EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 23

COM(2017) 134 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija

{SWD(2017) 112 final}
{SWD(2017) 113 final}

1.Įvadas

Vienas iš Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio nustatytų dešimties Komisijos prioritetų 1 yra bendrosios skaitmeninės rinkos kliūčių šalinimas Europoje. Labai svarbų – reguliuotojo, paslaugų teikėjo ir darbdavio – vaidmenį bendrojoje skaitmeninėje rinkoje atlieka viešasis sektorius. Darbo vietos šiame sektoriuje sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų darbo vietų, o vykdant viešuosius pirkimus jame sukuriama apie penktadalis ES BVP.

Siekdamos sutaupyti laiko, sumažinti išlaidas, padidinti skaidrumą ir pagerinti tiek duomenų kokybę, tiek viešųjų paslaugų teikimą, valstybės narės skaitmenina savo viešojo administravimo institucijų veiklą. Tačiau 2016 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas e. valdžios srityje 2 rodo, kad skaitmeninės viešosios paslaugos Europos Sąjungoje tebėra siekiamybė. Tarpvalstybinių paslaugų srityje padėtis Sąjungoje dar sudėtingesnė, nes vis dar esama naudojimosi tarpvalstybinėmis paslaugomis kliūčių 3 .

Daug galimybių toliau gerinti viešąsias paslaugas teikia visuotinis integravimas ir automatizavimas, geresnis naudojimasis patikimais informacijos šaltiniais ir atviras viešųjų duomenų skelbimas kartu užtikrinant, kad piliečių ir įmonių duomenų įrašai būtų tvarkomi pagal duomenų apsaugos taisykles, taip siekiant didinti pasitikėjimą. Nacionalinės viešosios paslaugos turėtų būti susietos tarpusavyje ir, peržengiant valstybių sienas, sujungtos su panašiomis ES teikiamomis paslaugomis, taip padedant plėtoti bendrąją skaitmeninę rinką. Kad pavyktų tai pasiekti, turėtų būti laikomasi suderinto požiūrio visais lygmenimis: rengiant teisės aktus, viešojo administravimo institucijoms organizuojant savo veiklos procesus, valdant informaciją ir kuriant IT sistemas, skirtas viešosioms paslaugoms teikti. Priešingu atveju dabartinis skaitmeninis susiskaidymas didės, ir tai gali trukdyti siūlyti susietas viešąsias paslaugas visoje ES.

Siekiant sudaryti sąlygas skaitmeninėms permainoms, labai svarbus veiksnys yra sąveikumas. Jis suteikia administraciniams subjektams galimybę tarpusavyje ir su piliečiais bei įmonėmis keistis reikšminga informacija visoms šalims suprantamais būdais. Užtikrinant sąveikumą sprendžiami visų lygmenų, turinčių įtakos skaitmeninių viešųjų paslaugų teikimui ES, klausimai, be kita ko:

teisiniai klausimai, pavyzdžiui, užtikrinant, kad teisės aktais nebūtų sudaryta nepagrįstų kliūčių pakartotinai naudoti duomenis įvairiose politikos srityse;

organizaciniai klausimai, pavyzdžiui, reikalaujant sudaryti oficialius susitarimus dėl organizacijų sąveikai taikytinų sąlygų;

su duomenimis ir (arba) semantika susiję klausimai, pavyzdžiui, užtikrinant, kad būtų naudojami bendri duomenų, kuriais keičiamasi, aprašai;

techniniai uždaviniai, pavyzdžiui, sukuriant informacinių sistemų aplinką, sudarančią sąlygas tekėti nenutrūkstamam bitų ir baitų srautui.

Komisija dar 1999 m. nustatė, kad būtina užtikrinti viešojo administravimo institucijų sąveikumą 4 , ir nuo tada remia sąveikumo sprendimų kūrimo, skatinimo juos naudoti ir jų naudojimo Europos Sąjungoje programas. 2010 m. ji priėmė komunikatą „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“ 5 , kurio prieduose pateikta Europos sąveikumo strategija 6 ir nustatyta Europos sąveikumo sistema 7 . Nuo tada Europos sąveikumo sistema naudojama kaip orientyras visoje Sąjungoje ir už jos ribų – ja remiantis buvo nustatyta dauguma nacionalinių sąveikumo sistemų ir strategijų. Tęsiant šį sėkmingą darbą, dabar laikas atnaujinti ir išplėsti dabartinę Europos sąveikumo sistemą, kad į ją būtų įtraukti nauji ar persvarstyti sąveikumo reikalavimai, nustatyti atsižvelgiant į įvairių sričių Sąjungos politiką bei programas ir į viešojo administravimo institucijų poreikius, ir kad būtų atsižvelgta į technologinius pokyčius ir tendencijas.

Šiomis aplinkybėmis primenama, kad 2015 m. gegužės 6 d. komunikate dėl Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos 8 pripažįstama, kad sąveikumas yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti „veiksmingesnes jungtis per sienas, tarp bendruomenių ir tarp viešųjų paslaugų ir valdžios institucijų“, ir raginama persvarstyti ir išplėsti esamą Europos sąveikumo sistemą.

2.Dabartinė padėtis ir tolesni veiksmai sąveikumo srityje

Pagrindinės priemonės, kuriomis įgyvendinama dabartinė Europos sąveikumo strategija ir dabartinė Europos sąveikumo sistema, yra Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) programa (2010–2015 m.) 9 ir ją pakeitusi ISA² programa (2016–2020 m.) 10 . Pagal jas vykdomi įvairūs veiksmai, kuriais siekiama gerinti Europos viešojo administravimo institucijų skaitmeninį bendradarbiavimą.

Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centro (NIFO), kurį, įgyvendindama ISA programą, įsteigė Komisija siekdama vertinti Sąjungoje daromą sąveikumo užtikrinimo pažangą ir stebėti esamą padėtį šioje srityje, duomenimis, nacionalinių saveikumo sistemų ir Europos sąveikumo sistemos suderinimo lygis 2014 m. siekė vidutiniškai 72 proc. 11 Tačiau nacionalinių sąveikumo sistemų įgyvendinimo vykdant konkrečius nacionalinius projektus lygis 2015 m. buvo 45 proc. – tai rodo, kad vis dar esama su dabartinių rekomendacijų praktiniu įgyvendinimu susijusių sunkumų.

Viešojo administravimo institucijoms reikia konkretesnių gairių dėl to, kaip gerinti savo sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą, megzti organizacijų tarpusavio ryšius, racionalizuoti procesus, padedančius teikti integruotas skaitmenines paslaugas, ir užtikrinti, kad esami ir nauji teisės aktai nesudarytų kliūčių sąveikumo užtikrinimo veiksmams. Šios gairės pateikiamos į Europos sąveikumo sistemą įtrauktose atnaujintose rekomendacijose dėl sąveikumo, išdėstytose šio komunikato 2 priede.

Šios rekomendacijos turėtų padėti viešojo administravimo institucijoms:

gerinti nacionalinį sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą;

taikyti bendrus veiklos modelius siekiant sukurti geresnes skaitmenines viešąsias paslaugas ir atsižvelgti į kitų ES valstybių narių piliečių ir įmonių poreikius;

tvarkyti turimus duomenis naudojant bendrus semantikos ir sintaksės formatus, kad būtų lengviau juos skelbti portaluose, juos apibendrinti, jais keistis ir juos pakartotinai naudoti.

Rekomendacijos dėl sąveikumo atnaujinamos siekiant atsižvelgti į ES politiką, pavyzdžiui, į persvarstytą Direktyvą dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo 12 , INSPIRE direktyvą 13 ir eIDAS reglamentą 14 .

Atsižvelgta ir į naujas ES iniciatyvas, tokias kaip Europos debesijos iniciatyva 15 ir 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas 16 , taip pat į numatomas iniciatyvas, kaip antai Bendrųjų skaitmeninių vartų iniciatyvą 17 , – atnaujintos rekomendacijos dėl sąveikumo turėtų padėti jas įgyvendinti.

Kad reikia persvarstyti Europos sąveikumo sistemą, buvo patvirtinta ir per konsultacijas 18 su visais suinteresuotaisiais subjektais, būtent valstybių narių viešojo administravimo institucijomis, piliečiais, įmonėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai Sąjungos institucijomis ir įstaigomis.

3.Naujos Europos sąveikumo sistemos poreikis

Siekdama spręsti nustatytus su sąveikumu susijusius uždavinius, Komisija šiame komunikate pristato naują Europos sąveikumo sistemą ir jos įgyvendinimo strategiją.

Naujojoje Europos sąveikumo sistemoje daugiau dėmesio skiriama patarimams, kaip praktiškai taikyti sąveikumo principus ir modelius, ir atsižvelgiama į kylančius su politika susijusius ir technologinius poreikius. Rekomendacijų skaičius padidėjo nuo 25 iki 47. Rekomendacijos sukonkretintos, kad būtų lengviau jas įgyvendinti. Daugiau dėmesio skiriama atvirumo ir informacijos valdymo, duomenų perkeliamumo, sąveikumo valdymo ir integruoto paslaugų teikimo klausimams 19 .

Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimas grindžiamas šia vizija: „Viešojo administravimo institucijos turėtų nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis teikti įmonėms ir piliečiams sąveikias pagrindines į paslaugų gavėją orientuotas skaitmenines viešąsias paslaugas, taip remdamos laisvą prekių, asmenų, paslaugų ir duomenų judėjimą visoje Sąjungoje.“ Šiai vizijai pritarė dauguma 20 konsultacijose dalyvavusių valstybėms narėms atstovaujančių ISA ir ISA² komitetų narių, viešojo administravimo institucijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų.

Prie šio komunikato pridedamas į penkias strategines prioritetines sritis suskirstytas sąveikumo užtikrinimo veiksmų planas (pateikiamas 1 priede). Jis pagrįstas sąveikumo užtikrinimo prioritetais, kurie turėtų padėti įgyvendinti Europos sąveikumo sistemą 2016–2020 m.

Įgyvendinant Europos sąveikumo sistemą turėtų būti vadovaujamasi sąveikumo užtikrinimo veiksmų planu. Be to, valstybės narės turėtų papildyti ES lygmens veiksmus (nustatytus sąveikumo užtikrinimo veiksmų plane) nacionaliniais veiksmais, taip užtikrindamos nuoseklumą, būtiną siekiant sėkmingai taikyti sąveikumo principą Sąjungos viešajame sektoriuje. Sąveikumo užtikrinimo veiksmų planu siekiama spręsti klausimus, susijusius su patikimų mechanizmų, skirtų sąveikumui nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis valdyti, nustatymu, organizacijų bendradarbiavimu, suinteresuotųjų subjektų įtraukimu ir informuotumo apie sąveikumo teikiamą naudą didinimu. Jame taip pat numatyta kurti, tobulinti ir skatinti naudoti svarbiausius sąlygas sąveikumui sudarančius sprendimus ir pagalbines priemones, kartu atsižvelgiant į galutinių paslaugų gavėjų poreikius ir prioritetus.

4.Prioritetinės sritys

4.1.Sąveikumo iniciatyvų valdymo, koordinavimo ir dalijimosi jomis užtikrinimas

Siekiant užtikrinti viešojo administravimo institucijų sąveikumą, būtina tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek visoje Sąjungoje sukurti valdymo ir koordinavimo organus ir nustatyti sąveikumo sprendimų planavimo, diegimo ir naudojimo procesus.

Šiame kontekste pagrindinis Komisijos ir valstybių narių vaidmuo yra dvejopas:

I.nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdyti ir koordinuoti visas sąveikumo iniciatyvas 21 ir jomis dalytis siekiant užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos laikytųsi Europos sąveikumo sistemoje nustatytų principų ir pateiktų rekomendacijų 22 ;

II.skatinti geresnį visų lygmenų Sąjungos viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimą ir spręsti likusias organizacinės ir skaitmeninės izoliacijos problemas.

Europos sąveikumo sistemą turėtų įgyvendinti Komisija ir valstybės narės. Komisija stebės Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimą pagal ISA² programą 23 .

ISA² programa atliks labai svarbų vaidmenį kuriant, nustatant, brandinant, naudojant, pakartotinai naudojant, tobulinant ir skatinant naudoti sąveikumo sprendimus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos bendradarbiauti viešojo administravimo institucijoms. Remdamasi ISA² programa, Komisija užtikrins tinkamą sąveikumo valdymą, klasifikuos ir skatins naudoti sąveikumo sprendimus ir koordinuos įvairias ES sąveikumo iniciatyvas 24 .

4.2.Organizacinio sąveikumo sprendimų kūrimas

Įmonės ir piliečiai turėtų turėti galimybę naudotis sąveikiomis viešosiomis paslaugomis, pagrįstomis geresne veiklos procesų integracija ir Sąjungos viešojo administravimo institucijų keitimusi informacija.

Šiame kontekste organizacinis sąveikumas reiškia skirtingų organizacijų veiklos procesų integravimą arba suderinimą ir Europos viešųjų paslaugų teikėjų ir šių paslaugų gavėjų ryšių formalizavimą.

4.3.Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas ir informuotumo apie sąveikumą didinimas

Kiekviena sąveikumo iniciatyva turėtų būti pagrįsta konkrečiais ekonominiais argumentais, rodančiais, kad investuoti į sąveikumą verta ir kad paslaugų gavėjų poreikiai geriau patenkinami, kai užtikrinami informacinių sistemų tarpusavio ryšiai.

Atsižvelgdamos į tai, viešojo administravimo institucijos turėtų:

I.įvertinti ir informuoti apie pagrindinę naudą, kuri galėtų būti gaunama taikant Europos sąveikumo sistemoje nustatytus principus ir pateiktas rekomendacijas;

II.skatinti taikyti Europos sąveikumo sistemą ir joje siūlomus sprendimus.

Įmonės ir piliečiai, kaip galutiniai paslaugų gavėjai, taip pat turėtų būti įtraukti į Europos viešųjų paslaugų kūrimo, analizės, vertinimo ir plėtojimo procesą. Šiuo tikslu sąveikumo užtikrinimo veiksmų plane yra nustatyti konkretūs paslaugų gavėjų įtraukimo veiksmai, kuriais siekiama dalyvavimo ir bendradarbiavimo principais pagrįstu būdu surinkti įmonių ir piliečių (įskaitant neįgaliuosius) nuomones ir informaciją apie jų poreikius. Komisija ir valstybės narės turėtų kuo labiau tinkama linkme kreipti paslaugų gavėjų poreikiais grindžiamų viešųjų paslaugų kūrimo ir plėtojimo procesą.

4.4.Svarbiausių sąlygas sąveikumui sudarančių sprendimų kūrimas, išlaikymas ir skatinimas juos naudoti

Šiuo metu viešojo administravimo institucijos, taikydamos skirtingus duomenų tvarkymo metodus, tvarko didžiulius kiekius skirtingų formatų duomenų, saugo daug jų kopijų daugybėje skirtingų saugyklų ir dažnai skelbia juos įvairiuose Europos portaluose nederindamos jų turinio ir pateikimo būdo. Tai paaiškina, kodėl jau turimą informaciją apie piliečius ir įmones jos pakartotinai panaudoja tik 48 proc. atvejų 25 . Dėl šios priežasties teikti viešąsias paslaugas piliečiams ir įmonėms dažnai yra sudėtinga ir atima daug laiko. Be to, dėl to gali kilti su duomenų apsauga susijusių pasitikėjimo klausimų.

Siekdamos pagerinti skaitmeniniu būdu galutiniams paslaugų gavėjams teikiamų Europos viešųjų paslaugų kokybę, Komisija ir valstybės narės turėtų nustatyti, kurti, tobulinti, pradėti taikyti, išlaikyti ir skatinti naudoti svarbiausius sąlygas sąveikumui sudarančius sprendimus 26 , kartu užtikrindamos duomenų, kuriais keičiamasi, saugumą.

4.5.Pagalbinių sąveikumo užtikrinimo priemonių kūrimas, išlaikymas ir skatinimas jas naudoti

Kuriant, diegiant ir naudojant sąveikumo sprendimus, valstybėms narėms reikalingos pagalbinės praktinės priemonės, t. y. įrankiai, sistemos, gairės ir specifikacijos, būtinos siekiant užtikrinti sąveikumą nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis. Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti pakartotinai naudoti esamas ir toliau kurti naujas priemones, visų pirma:

nustatyti Europos bazinę sąveikumo architektūrą ir sudaryti Europos sąveikumo objektų katalogą 27 ;

nustatyti Sąjungos teisės aktų poveikio informacinėms ir ryšių technologijoms vertinimo 28 ir teisės aktų spragų, trukdančių užtikrinti sąveikumą, nustatymo 29 būdus;

taikyti dalijimosi IT sprendimais ir jų pakartotinio naudojimo sistemą, sukurtą pagal ISA² programą siekiant, kad viešojo administravimo institucijos aktyviau ir veiksmingiau dalytųsi IT sprendimais (įskaitant atvirojo kodo sprendimus), kartu juos kurtų ir pakartotinai naudotų.

5.Finansinės priemonės

Komisija, visų pirma pagal ISA² programą, rems, skatins ir stebės sąveikumo užtikrinimo veiksmų plano ir visos Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimą.

Planuojami veiksmai gali būti visiškai arba iš dalies finansuojami ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui:

pagal programą „Horizontas 2020“ 30 gali būti remiami su inovacijomis viešajame sektoriuje susiję veiksmai 31 ;

pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę 32 gali būti remiamas tarpvalstybinių brandžių pagrindinių skaitmeninių paslaugų, kaip antai elektroninės atpažinties, viešųjų pirkimų ir sąveikių sveikatos priežiūros paslaugų, diegimas ir naudojimasis šiomis paslaugomis;

Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis 33 gali būti remiami veiksmai, susiję su skaitmeniniu augimu plėtojant IRT produktus ir paslaugas 34 ir su viešojo administravimo institucijų institucinių gebėjimų stiprinimu ir efektyvumo didinimu 35 ;

pagal struktūrinių reformų rėmimo programą 36 viešojo administravimo institucijoms gali būti teikiama parama, skirta Europos sąveikumo sistemos nacionaliniam aspektui įgyvendinti.

Sąveikumo užtikrinimo veiksmų plano arba Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimas gali būti remiamas pagal kitas priemones, vykdant tikslinius veiksmus konkrečiose politikos srityse.

6.Stebėsena ir ataskaitų teikimas

Europos sąveikumo sistemos ir ypač sąveikumo užtikrinimo veiksmų plano įgyvendinimas įmanomas, tik jei tai bus bendra Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Remdamasi ISA² programa, Komisija turėtų valdyti ir koordinuoti įgyvendinimą ir stebėseną.

Komisija sukurs integruotą Europos sąveikumo sistemos ir sąveikumo užtikrinimo veiksmų plano įgyvendinimo stebėsenos, vertinimo ir ataskaitų apie daromą pažangą teikimo sistemą. Ši veikla bus ISA² programoje numatyto sąveikumo stebėjimo centro darbo dalis ir bus vykdoma naudojant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir išmatuojamus tikslinius rodiklius.

Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimą Komisija įvertins iki 2019 m. pabaigos. Remdamasi vertinimo rezultatais ir laikydamasi geresnio reglamentavimo principų, Komisija gali įvertinti, ar konkrečias Europos sąveikumo sistemoje pateiktas rekomendacijas reikėtų įtraukti į privalomą priemonę.

7.Išvada

Dauguma suinteresuotųjų subjektų pritaria tam, kad dabartinę Europos sąveikumo sistemą reikia atnaujinti. Jei nebus imtasi veiksmų, valstybės narės, stengdamosi greitai spręsti dabartinius uždavinius, gali nuspręsti laikytis individualių ir skirtingų požiūrių į sąveikumą. Tokiu atveju būtų įdiegti nesuderinami sprendimai, o tai gali padidinti skaitmeninį susiskaidymą visoje ES ir trukdyti sukurti bendrąją skaitmeninę rinką.

Naujoji Europos sąveikumo sistema buvo nustatyta glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis po plataus masto konsultacijų su visais kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Kad ji būtų sėkmingai įgyvendinta, bus būtinas aktyvus visų subjektų, ypač viešojo administravimo institucijų, dalyvavimas. Planuojamais veiksmais bus užtikrinta galimybė įgyvendinti galutinį Europos sąveikumo sistemos tikslą – Europos Sąjungoje teikti sąveikias į paslaugų gavėją orientuotas viešąsias paslaugas.

(1)

Politinės gairės būsimai Europos Komisijai „Nauja pradžia Europai. Mano darbotvarkė: darbo vietų kūrimas, augimas, teisingumas ir demokratiniai pokyčiai“, 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento plenarinio posėdžio Strasbūre įžanginė kalba.

(2)

E. valdžios rodiklis yra 55,4 proc. ir labai skiriasi pirmą ir paskutinę vietą užimančiose valstybėse narėse.

(3)

Kaip nurodyta dėl kontaktinių centrų 2014 m. Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ataskaitoje.

(4)

1999 m. Komisija pradėjo sąveikumo klausimui skirtą iniciatyvą (1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1719/1999/EB dėl transeuropinių tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus, skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų (IDA)).

(5)

 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“, COM(2010) 744 final, Briuselis.

(6)

 Komunikato COM(2010) 744 final 1 priedas.

(7)

 Komunikato COM(2010) 744 final 2 priedas.

(8)

  2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, COM(2015) 192 final, Briuselis.

(9)

2009 m. rugsėjo mėn. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA).

(10)

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA2), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė.

(11)

2014 m. ataskaita „Dabartinė padėtis sąveikumo srityje Europoje“.

(12)

Direktyva 2003/98/EB, persvarstyta Direktyva 2013/37/ES.

(13)

2007 m. kovo mėn. Direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE).

(14)

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB.

(15)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“, COM/2016/0178 final.

(16)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“, COM/2016/0179 final.

(17)

Bendrosios skaitmeninės rinkos iniciatyva pagal e. valdžios veiksmų planą.

(18)

Iš dokumento SWD(2017) 113, kuriame pateikiama konsultacijų veiklos apibendrinamoji ataskaita, matyti, kad valstybės narės ir ES institucijos nurodė, kad nustatant naują Europos sąveikumo sistemą turi būti: i) atsižvelgta į naujas technologines tendencijas (73 proc.), ii) pateiktos praktinės ir tikslingesnės sąveikumo reikalavimų įgyvendinimo gairės (73 proc.) ir iii) prisiderinta prie pokyčių ES strategijų srityje, visų pirma prie bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos (65 proc.).

(19)

Dokumente SWD(2017) 112 „Europos sąveikumo sistemos persvarstymas. Analizė“ pateikiama išsamesnė informacija apie rekomendacijų skaičiaus padidėjimą ir atnaujinimų pridėtinę vertę.

(20)

Iš dokumento SWD(2017) 113, kuriame pateikiama konsultacijų veiklos apibendrinamoji ataskaita, matyti, kad šiai vizijai pritarė 87 proc. respondentų.

(21)

Sąveikumo iniciatyvomis turėtų būti laikomi veiksmai ir sprendimai (t. y. sistemos, paslaugos ir priemonės), padedantys gerinti Europos viešojo administravimo institucijų sąveiką visais lygmenimis, įskaitant organizacijų keitimąsi informacija ir žiniomis. Šios iniciatyvos turėtų apimti visus sąveikumo lygmenis: teisinį, organizacinį, semantinį ir techninį.

(22)

Pagal proporcingumo principą ES veiksmais neviršijama to, kas būtina sutartiems politikos tikslams pasiekti. Tai reiškia, kad ES rinksis sprendimus, kuriais valstybėms narėms paliekama kuo daugiau laisvės.

(23)

Sprendimo (ES) 2015/2240 dėl ISA² 1 straipsnio 2 dalis.

(24)

Sprendimo (ES) 2015/2240 dėl ISA² 1 ir 3 straipsniai.

(25)

Kaip nurodyta Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos (COM(2015) 192 final) 4.3.2 skirsnyje „E. valdžia“.

(26)

Kaip nurodyta teisinio sprendimo dėl ISA2 2 straipsnio 14 punkte, svarbiausi sąlygas sąveikumui sudarantys sprendimai yra sąveikumo sprendimai (pavyzdžiui, paslaugos ir priemonės, standartai ir specifikacijos), būtini tam, kad būtų galima veiksmingai ir efektyviai teikti viešąsias paslaugas bendradarbiaujant administravimo institucijoms.

(27)

Sprendimo (ES) 2015/2240 dėl ISA² 3 straipsnio f punktas.

(28)

Sprendimo (ES) 2015/2240 dėl ISA² 3 straipsnio c punktas.

(29)

Sprendimo (ES) 2015/2240 dėl ISA² 3 straipsnio d punktas.

(30)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas sprendimas Nr. 1982/2006/EB [Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 347, p. 104], Briuselis, 2013 m. gruodžio 20 d.

(31)

Programoje „Horizontas 2020“ nustatytas 6 visuomenės uždavinys „Europa besikeičiančiame pasaulyje. Įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė“.

(32)

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 283/2014 dėl gairių dėl transeuropinių tinklų telekomunikacijų infrastruktūros srityje, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB.

(33)

  http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/legislation/guidance/ .

(34)

ESI fondų 2 teminis tikslas.

(35)

ESI fondų 11 teminis tikslas.

(36)

  http://ec.europa.eu/about/srss/index_en.htm .

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 23

COM(2017) 134 final

PRIEDAS

prie
KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija

Sąveikumo užtikrinimo veiksmų planas

{SWD(2017) 112 final}
{SWD(2017) 113 final}

Sąveikumo užtikrinimo veiksmų planas

Sąveikumo užtikrinimo veiksmų planu siekiama šalinti esamų sąveikumo problemų priežastis 1 . Šis planas yra orientacinis. Jis gali būti atnaujinamas – į jį gali būti įtraukiama daugiau veiksmų, o kai kurie veiksmai gali būti iš jo išbraukiami. Europos Komisija gali bet kuriuo metu pasiūlyti pakeisti veiksmų planą, nurodydama pagrįstas priežastis, t. y. faktus, nustatytus vykdant sąveikumo užtikrinimo veiksmų stebėseną. Sprendimus dėl sąrašo atnaujinimų, pasikonsultavusi su ISA² komitetu arba atitinkamais atvejais su iniciatyvų, kuriomis remiamas sąveikumo užtikrinimo veiksmų plano įgyvendinimas, valdymo organais, priima Komisija.

(1)

Sąveikumo problemų priežastys nurodomos pagrindiniame komunikato tekste. Nustatytos prioritetinės sritys nėra vienareikšmiškai susietos su konkrečiomis pagrindinėmis priežastimis, tačiau jas visas siekiama šalinti vienu ar keliais siūlomais veiksmais.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2017 03 23

COM(2017) 134 final

PRIEDAS

prie
KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI,
EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI
IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija

{SWD(2017) 112 final}
{SWD(2017) 113 final}

Turinys

1    Įvadas    

1.1    Apibrėžtys    

1.2    Europos sąveikumo sistemos paskirtis ir teisinė sistema    

1.3    Europos sąveikumo sistemos taikymo sritis, auditorija ir naudojimas    

2    Pagrindiniai Europos viešųjų paslaugų teikimo principai    

2.1    Įvadas    

2.2    1 pagrindinis principas. Subsidiarumas ir proporcingumas    

2.3    2 pagrindinis principas. Atvirumas    

2.4    3 pagrindinis principas. Skaidrumas    

2.5    4 pagrindinis principas. Galimybė naudoti pakartotinai    

2.6    5 pagrindinis principas. Technologinis neutralumas ir duomenų perkeliamumas    

2.7    6 pagrindinis principas. Didžiausias dėmesys naudotojui    

2.8    7 pagrindinis principas. Įtrauktis ir prieinamumas    

2.9    8 pagrindinis principas. Saugumas ir privatumas    

2.10    9 pagrindinis principas. Daugiakalbystė    

2.11    10 pagrindinis principas. Administracinių procedūrų paprastinimas    

2.12    11 pagrindinis principas. Informacijos saugojimas    

2.13    12 pagrindinis principas. Veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas    

3    Sąveikumo lygmenys    

3.1    Sąveikumo valdymas    

3.2    Integruotų viešųjų paslaugų valdymas    

3.3    Teisinis sąveikumas    

3.4    Organizacinis sąveikumas    

3.5    Semantinis sąveikumas    

3.6    Techninis sąveikumas    

4    Integruotų viešųjų paslaugų teikimo koncepcinis modelis    

4.1    Įvadas    

4.2    Modelio apžvalga    

4.3    Pagrindinės sudedamosios dalys    

5    Išvada    

6    Priedas    

6.1    Santrumpos    

Schemų lentelė

1 schema. Europos sąveikumo sistemos, nacionalinių sąveikumo sistemų ir konkrečių sričių sąveikumo sistemų tarpusavio ryšiai    

2 schema. Sąveikumo principai    

3 schema. Sąveikumo modelis    

4 schema. Integruotų viešųjų paslaugų koncepcinis modelis    

5 schema. Europos sąveikumo sistemos koncepcinio modelio elementų tarpusavio ryšiai    

1Įvadas

Kaip nustatyta Europos Sąjungos (ES) sutartyse, ES vidaus rinkoje garantuojamos keturios laisvės – laisvas prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimas tarp 28 valstybių narių. Šios laisvės užtikrinamos įgyvendinant bendrą politiką, paremtą tarpusavyje susietais sąveikiais tinklais ir sistemomis. Asmenys gali laisvai dirbti ir keisti gyvenamąją vietą, o įmonės gali laisvai prekiauti ir vykdyti veiklą visose ES valstybėse narėse. Tai darant jiems neišvengiamai tenka elektroninėmis priemonėmis bendrauti su valstybių narių viešojo administravimo institucijomis.

Siekdamos užtikrinti, kad šis bendravimas būtų efektyvus, veiksmingas ir kokybiškas ir kad jis vyktų laiku, taip pat padėti mažinti biurokratinę naštą ir susijusias sąnaudas bei pastangas, valstybės narės modernizuoja savo viešojo administravimo institucijas, diegdamos skaitmenines viešąsias paslaugas. Tačiau tai darydamos jos rizikuoja sukurti izoliuotas skaitmenines aplinkas, taigi ir elektronines kliūtis, kurios viešojo administravimo institucijoms gali trukdyti tarpusavyje susisiekti, o piliečiams ir įmonėms – atpažinti kitose šalyse teikiamas skaitmenines viešąsias paslaugas ir jomis naudotis. Todėl viešojo sektoriaus skaitmeninimo pastangos turėtų būti tinkamai koordinuojamos Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų išvengta skaitmeninio paslaugų ir duomenų susiskaidymo ir prisidėta prie sklandaus ES bendrosios skaitmeninės rinkos veikimo.

Kartu atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduria Sąjunga, valstybėms narėms ir Komisijai būtina imtis bendrų politikos priemonių, įgyvendinant ES teisės aktus, pagal kuriuos reikalaujama užtikrinti sąveiką tarp valstybių ir politikos sektorių. Tam taip pat reikia sukurti sąveikias sistemas ir jas naudoti. Tokiomis sistemomis, kaip nustatyta bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje 1 , siekiama užtikrinti veiksmingą skaitmeninių komponentų, tokių kaip prietaisai, tinklai ir duomenų saugyklos, tarpusavio ryšį. Jomis taip pat užtikrinamas veiksmingesnis tarpvalstybinis bendruomenių, viešųjų paslaugų ir valdžios institucijų tarpusavio ryšys.

Europos sąveikumo sistemoje rekomendacijų forma pateikiamos viešojo administravimo institucijoms skirtos gairės, kaip gerinti jų sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą, užmegzti organizacijų tarpusavio ryšius, racionalizuoti procesus, kuriais grindžiamas tiesioginių skaitmeninių paslaugų teikimas, ir užtikrinti, kad galiojantys ir nauji teisės aktai netrukdytų užtikrinti sąveikumo.

1.1Apibrėžtys

1.1.1Sąveikumas

Europos sąveikumo sistemoje sąveikumas – organizacijų 2 gebėjimas sąveikauti siekiant abiem šalims naudingų tikslų vykdant informacijos ir žinių tarpusavio mainus organizacijoms priimtinais veiklos procesais, kai duomenų mainams naudojamos tų organizacijų IRT sistemos.

1.1.2Europos viešoji paslauga

Europos viešoji paslauga – bet kokia tarpvalstybinė viešojo sektoriaus paslauga, kurią viešojo administravimo institucijos teikia viena kitai arba Sąjungos įmonėms ir piliečiams.

1.1.3Europos sąveikumo sistema

Europos sąveikumo sistema – bendrai sutartas metodas, kaip sąveikiai teikti Europos viešąsias paslaugas. Joje apibrėžiamos pagrindinės sąveikumo gairės, pateikiamos kaip bendrieji principai, modeliai ir rekomendacijos.

1.2Europos sąveikumo sistemos paskirtis ir teisinė sistema

Europos sąveikumo sistemos paskirtis:

paskatinti Europos viešojo administravimo institucijas kurti ir kitoms viešojo administravimo institucijoms, piliečiams bei įmonėms sklandžiai teikti Europos viešąsias paslaugas, kurios, kiek įmanoma, būtų standartizuotosios skaitmeninės (t. y. pageidautina, kad paslaugos ir duomenys būtų teikiami skaitmeniniais kanalais), standartizuotosios tarpvalstybinės (t. y. prieinamos visiems ES piliečiams) ir standartizuotosios atviros (t. y. būtų sudarytos sąlygos naudoti pakartotinai, užtikrintas dalyvavimas ir (arba) prieinamumas ir skaidrumas);

viešojo administravimo institucijoms pateikti gaires, kaip kurti ir atnaujinti nacionalines sąveikumo sistemas arba nacionalinę politiką, strategiją ir gaires, kuriomis skatinamas sąveikumas;

padėti kurti bendrąją skaitmeninę rinką, skatinant tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą Europos viešųjų paslaugų teikimo srityje.

Sąveikumo stoka yra viena pagrindinių bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo pažangos kliūčių. Panaudojant Europos sąveikumo sistemą Europos sąveikumo iniciatyvoms nukreipti padedama kurti nuoseklią sąveikią Europos aplinką ir sudaromos palankesnės sąlygos teikti atskirose organizacijose ar sektoriuose ir tarp įvairių organizacijų ar sektorių suderinamas paslaugas.

Europos sąveikumo sistemos įgyvendinimas visų pirma skatinamas ir prižiūrimas pagal ISA² programą 3 , valstybėms narėms ir Komisijai glaudžiai bendradarbiaujant pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 26, 170 ir 171 straipsnius, kuriuose raginama kurti sąveikius transeuropinius tinklus, kuriais naudodamiesi piliečiai galėtų gauti visą Europos vidaus rinkos teikiamą naudą.

1.3Europos sąveikumo sistemos taikymo sritis, auditorija ir naudojimas

Europos sąveikumo sistema sumanyta kaip bendroji sistema, taikytina visoms viešojo administravimo institucijoms Europos Sąjungoje. Joje nustatytos pagrindinės sąveikumo užtikrinimo sąlygos ir ji veikia kaip atitinkamų visais lygmenimis, įskaitant Europos, nacionalinį, regioninį ir vietos lygmenis, įgyvendinamų ir viešojo administravimo institucijas, piliečius bei įmones apimančių iniciatyvų bendras vardiklis. Šis dokumentas skirtas visiems asmenims, susijusiems su Europos viešųjų paslaugų apibrėžimu, kūrimu, plėtojimu ir teikimu.

Valstybių narių administracinės ir politinės sistemos nėra vienodos, todėl Europos sąveikumo sistemą perkeliant į nacionalines sistemas turi būti atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus. ES ir nacionalinė politika (pvz., nacionalinės sąveikumo sistemos) turėtų būti kuriama remiantis Europos sąveikumo sistema, ją papildant naujais elementais arba atitinkamai suderinant esamus elementus. Panašiai, konkrečių sričių sąveikumo sistemos 5 turėtų atitikti Europos sąveikumo sistemos taikymo sritį, kuri prireikus turėtų būti išplėsta, kad būtų atsižvelgta į konkrečius atitinkamos srities sąveikumo reikalavimus. Tai reiškia, kad kai kurie iš Europos sąveikumo sistemos elementų gali būti tiesiogiai perkelti į nacionalinę arba konkrečios srities sąveikumo sistemą, o kitus gali reikėti suderinti ir papildomai pritaikyti atsižvelgiant į konkrečius poreikius.

Europos sąveikumo sistemos, nacionalinių sąveikumo sistemų ir konkrečių sričių sąveikumo sistemų tarpusavio ryšiai apibūdinti 1 schemoje. Europos sąveikumo sistemoje pateikiami bendrieji pagrindiniai Europos nacionalinių ir konkrečių sričių sąveikumo sistemų sąveikumo elementai. Laikantis Europos sąveikumo sistemos užtikrinama, kad nacionalinės ir konkrečių sričių sąveikumo sistemos bus sukurtos koordinuotai ir suderintai ir bus užtikrintas būtinas lankstumas, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečius nacionalinius arba konkrečių sričių reikalavimus.

1 schema. Europos sąveikumo sistemos, nacionalinių sąveikumo sistemų ir konkrečių sričių sąveikumo sistemų tarpusavio ryšiai

Apskritai Europos sąveikumo sistema naudinga dviem kryptimis:

„iš apačios į viršų“. Kai viešosioms paslaugoms diegti visais nacionalinių administravimo institucijų lygmenimis naudojama su Europos sąveikumo sistema suderinta nacionalinė sąveikumo sistema, ja sudaromos sąlygos išplėsti šių paslaugų teikimo mastą, kad jos galėtų būti teikiamos ir kitose šalyse;

„iš viršaus į apačią“. Kai į Europos sąveikumo sistemą atsižvelgiama ES teisės aktuose ir politikos srityse taikant ad hoc nuorodas arba struktūriškiau naudojant konkrečių sričių sąveikumo sistemas, ja didinamas tolesnių veiksmų, kurių po perkėlimo į nacionalinę sistemą imamasi nacionaliniu lygmeniu, sąveikumo potencialas.

Abiem atvejais galiausiai sukuriama Europos viešųjų paslaugų ekosistema, kurioje sistemų ir viešųjų paslaugų savininkai ir kūrėjai yra informuoti apie sąveikumo reikalavimus, viešojo administravimo institucijos yra pasirengusios bendradarbiauti tarpusavyje ir su įmonėmis bei piliečiais, o informacija sklandžiai perduodama iš vienos šalies į kitą ir taip remiama Europos bendroji skaitmeninė rinka.

1.3.1Sąveikumo sritys

Europos sąveikumo sistemos taikymo sritis apima trijų tipų sąveiką:

A2A (administravimo institucijos administravimo institucijoms), t. y. viešojo administravimo institucijų (pvz., valstybių narių ar ES institucijų) tarpusavio sąveiką;

A2B (administravimo institucijos įmonėms), t. y. viešojo administravimo institucijų (valstybės narės arba ES institucijos) ir įmonių sąveiką;

A2C (administravimo institucijos piliečiams), t. y. viešojo administravimo institucijų (valstybės narės arba ES institucijos) ir piliečių sąveiką.

1.3.2Turinys ir struktūra

Toliau pateikiamas Europos sąveikumo sistemos turinys ir struktūra:

2 skyriuje pateikiami principai, pagal kuriuos siekiama nustatyti bendruosius su sąveikumu susijusius veiksmus;

3 skyriuje pateikiamas kelių lygmenų sąveikumo modelis, kuriame įvairūs sąveikumo aspektai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama kuriant Europos viešąsias paslaugas, suskirstomi atskirais lygmenimis;

4 skyriuje išdėstomas koncepcinis sąveikių viešųjų paslaugų modelis. Šis modelis suderintas su sąveikumo principais ir juo remiama idėja kuriant Europos viešąsias paslaugas ir jas teikiant įprastai laikytis pritaikytojo sąveikumo požiūrio;

5, paskutiniame, šio dokumento skyriuje pateikiama apžvalga ir tarpusavyje susiejami pagrindiniai Europos sąveikumo sistemos elementai;

įvairiuose skyriuose aptariamos 47 rekomendacijos – vykdytini veiksmai, kuriuos turi įgyvendinti viešojo administravimo institucijos.

2Pagrindiniai Europos viešųjų paslaugų teikimo principai

2.1Įvadas

Sąveikumo principai yra pagrindiniai veiklos aspektai, kuriais turi būti grindžiami sąveikumo srities veiksmai. Šiame skyriuje nustatomi bendrieji sąveikumo principai, susiję su sąveikių Europos viešųjų paslaugų kūrimo procesu. Tai yra sąlygos, kuriomis kuriamos ir diegiamos Europos viešosios paslaugos.

Dvylika pagrindinių Europos sąveikumo sistemos principų 6 suskirstyta į keturias kategorijas:

1.principas, kuriuo remiantis nustatomos ES veiksmų sąveikumo srityje sąlygos (Nr. 1);

2.pagrindiniai sąveikumo principai (Nr. 2–5);

3.principai, susiję su bendraisiais naudotojų poreikiais ir lūkesčiais (Nr. 6–9);

4.principai, kuriais grindžiamas viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimas (Nr. 10–12).

2 schema. Sąveikumo principai

2.21 pagrindinis principas. Subsidiarumas ir proporcingumas

Pagal subsidiarumo principą reikalaujama, kad priimant ES sprendimus būtų kuo labiau atsižvelgiama į piliečių poreikius. Kitaip tariant, ES veiksmų imasi tik tuo atveju, jeigu tokie veiksmai yra efektyvesni negu tokie pat nacionalinio lygmens veiksmai. Pagal proporcingumo principą ES veiksmais neviršijama to, kas būtina Sutarčių tikslams pasiekti.

Nustatyti Europos sąveikumo sistemą yra pagrįsta siekiant įveikti politikos skirtumus, dėl kurių atsiranda nevienalytiškumas ir sąveikumo stoka ir kyla rizika bendrajai skaitmeninei rinkai.

Europos sąveikumo sistema sukurta kaip bendras valstybių narių sąveikumo politikos vardiklis. Valstybės narės turėtų turėti pakankamą veiksmų laisvę kurti savo nacionalines sąveikumo sistemas, atsižvelgdamos į Europos sąveikumo sistemos rekomendacijas. Nacionalinės sąveikumo sistemos turėtų būti pritaikytos ir išplėstos tinkamai atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus.

2.32 pagrindinis principas. Atvirumas

Teikiant sąveikias viešąsias paslaugas, atvirumo principas daugiausia susijęs su duomenimis, specifikacijomis ir programine įranga.

Atvirieji valdžios sektoriaus duomenys (šiame dokumente vadinami tiesiog atviraisiais duomenimis) susiję su nuostata, kad visais viešojo sektoriaus duomenimis turėtų būti galima laisvai naudotis ar pakartotinai naudotis kitiems, išskyrus atvejus, kai taikomi apribojimai, pvz., dėl asmens duomenų apsaugos, konfidencialumo ar intelektinės nuosavybės teisių. Viešojo administravimo institucijos renka ir sukuria milžiniškus duomenų kiekius. Direktyva dėl viešojo sektoriaus informacijos (VSI) pakartotinio naudojimo 7 valstybės narės skatinamos leisti su viešojo sektoriaus informacija susipažinti kaip su atviraisiais duomenimis ir ją pakartotinai naudoti kaip tokius duomenis. Pagal INSPIRE direktyvą 8 , be kita ko, reikalaujama, kad valdžios institucijos dalytųsi erdvinių duomenų rinkiniais ir paslaugomis be jokių apribojimų ar praktinių kliūčių juos naudoti pakartotinai. Šie duomenys turėtų būti skelbiami taikant kuo mažiau apribojimų ir jų naudojimas turėtų būti aiškiai licencijuojamas, kad būtų galima geriau tikrinti, kaip administravimo institucijos priima sprendimus, ir praktiškai užtikrinti skaidrumą. Atvirieji duomenys išsamiau aptariami 4.3.4 skirsnyje.

Naudojamos atvirosios programinės įrangos technologijos ir produktai gali padėti sumažinti plėtros sąnaudas, išvengti susisaistymo ir užtikrinti galimybę greitai prisitaikyti prie konkrečių veiklos poreikių, nes šias technologijas ir produktus remiančios gamintojų bendruomenės juos nuolat pritaiko. Viešojo administravimo institucijos turėtų ne tik naudotis atvirąja programine įranga, bet ir, jei įmanoma, padėti susijusioms tokios įrangos gamintojų bendruomenėms. Atviroji programinė įranga yra viena iš priemonių, padedančių įgyvendinti pagrindinį Europos sąveikumo sistemos principą dėl pakartotinio naudojimo galimybės.

Specifikacijos ir (arba) standarto atvirumo lygis yra labai svarbus siekiant pakartotinai naudotis programinės įrangos sudedamosiomis dalimis, kurios grindžiamos ta specifikacija. Tai svarbu ir tais atvejais, kai tokios sudedamosios dalys naudojamos naujoms Europos viešosioms paslaugoms diegti. Jeigu atvirumo principas taikomas visapusiškai:

visos suinteresuotosios šalys turi galimybę prisidėti prie specifikacijos rengimo, o priimant sprendimus taikoma vieša peržiūra;

specifikaciją gali nagrinėti visi;

su specifikacija susijusios intelektinės nuosavybės teisės licencijuojamos FRAND 9 sąlygomis, kad jomis galėtų būti grindžiama ir nuosavybinė, ir atviroji programinė įranga 10 , ir, pageidautina, nemokamai.

Naudoti atviras specifikacijas dėl jų teigiamo poveikio sąveikumui raginama daugelyje politikos pareiškimų; jas taip pat skatinama naudoti teikiant Europos viešąsias paslaugas. Kad atviros specifikacijos yra naudingos, rodo ir interneto ekosistema. Tačiau viešojo administravimo institucijos gali nuspręsti naudoti ne tokias atviras specifikacijas, jeigu atvirų specifikacijų nėra arba jos neatitinka funkcinių reikalavimų. Bet kuriuo atveju specifikacijos turėtų būti gerai parengtos ir pakankamai remiamos rinkos dalyvių, nebent jos būtų naudojamos kuriant novatoriškus sprendimus.

Galiausiai atvirumas taip pat reiškia, kad piliečiams ir įmonėms sudaromos sąlygos dalyvauti kuriant naujas paslaugas, prisidėti prie paslaugų tobulinimo ir teikti pastabas dėl esamų viešųjų paslaugų kokybės.

2.43 pagrindinis principas. Skaidrumas

Skaidrumas Europos sąveikumo sistemoje yra susijęs su:

I.matomumo užtikrinimu viešojo administravimo institucijų administracinėje aplinkoje. Tai reiškia, kad kitoms viešojo administravimo institucijoms, piliečiams ir įmonėms suteikiama galimybė susipažinti su administracinėmis taisyklėmis, procesais 11 , duomenimis, paslaugomis ir priimamais sprendimais ir juos suprasti;

II.sąsajų su vidaus informacinėmis sistemomis užtikrinimu. Savo vidaus procesams paremti viešojo administravimo institucijos naudoja daug informacinių sistemų, kurios dažnai yra nevienalytės ir skirtingos. Sąveikumas priklauso nuo to, ar užtikrinamos sąsajos su šiomis sistemomis ir jose tvarkomų duomenų prieinamumas. Savo ruožtu užtikrinant sąveikumą yra lengviau pakartotinai naudotis sistemomis ir duomenimis ir sudaromos sąlygos šias sistemas ir duomenis integruoti į didesnes sistemas;

III.teisės į asmens duomenų apsaugą užtikrinimu, laikantis teisinės sistemos, taikomos dideliems piliečių asmens duomenų kiekiams, kuriuos saugo ir tvarko viešojo administravimo institucijos.

2.54 pagrindinis principas. Galimybė naudoti pakartotinai

Pagal pakartotinio naudojimo principą konkrečią problemą sprendžiančios viešojo administravimo institucijos stengiasi pasinaudoti kitų atliktu darbu – ieško galimų sprendimų, įvertina, ar jie naudingi ir tinkami esamai problemai spręsti, ir prireikus priima sprendimus, kurie buvo vertingi kitur. Todėl viešojo administravimo institucijos turi būti pasirengusios savo sąveikumo sprendimais, koncepcijomis, sistemomis, specifikacijomis, priemonėmis ir sudedamosiomis dalimis dalytis su kitais.

Galimybė pakartotinai naudotis IT sprendimais (pvz., programinės įrangos sudedamosiomis dalimis, taikomųjų programų sąsajomis, standartais), informacija ir duomenimis yra viena iš priemonių užtikrinti sąveikumą ir dėl jos gerėja kokybė, nes išplečiamas šių sprendimų, informacijos ir duomenų naudojimas, taip pat sutaupoma pinigų ir laiko. Dėl to šis principas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių ES plėtoti bendrąją skaitmeninę rinką. Tam tikri ES standartai ir specifikacijos taip pat nustatyti konkrečių sričių sąveikumo sistemose ir turėtų būti plačiau taikomi. Pavyzdžiui, INSPIRE direktyvoje nustatyti sąveikumo standartai, susiję su adresais, kadastrais, keliais ir daugeliu kitų daugeliui viešojo administravimo institucijų aktualių duomenų temų. Šie esami standartai ir specifikacijos gali ir turėtų būti plačiau naudojami, neapsiribojant sritimi, kuriai jie iš pradžių buvo sukurti.

Keletas viešojo administravimo ir valdžios institucijų visoje ES jau skatina dalytis IT sprendimais ir pakartotinai jais naudotis, taikydamos naujus veiklos modelius ir skatindamos teikiant pagrindines IRT paslaugas ir diegiant skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą naudotis atvirąja programine įranga. 

Techniniu, organizaciniu, teisiniu ir ryšių palaikymo lygmenimis reikia spręsti tam tikras pagrindines problemas, dėl kurių varžomas dalijimasis IT sprendimais ir jų pakartotinis naudojimas. ISA² IT sprendimų dalijimosi ir pakartotinio naudojimo sistemoje 12 viešojo administravimo institucijoms pateikiama rekomendacijų, kaip jos galėtų išspręsti šias problemas ir dalytis bendrais IT sprendimais ir (arba) pakartotinai jais naudotis. Bendradarbiavimo sistemos gali veiksmingai padėti užtikrinti pakartotinį naudojimą ir dalijimąsi 13 .

2.65 pagrindinis principas. Technologinis neutralumas ir duomenų perkeliamumas

Kurdamos Europos viešąsias paslaugas, viešojo administravimo institucijos turėtų daugiausia dėmesio skirti funkcinėms reikmėms, o sprendimus dėl technologijų priimti kuo vėliau, kad kuo labiau sumažintų technologinį priklausomumą, savo naudotojams neprimestų konkrečių įdiegtų technologijų ar produktų ir galėtų prisitaikyti prie sparčių pokyčių technologijų srityje.

Viešojo administravimo institucijos turėtų užtikrinti galimybę naudotis ir pakartotinai naudotis savo teikiamomis viešosiomis paslaugomis ir duomenimis nepriklausomai nuo konkrečių technologijų ar produktų.

Kad bendroji skaitmeninė rinka galėtų veikti, duomenis turi būti paprasta iš vienos sistemos perkelti į kitą, kad būtų išvengta susisaistymo ir būtų remiamas laisvas duomenų judėjimas. Šis reikalavimas susijęs su duomenų perkeliamumu – galimybe lengvai perkelti duomenis iš vienos taikomosios programos ar sistemos į kitą ir pakartotinai juos naudoti, o tai daryti tarpvalstybiniu mastu būna dar sudėtingiau.

2.76 pagrindinis principas. Didžiausias dėmesys naudotojui

Europos viešosios paslaugos skirtos visoms viešojo administravimo institucijoms, piliečiams ir įmonėms, kurie naudojasi šiomis paslaugomis ir iš to turi naudos. Nustatant, kurios viešosios paslaugos turėtų būti teikiamos ir kaip tai turėtų būti daroma, turėtų būti atsižvelgiama į naudotojų poreikius.

Todėl, jei įmanoma, kuriant ir diegiant viešąsias paslaugas turėtų būti vadovaujamasi naudotojų poreikiais ir reikalavimais ir atsižvelgiama į šiuos lūkesčius:

paslaugos turėtų būti teikiamos keliais kanalais, o tai reiškia, kad kuriant viešąsias paslaugas svarbu užtikrinti alternatyvius fizinius ir skaitmeninius kanalus, kuriais tomis paslaugomis būtų galima pasinaudoti, nes naudotojai, atsižvelgdami į aplinkybes ir savo poreikius, gali teikti pirmenybę skirtingiems kanalams;

naudotojams turėtų būti užtikrinta galimybė kreiptis į vieno langelio principu veikiantį punktą, kad būtų paslėptas vidinis administracinis sudėtingumas ir būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis viešosiomis paslaugomis, pvz., kai teikiant viešąją paslaugą turi bendradarbiauti kelios įstaigos;

turėtų būti sistemingai renkami ir vertinami naudotojų atsiliepimai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama kuriant naujas ir toliau tobulinant esamas viešąsias paslaugas;

jeigu tai įmanoma pagal galiojančius teisės aktus, naudotojai turėtų turėti galimybę duomenis pateikti tik vieną kartą, o administravimo institucijos turėtų gebėti gauti šiuos duomenis ir, laikydamosi duomenų apsaugos taisyklių, jais dalytis, kad galėtų teikti paslaugas naudotojams;

naudotojų turėtų būti prašoma pateikti tik tą informaciją, kuri yra absoliučiai būtina siekiant pasinaudoti konkrečia viešąja paslauga.

2.87 pagrindinis principas. Įtrauktis ir prieinamumas

Įtrauktis reiškia, kad visiems asmenims sudaromos sąlygos pasinaudoti visomis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, kad Europos viešosios paslaugos jiems būtų prieinamos ir jie galėtų jomis naudotis ir taip būtų įveiktas socialinis ir ekonominis atotrūkis ir atskirtis.

Užtikrinus prieinamumą, neįgalūs ir pagyvenę žmonės bei kitos palankių sąlygų neturinčių asmenų grupės viešosiomis paslaugomis gali naudotis į kitiems piliečiams teikiamų paslaugų panašiais lygiais 14 .

Įtraukties ir prieinamumo aspektai turi būti įtraukti į visą Europos viešųjų paslaugų plėtojimo – jų kūrimo, informacijos turinio nustatymo ir jų teikimo – procesą. Jis turėtų atitikti Europos ar tarptautiniu mastu plačiai pripažintas e. prieinamumo specifikacijas 15 .

Įtrauktis ir prieinamumas paprastai susiję su daugiakanaliu paslaugų teikimu. Paslaugas gali reikėti teikti ne vien įprastiniais būdais – keičiantis dokumentais ar bendraujant tiesiogiai, – bet ir elektroniniu būdu.

Įtrauktį ir prieinamumą galima padidinti ir užtikrinus, kad informacinėje sistemoje būtų leidžiama trečiosioms šalims veikti piliečių, kurie apskritai arba laikinai negali tiesiogiai naudotis viešosiomis paslaugomis, vardu.

2.98 pagrindinis principas. Saugumas ir privatumas

Piliečiai ir įmonės turi būti tikri, kad, jiems bendraujant su valdžios institucijomis, toks bendravimas vyksta saugioje ir patikimoje aplinkoje ir kad laikomasi visų reikiamų taisyklių, pvz., Reglamento ir Direktyvos dėl duomenų apsaugos 16 ir Reglamento dėl elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų 17 . Viešojo administravimo institucijos turi užtikrinti piliečių privatumą ir piliečių bei įmonių pateiktos informacijos konfidencialumą, autentiškumą, vientisumą ir nepaneigiamumą. Saugumo ir privatumo principas išsamiau aptariamas 4.3.7 skirsnyje.

2.109 pagrindinis principas. Daugiakalbystė

Europos viešosiomis paslaugomis gali naudotis bet kuris asmuo bet kurioje valstybėje narėje. Taigi kuriant tokias paslaugas būtina vadovautis daugiakalbystės principu. Visoje Europoje piliečiams dažnai būna sunku pasinaudoti prieiga prie skaitmeninių viešųjų paslaugų ir pačiomis paslaugomis, jeigu jos neteikiamos kalbomis, kurias jie moka.

Reikia suderinti piliečių ir įmonių lūkesčius, kad paslaugos jiems būtų teikiamos jų kalba (-omis) arba jų pageidaujama (-omis) kalba (-omis), ir valstybių narių viešojo administravimo institucijų galimybes teikti paslaugas visomis oficialiomis ES kalbomis. Pavyzdžiui, galėtų būti tinkama Europos viešąsias paslaugas teikti tikėtinų galutinių naudotojų kalbomis, t. y. dėl kalbų skaičiaus apsisprendžiama remiantis naudotojų poreikiais, tokiais kaip bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimui arba nacionalinės politikos įgyvendinimui būtinas atitinkamos paslaugos teikimo lygis arba atitinkamos naudotojų grupės dydis.

Daugiakalbystė svarbi ne vien naudotojo sąsajos, bet ir visais kitais Europos viešųjų paslaugų kūrimo lygmenimis. Pavyzdžiui, dėl pasirinkto duomenų atvaizdavimo elektroninėje duomenų bazėje būdo neturėtų būti ribojama galimybė matyti informaciją įvairiomis kalbomis.

Informacijos, kuria keičiamasi, reikšmė turi nekisti, todėl sąveikumo daugiakalbystės aspektas yra svarbus ir tada, kai teikiant kokią nors viešąją paslaugą informacinėms sistemoms reikia keistis įvairiakalbe informacija.

2.1110 pagrindinis principas. Administracinių procedūrų paprastinimas

Viešojo administravimo institucijos, jeigu įmanoma, turėtų stengtis racionalizuoti ir supaprastinti savo administracinius procesus, juos tobulindamos arba panaikindamos visus procesus, kurie neturi visuomeninės vertės. Supaprastinus administracines procedūras galėtų sumažėti įmonėms ir piliečiams tenkanti ES teisės aktų ar nacionalinių įpareigojimų laikymosi administracinė našta. Viešojo administravimo institucijos taip pat turėtų diegti Europos viešąsias paslaugas, kurios būtų remiamos elektroninėmis priemonėmis, įskaitant jų sąveiką su kitomis viešojo administravimo institucijomis, piliečiais ir įmonėmis.

Viešųjų paslaugų skaitmeninimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis šiomis koncepcijomis:

standartizuotojo skaitmeninimo, kuriuo, kai tinkama, būtų užtikrinamas bent vienas skaitmeninis prieigos prie konkrečios Europos viešosios paslaugos ir naudojimosi ja kanalas;

skaitmeninių kanalų pirmenybės – tai reiškia, kad pirmenybė teikiama naudojimuisi viešosiomis paslaugomis skaitmeniniais kanalais, nors ir taikoma daugiakanalio paslaugų teikimo koncepcija bei galimybės kreiptis bet kuriuo kanalu politika, t. y. paslaugos teikiamos ir fiziniais, ir skaitmeniniais kanalais.

2.1211 pagrindinis principas. Informacijos saugojimas

Teisės aktuose reikalaujama nustatytą laiką saugoti sprendimus ir duomenis ir užtikrinti galimybę su jais susipažinti. Tai reiškia, kad elektronine forma pateikti įrašai 18 ir informacija, kuriuos viešojo administravimo institucijos saugo dokumentuose registruodamos procedūras ir sprendimus, turi būti išsaugoti ir prireikus perkelti į naujas laikmenas, kai senosios tampa nebenaudojamos. Taip siekiama užtikrinti, kad įrašai ir kitokia informacija liktų įskaitomi, patikimi ir vientisi ir kad prieiga prie jų būtų užtikrinama tiek, kiek reikia, atsižvelgiant į saugumo ir privatumo nuostatas.

Siekiant užtikrinti ilgalaikį elektroninių įrašų ir kitų rūšių informacijos saugojimą, reikėtų pasirinkti formatus, kurie užtikrintų ilgalaikį įrašų ir informacijos prieinamumą, taip pat išsaugoti susijusius elektroninius parašus ar spaudus. Šiuo atžvilgiu ilgalaikį informacijos saugojimą galima užtikrinti naudojantis Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus atitinkančiomis išsaugojimo paslaugomis.

Nacionalinėms administravimo institucijoms priklausančių ir jų valdomų informacijos šaltinių išsaugojimo klausimas sprendžiamas tik nacionaliniu lygmeniu. Informacijos, kuri nėra vien nacionalinio pobūdžio, išsaugojimas tampa europinio lygmens klausimu. Tokiu atveju atitinkamos valstybės narės turėtų taikyti tinkamą išsaugojimo politiką, kad galėtų įveikti visus sunkumus, kylančius tais atvejais, kai atitinkama informacija naudojama skirtingose jurisdikcijose.

2.1312 pagrindinis principas. Veiksmingumo ir efektyvumo vertinimas

Sąveikios Europos viešosios paslaugos gali būti vertinamos atsižvelgiant į įvairius aspektus, įskaitant investicijų grąžą, visas eksploatavimo laikotarpio sąnaudas, lankstumo ir pritaikomumo lygį, administracinės naštos mažinimą, veiksmingumą, rizikos mažinimą, skaidrumą, paprastinimą, tobulesnius darbo metodus, taip pat naudotojų pasitenkinimo lygį.

Stengiantis užtikrinti Europos viešųjų paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą, turėtų būti įvertinti įvairūs technologiniai sprendimai 19 .

3Sąveikumo lygmenys

Šiame skyriuje apibūdinamas sąveikumo modelis, kuris taikomas visoms skaitmeninėms viešosioms paslaugoms ir kuris taip pat gali būti laikomas neatsiejama pritaikytojo sąveikumo paradigmos dalimi. Šis modelis apima:

keturis sąveikumo lygmenis: teisinį, organizacinį, semantinį ir techninį;

bendrą šių keturių lygmenų elementą – integruotų viešųjų paslaugų valdymą;

bendrąjį lygmenį – sąveikumo valdymo.

Ši modelį galima pavaizduoti taip:

3 schema. Sąveikumo modelis

3.1Sąveikumo valdymas

Sąveikumo valdymas susijęs su sprendimais dėl sąveikumo sistemų, instituciniais susitarimais, organizacinėmis struktūromis, funkcijomis ir pareigomis, politika, susitarimais ir kitais sąveikumo užtikrinimo nacionaliniu ir ES lygmenimis ir jo stebėsenos aspektais.

Europos sąveikumo sistema, sąveikumo užtikrinimo veiksmų planas (komunikato 1 priedas) ir Europos bazinė sąveikumo architektūra (angl. EIRA) yra svarbios sąveikumo valdymo ES lygmeniu dalys.

Kaip svarbų konkrečios srities sąveikumo sistemos, apimančios teisinį sąveikumą, koordinavimo struktūras ir techninio sąveikumo priemones, pavyzdį galima paminėti INSPIRE direktyvą 20 .

Europos viešosios paslaugos teikiamos sudėtingomis ir nepastoviomis sąlygomis. Siekiant užtikrinti įvairių sektorių ir (arba) tarpvalstybinį sąveikumą, kad būtų sudarytos palankesnės viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimo sąlygos, reikalinga politinė parama 21 . Kad bendradarbiavimas būtų veiksmingas, visos suinteresuotosios šalys turi turėti bendrą viziją, susitarti dėl tikslų ir terminų ir suderinti prioritetus. Viešojo administravimo institucijų sąveikumas įvairiais administraciniais lygmenimis bus sėkmingas tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijos savo sąveikumo užtikrinimo veiklai teiks pakankamą prioritetą ir skirs pakankamai išteklių 22 . 

Įgyvendinti sąveikumo politiką taip pat kliudo būtinų vidaus įgūdžių stoka. Valstybės narės turėtų įtraukti sąveikumo įgūdžius į savo sąveikumo strategiją, pripažindamos, kad sąveikumas yra daugialypis klausimas, kuriam spręsti reikalingas informuotumas ir įgūdžiai teisiniu, organizaciniu, semantiniu bei techniniu lygmenimis.

Diegiant ir teikiant konkrečią Europos viešąją paslaugą, dažnai remiamasi daugeliui Europos viešųjų paslaugų bendromis sudedamosiomis dalimis. Ilgainiui turėtų būti užtikrintas nuolatinis šių sudedamųjų dalių tvarumas. Šioms sudedamosioms dalims taikomi pasiekti sąveikumo susitarimai, nesusiję su konkrečia Europos viešąja paslauga. Tai labai svarbu, nes sąveikumas turėtų būti užtikrinamas tvariai, o ne kaip vienkartinis tikslas ar projektas. Bendros sudedamosios dalys ir sąveikumo susitarimai parengti įvairių lygmenų (vietos, regioninio, nacionalinio ir ES) viešojo administravimo institucijų, todėl ta veikla turi būti koordinuojama ir stebima taikant kompleksinį požiūrį.

Pagrindinis kompleksinio požiūrio į sąveikumą aspektas – sąveikumo valdymas, nes jis sujungia visas šiam požiūriui taikyti reikalingas priemones.

Kad valdymas būtų sėkmingas, itin svarbu užtikrinti koordinavimą, ryšių palaikymą ir stebėseną. Įgyvendindama ISA2 programą, Europos Komisija remia Nacionalinių sąveikumo sistemų stebėjimo centrą (angl. NIFO). Jo pagrindinis tikslas – teikti informaciją apie nacionalines sąveikumo sistemas ir susijusias sąveikumo bei skaitmenines strategijas ir (arba) politiką, padėti viešojo administravimo institucijoms dalytis patirtimi ir pakartotinai ja naudotis, taip pat remti Europos sąveikumo sistemos perkėlimą į nacionalines sistemas. Nacionalinė sąveikumo sistema gali būti grindžiama vienu ar keliais dokumentais, kuriuose apibrėžiamos atitinkamos valstybės narės sąveikumo užtikrinimo sistemos, politika, strategija, gairės ir veiksmų planai.

3.1.1Standartų ir specifikacijų nustatymas ir atranka

Standartai ir specifikacijos yra esminės sąveikumo sąlygos. Siekiant tinkamai juos tvarkyti, numatyti šeši etapai:

remiantis konkrečiais poreikiais ir reikalavimais, nustatomi galimi standartai ir specifikacijos;

galimi standartai ir specifikacijos įvertinami taikant standartizuotus, skaidrius, sąžiningus ir nediskriminacinius metodus 23 ;

standartai ir specifikacijos įgyvendinami vadovaujantis planais ir praktinėmis rekomendacijomis;

stebima, ar laikomasi 24 šių standartų ir specifikacijų;

taikant tinkamas procedūras, valdomi pakeitimai;

standartai ir specifikacijos užregistruojami atviruose kataloguose, pateikiant standartizuotą aprašymą 25 .

Standartai ir specifikacijos gali būti susieti su EIRA ir įtraukti į Europos sąveikumo objektų katalogą (angl. EIC).

Tam tikrais atvejais viešojo administravimo institucijos gali nustatyti, kad tam tikroje srityje nėra tinkamų standartų ir (arba) specifikacijų konkrečiai reikmei patenkinti. Aktyviai dalyvaujant standartizavimo procese, sumažėja rūpesčių dėl vėlavimo, o standartai ir specifikacijos geriau pritaikomi viešojo sektoriaus poreikiams, be to, tai valdžios institucijoms gali padėti neatsilikti technologinių inovacijų diegimo srityje.

3.2Integruotų viešųjų paslaugų valdymas

Teikiant Europos viešąsias paslaugas, dažnai reikia įvairių viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimo, kad būtų galima patenkinti galutinių naudotojų poreikius ir integruotai teikti viešąsias paslaugas. Kai teikiant paslaugas dalyvauja daug organizacijų, būtina, kad institucijos, įgaliotos planuoti, diegti ir teikti Europos viešąsias paslaugas, užtikrintų koordinavimą ir valdymą. Paslaugų teikimas turėtų būti valdomas, kad būtų galima užtikrinti paslaugų ir duomenų integravimą, sklandų teikimą ir pakartotinį naudojimą, taip pat naujų paslaugų ir sudedamųjų dalių 26 kūrimą. Išsamesnė informacija apie integruotų viešųjų paslaugų teikimo aspektus pateikiama 4.3.1 skirsnyje.

Šiame skirsnyje daugiausia dėmesio skiriama valdymui, kuris turėtų apimti visus šiuos lygmenis: teisinį, organizacinį, semantinį ir techninį. Rengiant teisines priemones, organizacijų veiklos procesus, keitimąsi informacija, paslaugas ir sudedamąsias dalis, kuriomis remiantis teikiamos Europos viešosios paslaugos, sąveikumą reikia užtikrinti nuolat, nes keičiantis aplinkybėms, t. y. teisės aktams, įmonių ar piliečių poreikiams, viešojo administravimo institucijų organizacinei struktūrai ar veiklos procesams ir atsirandant naujoms technologijoms, jis dažnai nutrūksta. Tam, be kita ko, būtinos viešosioms paslaugoms teikti reikalingos organizacinės struktūros, funkcijos ir pareigos, susitarimai dėl paslaugų lygio, sąveikumo susitarimai, kurie būtų sudaromi ir valdomi, pakeitimų valdymo procedūros, taip pat veiklos tęstinumo ir duomenų kokybės užtikrinimo planai.

Vykdant integruoto viešųjų paslaugų teikimo valdymo veiklą, turėtų būti bent:

apibrėžtos susijusių suinteresuotųjų šalių organizacinės struktūros, funkcijos ir pareigos, taip pat sprendimų priėmimo procesas;

nustatyti reikalavimai, keliami:

osąveikumo aspektams, įskaitant kokybę, kintamumą ir pakartotinai naudoti tinkamų sudedamųjų dalių, įskaitant informacijos šaltinius (bazinius registrus, atvirųjų duomenų portalus ir t. t.) ir kitas tarpusavyje susietas paslaugas, prieinamumą;

oišorės informacijai ir (arba) paslaugoms, įtraukiami į aiškius susitarimus dėl paslaugų lygio (įskaitant susitarimus dėl sąveikumo);

parengtas pakeitimų valdymo planas, kuriame būtų apibrėžtos pakeitimams vykdyti ir jiems kontroliuoti reikalingos procedūros ir procesai;

parengtas veiklos tęstinumo užtikrinimo ir (arba) veiklos atkūrimo planas, siekiant užtikrinti, kad tam tikrais atvejais, pvz., jeigu įvykdomas kibernetinis išpuolis ar sutrinka kokių nors sudedamųjų dalių veikimas, skaitmeninės viešosios paslaugos būtų toliau teikiamos, o jų sudedamosios dalys toliau veiktų.

3.2.1Sąveikumo susitarimai

Teikiant Europos viešąsias paslaugas dalyvaujančios organizacijos turėtų nustatyti oficialią bendradarbiavimo tvarką, sudarydamos sąveikumo susitarimus. Šių susitarimų sudarymas ir valdymas yra viešųjų paslaugų valdymo dalis.

Kad būtų pasiektas susitarimų tikslas, t. y. teikti Europos viešąsias paslaugas, jie turėtų būti pakankamai išsamūs, tačiau kartu kiekvienai organizacijai turėtų būti suteikiama didžiausia įmanoma vidaus ir nacionalinė autonomija.

Į sąveikumo susitarimus, sudaromus semantiniu ir techniniu lygmenimis, o tam tikrais atvejais ir organizaciniu lygmeniu, paprastai įtraukiami standartai ir specifikacijos. Teisiniu lygmeniu tai, kad sąveikumo susitarimai būtų konkretūs ir privalomi, nustatoma ES ir (arba) nacionaliniais teisės aktais arba dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais.

Sąveikumo susitarimai gali būti papildomi kitų rūšių susitarimais, susijusiais su veiklos klausimais. Pavyzdžiui, gali būti sudaromi susitarimo memorandumai, susitarimai dėl paslaugų lygio, nustatomos paramos ir (arba) išplėtimo procedūros ir pateikiami kontaktiniai duomenys, prireikus darant nuorodą į pagrindinius semantinio ir techninio lygmens susitarimus.

Europos viešųjų paslaugų teikimas yra šių paslaugų dalis kuriančių arba jomis besinaudojančių šalių bendros veiklos rezultatas, todėl siekiant užtikrinti, kad paslaugos kitoms viešojo administravimo institucijoms ir piliečiams būtų teikiamos tiksliai, patikimai ir nenutrūkstamai, taip pat užtikrinti tų paslaugų tobulinimą, labai svarbu sąveikumo susitarimuose numatyti tinkamas pakeitimų valdymo procedūras.

3.3Teisinis sąveikumas

Kiekviena prie Europos viešųjų paslaugų teikimo prisidedanti viešojo administravimo institucija veiklą vykdo remdamasi savo nacionaline teisine sistema. Teisinis sąveikumas – tai garantija, kad organizacijos, kurių veiklai taikomos nevienodos teisinės sistemos, politika ir strategija, gali bendradarbiauti. Tuo tikslu gali reikėti užtikrinti, kad teisės aktais valstybėse narėse nebūtų trukdoma nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis kurti Europos viešąsias paslaugas ir kad būtų aiškiai susitarta, kaip spręsti įvairių valstybių narių teisės aktų skirtumų klausimą, įskaitant galimybę priimti naujus teisės aktus.

Siekiant užtikrinti teisinį sąveikumą, visų pirma reikia atlikti vadinamąsias sąveikumo patikras, per kurias būtų tikrinami galiojantys teisės aktai ir nustatomos sąveikumo kliūtys: sektorių ar geografiniai duomenų naudojimo ir saugojimo apribojimai, duomenų licencijavimo modelių skirtumai ir neapibrėžtumas, pernelyg griežti įpareigojimai naudoti konkrečias skaitmenines technologijas ar teikimo būdus viešosioms paslaugoms teikti, prieštaringi reikalavimai tokiems pat ar panašiems veiklos procesams, pasenę saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimai ir t. t.

Kad būtų užtikrintas sąveikumas, prieš priimant teisės aktus, turėtų būti įvertintas jų nuoseklumas, o pradėjus juos taikyti – tikrinamas jų efektyvumas, reguliariai vertinant jų taikymo rezultatus.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos viešosios paslaugos yra aiškiai skirtos teikti, be kita ko, skaitmeniniais kanalais, su IRT susiję klausimai teisėkūros procese turi būti apsvarstyti kuo anksčiau. Visų pirma turėtų būti atlikta vadinamoji skaitmeninė siūlomų teisės aktų patikra, kuria siekiama:

užtikrinti, kad jie būtų tinkami ne tik fizinei, bet ir skaitmeninei erdvei (pvz., internetui);

nustatyti visas skaitmeninio keitimosi duomenimis kliūtis ir

nustatyti ir įvertinti su IRT susijusį jų poveikį suinteresuotosioms šalims.

Dėl to taip pat bus sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti viešųjų paslaugų sąveikumą žemesniais lygmenimis (semantiniu ir techniniu) ir atsiras daugiau galimybių pakartotinai naudoti esamus IRT sprendimus, taigi sumažės sąnaudos ir įgyvendinimui reikės mažiau laiko.

Turėtų būti užtikrinta, kad informacija, kuria keičiasi valstybės narės, teisiškai galiotų tarpvalstybiniu mastu ir kad būtų laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų ir informaciją teikiančiose, ir ją gaunančiose šalyse. Tam gali prireikti papildomų susitarimų, kad būtų galima pašalinti galimus taikomų teisės aktų įgyvendinimo skirtumus.

3.4Organizacinis sąveikumas

Šis aspektas susijęs su tuo, kaip viešojo administravimo institucijos derina savo veiklos procesus, atsakomybę ir lūkesčius, siekdamos suderintų ir abipusiškai naudingų tikslų. Praktiškai organizacinis sąveikumas reiškia veiklos procesų ir atitinkamos informacijos, kuria keičiamasi, registravimą dokumentuose ir integravimą arba derinimą. Užtikrinant organizacinį sąveikumą taip pat siekiama, kad paslaugos būtų teikiamos, lengvai atpažįstamos, prieinamos ir tinkamos naudotojams, ir taip būtų patenkinti naudotojų bendruomenės poreikiai.

3.4.1Veiklos procesų suderinimas

Kad skirtingi administravimo subjektai galėtų veiksmingai ir efektyviai bendradarbiauti ir teikti Europos viešąsias paslaugas, jiems gali reikėti suderinti taikomus ar apibrėžti ir nustatyti naujus veiklos procesus.

Veiklos procesų suderinimas reiškia, kad jie sutartu būdu ir taikant visuotinai priimtus modeliavimo metodus, įskaitant keitimąsi susijusia informacija, registruojami dokumentuose, kad visos prie Europos viešųjų paslaugų teikimo prisidedančios viešojo administravimo institucijos galėtų suprasti visą (ištisinį) veiklos procesą ir savo vaidmenį jame.

3.4.2Organizaciniai ryšiai

Orientacija į paslaugas, kuria remiantis sukurtas viešųjų paslaugų koncepcinis modelis, reiškia, kad paslaugų teikėjų ir paslaugų naudotojų ryšiai turi būti aiškiai apibrėžti.

Tam reikia rasti priemonių, kuriomis būtų oficialiai įtvirtinta su paslaugų teikimu susijusi abipusė pagalba, bendri veiksmai ir susieti veiklos procesai; tai, pavyzdžiui, gali būti dalyvaujančių viešojo administravimo institucijų susitarimo memorandumai ir susitarimai dėl paslaugų lygio. Jeigu vykdomi tarpvalstybinio lygmens veiksmai, pageidautina, kad tai būtų daugiašaliai arba bendri Europos susitarimai.

3.5Semantinis sąveikumas

Siekiant semantinio sąveikumo užtikrinama, kad būtų išsaugoma ir suprantama tiksli duomenų ir informacijos, kuria keičiasi šalys, forma ir reikšmė, kitaip tariant, „kas perduodama, tas ir suprantama“. Europos sąveikumo sistemoje semantinis sąveikumas apima ir semantinį, ir sintaksinį aspektus:

semantinis aspektas susijęs su duomenų elementų reikšme ir jų ryšiais. Jis apima keitimuisi duomenimis apibūdinti naudojamų žodynų ir schemų parengimą ir juo užtikrinama, kad visos ryšius palaikančios šalys duomenų elementus suprastų vienodai;

sintaksinis aspektas susijęs su informacijos, kuria turi būti keičiamasi, tikslios formos – gramatikos ir formato – apibūdinimu.

Siekiant didinti semantinį sąveikumą, visų pirma reikia suvokti, kad duomenys ir informacija yra vertingas visuomenės turtas.

Siekiant išvengti susiskaidymo ir nustatyti prioritetus, aukščiausiu įmanomu lygmeniu (institucijos arba organizacijos) turėtų būti parengta ir koordinuojama informacijos valdymo strategija.

Pavyzdžiui, susitarimai dėl bazinių duomenų, tokių kaip taksonomija, kontroliuojamieji žodynėliai, tezaurai ar kodų sąrašai 27 , ir pakartotinai naudojamų duomenų struktūros ir (arba) modeliai 28 yra pagrindinės būtinos sąlygos semantiniam sąveikumui užtikrinti. Tokie metodai kaip duomenimis grindžiamas projektavimas, kartu pasitelkiant susietųjų duomenų technologijas, yra naujoviški būdai, kaip gerokai padidinti semantinį sąveikumą.

Panašiai, kaip techniniais standartais jau kelis dešimtmečius skatinamas techninis sąveikumas (pvz., tinklo junglumas), siekiant Europos viešosioms organizacijoms sudaryti sąlygas prasmingai keistis informacija, reikia patikimų, nuoseklių ir visuotinai taikomų informacijos standartų ir specifikacijų 29 . 

Atsižvelgiant į skirtingas kalbines, kultūrines, teisines ir administracines sąlygas valstybėse narėse, šiame sąveikumo lygmenyje yra didelių uždavinių. Tačiau užtikrinti sklandų valstybių narių keitimąsi informacija, laisvą duomenų judėjimą ir duomenų perkeliamumą iš vienos valstybės narės į kitą, kad būtų remiama ES bendroji skaitmeninė rinka, yra sudėtinga, nebent pastangos standartizuoti semantinio sąveikumo lygmenį duotų rezultatų.

3.6Techninis sąveikumas

Jis apima sistemas ir paslaugas susiejančias taikomąsias programas ir infrastruktūrą. Techninis sąveikumas, be kita ko, apima sąsajos specifikacijų, sujungimo paslaugų, duomenų integravimo paslaugų, duomenų pateikimo ir keitimosi jais, taip pat saugių ryšių protokolų aspektus.

Viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių užtikrinti sąveikumą, kyla dėl senųjų sistemų. Taikomosios programos ir informacinės sistemos viešojo administravimo institucijose buvo tradiciškai kuriamos laikantis principo „iš apačios į viršų“, siekiant spręsti konkrečių sričių ir vietos problemas. Dėl to atsirado smulkių IRT „salų“, kurių sąveikumą sunku užtikrinti.

Atsižvelgiant į viešojo administravimo institucijų dydį ir IRT sprendimų susiskaidymą, dėl senųjų sistemų gausos techniniu lygmeniu atsiranda papildoma sąveikumo kliūtis.

Jei įmanoma, techninis sąveikumas turėtų būti užtikrinamas naudojant oficialias technines specifikacijas.

4Integruotų viešųjų paslaugų teikimo koncepcinis modelis

4.1Įvadas

Šiame skyriuje pateikiamas siūlomas koncepcinis integruotų viešųjų paslaugų modelis, kuriuo valstybės narės galėtų vadovautis planuodamos tokias paslaugas, jas kurdamos, teikdamos ir remdamos. Jis svarbus visais valdžios lygmenimis – nuo vietos iki ES. Šis modelis yra modulinis ir jį sudaro laisvai susietos paslaugų sudedamosios dalys 30 , tarpusavyje sujungiamos naudojant bendrą infrastruktūrą.

Viešojo administravimo institucijos turi nustatyti bendrą požiūrį į paslaugų sudedamųjų dalių sujungimą ir derėdamosi dėl jo susitarti. Tai bus daroma įvairiais nacionaliniais administraciniais lygmenimis, priklausomai nuo kiekvienos šalies organizacinės struktūros. Prieigos prie paslaugų ir informacijos ribos turėtų būti apibrėžtos nustatant sąsajas ir prieigos sąlygas.

Tam yra gerai žinomų ir plačiai taikomų techninių sprendimų, pvz., interneto paslaugos, tačiau siekiant, kad jie būtų įdiegti ES lygmeniu, reikės suderintų viešojo administravimo institucijų pastangų, įskaitant bendrus ar suderinamus modelius, standartus ir susitarimus dėl bendros infrastruktūros.

4.2Modelio apžvalga

Pagal koncepcinį modelį remiama pritaikytojo sąveikumo idėja. Tai reiškia, kad Europos viešosios paslaugos, kad būtų sąveikios, turėtų būti kuriamos remiantis pasiūlytu modeliu ir atsižvelgiant į tam tikrus sąveikumo ir pakartotinio naudojimo reikalavimus 31 . Pagal šį modelį siekiant sąveikumo skatinama užtikrinti pakartotinio naudojimo galimybę ir pripažįstama, kad teikiant Europos viešąsias paslaugas turėtų būti pakartotinai naudojamasi jau esama informacija ir paslaugomis, kurios gali būti teikiamos iš įvairių viešojo administravimo institucijų organizacinės struktūros vidaus arba išorės šaltinių. Informacija ir paslaugos turėtų būti lengvai randamos ir turėtų būti teikiamos sąveikiomis formomis.

Toliau pateikiamos pagrindinės koncepcinio modelio sudedamosios dalys.

4 schema. Integruotų viešųjų paslaugų koncepcinis modelis

Šio modelio struktūrą sudaro:

integruotų paslaugų teikimas, grindžiamas koordinavimo funkcija, kuria siekiama užtikrinti, kad galutiniams naudotojams būtų kuo paprasčiau naudotis paslaugomis;

principu „galima kreiptis bet kuriuo kanalu“ pagrįsta paslaugų teikimo politika, kad būtų numatytos alternatyvios paslaugų teikimo galimybės ir kanalai ir kartu būtų užtikrintas skaitmeninių kanalų prieinamumas (standartizuotasis skaitmeninimas);

pakartotinis duomenų ir paslaugų naudojimas siekiant mažinti sąnaudas, gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų sąveikumą;

katalogai, kuriuose apibūdinamos pakartotinai naudojamos paslaugos ir kiti ištekliai, kad šias paslaugas būtų galima lengviau rasti ir jomis naudotis;

integruotų viešųjų paslaugų valdymas;

saugumas ir privatumas.

4.3Pagrindinės sudedamosios dalys

4.3.1Koordinavimo funkcija

Vykdant koordinavimo funkciją užtikrinama, kad būtų nustatomi poreikiai ir būtų pasitelkiamos bei suderinamos atitinkamos paslaugos Europos viešosioms paslaugoms teikti. Šios funkcijos vykdytojai turėtų atrinkti ir integruoti tinkamus šaltinius ir paslaugas. Koordinavimas gali būti automatizuotas arba vykdomas žmogaus. Į integruotų viešųjų paslaugų teikimo procesą įtraukti šie etapai, įgyvendinami vykdant koordinavimo funkciją:

I.poreikių nustatymas. Šis etapas pradedamas vykdyti piliečiui arba įmonei pateikus prašymą suteikti viešąją paslaugą;

II.planavimas. Šiame etape naudojantis turimais katalogais nustatomos reikalingos paslaugos ir informacijos šaltiniai ir, atsižvelgiant į konkrečius naudotojo poreikius (pvz., pritaikant individualiems poreikiams), sujungiami į vieną procesą;

III.vykdymas. Šiame etape renkama informacija ir ja keičiamasi, taikant veiklos taisykles (kaip reikalaujama pagal atitinkamus teisės aktus ir politiką) sprendžiama, ar leisti pasinaudoti paslauga, ar ne, ir po to piliečiams arba įmonėms suteikiama prašoma paslauga;

IV.vertinimas. Suteikus paslaugą, surenkami ir įvertinami naudotojų atsiliepimai.

4.3.2Vidaus informacijos šaltiniai ir paslaugos

Viešojo administravimo institucijos kuria ir teikia daug paslaugų; jos taip pat naudoja ir tvarko daugybę įvairiausių informacijos šaltinių. Apie šiuos informacijos šaltinius už konkrečios administravimo institucijos ribų (o kartais net ir toje institucijoje) dažnai nežinoma. Dėl to neišvengiama pastangų dubliavimo, o turimi ištekliai ir sprendimai išnaudojami nepakankamai.

Kuriant integruotas viešąsias paslaugas, kaip sudedamosios dalys gali būti naudojami ne tik administracinėje sistemoje, bet ir už jos ribų esantys informacijos šaltiniai (baziniai registrai, atvirųjų duomenų portalai ir kiti patikimi informacijos šaltiniai) ir paslaugos. Sudedamųjų dalių (informacijos šaltinių ir paslaugų) duomenų ar funkcijų prieinamumas turėtų būti užtikrinamas į paslaugas orientuotais metodais.

Viešojo administravimo institucijos turėtų skatinti dalijimosi paslaugomis ir informacijos šaltiniais politiką, pagal kurią šiomis paslaugomis ir šaltiniais būtų dalijamasi trimis pagrindiniais būdais:

I.pakartotinis naudojimas. Kuriant naujas ar keičiant esamas paslaugas, pirmiausia turėtų būti išnagrinėjama, ar galima pakartotinai naudotis esamomis paslaugomis ir informacijos šaltiniais;

II.skelbimas. Kuriant naujas ar keičiant esamas paslaugas ir informacijos šaltinius, turėtų būti užtikrinama, kad tinkamomis pakartotinai naudoti paslaugomis ir informacijos šaltiniais pakartotinai naudotis galėtų ir kiti;

III.sujungimas. Kai tik nustatomos tinkamos paslaugos ir informacijos šaltiniai, jie turėtų būti sujungti į vieną integruotą paslaugų teikimo procesą. Šios sudedamosios dalys turėtų būti savaime tinkamos sujungti (pritaikytasis sąveikumas), kad jas kuo mažiau pritaikius būtų galima sujungti įvairiose aplinkose. Toks sujungimas svarbus kuriant informacijos, paslaugų ir kitus sąveikumo sprendimus (pvz., programinės įrangos).

Taikant pakartotinai naudojamų sudedamųjų dalių metodą, tinkamas taikymo būdas nustatomas sprendimus derinant su koncepcinėmis pavyzdinės sistemos 32 sudedamosiomis dalimis; taip galima nustatyti sudedamąsias dalis, tinkamas naudoti pakartotinai, taigi taip pat skatinamas racionalizavimas. Vykdant tokią derinimo veiklą sukuriami sprendimų, įskaitant jų sudedamąsias dalis, objektų katalogai 33 , kurie gali būti pakartotinai naudojami siekiant tenkinti bendruosius veiklos poreikius ir užtikrinti sąveikumą.

Konkrečiau, kad būtų išvengta dubliavimo, papildomų sąnaudų ir naujų sąveikumo problemų ir kartu būtų gerinama siūlomų paslaugų kokybė, koncepciniame modelyje numatyti du pakartotinio naudojimo tipai:

pakartotinis naudojimasis paslaugomis. Pakartotinai gali būti naudojamasi įvairių rūšių paslaugomis. Tai, pavyzdžiui, gali būti bazinės viešosios paslaugos, pvz., gimimo liudijimo išdavimas, ir bendros paslaugos, kaip antai elektroninė atpažintis ir elektroninis parašas. Bendras paslaugas gali teikti viešasis sektorius arba privatusis sektorius, arba jos gali būti teikiamos taikant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelius;

pakartotinis informacijos naudojimas. Viešojo administravimo institucijos jau saugo didelius kiekius informacijos, kuri gali būti pakartotinai naudojama. Tai, pavyzdžiui, yra: baziniuose registruose saugomi pagrindiniai duomenys – patikimi duomenys, naudojami įvairiose taikomosiose programose ir sistemose, pagal atvirojo naudojimo licencijas suteikiami atvirieji duomenys, kuriuos skelbia viešosios organizacijos, kitų rūšių patikimi duomenys, tvirtinami ir tvarkomi prižiūrint valdžios institucijoms. Baziniai registrai ir atvirieji duomenys išsamiau aptariami kitame skirsnyje.

4.3.3Baziniai registrai

Baziniai registrai yra Europos viešųjų paslaugų teikimo pagrindas. Bazinis registras – tai patikimas informacijos šaltinis, kuriuo pasitikima ir kuris gali ir turėtų būti kitų pakartotinai naudojamas skaitmeniniu būdu, kai už informacijos rinkimą, naudojimą, naujinimą ir saugojimą yra atsakinga ir atskaitinga viena organizacija. Baziniai registrai yra patikimi bazinės informacijos apie duomenų elementus, kaip antai asmenis, bendroves, transporto priemones, licencijas, pastatus, vietas ir kelius, šaltiniai. Šios rūšies informacija laikoma pagrindiniais duomenimis, kuriuos naudoja viešojo administravimo institucijos ir kuriais remiamasi teikiant Europos viešąsias paslaugas. Sąvoka „patikimas“ šiuo atveju reiškia, kad bazinis registras laikomas informacijos „šaltiniu“, t. y. jame nurodomas teisingas statusas ir pateikiama naujausia informacija ir jam būdinga aukščiausia įmanoma kokybė bei vientisumas.

Centralizuotų registrų atveju už tai, kad būtų užtikrinama duomenų kokybė ir būtų nustatytos priemonės duomenų teisingumui užtikrinti, yra atsakingas ir atskaitingas vienas organizacinis vienetas. Tokius registrus teisiškai valdo viešojo administravimo institucijos, o jų administravimas ir priežiūra prireikus gali būti perduoti kitoms organizacijoms. Baziniai registrai būna kelių rūšių, pvz., gyventojų, įmonių, transporto priemonių ar kadastrų. Administravimo institucijoms svarbu susidaryti bendrą vaizdą apie bazinių registrų veikimą ir juose saugomus duomenis (registrų registrą).

Decentralizuotų registrų atveju už kiekvieną registro dalį turi būti atsakingas ir atskaitingas atskiras organizacinis vienetas. Be to, turi būti atskiras vienetas, atsakingas ir atskaitingas už visų decentralizuoto registro dalių koordinavimą.

Bazinių registrų sistemoje apibūdinami bazinių registrų administravimo susitarimai ir infrastruktūra ir santykiai su kitais subjektais.

Prieiga prie bazinių registrų turėtų būti reguliuojama, kad būtų užtikrinamas privatumo ir kitų taisyklių laikymasis; baziniams registrams taikomi informacijos valdymo principai.

Informacijos tvarkytojas – tai įstaiga (arba galbūt asmuo), atsakingas ir atskaitingas už informacijos rinkimą, naudojimą, atnaujinimą, saugojimą ir ištrynimą. Tai, be kita ko, apima leistino informacijos naudojimo apibrėžimą, privatumo nuostatų ir saugumo politikos laikymąsi, informacijos naujumo ir duomenų prieinamumo leidimus turintiems naudotojams užtikrinimą.

Kad būtų užtikrinama bazinių registrų duomenų kokybė, turėtų būti parengtas ir įgyvendinamas duomenų kokybės užtikrinimo planas. Piliečiai ir įmonės turėtų turėti galimybę patikrinti, ar jų duomenys, įtraukti į bazinius registrus, yra tikslūs, teisingi ir išsamūs.

Informavimo tikslais turėtų būti pateiktas vartojamų terminų vadovas ir (arba) kiekviename baziniame registre vartojamų atitinkamų terminų žodynėlis – ir žmonėms suprantama, ir automatinio nuskaitymo forma.

4.3.4Atvirieji duomenys

Bendroji teisinė pakartotinio viešojo sektoriaus duomenų naudojimo sistema numatyta Direktyvoje dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo. Daugiausia dėmesio skiriama kitiems naudoti skirtų automatinio nuskaitymo duomenų skelbimui siekiant skatinti skaidrumą, sąžiningą konkurenciją, inovacijas ir duomenimis grindžiamą ekonomiką. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, duomenys turi būti prieinami ir pakartotinai naudojami be jokios diskriminacijos, o tai reiškia, kad duomenys turi būti sąveikūs, kad jų būtų galima ieškoti, juos rasti ir tvarkyti.

Šiuo metu yra daug kliūčių naudoti atviruosius duomenis. Jie dažnai skelbiami nevienodais formatais arba tokiais formatais, dėl kurių šių duomenų negalima lengvai naudoti, juose gali trūkti tinkamų metaduomenų, patys duomenys gali būti nekokybiški ir t. t. Būtų geriausia, jeigu pagrindiniai atvirųjų duomenų rinkinių metaduomenys 34 ir semantika būtų apibūdinami naudojant standartinį automatiniam nuskaitymui tinkamą formatą.

Duomenys gali būti naudojami įvairiais būdais ir įvairiais tikslais ir skelbiant atviruosius duomenis turėtų būti užtikrinamos šios galimybės. Vis dėlto naudotojai gali aptikti su duomenų rinkiniais susijusių problemų ar teikti pastabų dėl jų kokybės, arba teikti pirmenybę kitiems duomenų skelbimo būdams. Grįžtamojo ryšio ciklai gali padėti daugiau sužinoti apie tai, kaip naudojami duomenų rinkiniai ir kaip būtų galima pagerinti jų skelbimą.

Kad būtų išnaudojamos visos pakartotinio atvirųjų duomenų naudojimo galimybės, būtinas teisinis sąveikumas ir tikrumas. Todėl visose valstybėse narėse turėtų būti aiškiai informuojama apie visiems suteikiamą teisę pakartotinai naudoti atviruosius duomenis, o tvarka, kuria sudaromos sąlygos pakartotinai naudoti duomenis, pvz., licencijų suteikimo, turėtų būti kuo labiau skatinama ir standartizuojama.

4.3.5Katalogai

Katalogai padeda kitiems rasti išteklius, kuriuos galima pakartotinai naudoti (pvz., paslaugas, duomenis, programinę įrangą ar duomenų modelius). Yra įvairių rūšių katalogų, kaip antai paslaugų katalogų, programinės įrangos sudedamųjų dalių bibliotekų, atvirųjų duomenų portalų, bazinių registrų registrų, metaduomenų katalogų, standartų, specifikacijų ir gairių katalogų. Katalogų sąveikumui užtikrinti reikalingi bendrai suderinti kataloguose skelbiamų paslaugų, duomenų, registrų ir sąveikių sprendimų aprašai 35 . Yra ir ypatingos rūšies katalogas – Europos sąveikumo objektų katalogas, kuriame pateikiami sąveikumo sprendimai, kuriuos galima pakartotinai naudoti ir kuriais galima dalytis.

4.3.6Išoriniai informacijos šaltiniai ir paslaugos

Viešojo administravimo institucijos turi naudotis paslaugomis, kurias už jų organizacijos ribų teikia trečiosios šalys, kaip antai mokėjimo paslaugomis, kurias teikia finansų įstaigos, ar ryšio paslaugomis, kurias teikia telekomunikacijų paslaugų teikėjai. Jos taip pat turi naudotis išoriniais informacijos šaltiniais, kaip antai atviraisiais duomenimis ir tarptautinių organizacijų, prekybos rūmų ir t. t. teikiamais duomenimis. Be to, naudingus duomenis galima rinkti pasitelkiant daiktų internetą (pvz., jutiklius) ir socialinių tinklų programas.

4.3.7Saugumas ir privatumas

Teikiant viešąsias paslaugas, pirmiausia turi būti pasirūpinta saugumu ir privatumu. Viešojo administravimo institucijos turėtų užtikrinti, kad:

jos laikysis pritaikytosios privatumo apsaugos ir pritaikytojo saugumo požiūrio, siekdamos užtikrinti visos savo infrastruktūros ir jos sudedamųjų dalių saugumą;

paslaugos būtų atsparios išpuoliams, dėl kurių gali sutrikti jų teikimas ir gali būti pavogti arba pažeisti duomenys; ir

jos laikysis su duomenų apsauga ir privatumu susijusių teisinių reikalavimų ir įpareigojimų, pripažindamos riziką, kurią privatumui kelia pažangusis duomenų apdorojimas ir analizė.

Jos taip pat turėtų užtikrinti, kad duomenų valdytojai laikytųsi duomenų apsaugos teisės aktų, pasirūpindamos, kad būtų:

parengti rizikos valdymo planai, kuriuose būtų nustatyta rizika, įvertintas jos galimas poveikis ir suplanuotas atsakas numatant atitinkamas technines ir organizacines priemones. Remiantis naujausiais technologijų pokyčiais, tomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad saugumo lygis būtų proporcingas rizikos lygiui;

parengti veiklos tęstinumo planai ir atsarginių kopijų kūrimo ir duomenų atkūrimo planai, kuriuose būtų nustatytos būtinos procedūros, pagal kurias po ekstremaliojo įvykio būtų užtikrintas funkcijų vykdymas ir visos funkcijos kuo greičiau vėl pradėtų normaliai veikti;

parengtas prieigos prie duomenų ir leidimų suteikimo planas, pagal kurį, siekiant užtikrinti privatumą, būtų nustatoma, kas turi prieigą prie duomenų, prie kokių duomenų ir kokiomis sąlygomis. Turėtų būti vykdoma stebėsena, kad būtų nustatomi neteisėtos prieigos atvejai ir saugumo pažeidimai, ir turėtų būti imamasi tinkamų veiksmų, kad tokie pažeidimai nesikartotų;

naudojamasi kvalifikuotomis patikimumo užtikrinimo paslaugomis, vadovaujantis Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų (angl. eIDAS) reglamentu 36 , kad būtų užtikrintas duomenų vientisumas, autentiškumas, konfidencialumas ir nepaneigiamumas.

Kai viešojo administravimo institucijos ir kiti subjektai keičiasi oficialia informacija, ši informacija, atsižvelgiant į saugumo reikalavimus, turėtų būti perduodama saugiu, suderintu, valdomu ir kontroliuojamu tinklu 37 . Duomenų perdavimo mechanizmais administravimo institucijoms, įmonėms ir piliečiams turėtų būti sudaromos sąlygos keistis informacija ir toks keitimasis būtų:

registruojamas ir tikrinamas, kad, taikant suderintas procedūras ir mechanizmus, būtų atpažįstamas ir siuntėjas, ir gavėjas ir būtų nustatomas jų tapatumas;

šifruojamas, kad būtų užtikrinamas duomenų, kuriais keičiamasi, konfidencialumas;

pažymimas data ir laiku, kad būtų išsaugomas tikslus elektroninių įrašų perdavimo ir prieigos prie jų laikas;

registruojamas, kad elektroniniai įrašai būtų archyvuojami ir būtų užtikrintas teisinis atsekamumas.

Turėtų būti nustatyti tinkami mechanizmai, kuriuos taikant būtų užtikrinta galimybė naudojant skirtingas sistemas saugiai keistis elektroniniu būdu patvirtintais pranešimais, įrašais, formomis ir kita informacija, turėtų būti įvykdyti konkretūs saugumo reikalavimai ir teikiamos elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugos, kaip antai elektroninių parašų ir (arba) spaudų kūrimo ir tikrinimo, ir turėtų būti stebimas duomenų srautas, siekiant nustatyti įsibrovimo ir duomenų pakeitimo atvejus bei kitų rūšių išpuolius.

Perduodant, tvarkant ir saugant informaciją, ji taip pat turi būti tinkamai apsaugoma taikant įvairius saugumo procesus, tokius kaip:

saugumo politikos apibrėžimas ir taikymas;

mokymas ir informuotumo saugumo klausimais didinimas;

fizinis saugumas (įskaitant prieigos kontrolę);

saugumo užtikrinimas projektavimo etape;

operacijų saugumo užtikrinimas (įskaitant saugumo stebėseną, incidentų ir pažeidžiamumo valdymą);

saugumo peržiūros (įskaitant auditą ir technines patikras).

Atskirų valstybių narių duomenims gali būti taikomi nevienodi duomenų apsaugos įgyvendinimo metodai, todėl prieš teikiant sudėtines paslaugas turėtų būti susitarta dėl bendrų duomenų apsaugos reikalavimų.

Kad keitimasis duomenimis būtų saugus, taip pat reikia užtikrinti kelias valdymo funkcijas, įskaitant:

paslaugų valdymą – prižiūrimi visi ryšiai, susiję su atpažintimi, tapatumo nustatymu, leidimų suteikimu, duomenų perdavimu ir t. t., įskaitant prieigos leidimus, leidimų panaikinimą ir auditą;

paslaugų įtraukimą į registrą – jei išduotas tinkamas leidimas, suteikiama galimybė naudotis prieinamomis paslaugomis iš anksto nustačius, kur paslauga teikiama, ir pavirtinus, kad ta paslauga patikima;

paslaugų registravimą – siekiama užtikrinti, kad visos keitimosi duomenimis operacijos būtų registruojamos, kad šiuos duomenis būtų galima naudoti ateityje, ir prireikus archyvuojamos.

5Išvada

Pastaraisiais dešimtmečiais Europos viešojo administravimo institucijos investavo į IRT, siekdamos modernizuoti savo vidaus veiklą, sumažinti sąnaudas ir pagerinti piliečiams ir įmonėms teikiamas savo paslaugas. Nors jau padaryta didelė pažanga ir gauta didelė nauda, administravimo institucijos vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis elektroniniu būdu keistis informacija ir bendradarbiauti. Tai, be kita ko, yra su teisės aktais susijusios kliūtys, veiklos procesų ir taikomų informacijos modelių nesuderinamumas, taip pat naudojamų technologijų įvairovė. Taip yra todėl, kad praeityje informacinės sistemos viešajame sektoriuje buvo diegiamos atskirai viena nuo kitos, o ne koordinuotai. Dėl institucinių konfigūracijų visoje Europoje įvairovės ES lygmeniu atsiranda dar vienas sudėtingumo lygmuo.

Kad viešojo administravimo institucijos galėtų elektroniniu būdu palaikyti ryšius ir keistis informacija, būtinas sąveikumas. Dėl to jis yra ir būtina bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo sąlyga. ES sąveikumo programos ilgainiui keitėsi. Iš pradžių jomis buvo siekiama užtikrinti sąveikumą konkrečiose srityse, po to – įdiegti bendrą infrastruktūrą. Neseniai jose pradėta spręsti sąveikumo uždavinius semantiniu lygmeniu. Valdymas, teisinės tvarkos suderinamumas, veiklos procesų derinimas ir saugi prieiga prie duomenų šaltinių – tai tik keletas klausimų, kuriuos toliau reikės spręsti, kad būtų galima teikti visavertes viešąsias paslaugas.

Europos sąveikumo sistemoje nustatyti bendrieji modeliai, principai ir rekomendacijos, kuriais siekiama skatinti Europos viešojo administravimo institucijų tarpusavio elektroninius ryšius. Joje pripažįstama ir pabrėžiama, kad sąveikumas nėra vien IRT klausimas, nes jo poveikis pasireiškia ir kitais lygmenimis, įskaitant teisinį ir techninį lygmenis. Kompleksiškai spręsti problemas visais šiais lygmenimis ir įvairias administraciniais lygmenimis – nuo vietos iki ES – tebėra sudėtinga. Europos sąveikumo sistemoje nustatyti keturi su sąveikumu susijusių uždavinių lygmenys (teisinis, organizacinis, semantinis ir techninis) ir kartu atkreipiamas dėmesys į svarbų valdymo vaidmenį užtikrinant atitinkamos veiklos koordinavimą visais administravimo lygmenimis ir visuose administravimo sektoriuose.

Europos sąveikumo sistemoje nustatytas viešųjų paslaugų koncepcinis modelis apima integruotų viešųjų paslaugų kūrimą, planavimą, plėtojimą, teikimą ir paramą visais valdžios sektoriaus lygmenimis – nuo vietos iki ES. Joje išdėstyti principai, kuriais turi būti vadovaujamasi priimant sprendimus kurti sąveikias Europos viešąsias paslaugas. Be to, Europos sąveikumo sistemoje vykdytinų rekomendacijų forma pateikiama praktinių priemonių.

Europos sąveikumo sistemos sudedamosios dalys pavaizduotos 5 schemoje.

5 schema. Europos sąveikumo sistemos koncepcinio modelio elementų tarpusavio ryšiai

Persvarstyta Europos sąveikumo sistema yra pagrindinė sąveikių skaitmeninių viešųjų paslaugų kūrimo regionų, nacionaliniu ir ES lygmeniu priemonė, taigi ji padeda įgyvendinti bendrąją skaitmeninę rinką.

6Priedas

6.1Santrumpos

(1) COM(2015) 192 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“, Briuselis, 2015 5 6.  

(2) Organizacijos šiuo atveju yra viešojo administravimo įstaigos ar jų vardu veikiantys subjektai arba ES institucijos ar įstaigos.

(3) Nustatyta 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/2240.

(4) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012E/TXT&from=LT  .

(5) Pavyzdžiui, Direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), ir atitinkami įgyvendinimo reglamentai ir gairės.

(6) Šie principai iš esmės yra tie patys kaip ir ankstesnėje Europos sąveikumo sistemoje. Jų suskirstymas į grupes ir tiksli kiekvienos rekomendacijos taikymo sritis buvo atnaujinti siekiant atsižvelgti į pastarojo meto politikos ir technikos raidą.

(7) Direktyva 2003/98/EB ir jos pakeitimai, padaryti Direktyva 2013/37/ES.

(8) Direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE). Neseniai atliktas programos REFIT įvertinimas (COM(2016)478 ir SWD(2016)273) parodė, kad įgyvendinant atvirumo principą visoje ES vis dar yra didelių kliūčių.

(9) FRAND – sąžiningos, pagrįstos ir nediskriminacinės.

(10) Taip skatinama konkurencija, nes skirtingus verslo modelius taikantys tiekėjai gali konkuruoti tiekdami tokiomis specifikacijomis grindžiamus produktus, technologijas ir paslaugas.

(11) Pavyzdžiui, sukuriant bendruosius skaitmeninius vartus, vieną iš bendrosios skaitmeninės rinkos veiksmų.

(12) https://joinup.ec.europa.eu/community/isa/document/sharing-and-reuse-framework-fostering-collaboration-among-public-administrati   

(13) https://joinup.ec.europa.eu/ ES lygmeniu sukurta sistema „JoinUp“ (), kurioje galima dalytis atvirosios programinės įrangos sudedamosiomis dalimis, semantiniais objektais, paslaugų arba sistemų sudedamosiomis dalimis ir geriausia patirtimi. Kad paskatintų dalijimąsi programinės įrangos sudedamosiomis dalimis, Europos Komisija taip pat įvedė Europos Sąjungos viešąją licenciją (angl. EUPL).

(14) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo ir darbas, kurį Komisija pradėjo rengdama Europos prieinamumo aktą.

(15) Taip pat žr. EB standartizavimo įgaliojimą Nr. 376 parengti prieinamų IRT produktų ir paslaugų viešojo pirkimo Europos standartus.

(16) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais.

(17) Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.

(18) Kaip apibrėžta Elektroninių įrašų tvarkymo pavyzdinių reikalavimų (MoReq2) antrojoje redakcijoje, įrašas – informacija, kurią, vykdydama teisinius įsipareigojimus ar veiklą, organizacija arba asmuo sukūrė, gavo ir saugo įrodymo bei informavimo tikslais.

(19) Pvz., debesijos kompiuterija, daiktų internetas, didieji duomenys ir programinė įranga kaip paslauga.

(20) Pagal INSPIRE direktyvos 1 straipsnį jos taikymo sritis apribojama „Bendrijos aplinkos politikos ir kitos įtakos aplinkai galinčios turėti politikos ar veiklos tikslais“.

(21) ISA² programa yra tokios politinės paramos pavyzdys.

(22) Žr. pvz., 2016 m. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2007 m. kovo 14 d. Direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), įgyvendinimo, parengtą pagal tos direktyvos 23 straipsnį.

(23) Pavyzdžiui, Bendrasis standartų ir specifikacijų vertinimo metodas (angl. CAMSS), parengtas įgyvendinant ISA programą.

(24) Atitikties užtikrinimo modeliuose galėtų būti numatytos tokios galimybės kaip privaloma atitiktis, principas „laikykis taisyklių arba pasiaiškink“, pageidautina atitiktis, neprivaloma atitiktis ir t. t.

(25) Pavyzdžiui, išteklių aprašymo metaduomenų schemą (angl. ADMS), sukurtą įgyvendinant ISA programą.

(26) Sudedamoji dalis – autonominis, sąveikus ir pakeičiamas elementas, apimantis kokią nors vidinę struktūrą.

(27) Pavyzdžiui, tezauras „EuroVoc“ ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO).

(28) Kaip kelis sektorius apimančių pakartotinai naudojamų duomenų modelių pavyzdžius galima paminėti su asmenimis, įmonėmis, vietovėmis ir viešosiomis paslaugomis susijusių pagrindinių terminų žodynus, sukurtus įgyvendinant ISA programą.

(29) Peristeras V., „Semantic Standards: Preventing Waste in the Information Industry“, IEEE Intelligent Systems, Nr. 4, 2013 m. liepos–rugpjūčio mėn., 28 tomas, p. 72–75.

(30) Ši koncepcija įgyvendinama kuriant į paslaugas orientuotą architektūrą.

(31) Ar paslauga parengta sąveikiai teikti, galima įvertinti naudojant sąveikumo lygmens vertinimo modelį (angl. IMM), sukurtą įgyvendinant ISA programą.

(32) Pavyzdžiui, Europos bazinė sąveikumo architektūra (EIRA).

(33) Europos sąveikumo objektų katalogas (EIC), pateikiamas „JoinUp“ sistemoje, yra vertinga Europos lygmens priemonė, padedanti nustatyti sąveikumo sprendimus, kuriuos galima pakartotinai naudoti.

(34) Pavyzdžiui, įtraukti į DCAT-AP specifikaciją, parengtą įgyvendinant ISA programą.

(35) Kaip specifikacijų, kurios naudojamos atviriesiems duomenims, viešosioms paslaugoms ir sąveikumo sprendimams aprašyti, pavyzdžius galima paminėti atitinkamai DCAT-AP, su viešosiomis paslaugomis susijusių pagrindinių terminų žodyną ir išteklių aprašymo metaduomenų schemą. Pavyzdžiui, GeoDCAT-AP yra DCAT-AP papildymas, skirtas geoerdvinių duomenų rinkiniams, duomenų rinkinių serijoms ir paslaugoms aprašyti. Jame pateikiama Išteklių aprašymo sistemos (angl. RDF) sintaksė, privaloma pagal ISO 19115:2003 nustatytą pagrindinį metaduomenų profilį ir pagal INSPIRE direktyvą apibrėžtiems metaduomenų elementams.

(36) Reglamentas (ES) Nr. 910/2014. 

(37) Pavyzdžiui, saugus tinklas „TestaNG“.