdytojams ir mažindavo jų pasitikėjimą sistema. Taip pat esamos teisinės tvarkos veiksmingumui ir efektyvumui kliudė tam tikros pasenusios nuostatos, nepakankamas lankstumas ir kartais neveiksmingas įgyvendinimas valstybėse narėse. Šiuo požiūriu ypatingą dėmesį reikia skirti sankcijoms ir taškų sistemai, pažeidimų nagrinėjimui, duomenų mainams ir dalijimuisi jais, atsekamumui, stebėsenai ir sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų teikimo priemonėms laivų, kurių ilgis trumpesnis nei 12 metrų, atveju.
5.Tolesni veiksmai
Iš valstybių narių ir kitų suinteresuotųjų subjektų įnašų į šią ataskaitą išryškėja keli pagrindiniai uždaviniai, kuriuos ES ir valstybės narės turi spręsti, kad būtų užtikrinta nuosekli, veiksminga ir efektyvi žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių kontrolės sistema bei BŽP taisyklių laikymasis. Jie apima ir bendro Kontrolės reglamento veiksmingumo didinimą, siekiant užtikrinti tausią žuvininkystę, tuo pat metu gerinant sąveiką su kitomis politikos sritimis.
Komisija vertinimo rezultatus pateiks valstybėms narėms ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams diskusijai, kad būtų galima rasti veiksmingus sprendimus.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008, pasiūlymas SWD/2015/636 final - 2015/0289 (COD).
Valstybės narės taiko taškų, skiriamų už sunkius pažeidimus, nurodytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte, sistemą, pagal kurią žvejybos licencijos turėtojui už bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą skiriamas atitinkamas taškų skaičius.
Pažeidimo sunkumą nustato valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus – žalos pobūdį, jos vertę, pažeidėjo ekonominę padėtį ir pažeidimo apimtį arba pasikartojimą.
