14.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 212/5

—

Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, kuriame teigiama, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises;

—

2015 m. kovo 17 d. priimtą Paryžiaus deklaraciją (1), kurioje pabrėžiama, kad svarbu „stiprinti vaikų ir jaunuolių gebėjimą mąstyti kritiškai ir vertinti, kad ypač internete ir socialinėje žiniasklaidoje jie galėtų suvokti realijas, atskirti faktus nuo nuomonių, atpažinti propagandą ir atsispirti visų formų indoktrinacijai ir neapykantą kurstančioms kalboms“;

—

2015 m. gruodžio 15 d. bendrą ataskaitą dėl „ET 2020“ (2), kurioje tolesnė su Paryžiaus deklaracija susijusi veikla, pasitelkiant „bendrą analizę, tarpusavio mokymąsi, susitikimus, gerosios patirties sklaidą ir konkrečias priemones, remiamus iš <…> lėšų“, nurodoma kaip vienas iš svarbiausių naujo darbo ciklo (2015–2020 m.) prioritetų;

—

2016 m. vasario 24 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl socialinio bei ekonominio vystymosi ir įtraukumo skatinimo ES pasitelkiant švietimą (3), kurioje išdėstytas įsipareigojimas „stiprinti jaunų žmonių skaitmeninį ir medijų raštingumą, taip pat jų gebėjimą mąstyti kritiškai, <…> didinti jų socialinius įgūdžius ir pilietiškumo kompetencijas“;

—

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (4), kurioje nustatomi bendrieji gebėjimai, kuriuos turėtų įgyti visi piliečiai: „skaitmeninis raštingumas“, kuriam būtinas „kritiškas ir analitiškas požiūris į turimą informaciją ir atsakingas sąveikiųjų visuomenės informavimo priemonių naudojimas; socialiniai ir pilietiniai gebėjimai“, be kita ko, „gebėjimas suprasti skirtingus požiūrius ir pasiruošimas gerbti kitų vertybes“; ir „kultūrinis sąmoningumas ir raiška“, kurie apima „tapatumo jausmą kaip atviro požiūrio į įvairovę bei pagarbos jai pagrindą“;

—

2012 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl Europos strategijos dėl vaikams geresnio interneto (5), kuriose pabrėžiama, kad „švietimo sektoriui ir tėvams tenka svarbus vaidmuo padedant vaikams naudingai ir kūrybiškai naudotis interneto teikiamomis galimybėmis, taip pat atpažinti internete kylančią riziką ir jos išvengti“, ir „kad patiems mokytojams ir tėvams reikia pagalbos ir mokymo norint ne tik atsilikti nuo sparčių ir neprognozuojamų pokyčių virtualiajame vaikų gyvenime, bet ir nuo nuolat kintančių naujų technologijų“;

—

2014 m. sausio mėn. Komisijos komunikatą dėl teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos (6), kuriame tarp pagrindinių veiksmų, kurių reikia imtis radikalėjimo prevencijos srityje, išskiriamas „glaudesnis bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi sprendžiant internete kylančias problemas“ ir „didesnės pastangos skatinant jaunimą kritiškai vertinti ekstremistų idėjas“;

—

2014 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl Europos audiovizualinės politikos skaitmeniniame amžiuje (7), kuriose Taryba prašo Komisijos ir valstybių narių „propaguoti gerosios praktikos pavyzdžius ir mokslinius tyrimus gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įtraukimo į formalųjį švietimą ir mokymą, taip pat į neformalųjį mokymąsi ir savišvietą srityje“;

—

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvados dėl jaunimo sektoriaus vaidmens taikant integruotą ir įvairius sektorius apimantį požiūrį jaunimo radikalizacijos, vedančios prie smurtinio ekstremizmo, prevencijos ir kovos su ja srityje, kuriose valstybių narių ir Komisijos prašoma remti jaunimą „siekiant pasipriešinti ekstremistinei įtakai internete ir socialinėje žiniasklaidoje ir ugdyti kritinį mąstymą ir atitinkamas žinias, gebėjimus bei kompetencijas suprasti skirtingus šaltinius bei siekius, kuriais grindžiama pateikiama informacija, įskaitant propagandą ir neapykantą kurstančias kalbas“ (8);

1.

Skatinti, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio tam, kad būtų ugdomas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinis mąstymas švietimo ir mokymo srityje visais lygmenimis, be kita ko, pasitelkiant pilietiškumo ugdymą ir švietimą žiniasklaidos klausimais.

2.

Atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, siekti gerinti visų amžiaus grupių besimokančiųjų skaitmeninių įgūdžių lygį, kuris yra svarbi sąlyga jų gebėjimo aktyviai dalyvauti mūsų šiuolaikinių visuomenių demokratiniame gyvenime, stiprinimui, taip pat jų galimybių įsidarbinti didinimui.

3.

Apsvarstyti galimybę kartu su nacionalinėmis programomis ir priemonėmis panaudoti Piliečiams skirtą Europos skaitmeninių įgūdžių programą, Europos Tarybos demokratinės kultūros įgūdžių programą ir UNESCO pasaulinę gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei informacija vertinimo sistemą.

4.

Skatinti socialiniu požiūriu saugią mokymosi aplinką, tiek internete, tiek realiame gyvenime, kurioje būtų galima atvirai svarstyti prieštaringus klausimus, išsaugoti žodžio laisvę ir įgalinti pedagogus inicijuoti ir vesti tokias diskusijas.

5.

Visais švietimo ir mokymo lygmenimis remti pedagogus ir mokyklų vadovus, kurie per pirminį rengimą ir tęstinį profesinį ugdymą tobulina savo pačių skaitmeninius įgūdžius, taip pat pedagoginius gebėjimus, reikalingus tam, kad savo mokymo veikloje galėtų naudoti naujas technologijas ir atviruosius švietimo išteklius, ir veiksmingai spręsti klausimus, susijusius su visų amžiaus grupių ir bet kokios kilmės besimokančiųjų gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritiniu mąstymu.

6.

Bendradarbiauti su tėvais ir kitais plačiosios visuomenės suinteresuotaisiais subjektais siekiant sumažinti skaitmeninį kartų atotrūkį ir puoselėti bendrą dialogo bei tarpusavio supratimo kultūrą.

7.

Stiprinti švietimo ir mokymo sektoriaus ir žiniasklaidos sektoriaus, be kita ko, žurnalistų, taip pat visų kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę ir jaunimo organizacijas, dialogą, bendradarbiavimą ir partnerystes, atsižvelgiant į tai, kad veiksmingam gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo ugdymui reikalingas daugiadalykis požiūris, ir primenant svarbų vaidmenį, kuris šiuo atžvilgiu tenka neformaliajam švietimui ir savišvietai.

8.

Skatinti novatoriškus, kūrybinius ir dalyvavimu grindžiamus būdus ugdyti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinį mąstymą švietimo ir mokymo srityje, pavyzdžiui, vykdant mokslinius tyrimus ir nagrinėjant galimybes, kurias gali suteikti kultūra ir menas, tarpkultūrinis požiūris ir mokyklų žiniasklaidos produktai, kaip būdą didinti atvirumą kitoms kultūroms ir aktyvų pilietiškumą.

1.

Atsižvelgiant į strateginę programą „ET 2020“, toliau skatinti tarpusavio mokymąsi, be kita ko, renkant ir skleidžiant gerąją patirtį gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinio mąstymo srityje, kartu skiriant ypatingą dėmesį tam, kad būtų veiksmingai įtraukiami palankių sąlygų neturintys besimokantieji ir asmenys, kuriems kyla marginalizacijos rizika.

2.

Užtikrinti politikos suderinamumą gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis srityje ES lygmeniu, kad atliekamas ekspertų darbas įvairiose susijusiose politikos srityse, pavyzdžiui, švietimo, jaunimo, kultūros ir audiovizualinės politikos, taip pat kovos su terorizmu srityje, būtų papildantis, kartu atsižvelgiant į švietimo ir mokymo sektoriaus ypatumus.

3.

Remti pastangas ugdyti pedagogų gebėjimus ir suteikti jiems priemonių, kurie reikalingi veiksmingai spręsti klausimus, susijusius su visų amžiaus grupių ir bet kokios kilmės besimokančiųjų gebėjimu naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritiniu mąstymu, inter alia, panaudojant Mokymosi mokyklose sąsają ir skatinant tarpusavio mokymąsi per platformą „eTwinning“.

4.

Toliau bendradarbiauti su kitais daugiašaliais forumais, tokiais kaip Europos Taryba (12), UNESCO ir EBPO, ir atsižvelgti į jų atliekamą darbą, nes iššūkiai nepaiso sienų ir paveikia šalis tiek Europos Sąjungos viduje, tiek už jos ribų.

5.

Skatinti naudotis finansavimo galimybėmis, kurias teikia visi atitinkami ES fondai ir programos, visų pirma programa „Erasmus+“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programos „Horizontas 2020“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, kad būtų remiamos šios pastangos.