13.2.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/21

1.

pritaria minčiai, kad atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą turi būti siekiama pagerinti bendras žinias apie esamas ES aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje spragas, pasiūlyti naujų sprendimų dėl teisinio nuostatų vykdymo užtikrinimo, pašalinti gilumines ir dažnai įvairius sektorius apimančias šių spragų priežastis ir stengiamasi paskatinti keitimąsi gerąja praktika;

2.

patvirtina, kad 2017 m. vasario mėn. paskelbtame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros dokumentų rinkinyje (1) pateikiant 28 šalių ataskaitas pirmą kartą išsamiai apžvelgiama, kaip ES aplinkos politika ir teisės aktai įgyvendinami vietos lygmeniu valstybėse narėse. Iš šio dokumentų rinkinio matyti, kad aplinkos politika veikia, tačiau visoje Europoje yra didelių nuoseklumo spragų, susijusių su šių taisyklių ir politikos praktiniu įgyvendinimu;

3.

pabrėžia, kad sėkmingam ES aplinkos politikos įgyvendinimui reikalingas glaudus bendradarbiavimas visais valdymo lygmenimis – pradedant vietos, baigiant ES lygmeniu; todėl palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate daroma aiški nuoroda į bendradarbiavimą su Regionų komitetu, tačiau primena, kad reikalinga tolesnė pažanga daugelyje valstybių narių siekiant užtikrinti veiksmingą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą peržiūrint ir gerinant įgyvendinimą;

4.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares kuo geriau pasinaudoti aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra ir tokiu būdu užtikrinti, kad į aplinkos apsaugos klausimus būtų atsižvelgta nustatant Europos semestro makroekonominius prioritetus, ir padėti įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus darnaus vystymosi tikslus;

5.

pabrėžia, kad būtina 2017–2018 m. užmegzti surengti struktūrinį dialogą įgyvendinimo klausimais su kiekviena valstybe nare ir tinkamai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas siekiant apsvarstyti, kaip spręsti struktūrines problemas ir patenkinti konkrečių valstybių narių poreikius;

6.

rekomenduoja, kad Europos Komisija būtų ryžtingesnė atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros analizę ir užtikrintų didesnį valstybių narių palyginamumą. Kitame aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros etape Europos Komisija turėtų pateikti aiškią ir lengvai suprantamą atskirų valstybių narių pažangos, padarytos sprendžiant pagrindines įgyvendinimo problemas, iliustraciją ir nereikalauti jokių papildomų valstybių narių, regionų ar miestų ataskaitų;

7.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo tinklo (IMPEL) vaidmenį ir toliau plėtoti nacionalinius IMPEL tinklus, suteikiančius vietos ir regionų valdžios institucijų ekspertams galimybę keistis geriausios praktikos pavyzdžiais (2);

8.

mano, kad į aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros procesą kiek įmanoma ir tikslinga taip pat turi būti įtraukti jau taikomi Europos teisės aktų įgyvendinimo pažangos vertinimo mechanizmai, įskaitant iniciatyvą „Veiksmingas įgyvendinimas“ (angl. Make It Work), IMPEL tinklo veiklą ir Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT);

9.

palankiai vertina Europos Komisijos pranešimą dėl teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais (3) ir 2017 m. tikisi tolesnių konkrečių Europos Komisijos iniciatyvų, skirtų padėti geriau įgyvendinti aplinkos teisės aktus (4);

10.

pritaria Europos Komisijos ataskaitai „Aplinkosaugos ataskaitų teikimo supaprastinimo veiksmai“ (5), kuri paskelbta atlikus ES aplinkos politikos ataskaitų teikimo ir stebėsenos tinkamumo patikrą (6), kurią RK papildė perspektyvine nuomone COR-2015-05660-00-00-AC-TRA. RK pakartoja savo raginimą Europos Komisijai laikytis horizontaliojo aplinkosaugos stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodo, ir todėl tikisi, kad Europos Komisija nuosekliai įgyvendins ataskaitos 1 ir 2 veiksmus, pasiūlydama pakeitimus dėl tam tikruose galiojančiuose ar naujuose teisės aktuose numatytų ataskaitų teikimo prievolių, siekiant labiau suderinti ir supaprastinti šias prievoles.

11.

siūlo Europos Komisijai glaudžiai ir struktūruotai bendradarbiauti per visą aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ciklą, įskaitant Jungtinės techninės bendradarbiavimo aplinkos srityje platformos veiklą (7), daugiausia dėmesio skiriant skirtingoms struktūrinėms įgyvendinimo problemoms, su kuriomis susiduria vietos ir regionų valdžios institucijos, ir jų sprendimui, kaip nurodyta nuomonės D skirsnyje. Vykdant šį bendradarbiavimą, be kita ko, būtų nagrinėjamos priemonės, kuriomis RK, atsižvelgiant į jo patirtį, įgytą dalyvaujant strategijos „Europa 2020“ valdymo cikle, per kurį jis vykdė reguliarų Europos semestro vertinimą iš vietos ir regionų perspektyvos, galėtų padėti pagrįsti aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūroje numatytas atskirų šalių ataskaitas ir gaires valstybėms narėms suteikdamas joms teritorinį aspektą;

12.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija komunikate nurodo, jog aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra papildo įgyvendinimo srityje jau dedamas pastangas, pavyzdžiui, atitikties stebėseną ir pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

13.

laikosi nuomonės, jog svarbu, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros sistema po dviejų ciklų (ketverių metų) būtų įvertinta, siekiant išbandyti šio mechanizmo veiksmingumą;

14.

mano, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra suteikia galimybę RK ir Europos Parlamentui tikslingai bendradarbiauti keičiantis informacija apie ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo problemas ir sprendimus, susiejant vienos iš teisėkūros institucijų interesus ir už įgyvendinimą atsakingų institucijų sprendimus priimančių subjektų patirtį. Komitetas ragina Europos Parlamentą glaudžiai bendradarbiauti abiem ENVI komiteto aptartais klausimais – dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ir pagrindinių įgyvendinimo spragų bei nustatytų pagrindinių priežasčių, ir ateityje, rengiant būsimas Europos Parlamento įgyvendinimo ataskaitas, įskaitant bendrus RK ENVE komisijos ir EP ENVI komiteto posėdžius šiais klausimais;

15.

pabrėžia, kad yra pasirengęs dalyvauti būsimose Tarybos rengiamose diskusijose dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros, neoficialiuose aplinkos ministrų susitikimuose ar kitoje su aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra susijusioje ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės veikloje; siūlo savo paramą ruošiantis šioms diskusijoms ir veiklai, visų pirma ES Tarybai pirmininkaujančių valstybių prašymu rengdamas tikslines RK nuomones ir organizuodamas Jungtinės RK ir EK techninės bendradarbiavimo aplinkos srityje platformos posėdžius;

16.

siūlo išnagrinėti galimybę įvairiose ES teritorijos dalyse organizuoti specialiems klausimams skirtus posėdžius glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir Europos Komisijos atstovybėmis bei EP informacijos biurais valstybėse narėse; tokie renginiai leistų aptarti konkrečias vietoje kylančias įgyvendinimo problemas ir taip padėtų rengti šalių ataskaitas;

17.

apgailestauja, kad Europos Komisija, vykdydama aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, dėmesį iš pradžių sutelkė į atliekų tvarkymo, gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos, oro kokybės, triukšmo taršos, vandens kokybės ir vandentvarkos sritis (8);

18.

ragina Europos Komisiją klimato kaitos problemą, kaip svarbų elementą, įtraukti į kitą aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros etapą, taip pat įtraukti klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos klausimus užtikrinant suderinamumą su energetikos sąjungos valdymo nuostatomis; primena reikšmingą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį sprendžiant klimato kaitos iššūkius ir šiuo požiūriu skatina apibrėžti ir paskirstyti regionų ir vietos lygmens klimato kaitos tikslus, papildančius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, kaip svarbų įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos vykdymo aspektą;

19.

pabrėžia būtinybę į kitą peržiūros etapą įtraukti Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu IMPEL tinklas turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį šiame procese, kad padėtų surinkti geros praktikos pavyzdžių 2019 metams;

20.

taip pat rekomenduoja įtraukti ES cheminių medžiagų politiką, kuri yra ES aplinkos politikos pagrindas. Atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą turėtų būti atkreiptas dėmesys į trūkumus ir teigiamą patirtį, susijusią su cheminių medžiagų registracija, įvertinimu ir autorizacija;

21.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą pagerinti konkrečių šalių žinias apie viešojo administravimo kokybę, valdymą ir nacionalinių ir (arba) regionų ir (arba) vietos valdžios institucijų kompetencijos ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo srityje pasidalijimą;

22.

pripažįsta, kad atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą pateikiamos ne tik išsamesnės įgyvendinimo tradiciniuose aplinkos sektoriuose spragų analizės, bet ir (pirmą kartą aplinkos apsaugos srityje) preliminarios išvados dėl galimų pagrindinių nepakankamo įgyvendinimo priežasčių;

23.

rekomenduoja atliekant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą daugiau dėmesio skirti neveiksmingam vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimui, kad būtų sprendžiamos neaiškaus įgaliojimų ir atsakomybės pasiskirstymo, administracinių gebėjimų trūkumo, nepakankamo finansavimo ir rinkos priemonių taikymo, nepakankamo politikos įtraukimo ir nuoseklumo, žinių ir duomenų stygiaus ir nepakankamų vykdymo užtikrinimo priemonių problemos (9);

24.

ragina Europos Komisiją parengti bendrą metodiką, skirtą nacionaliniams dialogams dėl aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros, ir pateikti gaires visapusiškam vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo visame procese užtikrinimui;

25.

pabrėžia, kad įgyvendinimo ir reguliavimo gerinimas yra glaudžiai susiję – jei nesilaikoma aplinkosaugos politikos tikslų, taip pat reikia išnagrinėti visas ES naudojamas priemones, ES teisės aktų nuoseklumą ir darną bei administracinę naštą;

26.

prašo valstybių narių padėti vietos ir regionų lygmeniu atlikti aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūras, atitinkančias nacionalines peržiūras;

27.

rekomenduoja valstybėms narėms palaikyti glaudesnius ryšius su vietos ir regionų valdžios institucijomis jau politikos kūrimo ir teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę etapais, kaip raginama 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, pavyzdžiui, pasitelkiant darbo grupes dėl vertikalių tarpvyriausybinių klausimų;

28.

pabrėžia, kad valstybėms narėms būtina toliau plėtoti mechanizmus, kuriais siekiama pagerinti veiksmingą vertikalų koordinavimą, įskaitant aiškų atsakomybės pasidalijimą tarp įvairių valdžios lygmenų;

29.

ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas toliau mažinti susiskaidymą, taip pat imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, įvesti aplinkosaugos leidimus, apimančius įvairių sektorių aplinkosaugos leidimus, ir supaprastinti poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūras (10);

30.

pabrėžia, kad, kaip patvirtinta atlikus aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą, daugeliui vietos ir regionų valdžios institucijų trūksta finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti ES aplinkos teisės aktus, ir kad visų pirma mažesnės savivaldybės dažnai turi ribotus išteklius, kad galėtų gerinti technines žinias apie reguliavimo reikalavimus; todėl pabrėžia, kad reikalinga didesnė ES lygmens parama, kuri būtų skiriama tiesiogiai arba raginant valstybes nares skirti paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms horizontaliam bendradarbiavimui (valstybių narių viduje ir tarpvalstybiniam), siekiant sujungti projektus, keistis gerąja patirtimi ir plėtoti bendrus procesus ir procedūras;

31.

ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas užtikrinti, kad vietos ir regionų aplinkosaugos institucijoms skirti finansiniai ir žmogiškieji ištekliai atitiktų jų (jiems pavestas) užduotis;

32.

ragina Europos Komisiją parengti ES gaires daugiau kalbų, o valstybes nares bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis parengti bendrus standartus, modelius, kontrolinius sąrašus ir mokymo programas, kad būtų užtikrintas įgyvendinimo ir ataskaitų teikimo nuoseklumas;

33.

prašo vietos ir regionų valdžios institucijų patikrinti procedūrų kokybę, supaprastinti aplinkosaugos leidimų išdavimą, sutelkti išteklius su kitomis tarnybomis, kad būtų pasiekta masto ekonomija, spręsti administracines ribas peržengiančias aplinkos problemas ir pasinaudoti ES kokybiško viešojo administravimo priemonių rinkiniu (11);

34.

prašo Europos Komisijos, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų skatinti vietos ir regionų ekspertus dalyvauti IMPEL tinklo veikloje ir ateityje taikant aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros tarpusavio vertinimo priemonę;

35.

prašo Europos Komisijos ir visų pirma valstybių narių įtraukti vietos ir regionų ekspertus rengiant ES gaires, taip pat susijusias nacionalines gaires, siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir lankstumą jas įgyvendinant;

36.

ragina Europos Komisiją skirti pakankamai biudžeto lėšų naujai aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros tarpusavio vertinimo priemonei. Komisija taip pat turėtų užtikrinti jos papildomumą su IMPEL tinklo vykdoma tarpusavio vertinimo veikla ir su valdymo institucijų pagal priemonę TAIEX REGIO PEER 2 PEER vykdomais informacijos mainais aplinkosaugos srityje;

37.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas padedant valstybėms narėms pasinaudoti pagal 11 teminį tikslą teikiama Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) technine pagalba siekiant padidinti už aplinką atsakingų tarnybų institucinius ir administracinius gebėjimus ir jų galimybes pasinaudoti ESI fondų lėšomis, visų pirma didelio masto aplinkosaugos infrastruktūrai (6 tikslas). Taip pat ragina jas pasinaudoti ES struktūrinių reformų rėmimo programa siekiant patobulinti aplinkosaugos administravimą;

38.

pritaria minčiai, kad daugiau valstybių narių turėtų sukurti ekspertų iš sanglaudos politikos valdymo institucijų tinklus, kurie skatintų investicijas į aplinkos apsaugą;

39.

prašo ES rengiant būsimą DFP visapusiškai išnagrinėti galimybes padidinti ES finansavimą aplinkos teisės aktų įgyvendinimui, įskaitant galimybę šiam tikslui rezervuoti tam tikrą procentinę dalį;

40.

pripažįsta, kad nepakankamas aplinkos klausimų įtraukimas į kitas politikos sritis yra dar viena esminė netinkamo aplinkos teisės aktų įgyvendinimo priežastis, todėl primena poreikį integruoti pagrindinius aplinkos ir klimato kaitos politikos tikslus į visą ES veiklą;

41.

prašo vietos ir regionų valdžios institucijų užtikrinti tinkamą koordinavimą politiniu ir strateginiu lygmeniu priimant vietos ir (arba) regionų darnaus vystymosi strategijas ir užtikrinant aplinkos klausimų įtraukimą ankstyvuoju etapu į teritorijų planavimą, kad sumažėtų konfliktų. Taip pat ragina aplinkos klausimus tinkamai įtraukti ankstyvuoju etapu taikant strateginio poveikio aplinkai vertinimo procedūras;

42.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas propaguoti savanoriškus sektorių susitarimus su pagrindiniais pramonės sektoriais ir „sutartis“ tarp valdžios institucijų ir visuomenės suinteresuotųjų subjektų siekiant teikti informaciją, nustatyti problemas ir ieškoti sprendimų;

43.

pabrėžia, kad daugelyje aplinkos politikos sričių ES turi toliau vykdyti ryžtingesnę ir veiksmingesnę taršos mažinimo jos susidarymo vietoje politiką, kitaip vietos ir regionų lygmeniu nebus įmanoma laikytis įvairių ES teisės aktų dėl aplinkos kokybės standartų;

44.

prašo Europos Komisijos ir valstybių narių labiau padėti kompetentingoms vietos ir regionų valdžios institucijoms laikytis šių standartų ir tikslų;

45.

prašo Europos Komisijos kartu su atitinkamomis nacionalinės valdžios institucijomis, Europos regionų komitetu, ES Merų pakto, Visuotinio merų pakto dėl klimato ir energetikos dalyviais ir organizacija „Vietos valdžios institucijos už darnų vystymąsi“ (ICLEI) parengti koncepciją ir metodiką, kurios padėtų nustatyti vietos ir regionų lygmeniu įpareigojančius veiksmus, ir tokiu būdu padėti siekti kovos su klimato kaita tikslų pagal COP 21 Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Pirmaujančios vietos ir regionų valdžios institucijos iš pradžių dalyvautų savanoriškai, pagal koncepcijos pagrindimo principą;

46.

pripažįsta, kad dėl duomenų stygiaus vis dar kyla įgyvendinimo problemų daugelyje valstybių narių įvairiais valdymo lygmenimis ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį kaupiant žinias ir duomenis ir teikiant informaciją visuomenei bei skatinant didesnį piliečių sąmoningumą;

47.

teigiamai vertina tai, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra turėtų būti grindžiama turimais duomenimis ir kad ji turėtų padėti geriau panaudoti šiuos duomenis ir pateikti kryžmines nuorodas į juos, gerinant galimybę jais pasinaudoti, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijoms;

48.

pritaria struktūruotoms diskusijoms dėl tinkamo atsakomybės sričių ir išteklių paskirstymo valstybėse narėse tarp savivaldybių, regionų ir nacionalinio lygmens siekiant užtikrinti, kad aplinkos būklės ataskaitos ir rodikliai būtų nuoseklūs, veiksmingi ir patikimi;

49.

ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su kompetentingomis vietos ir regionų valdžios institucijomis, toliau plėtoti struktūrines įgyvendinimo ir informacines sistemas (angl. SIIF), skirtas visiems svarbiausiems ES aplinkos teisės aktams;

50.

reikalauja Europos Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės ir jų vietos bei regionų valdžios institucijos tinkamai įgyvendintų esamus minimalius reikalavimus, nustatytus direktyvoje dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką;

51.

prašo vietos ir regionų valdžios institucijų toliau vykdyti aktyvią informavimo politiką. Tai turėtų būti dvikryptis (įskaitant grįžtamosios informacijos mechanizmus) ir labiau į piliečius orientuotas informavimas, pavyzdžiui, rengiant internetines kartografines priemones, taikomąsias programas ir švietimo kampanijas;

52.

remia NVO dalyvavimą renkant ir piliečiams skleidžiant informaciją apie aplinką ir pritaria tam, kad būtų pasitelkiami mokslininkai mėgėjai duomenims apie aplinką rinkti;

53.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti valdžios institucijas įgyvendinant e. sprendimus ir e. valdžią, kad būtų pagerinta aplinkos stebėsena ir ataskaitų teikimas, pavyzdžiui, įgyvendinant 2016–2020 m. e. valdžios veiksmų planą, programą LIFE, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir programą „Horizontas 2020“ ir pradedant naudoti Europos aplinkos agentūros platformą „Reportnet 2.0“ (12)“;

54.

prašo dėti pastangas visais lygmenimis siekiant užtikrinti aplinkos duomenų mainus elektroninėmis priemonėmis ir tolesnę INSPIRE (13) plėtrą. Regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas INSPIRE procese taip pat turėtų būti sustiprintas;

55.

yra susirūpinęs dėl to, kad aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros analizė rodo, jog nuostatų vykdymo stebėsena ir užtikrinimas dažnai kelia susirūpinimą dėl neveiksmingų sankcijų ir nepakankamo inspektorių ir prokurorų bendradarbiavimo. Vietos ir regionų valdžios institucijos, užtikrindamos nuostatų vykdymą, patiria sunkumų, susijusių su ES nuostatų aiškinimu ir taikymu. Daugelio vietos valdžios institucijų administracijos yra pernelyg mažos, kad užtikrintų profesionalų aplinkos teisės aktų vykdymą;

56.

prašo vietos ir regionų valdžios institucijų užtikrinti aiškų kompetentingų institucijų paskyrimą, įgaliojimus ir profesionalumą, veiksmingai derinti veiksmus su nacionalinėmis valdžios institucijomis (pvz., policija, muitinėmis ir prokuratūromis) ir apsvarstyti galimybę įkurti bendras regionines agentūras, kurios užtikrintų aplinkos teisės aktų vykdymą ribotų tikrinimo įgaliojimų atvejais;

57.

ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas taikyti rizika grindžiamą požiūrį į nuostatų vykdymo užtikrinimą parengiant geriausią stebėsenos, skatinimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų derinį ir geriau nustatant ribotų išteklių naudojimo prioritetus;

58.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas, kadangi jos yra arti įmonių ir piliečių, imtis nuostatų laikymosi skatinimo veiksmų, apimančių bendradarbiavimą su verslo bendruomenėmis, susijusiomis NVO ir piliečiais, kuriems šios nuostatos taikomos;

59.

prašo valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų taikyti skubias vykdymo užtikrinimo priemones ir patvirtinti proporcingas bei atgrasančias sankcijas, taikytinas ES aplinkos teisės aktų pažeidimų atvejais, atitinkamai laikantis Direktyvos 2008/99/EB dėl nusikaltimų aplinkai nuostatų;

60.

ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas kovoti su korupcija ir užtikrinti tinkamą teisingumo sistemų veikimą aplinkos srityje gerbiant ES aplinkos teisės aktais (14) piliečiams suteiktas procesines teises;

61.

remia visas nacionalinių ir regionų valdžios institucijų ir vietos valdžios institucijų asociacijų iniciatyvas plėsti žinias keičiantis geriausia praktika, sukaupta vykdant Europos tinklų, pavyzdžiui, IMPEL, Europos aplinkos prokurorų tinklo ir policijos pareigūnų tinklo, veiklą;

62.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau stiprinti IMPEL vaidmenį ir plėtoti nacionalinius IMPEL tinklus, suteikiančius vietos ir regionų valdžios institucijų ekspertams galimybę keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.