Help Print this page 

Document 52016PC0767R(01)

Title and reference
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)

COM/2016/0767 final/2 - 2016/0382 (COD)
Multilingual display
Text

Briuselis, 2017 02 23

COM(2016) 767 final

2016/0382(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2016) 416 final}
{SWD(2016) 417 final}
{SWD(2016) 418 final}
{SWD(2016) 419 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•1.1.Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Atsinaujinantys energijos šaltiniai padeda švelninti klimato kaitą, nes jais naudojantis išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, užtikrinamas darnus vystymasis, saugoma aplinka ir gerėja piliečių sveikata. Be to, aiškėja, kad atsinaujinančių išteklių energija – integracinio ekonomikos augimo veiksnys, skatinantis darbo vietų kūrimą ir stiprinantis energetinį saugumą visoje Europoje.

Šie aspektai įtvirtinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnyje, kuriuo Sąjunga įgaliota plėtoti atsinaujinančių išteklių energetiką.

Europos Sąjunga – seniai pasaulinė atsinaujinančių išteklių energijos skatinimo ir plėtros lyderė, ryžtingai kovojanti su klimato kaita, remianti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos kūrimą ir skatinanti didelio potencialo ekonomikos augimą. Komisijos pirmininkas J.-C. Junckeris yra pasakęs, kad vienas iš svarbiausių Komisijos politinių prioritetų yra užtikrinti pasaulinį Europos Sąjungos pirmavimą atsinaujinančių išteklių energijos srityje. Šio užmojo įgyvendinimas turėtų būti sudarytas iš dviejų uždavinių – didinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą, o pagrindinius komponentus Europos Sąjungoje ir už jos ribų turėtų tiekti Europos įmonės.

Galiojančiuose pagrindiniuose teisės aktuose nustatytas ES 2020 m. 20 % atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo rodiklis, grindžiamas teisiškai privalomais nacionaliniais rodikliais, nustatytais laikotarpiui iki 2020 m. Direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją numatytais nacionaliniais atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planais ir kas dvejus metus vykdomu stebėjimu veiksmingai užtikrinamas skaidrumas investuotojams ir kitiems ūkinės veiklos vykdytojams, todėl sudarytos palankios sąlygos sparčiai padidinti įdiegtų atsinaujinančių išteklių dalį – nuo 10,4 % 2007 m. iki 17 % 2015 m.

2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje, dėl kurios Europos Vadovų Taryba susitarė 2014 m. spalio mėn., dar kartą patvirtintas ilgalaikis Sąjungos pasiryžimas įgyvendinti didelio užmojo atsinaujinančių išteklių energijos ES strategiją. Naujojoje strategijoje nustatyta, kad bent 27 % Europos Sąjungoje suvartojamos energijos 2030 m. būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių. Šis ES lygmens tikslas yra privalomas ir jis bus pasiektas pastangomis, kurias valstybės narės sutelks orientuodamosi į poreikį ES rezultatą pasiekti drauge. Be to, įgyvendinant naująją strategiją, valstybės narės gali rezultato drauge siekti nusistatydamos savo pačių, galbūt didesnio užmojo, nacionalinius rodiklius. Paramą atsinaujinančių išteklių energijai valstybės narės gali teikti laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių.

Europos Vadovų Taryba 1 keletą kartų paragino Komisiją peržiūrėti ir parengti teisės aktus, susijusius, inter alia, su atsinaujinančiais ištekliais, kuriais remiantis būtų siekiama sutarto 2030 m. tikslo. Europos Parlamentas taip pat kreipėsi į Komisiją, kad ji pateiktų atsinaujinančių išteklių energijos teisės aktus ir dar labiau – bent iki 30 % – padidintų atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo užmojį.

ES energetikos prognozės rodo, kad jei bus įgyvendinta tik dabartinė valstybių narių ir ES politika, bet nebus priimta nauja politika, 2030 m. bus pasiektas apytiksliai 24,3 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. Toks vartojimas būtų gerokai mažesnis už ES lygmens privalomą bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį, dėl kurio susitarta Europos Vadovų Taryboje, todėl Sąjunga negalės įvykdyti savo bendrų įsipareigojimų pagal 2015 m. Paryžiaus susitarimą. Jei nepakeista politika būtų įgyvendinama toliau, kiltų rizika, kad Sąjungos politinis užmojis tapti pasauline atsinaujinančių išteklių energijos lydere liktų neįgyvendintas. Be to, nebūtų pasinaudota saugumo privalumais, kuriuos garantuoja didesnis energijos tiekimas iš vietinių šaltinių, ir sumažėtų vartotojų dalyvavimas energijos sistemoje.

Analizė, kuria grindžiamas šis Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos naujos redakcijos pasiūlymas (toliau – pasiūlymas), rodo, kad ES mastu bent 27 % rodikliui pasiekti būtina keisti politiką – nustatyti Sąjungos masto reguliavimo pagrindus, kuriais remiantis būtų parengtos ES, nacionalinės ir regioninės priemonės. Politikos keitimo būtinumas ypač aiškus atsižvelgiant į tai, kad tikslus rodiklio nepasiekimo laipsnis priklauso nuo neapibrėžtumo, kuris neišvengiamas, nes būtina prognozės prielaida (ES atsinaujinančių išteklių energijos dalis didesnė kaip 27 %) reiškia minimalų lygį, kurį būtina pasiekti, ir į tai, kad ES planų ir rezultatų skirtumui pašalinti būtinoms didelėms investicijoms (pavyzdžiui, 254 mlrd. EUR vien tik elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių) reikia laiku duoti aiškios ir stabilios politikos signalus.

Neatnaujinus reguliavimo pagrindų, kyla rizika, kad išryškės dar didesni skirtumai Europos Sąjungoje, o tuomet tik geriausių rezultatų pasiekusios valstybės narės toliau laikysis didėjančio atsinaujinančių išteklių vartojimo trajektorijos, o atsiliekančios valstybės narės neturės jokių paskatų gamintis ir vartoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos. Be to, sutelkti pastangas keliose valstybėse narėse kainuotų brangiau ir tai dar labiau iškreiptų energijos vidaus rinką.

Sąjungos lygmens priemonės ypač tinkamos atsižvelgiant į esminius 2020 ir 2030 m. reguliavimo pagrindų skirtumus. Pagal 2020 m. reguliavimo pagrindus rezultatų siekiama labai kliaujantis privalomais nacionaliniais tikslais, todėl valstybės narės turi daug laisvės nacionalines priemones rinktis savo nuožiūra, o 2030 m. reguliavimo pagrindų esmė – ES lygmens privalomas tikslas, kuris nepavirsta nacionaliniais tikslais.

Todėl Sąjungos 2030 m. tikslo geriausia siekti valstybių narių partneryste, kurioje būtų derinamos jų nacionalinės priemonės ir šiame pasiūlyme nustatytos pagrindinės priemonės. Elektros energijos sektoriuje valstybės narės galės atsinaujinančių išteklių elektros energiją populiarinti įgyvendindamos nacionalines paramos schemas, atitinkančias valstybės pagalbos taisykles ir ES lygmeniu nustatytas pagrindines sąlygas, įskaitant tarpvalstybinio dalyvavimo taisykles. Didesnė atsinaujinančių išteklių energijos skverbtis sukurs daugiau galimybių naudotis naujomis šildymo ir vėsinimo sektoriaus galimybėmis. Valstybės narės to siekia lanksčiai savo pastangomis. Atsižvelgiant į tarptautinę prekybą biodegalais, transporto sektoriuje reikia taikyti suderintus metodus.

Todėl svarbus 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos koordinavimo elementas yra Energetikos sąjungos valdymo pasiūlymas, kuriame nustatyti: i) planavimo reikalavimai, pagal kuriuos valstybės narės parengtų nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, ii) ataskaitų teikimo ir stebėjimo reikalavimai, pagal kuriuos valstybės narės teiktų savo nacionalinių planų įgyvendinimo pažangos ataskaitas, ir iii) planų ir rezultatų skirtumo padengimo / taisomųjų priemonių reikalavimai, pagal kuriuos Komisija 2025 m. įdėmiau peržiūrės atsinaujinančių išteklių energijos srityje padarytą pažangą.

Apskaičiuota, kad 2015–2030 m. vien į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių ES reikia investuoti daugiau kaip 1 trilijoną EUR 2 . Tokiomis aplinkybėmis ypač svarbu sudaryti aiškias sąlygas investuotojams, todėl toks yra vienas iš šio pasiūlymo konkrečių tikslų. Kad šis lėšų poreikis būtų aiškesnis, reikia pažymėti, kad 2015 m. į atsinaujinančius išteklius investuota 48,8 mlrd. dolerių arba 60 % mažiau, palyginti 2011 m., tačiau šį sumažėjimą lėmė ne vien atpigusios technologijos. Sąjunga vis dar pirmauja pagal investicijas į atsinaujinančių išteklių energiją, skaičiuojant vienam gyventojui, tačiau jos investicijų dalis, palyginti su visomis investicijomis į atsinaujinančius išteklius, sparčiai mažėjo nuo beveik vienos antrosios 2010 m. iki mažiau kaip vienos penktosios 2015 m.

Atnaujintuose reguliavimo pagrinduose reikia atsižvelgti į taikomus naujus investicijų srities elementus. 2030 m. reguliavimo pagrindai – galimybė Europos Sąjungai investuoti, auginti ūkį ir kurti darbo vietas. ES turi pasirūpinti, kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos investuoti. Šiuo atžvilgiu įsitikinta, kad Europos strateginių investicijų fondas, derinamas su Investicijų planu Europai ir Europos struktūriniais ir investicijų fondais, yra svarbus investicijų į atsinaujinančių išteklių energijos sektorių šaltinis. Iš visų Europos strateginių investicijų fondo sandorių, kuriuos iki šiol yra patvirtinęs Europos investicijų bankas, 23 % yra susiję su energetika. Beveik pusė šiame sektoriuje įgyvendinamų projektų susiję su investicijomis į atsinaujinančių išteklių energiją. Vadinasi, privatieji investuotojai tikrai suinteresuoti dalyvauti konkrečiuose projektuose visoje Europos Sąjungoje, nes pertvarkant Europos Sąjungos energetiką būtent šis sektorius laikomas pagrindiniu ir strateginiu sektoriumi, į kurį reikia investuoti. 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų investicijos orientuojamos visų pirma į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, įskaitant atsinaujinančių išteklių energiją.

Be to, pasiūlymą dvigubai pailginti Europos strateginių investicijų fondo veiklos laiką ir padidinti jo finansinį pajėgumą reikia laikyti galimybe gauti daugiau investicijų į atsinaujinančius išteklius. Pasiūlymu Europos strateginių investicijų fondo veiklą pratęsti iki 2020 m., be kitų tikslų, siekiama pagal infrastruktūros ir inovacijų finansavimo kryptį sutelkti iki 40 % investicijų į projektus, susijusius su 21-ąja Klimato kaitos konferencija (COP21). Todėl didelė dalis investicijų į energetiką turi būti ir toliau skiriama atsinaujinančių išteklių energijos projektams ir energijos vartojimo efektyvumui. Vadinasi, būtina išlaikyti deramus signalus, kad privatusis ir viešasis sektoriai Europos Sąjungoje aiškiai suprastų būsimas ES politikos kryptis. Į tai atsižvelgus, šiame pasiūlyme nustatyti tinkami reguliavimo pagrindai. Investuoti į atsinaujinančius išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat į Europos energijos rinkų modernizavimą ir integravimą reikia, kad ES ūkis būtų mažiau priklausomas nuo iškastinio kuro. Tačiau tokios investicijos svarbiausios ūkio augimui ir darbo vietų kūrimui visoje Europoje, taip pat pasauliniam Sąjungos konkurencingumui, nes investuojant gautas technologinis pranašumas Europos pramonei bus esminis.

Pagaliau svarbu ir tai, kad dabartinius atsinaujinančių išteklių energijos reguliavimo pagrindus peržiūrėti būtina atsižvelgiant į nuo 2009 m. įvykusius pasaulinius pokyčius, pavyzdžiui, į sustiprėjusius konkurentus, padidinusius savo investicijas į atsinaujinančių išteklių energiją. Jei Europos Sąjunga nori toliau pirmauti, būtini stabilūs atsinaujinančių išteklių energijos reguliavimo pagrindai, kuriais remiantis būtų skatinama atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra visuose sektoriuose. Tokia plėtra Europos pramonei suteikia konkurencinio pranašumo.

Pasiūlyme nustatyti principai, kurių laikydamosi ir atsižvelgdamos į toliau išvardytus konkrečius uždavinius valstybės narės drauge ir nuolat gali užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su trijų (elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, transporto) sektorių galutinės energijos suvartojimu, Europos Sąjungoje 2030 m. ekonomiškai efektyviai pasiektų bent 27 %:

investavimo sąlygų neapibrėžtumo problemą spręsti atsižvelgiant į vidutinio ir ilgojo laikotarpio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinius;

užtikrinti ekonomiškai efektyvų iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos diegimą ir integravimą į rinką;

vengiant galimo planų ir rezultato skirtumo, nustatyti su energetikos sąjungos valdymu suderintus politikos pagrindus ir užtikrinti, kad valstybės narės drauge pasiektų visos Europos Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį;

priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti geriau išnaudojant pažangiųjų biodegalų galimybes ir išaiškinti maistinės kilmės biodegalų paskirtį po 2020 m.;

atsinaujinančių išteklių energijos galimybes geriau išnaudoti šildymo ir vėsinimo sektoriuje.

Todėl į šį pasiūlymą įtrauktomis priemonėmis siekiama proporcingai spręsti atsinaujinančių išteklių energijos diegimo problemas, tokias kaip investavimo sąlygų neapibrėžtumas, administracinės kliūtys, poreikis gerinti atsinaujinančių išteklių diegimo ekonominį efektyvumą, poreikis atnaujinti politiką ir rizika prarasti piliečių pritarimą pereinamuoju laikotarpiu iki 2030 m.

1.2.•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymas suderintas su Rinkos modelio ir Energetikos sąjungos valdymo pasiūlymais, taip pat su persvarstomomis Energijos vartojimo efektyvumo ir Pastatų energinio naudingumo direktyvomis, su 2015 m. liepos mėn. pasiūlymu dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir 2016 m. liepos mėn. pasiūlytais Pastangų pasidalijimo ir Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentais.

Pasiūlymą reikia svarstyti kartu su minėtomis iniciatyvomis, kurių pavieniui neužtenka tam, kad iki 2030 m. ES drauge galėtų ekonomiškai efektyviai pasiekti, kad bent 27 % visos suvartotos galutinės energijos būtų gauta iš atsinaujinančių išteklių.

Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į atsinaujinančių išteklių energijai tinkamos elektros energijos rinkos kūrimą pagal Rinkos modelio iniciatyvą, kurią įgyvendinant kuriamos ir integruojamos trumpojo laikotarpio rinkos, svarbiausias atsinaujinančių išteklių rinkos vertės didinimo veiksnys yra lankstumas, o energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai gali didesnę pajamų dalį gauti iš energijos rinkos, todėl viešosios paramos reikia mažiau. Be to, pasiūlymu papildoma Rinkos modelio iniciatyva – juo nustatomos įvairios priemonės, kuriomis siekiama būtinas investicijas pritraukti ekonomiškai efektyviai ir laiku, taip pat dar labiau sumažinus administracinę naštą energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams, įskaitant vartotojus, kurie šilumą ir elektros energiją gaminasi iš atsinaujinančių išteklių.

Pasiūlymu papildoma Energetikos sąjungos valdymo iniciatyva – juo trijuose (elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, transporto) sektoriuose sudaromos sąlygos lengviau drauge pasiekti ES tikslą. Be to, Valdymo iniciatyva optimizuojami ir integruojami galiojantys energetikos acquis nustatyti planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo reikalavimai, įskaitant atsinaujinančių išteklių energijos reikalavimus, kurie taikomi po 2020 m. padės stebėti, kaip siekiama visos ES tikslo, sudarys galimybę persvarstyti nacionalinių planų užmojį ir suaktyvinti tam tikras priemones reaguojant į bendro užmojo ir gauto rezultato skirtumus.

Energijos vartojimo efektyvumo direktyva ir Pastatų energinio naudingumo direktyva siekiama atitinkamai sudaryti sąlygas lengviau pasiekti energijos vartojimo efektyvumo tikslą ir padidinti pastatų energinį naudingumą. Abiejose direktyvose pasiūlytos šildymo ir vėsinimo nuostatos papildys valstybių narių pastangas atsinaujinančių išteklių energijai skverbtį šildymo ir vėsinimo sektoriuje skatinti naudojantis dviguba šio pasiūlymo nuostatų ir Valdymo reglamento galia. Taip bus išlaikyta kuo daugiau lankstumo, būtino atsižvelgiant į nacionalinius skirtumus, pavyzdžiui, į įdiegtas sistemas, ir bus užtikrintas bendram 2030 m. tikslui pasiekti būtinas įnašas.

Po 2020 m. bus taikoma pertvarkyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), todėl sustiprinta ES ATPLS labiau skatins investuoti į mažesnio anglies dioksido kiekio technologijas, įskaitant atsinaujinančius išteklius, ir užtikrins geresnį naudojimąsi atsinaujinančių išteklių energijos ir klimato politikos sinergija. Tačiau vien pertvarkytos ES ATLP sistemos apyvartinių taršos leidimų kainos neužteks tam, kad ES pasiektų privalomą 27 % atsinaujinančių išteklių energijos dalį. Atsinaujinančių išteklių energijos rėmimo elektros energijos sektoriuje nuostatomis bus užtikrinama, kad tokie mechanizmai visapusiškai papildytų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir kuo labiau sumažintų galimai neigiamą poveikį anglies dioksido kainai.

Be to, pasiūlytame Pastangų pasidalijimo reglamente skatinama nustatyti privalomus nacionalinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslus sektoriuose, kuriuose netaikoma ES ATLP sistema ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės taisyklės, tačiau jame nenurodoma, kaip tokių tikslų pasiekti ekonomiškai efektyviai. ES energetikos prognozės rodo, kad elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto sektoriuose būtinos atsinaujinančių išteklių politikos priemonės, kad sektoriuose, kuriuose netaikoma ES ATLP sistema, tikslai būtų pasiekti ir tai būtų padaryta ekonomiškai efektyviai.

Pasiūlytu Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamentu siekiama į ES 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją įtraukti žemės ūkyje ir miškininkystėje išmetamą ir šalinamą anglies dioksidą. Sugriežtintais ES bioenergijos tvarumo kriterijais siekiama toliau garantuoti energijos sektoriuje naudojamos miško biomasės tvarumą, be kitų dalykų, taikant žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimą, pagal kurį teisingai apskaičiuojama energijos sektoriuje naudojamos miško biomasės anglies dioksido įtaka išmetamo anglies dioksido kiekiui.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•2.1.Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalimi, kuri yra su energetika susijusių priemonių teisinis pagrindas. Kadangi Sutartyje yra specialus teisinis pagrindas dėl energijos, jis laikomas tinkamiausiu.

•2.2.Subsidiarumo principas

Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į subsidiarumo principą, nes Sąjunga neturi išimtinės kompetencijos atsinaujinančių išteklių energijos politikos klausimais. Pasiūlyme laikoma, kad energijos, kaip politinio ir ekonominio uždavinio, reikšmė didėja ir yra glaudžiai susijusi su energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos, vidaus rinkos ir ekonominės bei socialinės plėtros politikos sritimis.

ES veiksmų poreikis

ES lygmens veiksmų reikia siekiant užtikrinti, kad valstybės narės prisidėtų prie ES mastu privalomo bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklio ir kad šį rodiklį jos drauge pasiektų ekonomiškai efektyviai. Valstybių narių prašoma nusistatyti savo užmojo lygius, įskaitant trajektorijas, atitinkančias jų nacionalines aplinkybes ir prioritetus. Visos ES tikslo siekimo pažangą padės sekti linijinė visos ES trajektorija, tačiau ji nebus privaloma pavienėms valstybėms narėms. Kad būtų sprendžiama vidaus rinkos susiskaidymo problema ir užtikrintos tarpvalstybinės prekybos galimybės, ypač atsižvelgiant į bendrąsias transporto degalų taisykles, reikia palaipsniui atverti iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos paramos schemas.

Dėl elektros energijos sektoriaus pasakytina, kad ES sukūrė bendrą integruotą elektros energijos rinką, kurios pagrindiniai principai, bendrų problemų sprendimo taisyklės ir su tarpsisteminiais aspektais susijusios taisyklės nustatomos ES lygmeniu. Vadinasi, ir tarpsisteminiai atsinaujinančių išteklių aspektai turi būti reguliuojami specialiomis ES lygmeniu nustatytomis taisyklėmis.

Kai kurios su bioenergijos plėtra susijusios tvarumo problemos yra tarpvalstybinės, todėl jas veiksmingiau spręsti ES lygmeniu. Tai visų pirma pasakytina apie poveikį aplinkai, pavyzdžiui, klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą. Be to, reikia suderinti ES biomasės tvarumo reguliavimo pagrindus, taikomus šildymo ir elektros energijos sektoriuose, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos prekybai biomase ir skatinama biomasės kuro vidaus rinka.

Analizės duomenimis, vien valstybių narių lygmens veiksmai veikiausiai iškreiptų sąlygas, todėl suskaidytoje energijos vidaus rinkoje padidintų bendrąsias sąnaudas ir varžytų atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą visoje Sąjungoje.

ES pridėtinė vertė

Apie šildymo ir vėsinimo sektorių pasakytina, kad jame suvartojama beveik 50 % ES energijos, o 75 % suvartotos energijos vis dar gaunama iš iškastinio kuro. Be visoje ES įgyvendinamos strategijos toliau didėjo investavimo sąlygų neapibrėžtumas ir buvo skaidomos vietinės rinkos, kuriose vartotojams sunku rinktis pagal savo prioritetus ir stinga reguliavimo politikos, dėl kurios atsirastų paskatų decentralizuoti energetiką. ES iniciatyva šiame sektoriuje padėtų sukurti integruotą ES atsinaujinančių išteklių energijos šildymui ir vėsinimui rinką. Todėl valstybės narės gali rinktis būdus, kaip spręsti neišnaudoto šildymo ir vėsinimo sektoriaus potencialo problemą.

Atsižvelgus į vietinį šilumos ir vėsumos gamybos pobūdį, pasiūlyme nustatyti bendrieji pagrindiniai reikalavimai, kuriais būtų skatinama šiame sektoriuje naudoti atsinaujinančius išteklius, o valstybėms narėms paliekama galimybė prie vietinių aplinkybių prisitaikyti ekonomiškai efektyviausiomis priemonėmis.

Beveik trečdalis visai ES būtinos energijos suvartojamas transporto sektoriuje ir beveik visas šis energijos kiekis gaunamas iš naftos. Transporto sektoriuje jau pereinama prie mažataršės alternatyvios energijos (be kitų veiksnių, tai skatina galiojanti Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva), vis dėlto šis sektorius gerokai atsilieka nuo kitų sektorių dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, stinga stiprios paskatos diegti energijos ir technologijų naujoves, kurios ilgainiui sumažintų transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvairintų energijos šaltinius, taip pat yra infrastruktūros problemų, susijusių su elektrifikacija (jos sprendžiamos įgyvendinant Alternatyvių degalų direktyvą ir priemones pagal peržiūrėtą Pastatų energinio naudingumo direktyvą).

Bendri ES veiksmai užtikrins, kad politikos tikslus (pavyzdžiui, išplėtoti galimybes priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinti vartojant pažangiuosius biodegalus) valstybės narės pasieks drauge mažiausiomis sąnaudomis.

Visoje Europos Sąjungoje įgyvendinama klimato ir energetikos politikos strategija, susijusi su 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo tikslais, taip pat padės stebėti ir remti valstybių narių energetikos politiką, kad Europos piliečiams būtų sukurta tvari ir įperkama energijos sistema. Nustačius patikimus ES reguliavimo pagrindus, kurių laikantis atsinaujinančių išteklių sektorius būtų tvarkomas iki 2030 m., o atsinaujinančių išteklių politika taptų europinė, ypač jei rinkos metodai būtų aktyviau taikomi atsinaujinantiems ištekliams ir būtų skatinamas paramos schemų tarpvalstybinis atvėrimas, valstybės narės galėtų parengti geresnes į 2020 m. tikslą orientuotas nacionalines strategijas, kuriomis užtikrintų, kad atsinaujinančių išteklių energijos politika būtų geriau suderinta su kitais energijos ir klimato politikos uždaviniais, t. y. su ATLP, Pastangų pasidalijimo reglamentu ir ES 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslu. ES lygmens reguliavimo pagrindai, kuriais būtų nustatyti paramos schemų aukšto lygio principai, suteiktų investavimo sąlygų apibrėžtumo, kurio anksčiau galėjo stigti dėl netolydžios politikos, o kartais dėl kai kurių valstybių narių priimtų priemonių, pritaikytų atgaline data.

Veikiant ES lygmeniu, galima pašalinti kelias kliūtis, trukdančias viešojo ir privačiojo sektoriaus investicijoms (pvz., susijusias su leidimų išdavimo procedūromis), taip būtų išspręsta įvairių nacionalinių leidimus išduodančių įstaigų koordinavimo stygiaus problema ir būtų stiprinamas administracinis pajėgumas įgyvendinti tarpvalstybinius projektus ir paramos schemas.

ES veiksmais pagal visoje ES galiojančius reguliavimo pagrindus bus užtikrinamas investavimo sąlygų apibrėžtumas, nuosekli ir ekonomiškai efektyvi atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra visoje ES ir efektyvus energijos vidaus rinkos veikimas kartu atsižvelgiant į valstybių narių galimybes įvairių rūšių atsinaujinančių išteklių energiją gaminti priklausomai nuo pasirinkto energijos rūšių derinio.

Šiuo atžvilgiu valstybės narės gali savo nuožiūra lanksčiai teikti pirmenybę tokiai atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai bet kuriame savo ūkio sektoriuje, kuri geriausiai atitiktų jų nacionalines galimybes ir sąlygas, todėl, be kitų galimybių, jos gali nuspręsti, kad ES lygmens rodiklio sieks remdamos atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą kitose valstybėse narėse pagal rinkos modelio pasiūlymus.

Todėl pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

2.3.Proporcingumo principas ir pasirinkta priemonė

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes jame nustatyti ES veiksmai, kuriais bus užtikrinta, kad Sąjunga pasieks bent 27 % rodiklį, tačiau valstybės narės gali lanksčiai įgyvendinti numatytas priemones, o atsinaujinančių išteklių energijos sektorių plėtotų taip, kaip geriausia pagal jų nacionalines aplinkybes, prioritetus ir galimybes, jeigu jos drauge pasieks bent 27 % rodiklį.

Kad ES lygmens rodiklis būtų pasiektas, reikia 2030 m. politikos pagrindus pakeisti iš esmės – nuo teisiškai privalomų nacionalinių rodiklių, kurių siekti valstybės narės gali nacionalines priemones pasirinkusios savo nuožiūra, pereiti prie Europos Sąjungos lygmeniu nustatyto teisiškai privalomo rodiklio. Jei tokiomis aplinkybėmis būtų taikomos vien nacionalinės priemonės, pastangos būtų ekonomiškai neefektyvios ir nevienodai paskirstytos Europos Sąjungoje, todėl atsinaujinančių išteklių energija ES energijos vidaus rinkoje būtų diegiama nepakankamai ir galbūt jos neužtektų, kad būtų pasiektas sutartas rodiklis. Be to, pasiūlytais valdymo mechanizmais koordinuojamos vien nacionalinės priemonės neteiktų pakankamų garantijų, kad rodiklis bus pasiektas ekonomiškai efektyviai, vienos valstybės nesinaudos kitų valstybių narių laimėjimais ir bus mažinamas rinkos suskaidymas. Todėl ES lygmens veiksmais galima sukurti tvirtą ir stabilų pagrindą, kuriuo remdamosi valstybės narės gali drauge ir ekonomiškai efektyviai privalomą Sąjungos 2030 m. bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį pasiekti sąžiningai pasiskirsčiusios pastangas ir netaikydamos daugiau priemonių, nei būtina bendrų pastangų ekonominiam efektyvumui užtikrinti.

Apie konkrečias sektorių nuostatas pasakytina, kad šildymui ir vėsinimui Europos Sąjungoje suvartojama beveik 50 % energijos, o 75 % kuro šildymui ir vėsinimui Europos Sąjungoje gaunama iš iškastinio kuro. Todėl būtina mažinti šildymo ir vėsinimo sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad ES galėtų nuosekliai siekti savo ilgalaikių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų ir didintų energijos tiekimo saugumą. Iki 2030 m. beveik pusę 3 įnašo į ES atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį turėtų duoti šildymo ir vėsinimo sektorius. Toks dydis reiškia, kad šiame sektoriuje reikia imtis veiksmų. Atsižvelgdamos į pasiūlytas šildymo ir vėsinimo sektoriaus politikos galimybes, valstybės narės gali rinktis, kokiais metodais atsinaujinantys ištekliai galėtų lengviau skverbtis į šį sektorių, kad jo įnašas į energijos suvartojimo rodiklį būtų ekonomiškai efektyvus, ir jos gali visiškai lanksčiai rengti savo integruotus klimato ir energetikos planus. Jei valstybės narės priimtų pasiūlytą priemonę, būtų padengtas maždaug ketvirtadalis skirtumo, gaunamo lyginant nepakeistos politikos rezultatą ir ES lygmens bent 27 % rodiklį.

Nekeičiama svarbi valstybių narių kompetencija, pavyzdžiui, nustatyti energijos išteklių naudojimo sąlygas, rinktis įvairias energetikos technologijas ir bendrąjį energijos tiekimo modelį. Be to, ES bioenergijos tvarumo pagrindiniuose reguliavimo reikalavimuose numatyti būtinieji kriterijai, kuriais įrodoma tvari biomasės gamyba ir jos naudojimas transporto, šilumos ir elektros energijos gamybos sektoriuose. Naujosios tvarumo nuostatos parengtos laikantis rizika pagrįstų principų ir taikomos vien tik dideliems šilumos ir elektros energijos gamintojams.

Galiausiai proporcingumas negrindžiamas tik trumpalaikiu arba vidutinės trukmės poveikiu, jis užtikrinamas subalansavus konkurencingumo, energijos tiekimo saugumo ir tvarumo tikslus, taip pat atsižvelgus į ilgalaikę pasiūlytų veiksmų naudą po 2030 m.

Todėl nustatytos normos yra proporcingos tikslui.

2.4.Priemonės pasirinkimas

Pasirinkta priemonė yra direktyva, kurią turi įgyvendinti valstybės narės. Direktyva – tinkama priemonė atsinaujinančių išteklių naudojimui skatinti, nes joje aiškiai nustatyti ES tikslai, kuriuos reikia pasiekti, o valstybės narės gali ją įgyvendinti pakankamai lanksčiai taip, kaip geriausiai įmanoma atsižvelgiant į jų konkrečias nacionalines aplinkybes. Todėl direktyvoje yra tik kelios privalomų veiksmų nuostatos, kurios būtinos tik siekiant didesnio ekonomiškai efektyvaus diegimo visoje Sąjungoje, pavyzdžiui, pasiūlymo 5 straipsnis dėl privalomo dalinio paramos schemų atvėrimo.

Pasiūlymas susijęs su esminiais Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos pakeitimais, o naujos redakcijos rengimo metodas leidžia priimti vieną teisės akto tekstą, kuriame kartu padaromas norimas pakeitimas, tas pakeitimas kodifikuojama su ankstesnio akto nepakeistomis nuostatomis ir kuriuo panaikinamas ankstesnis aktas. Todėl naujos redakcijos direktyva yra tinkama priemonė, kuri dera su Komisijos įsipareigojimu pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros 4 .

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

3.1.Vertinimas pagal programą REFIT

Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos vertinimas pagal reglamentavimo kokybės programą REFIT atliktas 2014–2016 m. Vertinimo rezultatai surašyti atskirame pagal REFIT atlikto vertinimo Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris su poveikio vertinimu pridedamas prie šio pasiūlymo.

Padaryta vertinimo pagal REFIT išvada – uždavinys tvariai didinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su ES galutinės energijos suvartojimu, sprendžiamas sėkmingai. Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje numatytais privalomais nacionaliniais rodikliais, nacionaliniais atsinaujinančių išteklių energijos planais ir kas dvejus metus vykdomu stebėjimu ypač veiksmingai skatinamas skaidrumas investuotojams ir kitiems ūkinės veiklos vykdytojams, todėl gaunama aukštos kokybės informacija apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkas ir politikos kryptis valstybėse narėse. Tuo galima įsitikinti iš spartaus atsinaujinančių išteklių energijos dalies didėjimo po direktyvos priėmimo – nuo 10,4 % 2007 m. iki 17 % 2015 m.

Šios teisinės nuostatos ir papildomos nacionalinės politikos priemonės, taip pat kitokios ne reguliavimo priemonės padėjo bendrai pasiekti ES energetikos ir klimato politikos tikslų, todėl sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, energijos tiekimas saugesnis, pirmaujama diegiant inovacijas, kuriama daugiau darbo vietų, didėja visuomenės pritarimas ir sparčiau vystosi regionai. Įsitikinta, kad šios nuostatos ir priemonės aktualios, nuoseklios, produktyvios, veiksmingos ir duoda papildomos naudos siekiant bendrų ES energijos ir klimato kaitos politikos tikslų. Atsinaujinančių išteklių energija šiuo metu yra vienintelė priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybė, kuri elektros energijos gamybos sektoriuje įgyvendinama beveik taip sparčiai, kiek reikia pagal ilgalaikius Tarptautinės energetikos agentūros scenarijus, kad pasaulinė temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.

Nors šiuo metu visa Europos Sąjunga ir visos valstybės narės, išskyrus vieną, savo 2020 m. bendrų atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių siekia, kaip numatyta, tačiau rodiklio pasiekimas iki 2020 m. bus garantuotas tik jei valstybės narės toliau skatins atsinaujinančių išteklių diegimą, kad laikytųsi vis statesnių savo trajektorijų. Be to, reikia labiau paspartinti dabartinę atsinaujinančių išteklių diegimo transporto sektoriuje pažangą, kad būtų pasiektas sektoriaus 10 % rodiklis. Atsinaujinančių išteklių diegimą transporto sektoriuje ypač neigiamai paveikė reguliavimo neapibrėžtumas, kurį lėmė užsitęsusios politinės diskusijos, kokių priemonių imtis dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, susijusio su maistinės kilmės biodegalais, rizikos.

3.2.Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

3.2.1. Konsultavimosi būdai, pagrindiniai tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Rengiant pasiūlymą dalyvavo įvairiausios suinteresuotosios šalys, įskaitant valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas. Taip pat surengtos dvylikos savaičių viešos konsultacijos, 2016 m. vasario 5 d. suinteresuotųjų šalių seminaras, speciali diskusija Elektros energijos reguliavimo forume Florencijoje ir daugybė dvišalių diskusijų.

2015 m. lapkričio 18 d. pradėtos viešos konsultacijos truko iki 2016 m. vasario 10 d. Komisija iš viso gavo 614 atsiliepimų. 340 atsiliepimų (arba 58 % visų atsiliepimų) pateikė nacionalinės arba visoje ES veikiančios asociacijos. Iš šių atsiliepimų 110 (18 % visų atsiliepimų) pateikė pramonės asociacijos, o 90 (15 %) – atsinaujinančių išteklių energijos pramonė. Be to, 186 atsiliepimai (30 %) gauti tiesiai iš įmonių. Šiose konsultacijose dalyvavo iš viso 19 nacionalinių vyriausybių ir 22 regioninės arba vietinės valdžios institucijos. Svarbu pažymėti, kad aktyviai dalyvavo pavieniai piliečiai, energijos gamybos kooperatyvai ir nevyriausybinės organizacijos.

Be to, Komisija vykdė elektronines viešas konsultacijas bioenergijos tvarumo klausimais, trukusias nuo 2016 m. vasario 10 d. iki gegužės 10 d.; taip konsultuojantis gauta 950 atsiliepimų. Be to, surengta teminė suinteresuotųjų šalių konferencija, įvykusi 2016 m. gegužės 12 d.

3.2.2. Suinteresuotųjų šalių nuomonių santrauka

Visapusiškai įvertinti viešos konsultacijos atsiliepimai rodo, kad respondentai iš esmės sutaria tam tikrais klausimais, dėl kurių konsultuotasi, įskaitant, inter alia, poreikį nustatyti stabilius ir nuspėjamus ES atsinaujinančių išteklių reguliavimo pagrindus, svarbą naujos redakcijos direktyvoje apibrėžti papildomas priemones, kad ES mastu būtų pasiektas privalomas bent 27 % rodiklis, ir būtinumą sukurti atsinaujinantiems ištekliams tinkamą rinką. Tačiau yra klausimų, kuriais suinteresuotųjų šalių nuomonės išsiskyrė, pavyzdžiui, dėl paramos schemų geografinės aprėpties, rinkos sąlygų taikymo atsinaujinantiems ištekliams (pavyzdžiui, prioritetinio skirstymo ir balansavimo pareigų).

Svarstant privačiųjų ir viešųjų subjektų funkcijas elektros energijos rinkoje, aiškiai pritariama papildomiems ES veiksmams, kuriais daugiau teisių būtų suteikta energijos vartotojams ir vietos valdžios įstaigoms. Daugumoje atsiliepimų pritariama griežtesnėms ES taisyklėms, kuriomis būtų garantuojama galimybė vartotojams šilumą ir elektros energiją gamintis iš atsinaujinančių išteklių ir jas kaupti, taip pat dalyvauti visose atitinkamose energijos rinkose vienodomis sąlygomis ir paprastai, įskaitant per telkėjus. Daug konsultacijų dalyvių pritaria tam, kad į tinklą tiekiama perteklinė elektros energija būtų įvertinta didmeninės rinkos kaina siekiant didesnio trumpojo laikotarpio rinkos poveikio pasigamintos energijos vartojimo sistemoms. Tačiau kai kurie energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai atkreipia dėmesį, kad mažoms pasigamintos elektros energijos vartojimo sistemoms vis tiek reikia rinka pagrįstų paramos schemų, kol rinkos modelis nepertvarkytas. Kai kurie respondentai pritaria, kad vietinėms atsinaujinančių išteklių energijos iniciatyvoms finansavimas būtų prieinamas lengvesnėmis sąlygomis.

Suinteresuotosios šalys pabrėžia, kad turėtų būti draudžiama paramos schemas keisti atgaline data. Yra kitų investavimo sąlygų stabilumo gerinimo veiksnių: administracinių kliūčių šalinimas, tolesnis rinkos integravimas ir didesnės investicijų apsaugos garantijos nei Energijos chartijos sutartis. Kai kurie respondentai tvirtina, kad naujos redakcijos direktyvą būtina įgyventi kuo skubiau, gerokai iki 2021 m., kad apie politiką ir perspektyvas laiku sužinotų investuotojai.

Kelios valstybės narės ypač pabrėžė, kad reikia garantuoti, visų pirma kai rengiamos paramos schemos, valstybių narių teisę spręsti dėl savo energijos rūšių derinio ir plėtoti pasirinktas atsinaujinančių išteklių technologijas, pavyzdžiui, dėl energijos šaltinių įvairinimo. Jos taip pat akcentavo, kad atsinaujinančių išteklių integravimas į rinką turi būti organizuojamas koordinuotai ir negali būti grindžiamas vien suskaidytomis procedūromis, priklausomomis nuo valstybių narių pavienių pranešimo tvarkaraščių.

Nemažiau svarbu ir tai, kad Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje įtvirtinti patikimi teisiniai pagrindai laikomi esminiais, kad būtų pasiektas ES 2030 m. bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. Dauguma respondentų pritaria prevencinėms priemonėms, kurias pritaikius gautas rezultatas nesiskirtų nuo planuoto rezultato, tačiau galvoja, kad reikia ir įgyvendinimo taisomųjų priemonių, jei tokių skirtumų išryškėtų. Kai kurios suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, energetikos reguliavimo institucijos, pabrėžia, kad būtina užtikrinti visų papildomų priemonių derėjimą su nacionalinėmis paramos schemomis.

Viešose konsultacijose išaiškėjo, kad pagrindinės priežastys, kodėl atsinaujinančių išteklių energijos nedaugėja transporto sektoriuje, yra, inter alia, stabilių politikos pagrindų, numatytų laikotarpiui po 2020 m., nebuvimas, užsitęsę ginčai dėl biodegalų tvarumo ir didelė elektrinių transporto priemonių kaina. Didžioji dauguma respondentų taip pat nurodė, kad visoje ES nustatytas degalų įmaišymo reikalavimas būtų veiksminga arba labai veiksminga priemonė norint skatinti tvarių iš atsinaujinančių išteklių pagamintų degalų vartojimą ES transporto sektoriuje ir padidinti naudojimąsi elektrinėmis transporto priemonėmis.

Be to, 2016 m. birželio 13–14 d. Florencijoje surengtame Elektros energijos reguliavimo forume, kuriame dalyvavo valstybės narės, nacionalinės reguliavimo institucijos ir pagrindinės suinteresuotosios šalys, padaryta išvada, kad po 2020 m. taikysimiems atsinaujinančių išteklių reguliavimo pagrindams reikia tobulesnio rinkos modelio, tinkamo visiškam atsinaujinančių išteklių integravimui, aiškaus anglies dioksido kainos signalo per sustiprintą ATLPS, o konkreti parama atsinaujinantiems ištekliams, kai ir jeigu jos reikia, turėtų būti pagrįsta rinka ir kuo mažiau iškraipyti rinką. Todėl forumo dalyviai paragino Komisiją, peržiūrint Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą, parengti bendrąsias paramos schemų taisykles, pagal kurias būtų lengviau atsinaujinantiems ištekliams taikyti rinka grindžiamus ir labiau į regionus orientuotus metodus.

Viešos konsultacijos bioenergijos tvarumo klausimais parodė nevienodą bioenergijos naudos ir rizikos, taip pat naujos ES politikos poreikio supratimą. Vis dėlto didžioji dauguma respondentų pabrėžė, kad klimato kaitos pasekmių mažinimas yra svarbiausias bioenergijos tvarumo politikos tikslas.

Kelios valdžios įstaigos ir valstybinės įmonės, taip pat biokuro ir skystųjų bioproduktų gamintojai ir miškininkystės įmonės ir kelios valstybės narės nurodė pirmenybę teikiančios pagrindiniam scenarijui, t. y. nenustatyti papildomų ES tvarumo reikalavimų. Vienas iš pagrindinių pasitelktų argumentų tas, kad yra kitų teisės aktų, kuriais reguliuojama energijos gamybai naudojamos biomasės galima rizika, be to, yra pavojus užsikrauti per didelę administracinę naštą.

Kita vertus, daug ES bioenergijos gamintojų ir vartotojų, taip pat kelios valstybės narės pritaria papildomiems ES veiksmams, kad ES tvarumo kriterijai būtų taikomi biomasei, naudojamai šilumos / vėsumos ir elektros energijos gamybai. Nuomonėje, kurią neseniai pateikė ES miškininkystės klausimais patariantis Nuolatinis miškininkystės komitetas, pritariama idėjai nustatyti miško biomasei taikomą rizika grindžiamą tvarumo kriterijų.

Daug suinteresuotųjų šalių, visų pirma medžio apdirbimo pramonės atstovai, pritaria biomasės pavertimo energija našumo reikalavimams, be kitų, tam pritaria plaušienos ir popieriaus gamintojai ir nevyriausybinės aplinkos apsaugos organizacijos. Nevyriausybinės organizacijos taip pat pritaria bendro bioenergijos naudojimo ribai, taip pat tam tikros žaliavos arba išteklių ribojimui ir biomasės gamybai taikomiems aplinkos apsaugos ir socialiniams reikalavimams.

Suinteresuotosios šalys apskritai prašė traktavimo nuoseklumo nustatant priemones, susijusias su konkrečia žaliava, nepaisant jos galutinio naudojimo, t. y., pavyzdžiui, taisyklės turi būti vienodos žemės ūkio biomasei, iš kurios gaminamas biokuras arba biodujos šilumai ir elektros energijai.

3.3.Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Išorės rangovai atliko šiuos pagrindinius tyrimus:

„Direktyvos, kuria prioretizuojama atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra ir užtikrinama, kad ES pasiektų 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos tikslą, poveikio vertinimo tyrimas“ (Study on the impact assessment for a new Directive mainstreaming deployment of renewable energy and ensuring that the EU meets its 2030 renewable energy target, ECN, Oeko Institute, Eclareon, REBEL, SUER, BBH);

„Pasirengimo 2020–2030 m. Europos Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dokumentų rinkiniui tyrimas 2016 m. atsinaujinančių išteklių energijos ataskaitos įgyvendinimo techninės pagalbos klausimais“ (Study on Technical Assistance in Realisation of the 2016 Report on Renewable Energy, in preparation of the Renewable Energy Package for the Period 2020-2030 in the European Union, Öko-Institut, E3-Modelling, Observ’ER, COWI);

„Investicijų į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių atsižvelgiant į tokios elektros energijos visišką integravimą į rinką po 2020 m. ES, regionų ir nacionalinės politikos galimybių tyrimas“ (Supporting investments into renewable electricity in context of deep market integration of RES-e after 2020: Study on EU-, regional- and national-level options, Cambridge Economic Policy Associates);

„Tvaraus ir optimalaus biomasės naudojimo energijos gamybai Europos Sąjungoje po 2020 m. tyrimas“ (Study on the sustainable and optimal use of biomass for energy in the EU beyond 2020, PricewaterhouseCoopers, Vito, TU Wien, Utrecht University, INFRO, Rutter Soceco);

„Naudojant biomasę išmesto anglies dioksido poveikis Europos Sąjungoje“ (Carbon impacts of biomass consumed in the EU, Forest Research UK, VTT, North Energy, Alterra);

„Bioenergijos būsimos paklausos Europos Sąjungoje įtakos efektyviam išteklių naudojimui tyrimas“ (Study on impacts on resource efficiency on future EU demand for bioenergy, IISA, Idufor, EFI, Oeko Institute, IEEP).

3.4.Poveikio vertinimas

Prie šio pasiūlymo pridedame poveikio vertinime nenurodyta, kurioms politikos galimybėms teikiama pirmenybė, tačiau visapusiškai išnagrinėta kiekviena politikos galimybė, palaipsniui pereinant nuo įprastos veiklos scenarijaus (0 galimybė, kurią pasirinkus būtų toliau taikomos nacionalinės priemonės ir jokių ES lygmens veiksmų) iki alternatyvių scenarijų, pagal kuriuos toliau išvardytose penkiose srityse būtų taikomos didesnės, ES masto, priemonės.

Reglamentavimo patikros valdyba savo pirmą nuomonę 5 apie poveikio vertinimą pateikė 2016 m. rugsėjo 16 d. ir paprašė pateikti jį persvarstytą. Poveikio vertinimas persvarstytas ir Reglamentavimo patikros valdybai pateiktas 2016 m. spalio 17 d., o 2016 m. lapkričio 4 d. valdyba pateikė savo neigiamą antrą nuomonę, tačiau nebeprašė, kad poveikio vertinimas būtų persvarstytas ir pateiktas dar kartą.

Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė teikti Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos naujos redakcijos pasiūlymą ir deramai atsižvelgti į abejones, kurias Reglamentavimo patikros valdyba pareiškė savo antroje nuomonėje. Komisija siūlo proporcingesnes ir nuosaikesnes šildymo ir vėsinimo sektoriaus nuostatas ir derina jas su tvirtesniais valdymo pagrindais, kad užtikrintų 2030 m. rodiklio pasiekimą. Ji taip pat užtikrino, kad pasiūlymo nuostatos būtų visiškai suderintos su papildomomis valstybės pagalbos taisyklėmis ir netrukdytų Komisijai atlikti savo pareigų valstybės pagalbos srityje. Pasiūlytos nuostatos – bendrieji principai, kurių laikantis būtina taikyti (jei reikia) rinka grindžiamas ir ekonomiškai efektyvias schemas. Tai visiškai atitinka naująjį rinkos modelį ir padeda mažinti išlaidas mokesčių mokėtojams ir elektros energijos vartotojams. Be to, nuostatos padeda užtikrinti investavimo sąlygų apibrėžtumą 2021–2030 m. Komisija atsižvelgė į visus energetikos sąjungos uždavinius. Galiausiai, pasiūlyme konstatuojama, kad planuoto ir gauto rezultatų skirtumo padengimo vertinimas yra neišvengiamai susijęs su neapibrėžtumu, taip pat pabrėžiamas faktas, kad ES lygmens privalomas 27 % rodiklis reiškia būtiniausią vertę, ir poreikis, numačius pakankamai ilgus investavimo ciklus, laiku suteikti stabilias investavimo paskatas. Atsižvelgdama į tai, Komisija mano, kad visas priemonių rinkinys yra proporcingas iškilusių problemų sprendimui. Daugiau išsamios informacijos šiuo klausimu pateikiama šiame skyriuje.

i) Galimybės elektros energijos sektoriuje naudoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos

a) Europos bendrieji paramos schemų reguliavimo pagrindai: 1) naudojimasis vien rinkos mechanizmais; 2) Europos rinka grindžiamos ir ekonomiškai efektyvios paramos reguliavimo pagrindai; 3) privalomas perėjimas prie investicinės pagalbos.

Pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą galima taikyti paramos schemas, tačiau dėl paramos schemų pasirinkimo paliekama spręsti valstybėms narėms. Susidarė neoptimalios sąlygos, nes valstybės narės parengė paramos schemas, tačiau daugelį iš jų paskui keitė arba atšaukė atgaline data. Tai savo ruožtu neigiamai paveikė investuotojų pasitikėjimą. Todėl Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje reikia nustatyti aiškesnes sąlygas, kad investuotojų pasitikėjimas būtų didesnis.

Tokiomis aplinkybėmis pasirinkus įgyvendinti 2 galimybę, būtų nustatyti principai, taikomi paramos schemoms, kurias parengtų valstybės narės ir kurių šiuo metu vis dar reikia siekiant pritraukti pakankamai investicijų, kad būtų pasiektas Sąjungos 2030 m. rodiklis. Pagal šią galimybę numatyti sandaros principai, kuriuos valstybės narės taikytų paramos schemoms, ir investuotojų apsauga nuo atgaline data daromų pakeitimų. Tokie principai nedaro įtakos valstybės pagalbos taisyklėms.

Reglamentavimo patikros valdybos nuomone, daugumą į poveikio vertinimą įrašytų problemų galima išspręsti šiame sektoriuje galiojančiomis valstybės pagalbos taisyklėmis, kurios parengtos atsižvelgiant į 2030 m. klimato ir energijos rodiklius.

Šių principų įtvirtinimas teisės akte yra politinis klausimas. Tokiu būdu šios nuostatos padėtų atsinaujinančių išteklių energijos politiką padaryti europinę, atsinaujinančius išteklius pritaikyti rinkai, o investavimo sąlygų apibrėžtumas būtų užtikrintas iki 2030 m. Daugiau informacijos žr. poveikio vertinimo 1 priede. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pasiūlytuose pagrindiniuose reguliavimo reikalavimuose nustatyti paramos schemų sandaros principai, kuriais: i) užtikrinamos pakankamai apibrėžtos investavimo 2021–2030 m. sąlygos ir ii) reikalaujama naudoti (jei reikia) rinka grindžiamas ir ekonomiškai efektyvias schemas, grindžiamas naujausiais pažangaus darbo metodais. Šio pasiūlymo principai visiškai dera su politiniais orientyrais, kuriuos Komisija nustatė Valstybės pagalbos teikimo aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse ir toliau plėtoja keliais kitais, ypač tarpvalstybinio dalyvavimo, atžvilgiais.

Be to, investavimo sąlygų apibrėžtumas pagrindiniais reguliavimo reikalavimais veiksmingai užtikrinamas bendrąją paramos schemų sandarą, galiosiančią 2021–2030 m., nustačius pagal rinka grindžiamus principus ir remiantis pažangaus darbo metodais.

Pagrindiniai reguliavimo reikalavimai taip pat yra proporcingi ir ne pernelyg įsakmūs, nes yra bendrojo pobūdžio, ir atitinka subsidiarumo principą, nes juose visiškai atsižvelgiama į valstybių narių teisę spręsti dėl savo energijos rūšių derinio. Todėl šiuose reguliavimo pagrinduose būtina apibrėžti, kaip su valstybių narių teise spręsti dėl savo energijos rūšių derinio ir plėtoti pasirinktas atsinaujinančių išteklių technologijas, pavyzdžiui, dėl energijos šaltinių įvairinimo, siejasi uždavinys užtikrinti tam tikro lygio konkurenciją tarp technologijų. Šių Europos energetikos reguliavimo pagrindų esminių principų pateikimas priimti Tarybai ir Europos Parlamentui įteisintų rinkos integravimo darbotvarkę ir užtikrintų visuomenės pritarimą.

Be to, įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant reguliavimo institucijas 6 , ir valstybės narės paragino tokius reguliavimo pagrindus pasiūlyme nustatyti taip, kad jie papildytų valstybės pagalbos taisykles.

b) Labiau koordinuotas regioninis metodas: 1) privaloma regioninė parama; 2) privalomas dalinis paramos schemų atvėrimas tarpvalstybiniam dalyvavimui.

Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į antrąją galimybę (1 galimybė poveikio vertinimo ataskaitoje), kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos paramos schemos būtų privalomai iš dalies atveriamos tarpvalstybiniam dalyvavimui. Pagal šią galimybę įmanoma bendrąsias sistemos išlaidas ir paramos išlaidas sumažinti užtikrinus, kad investicijos būtų telkiamos ten, kur potencialas ir kitos sąlygos geriausi. Poveikio vertinimo rezultatai rodo, kad pritaikius tokią priemonę energetikos sistemos išlaidos 2021–2030 m. per metus būtų 1 mlrd. EUR mažesnės, o atsinaujinančių išteklių energijos paramos išlaidos, kurias atlygina vartotojai, sumažėtų 3 %.

Ši galimybė proporcinga, nes pagal ją, atsižvelgiant į fizinių tinklo jungčių lygį, tik siūloma laipsniškai iš dalies atverti paramos schemas. Ji atitinka subsidiarumo principą, nes nevaržo valstybės narės galimybių parengti savo paramos schemą, todėl netrukdo jų teisei spręsti dėl savo energijos rūšių derinio.

c) Į atsinaujinančius išteklius orientuota finansinė priemonė: 1) ES lygmens finansinė priemonė su plačiais tinkamumo kriterijais; 2) ES lygmens finansinė priemonė, kuria būtų remiami rizikingi atsinaujinančių energijos šaltinių projektai.

Šios srities uždavinys yra pagerinti esamų arba naujų finansinių priemonių naudojimą siekiant paremti didelius valstybių narių užmojus diegti atsinaujinančius išteklius. Išsamiau tokie pagrindiniai rėmimo reikalavimai turėtų būti nustatyti rengiant 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą.

d) Administracinių procedūrų supaprastinimas: 1) sugriežtinti nuostatas, be kitų, dėl vieno langelio sistemos, terminų ir paprastesnių techninio pertvarkymo procedūrų; 2) riboti leidimų išdavimo procedūros trukmę – mažus projektus tvirtinti automatiškai, o apie juos pranešti paprastesne tvarka.

Šiame pasiūlyme pirmenybė teikiama 1 ir 2 galimybių deriniui, kad būtų nustatytas vienos paskirtos įstaigos tvarkomas leidimų išdavimo atsinaujinančių išteklių energijos projektams procesas (vieno langelio sistema), didžiausia leistina leidimų išdavimo trukmė, paprasta pranešimo apie mažus projektus skirstomųjų tinklų operatoriams tvarka ir speciali nuostata dėl spartesnio leidimų techniškai pertvarkyti esamus energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginius išdavimo. Įgyvendinus šią galimybę, leidimų išdavimas pareiškėjams bus aiškesnis, skaidresnis, nuspėjamas ir vyks sparčiau.

Ši galimybė yra proporcinga, nes iš esmės būtų taikomi pažangiausi darbo metodai, kurie jau sukurti kai kuriose valstybėse narėse. Jai nereikės daug išlaidų. Ji atitinka subsidiarumo principą, nes valstybės narės gali pačios spręsti, kaip organizuoti vieno langelio sistemas. Ji taip pat nedaro įtakos leidimų išdavimo procedūrų turiniui.

ii) Galimybės šildymo ir vėsinimo sektoriuje daugiau naudoti atsinaujinančius išteklių energiją

a) Atsinaujinančių išteklių diegimas šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje: 0) toliau taikyti nacionalines priemones ir nesiimti jokių ES veiksmų; 1) iškastinio kuro tiekėjams nustatyti iš atsinaujinančių išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos įpareigojimą; 2) tokį patį įpareigojimą nustatyti visiems kuro tiekėjams.

Pirmenybė teikta 2 galimybei, kurią pasirinkus būtų buvę reikalaujama, kad valstybių narių paskirti tiekėjai, užtikrinantys bent 50 % energijos tiekimo, per metus parduodamame energijos kiekyje atsinaujinančių išteklių energijos dalį palaipsniui didintų iki 2030 m. (1 procentiniu punktu kiekvienais metais).

Reglamentavimo patikros valdyba pareiškė abejojanti, ar proporcinga šiame sektoriuje nustatyti įpareigojimą šilumos ir vėsumos energijos tiekėjams. Kad ši abejonė būtų išsklaidyta, įpareigojimas šiame pasiūlyme pakeistas keliomis galimybėmis, kurias gali rinktis valstybės narės, todėl nacionaliniu lygmeniu reikalavimai gali būti įgyvendinami lanksčiai.

Šiame sektoriuje reikia priimti plataus užmojo, tačiau lanksčią, priemonę, atsižvelgiant į tai, kad šildymui ir vėsinimui suvartojama beveik pusė ES galutinės energijos 7 , ir į tai, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis šildymo ir vėsinimo sektoriuje 2009–2015 m. padidėjo mažiau kaip 3 procentiniais punktais, nors elektros energijos sektoriuje per tą patį laikotarpį ji padidėjo daugiau kaip 8 procentiniais punktais.

Ši galimybė yra proporcinga, nes ja nesiekiama daugiau nei būtina, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos šilumos sektoriuje ES mastu būtų diegiama daugiau atsinaujinančių išteklių, ir neuždedama sunki našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Ši galimybė dera su Energijos vartojimo efektyvumo direktyva bei Pastatų energinio naudingumo direktyva ir jas papildo. Energijos vartojimo efektyvumas šildymo ir vėsinimo sektoriuje skatinamas energijos taupymo ir renovacijos priemonėmis, ypač pastatų ūkyje. Įgyvendinant šildymo ir vėsinimo sektoriaus politikos galimybes, jame būtų sparčiau pereinama nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių energijos ir sprendžiamos esamo pastatų ūkio problemos. Specialios atsinaujinančių išteklių priemonės, taikomos šilumos ir vėsumos tiekimui, taip pat energijos vartojimui pastatuose, sumažins riziką susisaistyti tam tikromis technologijomis, t. y. kai orientavimasis į efektyvų energijos vartojimą skatina iškastinio kuro technologijas keisti efektyvesnėmis, tačiau vis tiek iškastinio kuro technologijomis.

b) Sudaryti geresnes sąlygas centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemose naudoti daugiau atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos: 1) dalijimasis pažangaus darbo metodais; 2) energinio naudingumo sertifikatai ir prieigos prie vietinių šildymo ir vėsinimo sistemų atvėrimas; 3) 1 ir 2 galimybės, derinamos su papildomais griežtesniais vartotojų teisių reguliavimo pagrindais.

Šiame pasiūlyme pasirinkta 3 galimybė. Įgyvendinus šią galimybę, vartotojai galėtų užsiimti vietine šilumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, o naudodamiesi atsinaujinančių išteklių centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistema sukurtų sinergijos efektą su kitais naudotojais, todėl ši galimybė padarytų teigiamą socialinį poveikį. Galimybė atsijungti nuo centralizuoto tiekimo sistemos paskatintų papildomą šilumos gamybą iš atsinaujinančių išteklių 2020–2030 m., todėl padėtų švelninti klimato kaitą. Atsijungimas nuo centralizuoto tiekimo sistemos gali neigiamai paveikti vietinių centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo įmonių pajamų srautus, šį poveikį kompensuotų teigiamas poveikis visuomenei ir aplinkai.

Ši galimybė taip pat yra proporcinga, nes administracinė našta bus tiesiogiai siejama su centralizuoto šilumos tiekimo sistemų skverbtimi nacionaliniu lygmeniu. Jei valstybėje narėje centralizuoto šilumos tiekimo dalis maža, joje sertifikavimo našta bus nedidelė, o atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų lygis vidutinis.

Centralizuotai tiekiama šiluma ir vėsuma sudaro apie 10 % Europos Sąjungoje tiekiamos energijos. Naudojantis centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemomis įmanoma padidinti atsinaujinančių išteklių energijos dalį ES energetikos sistemoje. Pavyzdžiui, yra didelių galimybių centralizuotam šilumos tiekimui naudoti pramoninius šilumos siurblius ir apskaičiuota, kad daugiau kaip 25 % ES gyventojų gyvena vietovėse, tinkamose plėtoti centralizuotą geoterminės šilumos tiekimą. Be to, centralizuoto šilumos tiekimo sistemos yra svarbi infrastruktūros technologija, kuria naudojantis lengviau didinti energijos gavimo iš atliekų įrenginių konversijos efektyvumą 8 .

Senesnės centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos turėtų būti plėtojamos taip, kad galėtų priimti daugiau tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos. Tačiau dabartinių investicijų į centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas neužtenka, kad būtų pereita prie efektyvaus atsinaujinančių išteklių energijos tiekimo.

Energinio efektyvumo priemonėms užtenka palyginti paprastos administracinės paramos, tačiau ji gali padidinti atsinaujinančių išteklių energijos technologijų diegimą ir tokių priemonių efektyvumą.

Be to, ši galimybė yra proporcinga (vietiniams centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo operatoriams, šilumos šaltiniams ir šilumos vartotojams vienodos veiklos sąlygos sukuriamos skaidriai ir palyginamai) ir atitinka subsidiarumo principą (numatyti principai, tačiau atsižvelgiama į nacionalinių ir vietinių valdžios įstaigų funkcijas kuriant centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas).

iii) Galimybės transporto sektoriuje daugiau naudoti mažai anglies dioksido išmetant pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją

1) ES įpareigojimas įmaišyti pažangiųjų degalų iš atsinaujinančių išteklių; 2) ES įpareigojimas įmaišyti pažangiųjų transporto degalų (įskaitant pažangiuosius biodegalus) iš atsinaujinančių išteklių ir mažinti maistinės kilmės biodegalų vartojimą (mažinimo sparta ir mastas priklauso nuo pasirinkto varianto); 3) remiantis 2 galimybe, nustatyti specialų ES įpareigojimą įmaišyti orlaivių ir laivų degalų iš atsinaujinančių išteklių; 4) įpareigojimas mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (toliau taikyti Degalų kokybės direktyvą).

Reglamentavimo patikros valdybos nuomone, biodegalų tvarumas ir jų galimas įnašas į Sąjungos lygmens rodiklį turėtų būti aiškiai apibrėžtas ir įvertintas kaip kitų rūšių bioenergijos. Valdyba paprašė apsvarstyti dar vieną galimybę – patobulintus tvarumo kriterijus taikyti visiems biodegalams.

Poveikio vertinime išnagrinėtos šios keturios politikos galimybės imtis ES veiksmų, kuriais būtų skatinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir transporto degalų energijos įvairinimas ir sprendžiama netiesioginio žemės naudojimo keitimo, susijusio su maistinės kilmės biodegalais, problema. Todėl poveikis vertintas naudojantis analize, parengta Netiesioginio žemės naudojimo keitimo direktyvos poveikio vertinimui; poveikio vertinime nagrinėjamos kelios galimybės, kaip sustiprinti esamus biodegalų tvarumo reguliavimo pagrindus, be kitų dalykų, plačiau riboti ir toliau mažinti maistinės kilmės biodegalų vartojimą po 2020 m., siekiant kuo labiau sumažinti dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo išmetamų teršalų kiekį. Be to, bioenergijos poveikio vertinime išnagrinėtos galimybės, kaip sustiprinti bioenergijos bendro tvarumo kriterijus, be kitų dalykų, nustatyti naują miško biomasės (naudojamos ir biokuro gamybai) tvarumo kriterijų ir tvarumo kriterijus pradėti taikyti biomasei, naudojamai šilumos ir elektros energijos gamybai.

Šiame pasiūlyme pasirinkta 2 galimybė, nes ji grindžiama darbo metodais, kuriuos taiko 25 valstybės narės, nustačiusios biodegalų įmaišymo įpareigojimus, ir teikia pramonei daugiau aiškumo dėl būsimos pažangiųjų biodegalų paklausos rinkoje/kiekio, o toks aiškumas būtinas siekiant sektoriuje didelių investicijų ir inovacijų. Įgyvendinant šią galimybę bus palaipsniui mažinamas maistinės kilmės biodegalų vartojimas, kaip nurodyta 2016 m. liepos mėn. Mažataršio judumo strategijoje 9 .

Pasiūlyta mažinimo trajektorija nubrėžta atsižvelgiant į reikšmingas iki šiol padarytas investicijas ir atitinka tikrovišką pažangiųjų biodegalų diegimo rinkoje spartą. Šią galimybę įgyvendinti lengva ir nesudėtinga, nes jis grindžiama didele nacionaliniu lygmeniu sukaupta politine ir administracine patirtimi.

Įgyvendinant šią galimybę bus sprendžiama dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo išmetamų teršalų problema ir skatinama gerinti pažangiųjų biodegalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklius. Netiesioginį žemės naudojimo keitimą galima gerokai sumažinti palaipsniui iki 2030 m. mažinant įprastų biodegalų vartojimą, ypač iš aliejinių augalų gaminamų biodegalų, siejamų su didžiausiu poveikiu, kurį daro žemės naudojimo keitimas. Be to, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio būtiniausio sumažinimo reikalavimais būtų skatinamas anglies dioksido atžvilgiu optimalus naujų biodegalų įrenginių veikimas.

Mažataršio judumo strategijoje Komisija nurodė, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, nes abejojama jų tikrąja nauda mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. Žemės naudojimo keitimo direktyvos pasiūlyme pasiūlyta laikytis atsargumo principo, o tam pritarusios teisėkūros institucijos nustatė, kad maistinės kilmės biodegalų įnašas iki 2020 m. būtų ne didesnis kaip 7 %. Reguliavimo neapibrėžtumas, susidaręs rengiant Žemės naudojimo keitimo direktyvą ir derantis dėl jos, neskatino į šį sektorių investuoti daugiau, nei investuota iki šiol.

Galimybėmis mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro bus pasinaudota, laipsniškai mažinant maistinės kilmės biodegalų vartojimą ir juos keičiant pažangesniais biodegalais. Tačiau sprendžiant, kaip turi mažėti įprastų biodegalų vartojimas, svarbu nenustatyti atgaline data galiojančių reikalavimų, kurie kenktų dabartine direktyva skatinamiems verslo modeliams. Todėl pasiūlyta įprastų biodegalų dalies laipsniško mažinimo trajektorija siekiama išvengti turto įšaldymo ir nenumatyto darbo vietų praradimo ir atsižvelgiama į iki šiol padarytas investicijas, be to, ši trajektorija atitinka tikrovišką pažangiųjų biodegalų diegimą rinkoje. Šiame pasiūlyme tiksliai nubrėžta laipsniško mažinimo trajektorijos linija atitinka informacija pagrįstą politinį vertinimą, kokius subalansuotus metodus taikyti transporto sektoriuje siekiant investavimo stabilumo ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

iv) Galimybės atsinaujinančių išteklių energijos vartotojams suteikti didesnių galių ir juos informuoti

a) sudaryti sąlygas vartotojams elektros energiją gamintis iš atsinaujinančių išteklių ir ją kaupti: 1) pasigamintos energijos vartojimo ES gairės; 2) sudaryti sąlygas piliečiams elektros energiją gamintis iš atsinaujinančių išteklių ir ją kaupti; 3) nuotolinis pasigamintos elektros energijos vartojimas savivaldybėms.

Šiame pasiūlyme pasirinkta 2 galimybė, nes ją įgyvendinant vartotojams būtų suteikiamos kuo didesnės galios ir skatinamas kuo aktyvesnis jų dalyvavimas, mažinamos diegimo sąnaudos ir tinklo sąnaudų paskirstymo problemos, taip pat didinamas stoginių fotovoltinės saulės energijos sistemų įnašas į atsinaujinančių išteklių energijos tikslą.

Be to, ši galimybė yra proporcinga (ją įgyvendinant nesuteikiama visuotinė teisė vartoti pasigamintą elektros energiją) ir atitinka subsidiarumo principą (ją įgyvendinant nevaržoma valstybių narių laisvė remti tam tikrą technologiją, tačiau sukuriami tinkami pagrindai diegti decentralizuotą elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių).

b) Informacijos apie elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių, atskleidimas: 1) konsoliduoti kilmės garantijų sistemą; 2) remiantis 1 galimybe, nustatyti reikalavimą informaciją atskleisti būtinai pagal kilmės garantijas; 3) remiantis 2 galimybe, kilmės garantijas taikyti visiems elektros energijos gamybos šaltiniams.

Šiame pasiūlyme pirmenybė teikiama 1 ir 2 galimybių deriniui – konsoliduoti sistemas ir reikalauti informaciją apie elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių, atskleisti būtinai pagal kilmės garantijas. Taip sukuriama reikiama pusiausvyra, o sistemos skaidrumas ir pasitikėjimas ja didinamas be papildomų administracinių išlaidų, kurių susidarytų, jei sistema būtų taikoma visiems gamybos šaltiniams.

Ši galimybė yra proporcinga dar todėl, kad ji nesusijusi su administracine našta sistemos valdymui (ypač mažiesiems gamintojams). Subsidiarumo principą ji atitinka dar todėl, kad ją įgyvendinant valstybės narės gali pačios rinktis sistemos valdymo metodus.

c) Iš atsinaujinančių išteklių pagaminto kuro, vartojamo šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto sektoriuje, sekimas: 1) kilmės garantijas taikyti iš atsinaujinančių išteklių pagamintam dujiniam kurui; 2) kilmės garantijas taikyti iš atsinaujinančių išteklių pagamintam skystajam ir dujiniam kurui; 3) sukurti alternatyvią sistemą iš atsinaujinančių išteklių pagamintam skystajam ir dujiniam kurui sekti.

Šiame pasiūlyme dujiniam kurui pasirinkta 1 galimybė, o skystajam kurui – 3 galimybė. Šias galimybes įgyvendinti naudinga todėl, kad siekiant naudos vartotojams bus atidžiau sekamas iš atsinaujinančių išteklių pagaminto kuro vartojimas, todėl mažės sukčiavimo rizika, susijusi visų pirma su skystuoju kuru. Be to, tokia sistema turėtų padėti tarpvalstybinei prekybai iš atsinaujinančių išteklių pagamintu kuru. Galiausiai pasakytina, kad skystajam kurui geriau nei 2 galimybė tinka 3 galimybė, nes ji geriau dera su dabartinėmis administravimo sistemomis, sukurtomis stebėti šių rūšių kuro tvarumą.

Ši galimybė yra proporcinga (nes ji grindžiama esamomis įdiegtomis biokuro sistemomis, o ją įgyvendinant galima paprasčiausiu metodu sudaryti geresnes sąlygas tarpvalstybinei prekybai dujiniu kuru, pagamintu iš atsinaujinančių išteklių) ir atitinka subsidiarumo principą (nes ji papildo esamas nacionaliniu lygmeniu įdiegtas skystojo ir dujinio kuro, pagaminto iš atsinaujinančių išteklių, registravimo schemas).

v) Galimybės užtikrinti, kad bus pasiektas 2030 m. bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis

a) 2020 m. nacionaliniai rodikliai – baziniai 2020 m. nacionaliniai rodikliai ar pagrindinis scenarijus.

Šiame pasiūlyme pasirinkta 1 galimybė, t. y. užtikrinti, kad 2020 m. rodikliai po 2020-ųjų būtų laikomi pagrindiniais. Tolesniam rėmimuisi 2020 m. rodikliais neturėtų reikėti daugiau pastangų, žinoma, darant prielaidą, kad tuos rodiklius valstybės narės bus pasiekusios.

Ši galimybė yra proporcinga (jai neturėtų reikėti daugiau pastangų, žinoma, darant prielaidą, kad rodiklius valstybės narės bus pasiekusios) ir atitinka subsidiarumo principą (nes rodikliai, dėl kurių valstybės narės susitarė, nustatomi ilgesniam laikotarpiui).

Svarbu pabrėžti, kad į visas galimybes, susijusias su bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklio pasiekimu 2030 m., atsižvelgta Energetikos sąjungos valdymo reglamente, o ES įpareigojimas pasiekti bent 27 % rodiklį yra įtvirtintas šiame pasiūlyme.

b) Trajektorija – linijinė ar nelinijinė.

Šiame pasiūlyme pasirinkta 1 galimybė, kurią įgyvendinant nustatoma 2020 m. rodiklio didėjimo iki 2030 m. linijinė trajektorija. Ji garantuoja didesnį apibrėžtumą ir turėtų padėti sumažinti sąnaudas, taip pat išvengti rizikos, susijusios su 2030 m. rodiklio pasiekimu.

Ši galimybė yra proporcinga (jos poveikis diegimo sąnaudoms ribotas, nes brandžiausios technologijos iš esmės įsisavintos) ir atitinka subsidiarumo principą (linijinė trajektorija tėra būdas matuoti pažangą, palyginti su valstybių narių priimtu ES lygmens rodikliu).

c) Priemonės, kad gautas rodiklis nesiskirtų nuo ES atsinaujinančių išteklių energijos rodiklio: 1) persvarstyti nacionalinių planų užmojus; 2) įrašyti peržiūros sąlygą, kad vėliau prireikus būtų pasiūlytos papildomos ES lygmens priemonės numatytam rodikliui pasiekti; 3) padidinti visoje ES taikomų priemonių užmojį; 4) nustatyti privalomus nacionalinius rodiklius.

Šiame Energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme derinamos 1 ir 2 galimybės, darant prielaidą, kad bent 27 % rodiklis bus pasiektas taikant valdymo procesą, o laikantis peržiūros sąlygos bus apsvarstytas būtinumas siūlyti papildomų visoje ES taikomų priemonių. Laikoma, kad kitos galimybės neįgyvendinamos politiškai, o susitarti dėl jų būtų neįmanoma be įtakos kito vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistemai.

Toks metodas yra tinkamas (jam automatiškai nereikia jokių papildomų ES lygmeniu finansuojamų priemonių) ir atitinka subsidiarumo principą (valstybės narės gali pačios spręsti dėl būtinų papildomų pastangų).

d) Priemonės, kad gautas ir suplanuotas rodikliai nesiskirtų: 1) persvarstyti nacionalinius planus; 2) įrašyti peržiūros sąlygą, kad vėliau prireikus būtų pasiūlytos papildomos ES lygmens priemonės numatytam rodikliui pasiekti; 3) padidinti visoje ES taikomų priemonių užmojį; 4) nustatyti privalomus nacionalinius rodiklius.

Energetikos sąjungos valdymo pasiūlyme pasirinktas 3 galimybės variantas, nes jį įgyvendinus būtų įmanoma ištaisyti suplanuoto ir gauto rezultatų skirtumą. Tam būtų pasitelkta ir 1 galimybė (persvarstyti nacionalinių planų užmojus), kuri turėtų įsigalioti pradėjus taikyti energetikos sąjungos valdymo procesą.

Tokia galimybė yra tinkama (jai nereikia jokių papildomų ES lygmeniu finansuojamų priemonių) ir atitinka subsidiarumo principą (valstybės narės gali pačios spręsti dėl būtinų papildomų pastangų).

vi) Galimybės stiprinti ES bioenergijos tvarumo pagrindus.

Be to, bioenergijos tvarumo poveikio vertinime išnagrinėtos galimybės, kaip užtikrinti šilumai ir elektros energijai gaminti naudojamos biomasės tvarumą: 1) pagrindinis scenarijus – remtis kitais 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos elementais ir nacionaline politika, siekiant užtikrinti šilumai ir elektros energijai gaminti naudojamos biomasės tvarumą; 2) esamus transporto sektoriuje naudojamų biodegalų tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimo kriterijus taikyti kietajai ir dujinei biomasei, iš kurios gaminama šiluma ir elektros energija; 3) remiantis 2 galimybe, toliau plėtoti miško biomasės tvarumo reikalavimus ir reikalauti, kad žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės anglies dioksidas būtų įskaičiuojamas į valstybių narių įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; 4) remiantis 2 arba 3 galimybe, įrašyti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimą šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiams; 5) remiantis 2 arba 3 galimybėmis, riboti tam tikros žaliavos (pavyzdžiui, apvaliosios medienos) naudojimą energijos gamybai.

Šiame pasiūlyme pasirinkta 3 galimybė, nes laikoma, kad ji – ekonomiškai efektyviausias būdas užtikrinti, kad ir po 2020 m. naudojant biomasę būtų optimaliai mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kuo labiau sumažinta neigiamo poveikio aplinkai, susijusio su didesniu miško biomasės ruošimu, rizika. Ši galimybė atitinka subsidiarumo principą, nes pagal rizika grindžiamus principus ji parengta atsižvelgiant visų pirma į nacionalinius teisės aktus ir standartus, kuriais remiantis įrodomas energijos gamybai naudojamos miško biomasės ruošimo tvarumas. Ji yra proporcinga, nes numatyti tik didelei šilumos ir elektros energijos gamybai iš biomasės.

3.5.Taikyti modeliai

Pasiūlymas grindžiamas politikos galimybėmis, kurios įvertintos lyginant jas su energetikos sistemos modeliavimo scenarijų rezultatais. Tiksliau tariant, poveikio vertinimo, pridedamo prie pasiūlymo, pradiniu tašku pasirinktas 2016 m. ES atskaitos scenarijus (REF2016), kuriame, remiantis dabartinėmis tendencijomis ir politika, pateikiamos 2030 m. energetikos prognozės.

3.5.1. Pagrindiniai scenarijai

Remiantis scenarijais REF2016 ir EUCO27 (žr. 3.5.2. punktą), pritaikyti konkretūs pagrindiniai scenarijai, kuriuose, darant prielaidą, kad visi sektoriai ir politika atitinka centrinį politikos scenarijų, išryškinama tikėtina toliau įgyvendinamos dabartinės politikos ir taikomų metodų įtaka pokyčiams konkrečiuose sektoriuose, kuriuose įgyvendinamos politinės priemonės.

3.5.2. Politikos scenarijai

Be kitų, naudotas centrinis politikos scenarijus, parengtas poveikio vertinimams, pridedamiems prie Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos persvarstymo pasiūlymo ir prie Pastangų pasidalijimo reglamento pasiūlymo. Scenarijuje EUCO27 prognozuojami tikėtini pokyčiai sektoriuose, kuriuose reikia pasiekti 2030 m. rodiklius, ir padedama apibrėžti ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos uždavinių dydį, kad ekonomiškai efektyviai būtų pasiekta bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos dalis.

Laikoma, kad toks metodas, kuris pirmiausia grindžiamas bendru politikos scenarijumi, o paskui orientuojamas į kiekvieną atskirą problemą, yra vienintelis praktiškas būdas įvertinti konkrečių politikos galimybių poveikį, atsižvelgiant į įvairias didelio masto iniciatyvas, kurias Komisija pasiūlė su 2016 m. energetikos sąjungos strategija.

3.5.3. Taikytas modelis

Politikos galimybės, kuriomis grindžiamas šis pasiūlymas, išnagrinėtos remiantis tokiu pačiu modelių rinkiniu, kokiu remtasi rengiant 2020 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį, taip pat 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją.

Modelių rinkinio modeliai (PRIMES, PRIMES- TAPEM & PRIMES-TREMOVE, PRIMES Biomass Supply, GAINS, GLOBIOM-G4M, Prometheus ir CAPRI) sujungti tarpusavyje nustatytos formos saitais, siekiant užtikrinti scenarijų kūrimo nuoseklumą. Tarpusavio saitai (energetika, transportas, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio tendencijos) sudaro toliau išvardytų dalykų analizės branduolį:

visa energetikos sistema (energijos poreikis, tiekimas, kainos ir būsimos investicijos) ir visas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir šalinimas;

1990–2050 m. laikotarpis (penkmečiais);

geografinė aprėptis – atskirai visos ES valstybės narės, ES šalys kandidatės ir, jei aktualu, Norvegija, Šveicarija ir Bosnija ir Hercegovina;

poveikis – energetika, transportas ir pramonė (modelis PRIMES), žemės ūkis, miškininkystė ir žemės naudojimas (GLOBIOM-G4M), atmosferinė sklaida, sveikata ir ekosistemos (rūgštėjimas, eutrofikacija) (GAINS), įvairių sektorių makroekonomika, darbo vietos ir socialinė gerovė.

Bioenergijos tvarumo poveikio vertinimas atliktas pagrindiniu scenarijumi pasirinkus modelį EUCO27, jame politikos galimybės išnagrinėtos šiomis dviem modeliavimo priemonėmis:

GLOBIOM (visuotinis ekonominis žemės naudojimo modelis) ir G4M (miškininkystės modelis), pagal kuriuos prognozuojama pagrindinių produktų kaina, poveikis žemei, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

Green-X (ES atsinaujinančių išteklių energijos modelis) derinamas su ArcGIS Network (biomasės transporto grandinių geoerdviniu modeliu) ir MULTIREG (įvesties ir išvesties modeliu) ir taip modeliuojama atsinaujinančių išteklių energijos šaltinių ir biomasės žaliavos klasifikacija ir energijos sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taip pat ekonominė ir socialinė nauda, pavyzdžiui, bendroji pridėtinė vertė, investicijos ir darbo vietos.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Administracinių struktūrų, kurias reikia sukurti, atžvilgiu nauja Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos redakcija, rengiama pagal šį pasiūlymą, ir naujos 23 bei 25 straipsniuose pasiūlytos priemonės valstybių narių valdžios įstaigų biudžetus ir administracines funkcijas paveiks mažai. Daugeliu atvejų su priemonėmis susijusias išlaidas padengs galutiniai vartotojai, kurie savo ruožtu gaus mažesnės priklausomybės nuo iškastinio kuro teikiamą naudą. Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.

5.Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Pagrindinės nuostatos, kuriomis daromi esminiai Direktyvos 2009/28/EB pakeitimai arba įrašomi nauji elementai

1 straipsnyje apibrėžiama šio pasiūlymo nuostatų taikymo sritis ir vardijami laikotarpiui po 2020 m. numatyti elementai, pavyzdžiui, ES lygmens privalomas rodiklis, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartojimas, tobulesni biodegalai, skystieji bioproduktai, taip pat biomasės kuro tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimo kriterijai.

2 straipsnyje, atsižvelgiant į padarytus Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos pakeitimus, įrašyta naujų specialių apibrėžčių.

3 straipsnyje nustatytas ES 2030 m. rodiklis. Ten pat nustatyta, kad 2020 m. nacionaliniai rodikliai yra pagrindiniai, t. y. po 2021 m. valstybių narių nacionaliniai rodikliai negali būti mažesni už 2020 m. rodiklius. Į šį straipsnį taip pat įrašyta nuoroda į mechanizmą, kuriuo išlaikomi pagrindiniai rodikliai ir užtikrinama, kad neatsirastų suplanuoto ir gauto rodiklių skirtumas – abu šie dalykai tokie, kaip nustatyta Valdymo reglamente. Be to, iš šio straipsnio išbrauktas transporto sektoriaus 10 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis, numatytas laikotarpiui po 2020 m.

4 straipsnyje nustatyta, kokius bendrus principus gali taikyti valstybės narės kurdamos ekonomiškai efektyvias paramos schemas, kad būtų lengviau taikyti į rinką orientuotus ir europinius metodus, laikantis valstybės pagalbos taisyklių.

5 straipsnyje nustatytas elektros energijos sektoriaus paramos schemas laipsniškas dalinis tarpvalstybinis atvėrimas.

6 straipsnyje užtikrinama, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos, jei valstybės narės nutartų tokius projektus remti, nebūtų peržiūrimos taip, kad neigiamai paveiktų remiamus projektus.

7 straipsniu reguliuojamas iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalies apskaičiavimas, jame numatyta nuo 2021 m. mažinti didžiausią leidžiamą biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš maistinių arba pašarinių augalų, dalį siekiant spręsti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės išmetamo anglies dioksido problemą. Atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą, valstybės narės gali nustatyti mažesnį rodiklį ir atskirti įvairių rūšių biodegalus ir skystuosius bioproduktus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnį įnašo rodiklį nustatyti biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų.

Į 15 straipsnį įrašyta nauja metodika, kaip apskaičiuoti, kiek iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos turi būti suvartojama naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti.

16 straipsnyje nustatytas vienos paskirtos įstaigos tvarkomas leidimų atsinaujinančių išteklių energijos projektams išdavimo procesas (vieno langelio sistema) ir didžiausia leidžiama leidimų išdavimo trukmė.

17 straipsnyje numatyta paprasta pranešimo apie mažus projektus skirstomųjų tinklų operatoriams tvarka ir speciali nuostata dėl spartesnio leidimų techniškai pertvarkyti esamus energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginius išdavimo.

19 straipsnyje padaryta kilmės garantijų sistemos pakeitimų: i) kilmės garantijų sistema taikoma dujoms iš atsinaujinančių išteklių; ii) jei gamintojas prašo, šilumai ir vėsumai skirtų kilmės garantijų išdavimas yra privalomas; iii) nustatyta, kad pagal kilmės garantijas būtina atskleisti informaciją apie elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių, ir apie dujas, gautas iš atsinaujinančių išteklių; iv) leidžiama kilmės garantijas teikti remiamai iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, paskirstomai aukcionuose, kurių pajamos turi būti naudojamos paramos, skiriamos atsinaujinančių išteklių energijai, kompensavimui, ir v) taikant standartą CEN, gerinamos administracinės procedūros.

21 straipsniu vartotojams suteikiama galimybė pasigamintą energiją vartoti be per didelių apribojimų, o už elektros energiją, kurią jie tiekia į tinklą, gauti atlygį.

22 straipsnyje nustatytos naujos energetikos bendruomenių nuostatos, kad jos galėtų dalyvauti rinkoje.

23 straipsniu siekiama didesnio atsinaujinančių išteklių naudojimo šildymo ir vėsinimo sektoriuje, kad sektoriaus labiau padėtų pasiekti numatytą atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo rodiklį ir kad visoje Europos Sąjungoje būtų sukurta didesnė iš atsinaujinančių išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos rinka. Todėl valstybės narės stengsis, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintos šilumos ir vėsumos dalis kiekvienais metais padidėtų 1 %. Kaip tai įgyvendinti, nuspręs valstybės narės.

Pagal 24 straipsnį vartotojai gaus informaciją apie centralizuoto šilumos tiekimo energinį efektyvumą, todėl galės savo pastatams nepirkti šilumos arba vėsumos iš centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos, jei vartotojai arba jų vardu veikianti šalis daug didesnį energinį efektyvumą gali pasiekti pastatuose įgyvendinamomis priemonėmis. Šiuo straipsniu vietinės šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos atveriamos gamintojams, gaminantiems šilumą ir vėsumą iš atsinaujinančių išteklių, taip pat atliekinę šilumą arba vėsumą, ir jų vardu veikiančioms trečiosioms šalims.

25 straipsnyje kuro tiekėjai ES lygmeniu įpareigojami tiekti tam tikrą mažataršio ir iš atsinaujinančių išteklių pagaminto kuro, įskaitant iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją ir pažangiuosius biodegalus, kiekį (6,8 % 2030 m.), kad būtų skatinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir energijos šaltinių įvairinimas ir kad sektorius ekonomiškai efektyviai padėtų siekti bendro atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo rodiklio. Netiesioginio žemės naudojimo keitimo problemos sprendžiamos 7 straipsniu, kuriame nustatyta nuo 2021 m. mažinti didžiausią leidžiamą biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš maistinių arba pašarinių augalų, kiekį. Pažangiųjų biodegalų naudojimas skatinamas specialiu papildomu įpareigojimu, pagal kurį didinamas jų metinis įnašas, kad iki 2030 m. būtų pasiektas bent 3,6 % rodiklis. Galiausiai šiame straipsnyje yra nuostata sukurti nacionalines duomenų bazes, kuriomis naudojantis būtų įmanoma sekti degalus ir mažinti sukčiavimo riziką.

26 straipsnyje sugriežtinti bioenergijai taikomi ES tvarumo kriterijai – į išplėstą jų taikymo sritį įtraukta biomasė ir biodujos, naudojamos šilumos ir vėsumos, taip pat elektros energijos gamybai. Siekiant sumažinti administracinę naštą, optimizuojamas žemės ūkio biomasei taikomas tvarumo kriterijus. Naujajame tekste sugriežtintas durpynų apsaugos kriterijus, tačiau patikrinti, kaip jo laikomasi, bus lengviau. Nustatytas naujas rizika grindžiamas miško biomasės tvarumo kriterijus, taip pat žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimas tinkamai apskaičiuoti energijos gamybai naudojamos miško biomasės anglies dioksido įtaką išmetamo anglies dioksido kiekiui. Be to, šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimo rodiklis, taikomas biokurui, padidintas iki 70 % naujiems įrenginiams, o 80 % neišmetimo rodiklis nustatytas daugiausia iš biomasės gaminamai šilumai arba vėsumai ir elektros energijai. Kad administracinė našta nebūtų per didelė, ES tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimo kriterijai netaikomi mažiems šilumos arba vėsumos ir elektros energijos gamybos daugiausia iš biomasės įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė kaip 20 MW. Į V priedą įrašytos atnaujintos biodegalų ir skystųjų bioproduktų numatytosios vertės, pridėtas naujas VI priedas, kuriame pateikiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų iš biokuro gaminant šilumą ir elektros energiją, apskaitos metodika, įskaitant numatytąsias vertes.

27 straipsnyje išaiškinta masės balanso sistema ir nustatoma ją taikyti kofermentavimo biodujoms ir biometano įleidimui į gamtinių dujų tinklus. Iš dalies pakeistame straipsnyje įrašytas reikalavimas pripažinti iš kitų valstybių narių nacionalinių schemų gautus duomenis, kuriuos patikrino Komisija. Siekiant optimizuoti ES tvarumo kriterijus, iš jo išbrauktos netaikomos nuostatos, be kitų, dėl galimybės sudaryti dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir dėl leidimo Komisijai pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas. Be to, šiame straipsnyje paaiškinta, kokiu teisiniu pagrindu Komisija gali nustatyti labiau į administracinės naštos mažinimą orientuotus audito metodus, kurie bus taikomi pagal savanoriškas schemas. Galiausiai jame leidžiama atlikti akreditavimo įstaigų patikras – taip tikimasi sustiprinti valstybių narių dalyvavimą valdant savanoriškas schemas.

28 straipsnyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija gali atnaujinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo metodiką. Jame taip pat paaiškinta, kaip toliau bus naudojamos valstybių narių ataskaitos dėl vidutinio auginant žaliavas išmetamų teršalų kiekio.

Pagal šį pasiūlymą Direktyvos 2009/28/EB 3 ir 4 straipsniai, 16 straipsnio 1–8 dalys, 22, 23, 24 ir 26 straipsniai bus panaikinti. Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 25, 25a, 27, 28, 29 straipsniai (arba šio pasiūlymo 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 18, 31, 32, 33, 35 ir 36 straipsniai) peržiūrėti (padarytos techninės pataisos arba tekstas pakeistas pagal naujus pakeitimus ir nuostatas) arba tiesiog naujai sunumeruoti.

6.Papildoma informacija

Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Nustačius ES lygmens 2030 m. rodiklį atsirado galimybė atsinaujinančių išteklių energetiką plėtoti kompleksiškai. Tai reiškia, kad iki 2030 m. Sąjungoje būtina visuotinai pasiekti bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį, todėl specialaus atsinaujinančių išteklių rodiklio transporto sektoriuje nereikia. Be to, pasiūlyme yra priemonių, kurias taikant trijuose atsinaujinančių išteklių energijos sektoriuose bus kuriamos aiškesnės investavimo į atsinaujinančių išteklių energiją sąlygos, tobulinami bendrieji reguliavimo pagrindai ir naudojamasi visų sektorių galimybėmis prisidėti prie visuotinių pastangų siekti 2030 m. tikslo.

Iš atsinaujinančių išteklių gautos energijos galutinio vartojimo transporto sektoriuje apskaičiavimas perkeltas į 7 straipsnį, kad jis derėtų su tuo, kaip apskaičiuojamas iš atsinaujinančių išteklių gautos energijos galutinis vartojimas elektros energijos, taip pat šilumos ir vėsumos sektoriuose.

Įrašytos priemonės, kuriomis dabartiniai reguliavimo pagrindai optimizuojami siekiant juos pritaikyti iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai (pavyzdžiui, pasiūlymo 4 straipsnis) ir išspręsti visuose sektoriuose aktualias problemas (pasiūlymo 15, 16 ir 17 straipsniai).

Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Priėmus pasiūlymą, galiojanti Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva būtų panaikinta nuo 2021 m. sausio 1 d.

Peržiūros, persvarstymo, laikino galiojimo sąlyga

Pasiūlymo 30 straipsnyje yra bendra peržiūros nuostata.

Išdėstymas nauja redakcija

Šis aiškinamasis memorandumas pridedamas prie Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos naujos redakcijos pasiūlymo. Šis konkretus metodas pasirinktas, nes naujos redakcijos rengimas susijęs su esminiais pakeitimais, o kai kurios ankstesnio teisės akto nuostatos lieka nepasikeitusios.

Atitikmenų lentelė

Valstybės narės privalo pateikti Komisijai nacionalinių nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, tekstus bei tų nuostatų ir direktyvos atitikties lentelę.

Atsižvelgiant į didelę šio pasiūlymo taikymo sritį ir į juo nustatomų teisinių įpareigojimų skaičių, būtina parengti atitikmenų lentelę, kad Komisija galėtų deramai atlikti savo užduotį stebėti direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę.

Europos ekonominė erdvė (EEE)

Siūlomas aktas yra susijęs su Europos ekonominei erdvei svarbiu klausimu, todėl turėtų būti taikomas ir jai.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

2016/0382 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo , ypač į jos 175 ð 194 ï straipsnio 1 ð 2 ï dalį ir 95 straipsnį, susijusį su šios direktyvos 17, 18 ir 19 straipsniais,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 10 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 11 ,

laikydamiesi Ö įprastos teisėkūros procedūros Õ Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos 12 ,

kadangi:

ò naujas

(1)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB 13 , buvo keletą kartų iš esmės keičiama 14 . Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

ê 2009/28/EB 1 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(2)ð atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo skatinimas yra vienas iš Sąjungos energetikos politikos tikslų. ïEnergijos vartojimo Europoje valdymas ir Ddidesnis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei energijos taupymas ir didesnis energijos vartojimo efektyvumas yra vienos iš svarbių priemonė, reikalingaų sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įvykdyti  2015 m. Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, be kitų dalykų, pasiekti privalomą rodiklį – iki 2030 m. Sąjungoje išmetamų teršalų kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu, rinkinio.  Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą ir kitus Bendrijos bei tarptautinius įsipareigojimus mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir po 2012 m., dalisų. Tiems veiksniams  Jai  taip pat tenka svarbus vaidmuo skatinant energijos tiekimo saugumą, technologijų plėtrą, naujoves ir užtikrinant užimtumo bei regioninės plėtros galimybes, ypač kaimo ir atskirtose vietovėse ð arba retai gyvenamose vietovėse ï ;.

ê 2009/28/EB 2 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(3)dDaugiau tobulesnių technologijų, paskatų plėsti viešojo transporto tinklą ir juo naudotis, didesnis technologijų, kurias taikant taupoma energija, naudojimas ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimoas ð elektros energijos, šildymo ir vėsinimo sektoriuose, taip pat ï transportoe  sektoriuje skatinimas  yra keletas iš  labai  veiksmingosiausių priemonės, kuriasomis ð taikant su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais mažinamas Sąjungoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir ï Bendrija gali sumažinti savo transporto sektoriaus, kuriame energijos tiekimo saugumo problema opiausia,  Sąjungos  priklausomybėę nuo ð dujų ir ï naftos importo ir daryti įtaką transporto kuro rinkai;.

ò naujas

(4)Direktyva 2009/28/EB nustatyti skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją reguliavimo pagrindai, kuriuose numatyti privalomi nacionaliniai rodikliai, kokią atsinaujinančių išteklių energijos dalį vartojimo ir transporto sektoriuose reikia pasiekti iki 2020 m. 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikate 15 nustatyta būsimos Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategija ir skatinama laikytis vienodos sampratos, kaip tokią politiką plėtoti po 2020 m. Komisija pasiūlė, kad 2030 m Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis Sąjungoje turėtų būti bent 27 %;

(5)šį rodiklį patvirtino 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba ir nurodė, kad valstybės narės gali nusistatyti didesnius nacionalinius rodiklius;

(6)savo rezoliucijose dėl 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos ir dėl atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo pažangos ataskaitos Europos Parlamentas pritarė privalomam Sąjungos 2030 m. rodikliui – 30 % galutinės suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių – ir pabrėžė, kad šis rodiklis turėtų būti pasiektas nustačius individualius nacionalinius rodiklius atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės situaciją ir galimybes;

(7)todėl dera nustatyti, kad privalomas Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos dalies rodiklis būtų bent 27 %. Savo veiksmus, kuriais sieks šio rodiklio, valstybės narės turėtų apibrėžti savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, laikydamosi [Valdymo] reglamente nustatyto proceso;

(8)nustačius privalomą Sąjungos 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį būtų toliau skatinamas energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijų kūrimas ir būtų užtikrinamos aiškios investavimo sąlygos. Jei rodiklis bus nustatytas Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turės daugiau laisvės savo sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklius pasiekti ekonomiškai efektyviai ir atsižvelgdamos į savo aplinkybes, energijos rūšių derinį ir energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių pajėgumus;

(9)nustatyti nacionaliniai 2020 m. rodikliai turėtų rodyti mažiausią valstybių narių įnašą, kuriuo jos pridės prie naujosios 2030 m. strategijos įgyvendinimo. Nacionalinė atsinaujinančių išteklių energijos dalis jokiu būdu neturėtų būti mažesnė už tokį įnašą, o jei būtų, atitinkama valstybė narė turėtų imtis deramų veiksmų siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio bazinio rodiklio, ir prisidėti prie [Valdymo] reglamente nurodytos finansinės priemonės;

(10)valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių, jei atsinaujinančių išteklių energijos dalis Sąjungos lygmeniu neatitinka Sąjungos trajektorijos, kurios laikantis būtų pasiektas bent 27 % atsinaujinančių išteklių energijos rodiklis. [Valdymo] reglamente nurodyta, kad Komisija gali imtis Sąjungos lygmens priemonių, kad užtikrintų rodiklio pasiekimą, jei, vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, pastebėtų užmojų skirtumą. Jei, vertindama integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas, Komisija pastebėtų rezultatų skirtumą, valstybės narės turėtų taikyti [Valdymo] reglamente nustatytas priemones, kurios suteikia joms lanksčias rinkimosi galimybes;

(11)skatinant valstybes nares prie Sąjungos rodiklio prisidėti reikšmingais indėliais, turėtų būti parengti finansiniai pagrindai, kurių paskirtis – sudaryti geresnes sąlygas, be kita ko, naudojant finansines priemones, tose valstybėse narėse investuoti į atsinaujinančių išteklių energijos projektus;

(12)skirstydama lėšas, Komisija turėtų pirmiausia rūpintis mažesnėmis investicinėmis atsinaujinančių išteklių energijos projektų sąnaudomis ir tokių projektų konkurencingumu;

(13)Komisija turėtų sudaryti geresnes sąlygas kompetentingoms nacionalinėms arba regioninėms valdžios institucijoms arba įstaigoms keistis geriausios patirties pavyzdžiais, pavyzdžiui, reguliariai rengiamuose susitikimuose, kad būtų surasti bendri metodai, kuriais būtų skatinamas didesnis ekonomiškai efektyvus atsinaujinančių išteklių energijos projektų įgyvendinimas, skatinamos investicijos į naujas, lanksčias ir švarias technologijas ir būtų nustatyta tinkama skaidriais kriterijais ir patikimais rinkos kainos signalais grindžiama strategija, kaip atsisakyti technologijų, kurios nepadeda mažinti išmetamųjų teršalų kiekio arba yra nepakankamai lanksčios;

ê 2009/28/EB 7 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(14)2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje 16 ir 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte 17  ð , taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1099/2008 18  ï buvo pateiktos įvairių atsinaujinančių išteklių energijos rūšių apibrėžtys.2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje XXXX/XX/ES 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių Ö  19  Õ pateiktos elektros energijos sektoriaus apibrėžtys. Teisinio saugumo ir aiškumo sumetimais šioje direktyvoje vartotinos tos pačios ar panašios apibrėžtys;. 

ò naujas

(15)įsitikinta, kad paramos schemos, skirtos iš atsinaujinančių išteklių gaminamai elektros energijai, yra veiksmingas būdas skatinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Jei ir kai valstybės narės nutaria taikyti paramos schemas, tokia parama turėtų būti teikiama taip, kad kuo mažiau iškreiptų elektros energijos rinkos veikimo sąlygas. Todėl vis daugiau valstybių narių nustato paramą skirti kaip priedą prie rinkos pajamų;

(16)elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti plėtojama kuo mažesne kaina vartotojams ir mokesčių mokėtojams. Kurdamos paramos schemas ir skirdamos paramą, valstybės narės turėtų siekti kuo labiau sumažinti visos sistemos diegimo sąnaudas ir visapusiškai atsižvelgti į tinklo ir sistemos plėtros poreikius, būsimą energijos rūšių derinį ir ilgalaikį technologijų potencialą;

(17)jei paramos schemomis būtų galima naudotis tarpvalstybiniu mastu, neigiamas poveikis energijos vidaus rinkai būtų ribotas, o tam tikromis sąlygomis valstybės narės galėtų Sąjungos tikslo siekti ekonomiškai efektyviau Tarpvalstybinis dalyvavimas – natūralus Sąjungos atsinaujinančių išteklių energetikos politikos formavimo rezultatas, kai privalomas Sąjungos tikslas pakeičia privalomus nacionalinius tikslus. Todėl dera reikalauti, kad valstybės narės daugiau ir iš dalies remtų kitose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus ir nustatytų kelis būdus, kuriais pasiektų didesnį paramos schemų prieinamumą, užtikrinusios Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, įskaitant 30, 34 ir 110 straipsnių, nuostatų laikymąsi;

(18)nedarant įtakos galimybėms paramos schemas adaptuoti, kad jos būtų suderintos su valstybės pagalbos taisyklėmis, atsinaujinančių išteklių energijos paramos politika turėtų būti nusistovėjusi ir keičiama retai. Tokie pakeitimai tiesiogiai veikia kapitalo finansavimo sąnaudas, projektų rengimo sąnaudas, todėl ir bendras atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros Sąjungoje sąnaudas. Valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams suteiktos paramos peržiūra neigiamai nepaveiktų tų projektų ekonominės perspektyvos. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės turėtų skatinti ekonomiškai efektyvios paramos kryptis ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;

(19)valstybių narių įpareigojimai parengti atsinaujinančių išteklių energetikos veiksmų planus ir pažangos ataskaitas ir Komisijos įpareigojimas rengti ataskaitas, kokią pažangą daro valstybės narės, yra esminiai siekiant didinti skaidrumą, investavimo ir vartojimo sąlygų aiškumą, taip pat sudaryti veiksmingo stebėjimo galimybes. Į energetikos sąjungos valdymo sistemą šie įpareigojimai integruojami [Valdymo] reglamentu, kuriame optimizuojami energetikos ir klimato srities planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Į platesnę elektroninę platformą, numatytą [Valdymo] reglamente, taip pat integruojama atsinaujinančių išteklių energetikos skaidrumo platforma;

ê 2009/28/EB 11 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(20)bBūtina nustatyti skaidrias ir aiškias atsinaujinančių išteklių energijos dalies apskaičiavimo ir tų išteklių nustatymo taisykles;. Šiuo atveju turėtų būti įtraukta energija, esanti vandenynuose ir kituose vandens telkiniuose bangų, vandens srovių, potvynių, vandenyno terminės energijos gradientų ar druskingumo gradientų pavidalu.

ê 2009/28/EB 5 konstatuojamoji dalis

Siekiant sumažinti Bendrijoje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sumažinti jos priklausomybę nuo energijos importo, reikėtų atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimą glaudžiai susieti su didesniu energijos naudojimo efektyvumu.

ê 2009/28/EB 8 konstatuojamoji dalis

Remiantis 2007 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatu „Atsinaujinančių energijos išteklių planas. Atsinaujinančių išteklių energija 21 amžiuje: tvaresnės ateities kūrimas“, bendras atsinaujinančių išteklių energijos 20 % planinis rodiklis ir atsinaujinančių išteklių energijos transporte 10 % planinis rodiklis yra tinkami bei pasiekiami tikslai, o sistema, pagal kurią nustatomi privalomi planiniai rodikliai, verslo bendruomenei turėtų suteikti ilgalaikio stabilumo, kurio jai reikia užtikrinant tvarias atsinaujinančių išteklių energijos sektoriaus investicijas, dėl kurių mažėtų priklausomybė nuo importuoto iškastinio kuro ir būtų įdiegiama daugiau naujų energetikos srities technologijų. Šie planiniai rodikliai patvirtinti siekiant tikslo iki 2020 m. 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą, kuris nustatytas 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“, kuriam pritarė 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas savo 2008 m. sausio 31 d. rezoliucijoje dėl to veiksmų plano.

ê 2009/28/EB 9 konstatuojamoji dalis

2007 m. kovo mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino Bendrijos įsipareigojimą ir po 2010 m. visos Bendrijos mastu plėtoti atsinaujinančių išteklių energiją. Ji patvirtino, kad atsinaujinančių išteklių energija iki 2020 m. turi sudaryti 20 % bendro suvartojamo Bendrijos energijos kiekio, o visos valstybės narės, veikdamos efektyviai, turi pasiekti, kad iki 2020 m. biodegalai sudarytų 10 % transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio. Ji taip pat nurodė, kad gali būti nustatyta, kad biodegalų planinis rodiklis būtų privalomas, jei tik gamyba bus tvari, antrosios kartos biodegalai taps komerciškai prieinamais, o 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės 20 bus iš dalies pakeista, kad būtų galima pasiekti tinkamą įvairių rūšių degalų maišymo lygį. 2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba pakartojo, kad būtina parengti bei taikyti biodegalams taikomus veiksmingus tvarumo kriterijus ir užtikrinti, kad prekyboje atsirastų antros kartos biodegalai. 2008 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą svarstė tvarumo kriterijų bei antros kartos biodegalų naudojimo plėtojimo klausimus ir pabrėžė, kad būtina įvertinti galimą biodegalų gamybos poveikį maistui skirtiems žemės ūkio produktams bei prireikus imtis veiksmų trūkumams pašalinti. Ji taip pat pareiškė, kad reikėtų tęsti biodegalų gamybos ir naudojimo pasekmių aplinkos ir socialinėje srityse vertinimą.

ê 2009/28/EB 10 konstatuojamoji dalis

Europos Parlamentas savo 2007 m. rugsėjo 25 d. rezoliucijoje dėl atsinaujinančių išteklių energijos plano Europoje 21 nurodė, kaip svarbu Bendrijos ir valstybių narių lygmeniu nustatyti atsinaujinančių išteklių energijos planinius rodiklius ir paragino Komisiją iki 2007 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl atsinaujinančių išteklių energijos teisinės bazės.

ê 2009/28/EB 12 konstatuojamoji dalis

Atsižvelgiant į dideles galimybes mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, žemės ūkio atliekų, pvz., mėšlo, srutų ir kitų gyvulinės ir organinės kilmės atliekų, naudojimas biodujų gamybai duoda didelės naudos aplinkai gaminant šilumą ir elektros energiją bei biodegalus. Dėl decentralizuoto pobūdžio ir regioninės investavimo struktūros biodujų gamybos įrenginiai gali turėti lemiamos įtakos kaimo vietovių tvariai plėtrai ir atverti ūkininkams naujas galimybes gauti pajamų.

ê 2009/28/EB 13 konstatuojamoji dalis

Atsižvelgiant į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pozicijas, reikėtų iki 2020 m. nustatyti Bendrijoje suvartojamos energijos kiekio privalomus nacionalinius planinius rodiklius, atitinkančius 20 % atsinaujinančių išteklių energijos ir 10 % atsinaujinančių išteklių energijos transporto sektoriuje.

ê 2009/28/EB 14 konstatuojamoji dalis

Pagrindinė privalomų nacionalinių planinių rodiklių paskirtis – investuotojams suteikti tikrumo ir skatinti, kad būtų nuolat plėtojamos technologijos, kurias naudojant energija gaminama iš visų rūšių atsinaujinančių išteklių. Todėl sprendimo dėl to, ar planinis rodiklis yra privalomas, negalima atidėti iki atitinkamo įvykio ateityje.

ê 2009/28/EB 15 konstatuojamoji dalis

Kiekvienos valstybės narės įdirbis, atsinaujinančių išteklių energijos potencialas ir naudojamų energijos išteklių rūšys skiriasi. Todėl Bendrijos 20 % planinį rodiklį būtina išskaidyti į kiekvienai valstybei narei skirtus rodiklius, užtikrinant sąžiningą ir tinkamą paskirstymą, kuris būtų pagrįstas skirtingu valstybių narių įdirbiu ir galimybėmis, įskaitant tai, koks yra atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo lygis ir energijos balansas. Atliekant tokį išskaidymą, valstybėms narėms turėtų būti padalyta nustatyta bendra dalis, kuria turi padidėti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas, vienodai padidinant kiekvienos valstybės narės dalį, įvertintą pagal jų BVP ir pritaikytą taip, kad atsispindėtų jų pradinis įdirbis; apskaita vykdoma pagal bendrą galutinį suvartojamą energijos kiekį, atsižvelgiant į valstybių narių ankstesnes pastangas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.

ê 2009/28/EB 16 konstatuojamoji dalis

Tuo tarpu transporto sektoriuje kiekvienai valstybei narei reikėtų nustatyti vienodą 10 % atsinaujinančių išteklių energijos planinį rodiklį, kad būtų užtikrinta transporto kuro specifikacijų atitiktis ir prieinamumas. Kadangi prekiauti transporto kuru nėra sunku, mažai atitinkamų išteklių atsargų turinčios valstybės narės biodegalų lengvai galės gauti iš kitur. Nors atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje planinį rodiklį Bendrijai būtų techniškai įmanoma įvykdyti panaudojant vien vidaus produkciją, tikėtina ir pageidautina, kad planinis rodiklis būtų faktiškai pasiektas derinant vidaus produkciją ir importą. Šiuo tikslu Komisija, atsižvelgdama, inter alia, į daugiašalių ir dvišalių derybų prekybos srityje plėtrą, į aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius sumetimus bei į energijos tiekimo saugumą, turėtų stebėti biodegalų tiekimą Bendrijos rinkai ir, jei reikia, turėtų siūlyti atitinkamas priemones vidaus produkcijai ir importui tinkamai suderinti.

ê 2009/28/EB 17 konstatuojamoji dalis

Energijos vartojimo efektyvumo gerinimas yra vienas iš svarbiausių Bendrijos tikslų, o siekis yra iki 2020 m. energijos vartojimo efektyvumą pagerinti 20 %. Tam siekiui kartu su esamais ir būsimais teisės aktais, įskaitant 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo 22 , 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą 23 , ir 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų 24 , tenka esminis vaidmuo užtikrinant, kad klimato ir energetikos tikslai būtų pasiekiami mažiausiomis sąnaudomis; jie taip pat gali suteikti naujų galimybių Europos Sąjungos ekonomikai. Energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo politika yra vieni iš veiksmingiausių metodų, kuriais valstybės narės gali padidinti atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį, taigi valstybės lengviau pasieks šioje direktyvoje nustatytus su atsinaujinančių išteklių energija susijusius bendrus planinius nacionalinius ir transporto rodiklius.

ê 2009/28/EB 18 konstatuojamoji dalis

Pareiga pastebimai gerinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose, kad būtų geriau įgyvendinti su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu susiję planiniai rodikliai, išreikšti kaip bendro galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, teks valstybėms narėms. Poreikis užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą transporto sektoriuje yra neatidėliotinas, nes tikėtina, kad, nuolat augant bendrai transportui reikalingos energijos paklausai, bus vis sunkiau pasiekti privalomą atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo procentinę dalį. Todėl privalomas 10 % kiekio tikslas transportui, kurį turi pasiekti visos valstybės narės, turėtų būti apibrėžtas kaip transporto sektoriuje galutinai suvartojamos energijos dalis, kuri turi būti užtikrinta iš atsinaujinančių išteklių, o ne tik iš biodegalų.

ê 2009/28/EB 19 konstatuojamoji dalis

Siekdamos užtikrinti, kad privalomi nacionaliniai bendri planiniai rodikliai būtų pasiekti, valstybės narės turėtų stengtis nustatyti indikatyvią trajektoriją, pagal kurią būtų galima siekti privalomų galutinių planinių rodiklių. Jos turėtų sudaryti nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą, įskaitant informaciją apie sektorių planinius rodiklius, kartu atsižvelgdamos į tai, kad biomasė naudojama įvairiais tikslais ir kad todėl ypač svarbu mobilizuoti naujus biomasės išteklius. Be to, valstybės narės turėtų nustatyti priemones, kaip siekti tų planinių rodiklių. Kiekviena valstybė savo nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plane apskaičiuodama bendrą galutinį savo numatomą suvartojamą energijos kiekį turėtų įvertinti, kiek energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo priemonės gali padėti siekti jos nacionalinių planinių rodiklių. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į optimalų efektyvaus energijos vartojimo technologijų ir atsinaujinančių išteklių energijos derinimą.

ê 2009/28/EB 20 konstatuojamoji dalis

Kad būtų galima pasinaudoti technologijų pažangos ir masto ekonomijos pranašumais, indikatyvioje trajektorijoje reikėtų atsižvelgti į galimybę, kad ateityje atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas augs sparčiau. Todėl ypatingą dėmesį galima skirti sektoriams, kurie nepagrįstai kenčia dėl to, kad juos aplenkia technologinė pažanga ir masto ekonomija, ir todėl tebėra nepakankamai išplėtoti, bet kurie ateityje galėtų daug prisidėti prie 2020 m. planinių rodiklių įgyvendinimo.

ê 2009/28/EB 21 konstatuojamoji dalis

Indikatyvios trajektorijos atskaitos taškas turėtų būti 2005 m., nes tai paskutiniai metai, kurių patikimais duomenimis apie nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos kiekius galima naudotis.

ê 2009/28/EB 23 konstatuojamoji dalis

Valstybės narės gali skatinti regionų ir vietos valdžios institucijas nusistatyti planinius rodiklius, kurie viršytų nacionalinius rodiklius, ir įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas į atsinaujinančių išteklių energijos nacionalinių veiksmų planų rengimo procesą ir į sąmoningumo apie atsinaujinančių išteklių energijos naudą ugdymo kampaniją.

ê 2009/28/EB 24 konstatuojamoji dalis

Siekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes, Bendrija ir valstybės narės turėtų skatinti, kad turimi medienos ištekliai būtų naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės sistemos.

ê 2009/28/EB 25 konstatuojamoji dalis

Valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos potencialas yra skirtingas ir jos nacionaliniu lygmeniu naudoja įvairias paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijai remti. Dauguma valstybių narių taiko paramos schemas, pagal kurias parama teikiama tik tai atsinaujinančių išteklių energijai, kuri gaminama jų teritorijoje. Kad nacionalinės paramos schemos tinkamai veiktų, itin svarbu, jog valstybės narės galėtų kontroliuoti nacionalinių paramos schemų poveikį ir sąnaudas, atsižvelgdamos į savo skirtingą potencialą. Viena iš pagrindinių priemonių šios direktyvos tikslui pasiekti yra nacionalinių paramos schemų tinkamo veikimo užtikrinimas pagal Direktyvą 2001/77/EB siekiant, kad būtų išsaugotas investuotojų pasitikėjimas, o valstybės narės, siekdamos įgyvendinti planinius rodiklius, galėtų parengti veiksmingas nacionalines priemones. Šia direktyva siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei paramai, kuri teikiama atsinaujinančių išteklių energijai, nedarant poveikio nacionalinėms paramos schemoms. Ja nustatomi neprivalomi valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmai, kuriais joms suteikiama galimybė susitarti, kokiu mastu viena valstybė narė remia energijos gamybą kitoje valstybėje narėje ir kokiu mastu energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių turėtų būti įskaitoma į vienos ar kitos valstybės narės bendrą nacionalinį planinį rodiklį. Siekiant užtikrinti abiejų planinių rodiklių įgyvendinimo priemonių, t. y. nacionalinių paramos schemų ir bendradarbiavimo mechanizmų, veiksmingumą, ypač svarbu, kad valstybės narės galėtų nuspręsti, ar jų nacionalinės paramos schemos taikomos atsinaujinančių išteklių energijai, pagamintai kitose valstybėse narėse, kokiu mastu jos taikomos, ir susitarti dėl to taikydamos šioje direktyvoje numatytus bendradarbiavimo mechanizmus.

ê 2009/28/EB 26 konstatuojamoji dalis

Pageidautina, kad energijos kainose atsispindėtų energijos gamybos išorės sąnaudos, įskaitant, jei reikia, su aplinkos apsauga susijusias, socialines ir su sveikatos priežiūra susijusias sąnaudas.

ê 2009/28/EB 27 konstatuojamoji dalis

Visuomenės parama būtina siekiant Bendrijos tikslų, susijusių su didesniu elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudojimu, visų pirma tol, kol vidaus rinkos elektros energijos kainose atsispindės visos naudojamų energijos išteklių su aplinkos apsauga susijusios ir socialinės sąnaudos bei gaunama nauda.

ê 2009/28/EB 28 konstatuojamoji dalis

Bendrija ir valstybės narės turėtų stengtis sumažinti bendrą suvartotos energijos kiekį transporto sektoriuje ir šiame sektoriuje padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Pagrindinės priemonės siekiant sumažinti suvartotos energijos kiekį transporto sektoriuje apima transporto planavimą, paramą viešajam transportui, elektra varomų automobilių dalies gamyboje didinimą ir mažiau energijos naudojančių, mažesnio dydžio bei mažesnės variklio galios automobilių gamybą.

ê 2009/28/EB 29 konstatuojamoji dalis

Valstybės narės turėtų siekti, kad visuose transporto sektoriuose naudojama atsinaujinančių išteklių energija būtų kuo įvairesnė. Komisija ne vėliau kaip 2015 m. birželio 1 d. turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje būtų nurodytos galimybės didinti kiekviename transporto sektoriuje sunaudojamos atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą.

ê 2009/28/EB 30 konstatuojamoji dalis

(21)šŠios direktyvos tikslais apskaičiuojant hidroenergijos ir vėjo energijos dalį, klimato pokyčių sukeltos pasekmės turėtų būti sušvelnintos panaudojant normalizavimo taisyklę. Be to, elektros energija, pagaminta hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo, neturėtų būti laikoma elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių;.

ê 2009/28/EB 31 konstatuojamoji dalis

(22)šŠilumos siurbliams, kuriais galima panaudoti tinkamos temperatūros oro terminę, geoterminę ar hidroterminę šilumą, funkcionuoti reikalinga elektros energija ar kita papildoma energija. Todėl energiją, kuri naudojama šilumos siurbliams veikti, reikėtų atimti iš bendro sunaudotos šilumos kiekio. Turėtų būti atsižvelgiama tik į šilumos siurblius, kurių produkcija žymiai viršija pradinę energiją, reikalingą jiems veikti;.

ê 2009/28/EB 32 konstatuojamoji dalis

(23)pPasyvios energijos sistemose pastatų projektavimas naudojamas energijai įsisavinti. Tai laikoma sutaupyta energija. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, šioje direktyvoje į taip įsisavintą energiją neturėtų būti atsižvelgta;.

ê 2009/28/EB 33 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(24)kKai kuriose valstybėse narėse didelė dalis suvartojamos energijos bendrojo galutinio kiekio tenka aviacijai. Atsižvelgiant į esamus technologijų ir reguliavimo trūkumus, kurie trukdo komercinį biodegalų naudojimą aviacijoje, reikia tokioms valstybėms narėms suteikti dalinę išimtį neįtraukiant į jų nacionalinio oro transporto suvartojamos energijos bendrojo galutinio kiekio skaičiavimą jų pusantro karto viršijamo Bendrijos  Sąjungos  aviacijos suvartojamos energijos bendrojo galutinio kiekio vidurkio 2005 m. Eurostato duomenimis, t. y. 6,18 %. Kipras ir Malta dėl to, kad yra salos ir turi atokių regionų požymių, priklauso nuo aviacijos kaip transporto rūšies, kuri labai svarbi jų piliečiams ir ekonomikai. Todėl Kipro ir Maltos nacionalinio oro transporto suvartojamos energijos bendrasis galutinis kiekis yra neproporcingai didelis, t. y. 2005 m. Bendrijos  Sąjungos  vidurkis viršijamas tris kartus, ir todėl jos yra neproporcingai veikiamos esamų technologijų ir reguliavimo trūkumų. Todėl šių valstybių narių atžvilgiu reikėtų numatyti, kad išimtis apimtų kiekį, kuriuo jos viršija Bendrijos  Sąjungos aviacijos suvartojamos energijos bendrojo galutinio kiekio vidurkį 2005 m. Eurostato duomenimis, t. y. 4,12 %;.

ò naujas

(25)siekiant užtikrinti, kad IX priede būtų atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB 25 nustatytus atliekų hierarchijos principus, Sąjungos tvarumo kriterijus, taip pat į būtinumą užtikrinti, kad pagal priedo reikalavimus skatinant naudoti atliekas ir liekanas nebūtų sukuriamas papildomas žemės poreikis, Komisija, reguliariai vertindama priedą, turėtų apsvarstyti galimybę įrašyti daugiau žaliavų, kurios labai neiškreiptų (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų;

ê 2009/28/EB 34 konstatuojamoji dalis

Norint sukurti energetikos modelį, pagal kurį būtų skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, reikia, kad valstybės narės, taip pat ir regionai bei vietos valdžios institucijos, bendradarbiautų strateginėse srityse.

ê 2009/28/EB 35 konstatuojamoji dalis

Valstybės narės turėtų būti skatinamos, tinkamai atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas, visais tinkamais būdais bendradarbiauti siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Toks bendradarbiavimas gali vykti visais lygiais, dvišalių ar daugiašalių santykių pagrindu. Be šioje direktyvoje išimtinai numatytų mechanizmų, kurie turi poveikį planinių rodiklių apskaičiavimui ir jų laikymuisi, būtent statistinių perdavimų tarp valstybių narių, bendrų projektų ir bendrų paramos schemų, bendradarbiavimas taip pat gali būti vykdomas, pvz., keičiantis informacija bei geriausia patirtimi, kaip visų pirma numatyta šia direktyva sukurtoje skaidrumo platformoje, ir savanoriškai koordinuojant veiksmus pagal visų rūšių paramos schemas.

ê 2009/28/EB 36 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(26)sSiekiant sudaryti galimybes sumažinti šioje direktyvoje nustatytoų  Sąjungos  planinių rodiklioų pasiekimo kainą, ð o valstybėms narėms leisti lanksčiai laikytis savo įsipareigojimo užtikrinti, kad po 2020 m. jų nacionaliniai rodikliai nebūtų blogesni už 2020 m. tokius rodiklius,  ï reikėtų palengvinti vienose valstybėse narėse energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, vartojimą kitose valstybėse narėse ir suteikti galimybę valstybėms narėms į savo ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï nacionalinius planinius rodiklius įskaičiuoti kitose valstybėse narėse suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją Dėl šios priežasties būtinios lankstumo priemonės ð bendradarbiavimo mechanizmai ï , tačiau jos ir toliau valdomos valstybių narių, kad nebūtų padaryta įtakos jų galimybėms siekti savo nacionalinių planinių rodiklių ð kuriais papildomas įpareigojimas paramos schemas atverti kitose valstybėse narėse įgyvendinamiems projektams ï . Tieos lankstumo priemonės ð mechanizmai ï yra  , be kitų dalykų,  statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai arba bendros paramos schemos;. 

ê 2009/28/EB 35 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(27)vValstybės narės turėtų būti skatinamos , tinkamai atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas, visais tinkamais būdais bendradarbiauti siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų. Toks bendradarbiavimas gali vykti visais lygiais, dvišalių ar daugiašalių santykių pagrindu. Be šioje direktyvoje išimtinai numatytų mechanizmų, kurie turi poveikį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalies ï planinių rodiklioų apskaičiavimui ir joų laikymuisi, būtent statistinių perdavimų tarp valstybių narių, bendrų projektų ir bendrų paramos schemų, bendradarbiavimas taip pat gali būti vykdomas, pvz., keičiantis informacija bei geriausia patirtimi, kaip visų pirma numatyta šia direktyva ð pagal [Valdymo] reglamentą ï sukurtoje skaidrumo  elektroninėje  platformoje, ir savanoriškai koordinuojant veiksmus pagal visų rūšių paramos schemas;.

ê 2009/28/EB 37 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(28)tTurėtų būti įmanoma importuojamą elektros energiją, pagamintą ne  Sąjungoje  Bendrijoje iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaičiuoti į valstybių narių ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï planinius rodiklius. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad, didinant esamų atsinaujinančių išteklių įvairovę ir juos visiškai arba iš dalies pakeičiant tradiciniais energijos ištekliais, grynasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nepadidėtų, turėtų būti leidžiama atsižvelgti tik į atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių, pradėtų eksploatuoti po šios direktyvos įsigaliojimo, pagamintą elektros energiją arba padidinus įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, galią. Siekiant užtikrinti tinkamą įprastinės energijos pakeitimo atsinaujinančių išteklių energija poveikį Bendrijoje  Sąjungoje  ir trečiosiose šalyse, reikėtų užtikrinti, kad tokį importą būtų galima atsekti ir į jį patikimai atsižvelgti. Bus apsvarstyta galimybė sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl tokios prekybos elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių organizavimo. Jeigu tuo tikslu priėmus sprendimą pagal Energijos bendrijos sutartį 26 , tos Ssutarties Susitariančiosioms Šalims taps  yra  privalomos atitinkamos šios direktyvos nuostatos, joms bus  turėtų būti  taikomos šioje direktyvoje numatytos valstybių narių bendradarbiavimo priemonės;.

ê 2009/28/EB 38 konstatuojamoji dalis

Kai valstybės narės su viena ar daugiau trečiųjų šalių vykdo bendrus projektus, susijusius su elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, tikslinga, kad tie bendri projektai būtų susiję tik su naujai pastatytais įrenginiais arba įrenginiais, kurių pajėgumai neseniai buvo padidinti. Tai padės užtikrinti, kad dėl atsinaujinančių išteklių energijos importo į Bendriją nesumažėtų atsinaujinančių išteklių energijai tenkanti trečiosios šalies bendro energijos suvartojimo dalis. Be to, atitinkamos valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamai trečiajai šaliai viduje sunaudoti dalį įrenginiuose, kurie naudojami vykdant bendrą projektą, pagamintos elektros energijos. Be to, Komisija ir valstybės narės turėtų raginti atitinkamą trečiąją šalį plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos politiką, į kurią būtų įtraukti plataus užmojo tikslai.

ê 2009/28/EB 39 konstatuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įgyvendinti didelės europinės svarbos projektus trečiosiose šalyse, tokius kaip Viduržemio jūros regiono saulės energijos planas, gali reikėti ilgo parengiamojo laikotarpio prieš juos visiškai įjungiant į Bendrijos teritoriją, reikėtų palengvinti jų plėtrą leidžiant valstybėms narėms apskaičiuojant savo nacionalinius planinius rodiklius atsižvelgti į ribotą elektros energijos, pagamintos pagal tokius projektus tinklų jungimo laikotarpiu, kiekį.

ê 2009/28/EB 40 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(29)Administracijos, atsakingos už leidimų, sertifikatų ir licencijų atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiams išdavimo procedūraų priežiūrą, veikla tam tikriems projektams taikant taisykles, turėtų būti objektyvi, skaidri, nediskriminuojanti ir proporcinga. Visų pirma reikėtų vengti nereikalingos naštos, kuri galėtų atsirasti, kai atsinaujinančių išteklių energijos projektai skirstomi pagal įrenginius, kurie kelia didelę riziką sveikatai;.

ê 2009/28/EB 42 konstatuojamoji dalis

(30)sSiekdamos sparčiai didinti atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimą ir kad ji būtų labai tvari ir naudinga aplinkai, valstybės narės, taikydamos administracines taisykles, planuodamos įrenginių licencijavimo, siekiant sumažinti taršą ir kontroliuoti pramonės įmones, kovos su oro tarša, pavojingų medžiagų išskyrimo į aplinką prevencijos ar mažinimo sistemas ir teisės aktus, turėtų atsižvelgti į atsinaujinančių energijos išteklių įnašą siekiant aplinkos ir klimato kaitos tikslų, visų pirma palyginti su neatsinaujinančių išteklių energijos įrenginiais;.

ê 2009/28/EB 43 konstatuojamoji dalis

Norint paskatinti atskirų piliečių įnašą siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, atitinkamos institucijos turėtų apsvarstyti galimybę tais atvejais, kai įdiegiami maži decentralizuoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įtaisai, pakeisti leidimus paprastais pranešimais kompetentingai įstaigai.

ê 2009/28/EB 44 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(31)tTurėtų būti užtikrinama šios direktyvos tikslų ir kitų Bendrijos  Sąjungos  aplinkos teisės aktų darna. Visų pirma, vykdydamos atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių vertinimo, planavimo ar licencijavimo procedūras, valstybės narės turėtų atsižvelgti į visus Bendrijos  Sąjungos  aplinkos teisės aktus ir atsinaujinančių energijos išteklių naudą siekiant aplinkosaugos ir klimato kaitos tikslų, ypač palyginti su neatsinaujinančių išteklių energijos įrenginių nauda;.

ê 2009/28/EB 45 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(32)nNacionalinės techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai, kuriems taikoma 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva  (ES) 2015/1535   27  98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką 28 , susiję, pavyzdžiui, su kokybės lygiais, bandymų metodais ar naudojimo sąlygomis, neturėtų sudaryti kliūčių prekybai atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiais ir sistemomis. Todėl atsinaujinančių išteklių energijos paramos schemos neturėtų nustatyti nacionalinių techninių specifikacijų, kurios nukryptų nuo galiojančių Bendrijos  Sąjungos  standartų arba kurios reikalautų, kad remiama įranga ar sistemos būtų sertifikuojamos ar bandomos nustatytoje vietovėje ar nustatyto subjekto;.

ê 2009/28/EB 46 konstatuojamoji dalis

Reikėtų, kad valstybės narės apsvarstytų mechanizmus, kaip skatinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui.

ê 2009/28/EB 47 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(33)nNacionaliniu ir regioniniu lygmeniu taisyklės ir įpareigojimai, kuriais nustatyti minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo naujuose ir atnaujintuose pastatuose reikalavimai, labai paskatino atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą. Tos priemonės turėtų būti skatinamos platesniame Bendrijos  Sąjungos  kontekste, kartu statybos reglamentuose ir kodeksuose skatinant energijos požiūriu efektyvų atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą;.

ê 2009/28/EB 48 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(34)siekiantSiekdamos palengvinti ir paspartinti mažiausių privalomų atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimo naujuose pastatuose lygių nustatymą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokių lygių būtų laikomasi, įtraukdamos atsinaujinančių išteklių energijos veiksnį į minimalius energinio naudingumo reikalavimus pagal Direktyvą 2002/91/EB, susijusius su sąnaudų atžvilgiu optimaliu pastatų išmetamo anglies kiekio mažinimu. ð naujiems pastatams ir esamiems pastatams, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, taikomų minimalių lygių apskaičiavimas turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/31/ES nustatytą metodiką 29 ï

ò naujas

(35)siekiant užtikrinti, kad nacionalinės priemonės, kuriomis plėtojama šilumos ir vėsumos gamyba iš atsinaujinančių išteklių, būtų pagrįstos išsamiais planais ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių ir atliekinės energijos galimybių analize, ir numatyti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos ir atliekinės šilumos ir vėsumos šaltinių integravimą, dera reikalauti, kad valstybės narės įvertintų savo nacionalines atsinaujinančių energijos šaltinių galimybes ir atliekinės šilumos ir vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui, ypač tam, kad atsinaujinančių išteklių energiją būtų lengviau įdiegti šildymo ir vėsinimo įrenginiuose ir būtų skatinamas našus ir konkurencingas centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES 30 2 straipsnio 41 punkte. Kad šildymas ir vėsinimas atitiktų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus ir būtų sumažinta administracinė našta, šis vertinimas turėtų būti įtrauktas į išsamų vertinimą, kuris atliekamas ir apie kurį pranešama pagal tos direktyvos 14 straipsnį;

ê 2009/28/EB 41 konstatuojamoji dalis

ð naujas

(36)įĮrodyta, kad skaidrių taisyklių stoka ir įvairių leidimų išdavimo įstaigų tarpusavio koordinavimo nebuvimas trukdo panaudoti atsinaujinančių išteklių energiją. ð Jei būtų sukurtas bendrasis administracinis punktas ryšiams, kuriame būtų integruoti arba koordinuojami visi leidimų išdavimo procesai, sudėtingumo būtų mažiau, padidėtų našumas ir skaidrumas. ï Todėl nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms persvarstant savo administracines procedūras, reglamentuojančias įrenginių ir susijusių perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūrų, kuriuose elektros energija, šildymas ir aušinimas ar transporto kuras gaminami iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos ir eksploatavimo leidimų išdavimą, reikėtų atsižvelgti į specifinę atsinaujinančių išteklių energijos sektoriaus struktūrą. Administracinio patvirtinimo procedūros turėtų būti suderintos su skaidriais tvarkaraščiais atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams. Planavimo taisyklės ir gairės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į ekonomišką ir naudingą aplinkai šildymo bei vėsinimo aušinimo ir elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrangą. ð Ši direktyva, ypač jos nuostatos dėl leidimų išdavimo organizavimo ir trukmės, turėtų būti taikoma be įtakos tarptautiniams ir Sąjungos teisės aktams, įskaitant nuostatas, kuriomis saugoma aplinka ir žmonių sveikata; ï

ò naujas

(37)ištęstos administracinės procedūros – viena iš pagrindinių administracinių kliūčių, be to, jos brangiai kainuoja. Leidimų išdavimo supaprastinimas, t. y. susiejimas su aiškiu terminu, iki kurio atitinkamos valdžios institucijos turi priimti sprendimą dėl projekto įgyvendinimo, turėtų skatinti procedūras atlikti našiau, todėl sumažėtų administracinė sąnaudos;

(38)kita ekonomiškai efektyvaus atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros kliūtis – investuotojams sunku nuspėti, kiek paramos skirs valstybės narės. Valstybės narės turėtų visų pirma užtikrinti, kad investuotojai galėtų pakankamai gerai žinoti, kokią paramą planuoja skirti valstybės narės. Tokiu būdu pramonė galėtų planuoti ir kurti tiekimo grandinę, todėl bendrosios diegimo sąnaudos būtų mažesnės;

ê 2009/28/EB 43 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(39)nNorint paskatinti  sudaryti sąlygas  ð labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat pavieniams piliečiams lengviau prisidėti ï atskirų piliečių įnašą siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, atitinkamos institucijos turėtų apsvarstyti galimybę tais atvejais, kai įdiegiami įgyvendinami maži decentralizuoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įtaisai ð projektai, įskaitant, pavyzdžiui, stoginius saulės energijos įrenginius ï , pakeisti ð vietoj leidimų turėtų pakakti paprastų pranešimų kompetentingai įstaigai. Atsižvelgiant į didėjantį poreikį techniškai pertvarkyti esamus energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, reikėtų nustatyti spartesnio leidimų išdavimo procedūras ï leidimus paprastais pranešimais kompetentingai įstaigai;.

ê 2009/28/EB 49 konstatuojamoji dalis

(40)kKad būtų paskatintas atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas, reikėtų pašalinti informacijos ir mokymo spragas, visų pirma šildymo ir vėsinimo aušinimo sektoriuje;.

ê 2009/28/EB 50 konstatuojamoji dalis

(41)jJeigu galimybė pradėti ar vykdyti montuotojo profesinę veiklą yra susijusi su reglamentuojama profesija, taikomos profesinių kvalifikacijų pripažinimo išankstinės sąlygos, nustatytos 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 31 . Todėl ši direktyva taikoma nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB nuostatų;.

ê 2009/28/EB 51 konstatuojamoji dalis

(42)nNors Direktyvoje 2005/36/EB nustatyti abipusio profesinės kvalifikacijos pripažinimo reikalavimai ir architektams, būtina toliau užtikrinti, kad architektai ir projektuotojai savo planuose ir projektuose tinkamai atsižvelgtų į optimalų atsinaujinančių energijos išteklių ir didelio veiksmingumo technologijų derinį. Todėl valstybės narės turėtų pateikti šiuo požiūriu atitinkamas gaires. Tai turėtų būti padaryta nepažeidžiant Direktyvos 2005/36/EB ir visų pirma jos 46 bei 49 straipsnių nuostatų;.

ê 2009/28/EB 52 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(43)vVienintelė šios direktyvos tikslu išduotų kilmės garantijų paskirtis yra įrodyti  parodyti  galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagaminti iš atsinaujinančių išteklių. Kilmės garantiją vienas turėtojas gali perduoti kitam turėtojui, neatsižvelgiant į energijos rūšį, su kuria ji susijusi. Tačiau siekiant užtikrinti, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetas vartotojui būtų atskleistas tik vieną kartą, turėtų būti vengiama kilmės garantijų dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo. Atsinaujinančių išteklių energija, kurios kilmės garantiją gamintojas pardavė atskirai, neturėtų būti atskleista ar parduota galutiniam vartotojui kaip atsinaujinančių išteklių energija;. Svarbu atskirti žaliuosius sertifikatus, kurie naudojami įgyvendinant paramos schemas, ir kilmės garantijas.

ê 2009/28/EB 53 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(44)tTikslinga leisti, kad besiformuojanti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vartotojų rinka prisidėtų statant ð plėtojant ï naujus atsinaujinančių išteklių energetikąijos įrenginius. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti, kad elektros energijos tiekėjai, kurie pagal [Rinkos modelio] dDirektyvos 2003/54/EB 3 X straipsnįio 6 dalį atskleidžiastų galutiniams vartotojams savo sunaudojamų energijos išteklių balansą ð arba kurie reklamuodami energiją vartotojams daro nuorodą į atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą, naudotų ï , kad būtų užtikrinta bent mažiausia neseniai pastatytų energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių įrenginių kilmės garantijasų procentinė dalis, jei toks reikalavimas atitinka Bendrijos teisę.

ê 2009/28/EB 54 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(45)sSvarbu teikti informaciją apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams energijos vartotojams pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį. Siekdama  Siekdamos  pagerinti šios vartotojams skiriamos informacijos, ypač dėl naujų įrenginių pagaminamos energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio, kokybę, Komisija turėtų vertinti valstybių narių naudojamų priemonių veiksmingumą. ð valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kilmės garantijos būtų teikiamos visiems pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetams. Be to, siekiant išvengti dvigubo atlygio, kilmės garantijos neturėtų būti teikiamos, jei atsinaujinančių išteklių energijos gamintojai gauna finansinę paramą. Tačiau tokios kilmės garantijos turėtų būti naudojamos informavimui, kad galutiniai vartotojai galėtų gauti aiškų, patikimą ir deramą įrodymą, kad atitinkami energijos vienetai kilę iš atsinaujinančių išteklių. Be to, jei elektros energijos gamybai skirta parama, kilmės garantijos turėtų būti rinkai parduodamos aukcionuose, o gautomis pajamomis turėtų būti mažinamas viešasis atsinaujinančių išteklių energijos subsidijavimas; ï

ê 2009/28/EB 55 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(46)2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Ddirektyvoje 2004/8/EB 2012/27/ES dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje 32 nustatomos kilmės garantijos, kuriomis įrodoma elektros energijos, pagamintos didelio efektyvumo kogeneracinėseiuose jėgainėseįrenginiuose, kilmė. ð Tačiau, kaip ï tTokios kilmės garantijos negali ð turi ï būti naudojamos ð , nenustatyta, todėl jos taip pat turėtų būti naudojamos ï atskleidžiant atsinaujinančių išteklių energijos ð , pagamintos didelio efektyvumo kogeneracinėse jėgainėse, ï naudojimą pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį, nes tokiu būdu gali būti atsirasti dvigubo skaičiavimo ir dvigubo atskleidimo rizika;.

ê 2009/28/EB 56 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

Kilmės garantijos savaime nesuteikia teisės naudotis nacionalinių paramos schemų teikiama nauda.

ò naujas

(47)kilmės garantijos, kurios dabar nustatytos atsinaujinančių išteklių elektros energijai ir atsinaujinančių išteklių šilumai ir vėsumai, turėtų būti teikiamos ir atsinaujinančių išteklių dujoms. Tokiu būdu galutiniams vartotojams būtų nuosekliai įrodoma atsinaujinančių išteklių dujų, pavyzdžiui, biometano, kilmė ir būtų sudaromos geresnės sąlygos tarpvalstybinei prekybai tokiomis dujomis. Taip pat būtų galima parengti kitoms atsinaujinančių išteklių dujoms, pavyzdžiui, vandeniliui, taikomas kilmės garantijas;

ê 2009/28/EB 57 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(48)bBūtina remti atsinaujinančių išteklių energijos integraciją į perdavimo ir skirstymo tinklą ir energijos kaupimo saugojimo sistemų panaudojimą siekiant užtikrinti integruotą nutrūkstančią ð kintamą ï energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą ð , ypač tai pasakytina apie taisykles, kuriomis reguliuojamas apkrovos paskirstymas ir prieiga prie tinklo. [Elektros energijos rinkos modelio] direktyvoje nustatyta iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos integravimo sistema. Tačiau šioje sistemoje nėra nuostatų, susijusių su atsinaujinančių išteklių dujų integravimu į dujų tinklą. Todėl tokios nuostatos būtinos šioje direktyvoje; ï

ê 2009/28/EB 58 konstatuojamoji dalis

Reikėtų sparčiau plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos projektus, įskaitant „europinės svarbos atsinaujinančių išteklių energijos projektus“ pagal Transeuropinio energijos tinklo (TEN–E) programą. Tuo tikslu Komisija taip pat turėtų išanalizuoti, kaip būtų galima pagerinti tokių projektų finansavimą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atsinaujinančių išteklių energijos projektams, kurie padės žymiai pagerinti Bendrijos ir kaimyninių šalių energijos tiekimo saugumą.

ê 2009/28/EB 3 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(49)pPripažinta, kad naujovių diegimas ir tvari bei konkurencinga energetikos politika gali skatinti ekonomikos augimą. Energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių dažnai priklauso nuo vietos ar regioninių mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Svarbios yra valstybėse narėse ir jų regionuose atsirandančios ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo galimybės dėl to, kad regiono ir vietos lygmenimis investuojama į energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų pritarti nacionalinėms ir regioninėms šių sričių plėtros priemonėms, skatinti vietos ir regioninius plėtros projektų vykdytojus keistis su atsinaujinančių išteklių energijos gamyba susijusia pažangiąja geriausia patirtimi ir skatinti naudoti šios srities struktūrinių sanglaudos politikos fondų lėšas;.

ê 2009/28/EB 4 konstatuojamoji dalis

(50)sSudarant palankias sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių rinkos vystymuisi, reikia atsižvelgti į palankų poveikį regionų ir vietos plėtros galimybėms, eksporto perspektyvoms, socialinei sanglaudai ir užimtumui, ypač MVĮ ir nepriklausomų energijos gamintojų atžvilgiu;.

ò naujas

(51)ypatinga atokiausių regionų padėtis pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje. Atokiausių regionų energijos sektoriui paprastai būdingas izoliuotumas, ribotas tiekimas ir priklausomybė nuo iškastinio kuro, nors tuose regionuose yra daug naudingų atsinaujinančių energijos išteklių. Vadinasi, atokiausi regionai galėtų būti pavyzdžiai, kaip naujoviškos energijos technologijos galėtų būti taikomos Sąjungoje. Todėl būtina skatinti didesnį atsinaujinančių išteklių energijos technologijų diegimą, kad tų regionų energijos sistema būtų labiau autonomiškesnė, ir pripažinti ypatingą tų regionų padėtį atsinaujinančių išteklių energijos atžvilgiu ir viešosios paramos poreikį;

ê 2009/28/EB 6 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(52)rReikėtų remti ð sudaryti sąlygas ï decentralizuotos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos technologijas parodomuoju ir pateikimo į rinką etapais ð plėtoti vienodomis sąlygomis ir be kliūčių finansuoti investicijas į infrastruktūrą ï . Perėjus prie decentralizuotos energijos gamybos būtų gauta įvairiapusės naudos, įskaitant vietinių energijos išteklių naudojimą, vietos energijos tiekimo saugumo padidėjimą, transportavimo atstumo sutrumpėjimą ir mažesnius energijos perdavimo nuostolius. Tokiu decentralizavimu taip pat būtų prisidedama prie bendruomenės vystymosi ir sanglaudos, nes būtų sudaroma galimybių gauti pajamų ir vietos lygmeniu sukuriama darbo vietų;.

ò naujas

(53)iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas didėja, todėl reikia apibrėžti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotoją ir nustatyti pagrindinius reikalavimus, kurių laikydamiesi iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai galėtų gaminti, kaupti, vartoti ir parduoti elektros energiją be neproporcingos naštos. Tam tikrais atvejais turėtų būti leidžiamas kolektyvinis pasigamintos atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas, kad, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai galėtų vartotojams užtikrinamomis galimybėmis naudotis tiek pat, kiek individualių namų ūkiai;

(54)kai vietos gyventojai, susibūrę į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenes, dalyvauja atsinaujinančių išteklių energijos projektuose, sukuriama didelė papildoma nauda, matuojama vietinio pritarimo atsinaujinančių išteklių energijai laipsniu ir galimybe gauti daugiau privačiojo kapitalo. Tokio vietos gyventojų dalyvavimo reikšmė tik didės siekiant ateityje padidinti atsinaujinančių išteklių energijos pajėgumą;

(55)vietinėms atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenėms būdingos ypatybės (dydis, nuosavybės struktūra ir projektų skaičius) gali trukdyti joms vienodomis sąlygomis varžytis su dideliais konkurentais, turinčiais daugiau projektų arba veikiančių įvairesnėse srityse. Šiuos neigiamus veiksnius galima kompensuoti sudarius sąlygas energetikos bendruomenėms veikti energijos sistemoje ir palengvinus jų integravimąsi į rinką;

(56)maždaug pusė galutinės energijos Sąjungoje suvartojama šildymui ir vėsinimui, todėl laikoma, kad šis sektorius yra vienas pagrindinių sektorių siekiant sparčiau mažinti energetikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, jis yra strateginis energetinio saugumo atžvilgiu, nes prognozuojama, kad 2030 m. apytiksliai 40 % atsinaujinančių išteklių energijos turėtų būti suvartojama atsinaujinančių išteklių šilumai ir vėsumai. Pažanga šiame sektoriuje daroma palyginti lėtai, nes nėra suderintos Sąjungos lygmens strategijos, stinga išorės sąnaudų internalizavimo, o šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos;

(57)kai kurios valstybės narės šildymo ir vėsinimo sektoriuje įgyvendino priemones, kad pasiektų savo 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos rodiklį. Tačiau, nenumačius po 2020 m. taikomų nacionalinių rodiklių, likusių nacionalinių paskatų gali neužtekti tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai 2030 ir 2050 m. priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslai. Siekiant prisiderinti prie tokių tikslų, padidinti investavimo sąlygų aiškumą ir paskatinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos rinkos plėtrą visoje Sąjungoje ir laikantis energijos vartojimo efektyvumo pirmumo principo, dera remti valstybes nares, kurios, taikydamos atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimo priemones, padeda didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. Kai kurios šildymo ir vėsinimo rinkos suskaidytos, todėl rengiant tokias priemones ypač svarbu užtikrinti lankstumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tikėtinas atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimas neturėtų šalutinio neigiamo poveikio aplinkai;

(58)centralizuotai tiekiant šilumą ir vėsumą šiuo metu patenkinama apie 10 % šilumos paklausos Sąjungoje, tačiau valstybių narių skirtumai labai dideli. Komisijos šildymo ir vėsinimo strategijoje pripažįstama, kad centralizuoto šilumos tiekimo priklausomybę nuo iškastinio kuro galima mažinti efektyviau vartojant energiją ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją;

(59)energetikos sąjungos strategijoje taip pat pripažįstama piliečių veiksmų kuriant kitokią energetiką svarba, t. y. piliečiai turi būti suinteresuoti energetikos pertvarka, naudotis naujų technologijų privalumais, kad už suvartotą energiją mokėtų mažiau, ir aktyviai dalyvauti rinkoje;

(60)turėtų būti akcentuojama sinergija, kurią galima gauti suderinus priemones didinti atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos naudojimą su esamomis schemomis, sukurtomis pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES. Valstybės narės turėtų turėti kuo didesnes galimybes tokias priemones įgyvendinti naudodamosi esamomis administracinėmis struktūromis, kad administracinė našta būtų mažesnė;

(61)todėl centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje ypač svarbu sudaryti galimybę naudoti kitokių rūšių kurą ir pereiti prie atsinaujinančių išteklių, o reguliavimu bei technologijomis nesisaistyti ir technologijų neblokuoti užtikrinus didesnes teises atsinaujinančių išteklių energijos gamintojams ir galutiniams vartotojams. Be to, galutiniams vartotojams reikia suteikti būsimu šildymo ir vėsinimo poreikiu, atitinkančiu tikėtinus pastatų energinio naudingumo kriterijus, pagrįstas priemones, kuriomis naudodamiesi tokie vartotojai galėtų lengviau išsirinkti didžiausio energinio efektyvumo sprendimus;

(62)2016 m. liepos mėn. Europos mažataršio judumo strategijoje nurodyta, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas, todėl tokių degalų turėtų būti palaipsniui atsisakoma, o vietoj jų turėtų būti naudojami pažangieji biodegalai. Rengiantis pereiti prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės naudojimo keitimo poveikį, dera sumažinti iš maistinių ir pašarinių augalų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, kurį galima priskaičiuoti prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio;

(63)Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1513 33 Komisija raginama nedelsiant pateikti išsamų pasiūlymą dėl ekonomiškai efektyvios ir technologijų atžvilgiu neutralios politikos po 2020 m., siekiant sukurti ilgalaikę perspektyvą investicijoms į tvarius biodegalus, kuriuos naudojant susijęs netiesioginio žemės naudojimo keitimo pavojus yra mažas, ir kitus išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo transporto sektoriuje metodus. Degalų tiekėjams nustatytas įmaišymo reikalavimas gali būti investavimo sąlygų aiškumo užtikrinimo priemonė, skatinanti nuolat kurti alternatyvius iš atsinaujinančių išteklių gaminamus transporto degalus, įskaitant pažangiuosius biodegalus, iš atsinaujinančių išteklių gaminamus skystuosius ir dujinius nebiologinės kilmės transporto degalus, taip pat transporto priemonėse naudoti atsinaujinančių išteklių elektros energiją. Įpareigojimą degalų tiekėjams dera nustatyti tokio paties lygio kiekvienoje valstybėje narėje, kad būtų užtikrinta transporto degalų specifikacijų atitiktis ir prieinamumas. Prekiauti transporto degalais nesunku, todėl degalų tiekėjai mažai atitinkamų išteklių turinčiose valstybėse narėse turėtų turėti galimybę iš atsinaujinančių išteklių gaminamų degalų gauti iš kitur;

(64)pažangiųjų biodegalų ir kitokių rūšių biodegalų ir biodujų, gaminamų iš IX priede išvardytų žaliavų, taip pat skystųjų ir dujinių nebiologinės kilmės transporto degalų, gaminamų iš atsinaujinančių išteklių, ir iš tokių išteklių gaminamos elektros energijos naudojimas transporto sektoriuje gali padėti ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamųjų anglies junginių kiekį, taip atsirastų paskatų mažinti Sąjungos transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, inter alia, didinti transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę ir Sąjungos ūkyje skatinti inovacijas, augimą ir darbo vietų kūrimą, taip pat mažinti priklausomybę nuo energijos importo. Degalų tiekėjams taikomu įmaišymo įpareigojimu turėtų būti skatinamas nuolatinis pažangiųjų degalų, įskaitant biodegalus, kūrimas, todėl svarbu užtikrinti, kad įmaišymo įpareigojimu būtų skatinama siekti, kad degalų, tiekiamų laikantis įmaišymo įpareigojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodikliai būtų geresni. Komisija turėtų įvertinti tokių degalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklius, technines naujoves ir tvarumą;

(65)energijos šaltinių įvairovės didinimo ir transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos tikslų padėtų siekti ir skatinimas naudoti mažo anglies dioksido kiekio iškastinį kurą, gaunamą iš iškastinių atliekų srautų. Todėl į degalų tiekėjams taikomą įmaišymo įpareigojimą dera įtraukti tokius degalus;

(66)jei biodegalų žaliavos poveikis netiesioginiam žemės naudojimo keitimui mažas, turėtų būti skatinama ją naudoti atsižvelgiant į jos reikšmingumą mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Į šios direktyvos priedą turėtų būti įrašytos visų pirmą pažangiųjų biodegalų žaliavos, kurių apdorojimo technologija naujoviškesnė ir mažiau subrandinta, todėl ją būtina labiau remti. Kad šis priedas būtų atnaujinamas pagal naujausią technologinę plėtrą ir būtų išvengta nenumatyto neigiamo poveikio, po direktyvos priėmimo turėtų būti atliekamas vertinimas siekiant išnagrinėti galimybę į priedą įrašyti naujas žaliavas;

ê 2009/28/EB 94 konstatuojamoji dalis

Kadangi 17–19 straipsniuose numatytos priemonės taip pat turi poveikį vidaus rinkos veikimui suderindamos tvarumo kriterijus, kuriuos, siekiant planinių apskaitos tikslų pagal šią direktyvą, turi atitikti biodegalai ir skystieji bioproduktai, ir todėl pagal 17 straipsnio 8 dalį palengvina prekybą tokias sąlygas atitinkančiais biodegalais ir skystaisiais bioproduktais tarp valstybių narių, jos grindžiamos Sutarties 95 straipsniu.

ê 2009/28/EB 59 konstatuojamoji dalis

Šalių tinklų sujungimas palengvina elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimą. Tinklų sujungimas ne tik sušvelnina svyravimus, bet ir padeda suderinti išlaidas, skatinti tikrą konkurenciją, dėl kurios mažėja kainos, ir remti tinklų plėtrą. Be to, dalinimasis perdavimo pajėgumais ir jų optimalus naudojimas galėtų padėti išvengti per didelio naujų pajėgumų statybos poreikio.

ê 2009/28/EB 60 konstatuojamoji dalis

Svarbu elektros energijai iš atsinaujinančių energijos išteklių suteikti pirmenybinę ir garantuotą prieigą siekiant integruoti atsinaujinančius energijos išteklius į elektros energijos vidaus rinką laikantis Direktyvos 2003/54/EB 11 straipsnio 2 dalies ir toliau plėtojant 11 straipsnio 3 dalį. Reikalavimai, susiję su tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymu bei operatyvia kontrole ir valdymu, gali skirtis atsižvelgiant į nacionalinio tinklo ir jo veikimo ypatybes. Pirmenybinė prieiga prie tinklo elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams užtikrina, kad jie galės parduoti ir perduoti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių pagal sujungimo taisykles bet kuriuo metu, kai bus galima naudotis ištekliumi. Jeigu elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių yra integruota į vidaus rinką, garantuota prieiga užtikrina, kad visai parduotai ir paremtai elektros energijai bus suteikta prieiga prie tinklo, sudarant sąlygas pasinaudoti kuo didesniu kiekiu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių iš įrenginių, sujungtų su tinklu. Tačiau tai nereiškia, kad valstybės narės įpareigojamos remti ar nustatyti atsinaujinančių išteklių energijos pirkimo reikalavimus. Kitose sistemose elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių fiksuota kaina paprastai nustatoma kartu sistemos operatoriui nustatant pirkimo įpareigojimą. Tokiu atveju pirmenybinė prieiga jau būna suteikta.

ê 2009/28/EB 61 konstatuojamoji dalis

Tam tikromis aplinkybėmis neįmanoma visiškai užtikrinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, perdavimo ir skirstymo nepakenkiant tinklo sistemos patikimumui ar saugumui. Tokiomis aplinkybėmis tiems gamintojams gali būti mokama finansinė kompensacija. Vis dėlto šios direktyvos tikslams pasiekti reikia nuolat didinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, perdavimą ir skirstymą nepakenkiant tinklo sistemos patikimumui ar saugumui. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių skvarba būtų didesnė, inter alia, atsižvelgdamos į kintamų išteklių ir išteklių, kurių dar neįmanoma kaupti, ypatybes. Tiek, kiek tai būtina siekiant šioje direktyvoje nustatytų tikslų, turėtų būti kuo skubiau leidžiama naujiems atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiams prisijungti prie tinklo. Siekdamos pagreitinti prisijungimo prie tinklo procedūras, valstybės narės gali numatyti pirmenybinio ar rezervuoto prijungimo galimybes naujiems įrenginiams, gaminantiems elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.

ê 2009/28/EB 62 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(67)nNaujų elektros energijos ir dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių dujų gamintojų prijungimo prie elektros energijos ir dujų tinklų sąnaudos turėtų būti  grindžiamos  realiaisos, skaidriaisos bei nediskriminaciniaisės  kriterijais  , taip pat turėtų būti deramai atsižvelgta į naudą, kurią elektros ir dujų tinklams duoda į juos įtraukti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojai ir vietiniai dujų iš atsinaujinančių išteklių dujų gamintojai;.

ê 2009/28/EB 63 konstatuojamoji dalis

Elektros energijos gamintojams, norintiems panaudoti atsinaujinančių išteklių energijos potencialą atokiuose Bendrijos regionuose, pvz., salose ir menkai apgyvendintuose regionuose, turėtų būti, kai tik įmanoma, taikomos prieinamos įsijungimo į tinklą kainos siekiant užtikrinti, kad jiems nebūtų sudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su gamintojais, įsikūrusiais srityse, kurių padėtis labiau centrinė, pramonė labiau išvystyta ir gyventojų tankumas didesnis.

ê 2009/28/EB 64 konstatuojamoji dalis

Direktyvoje 2001/77/EB nustatyta elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į tinklą sistema. Tačiau pasiektas integravimo laipsnis valstybėse narėse labai skiriasi. Dėl šios priežasties būtina stiprinti šią sistemą ir reguliariai persvarstyti jos taikymą nacionaliniu lygmeniu.

ê 2009/28/EB 24 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(68)sSiekdamos visapusiškai išnaudoti su biomase susijusias galimybes ð biomasę naudoti medžiagoms ir energijai ir taip padėti mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ï , Bendrija  Sąjunga  ir valstybės narės turėtų skatinti, kad turimi medienos ð ir žemės ūkio ï ištekliai būtų ð tvariai ï naudojami veiksmingiau ir kad būtų plėtojamos naujos miškininkystės ð ir žemės ūkio gamybos ï sistemos;. 

ê 2009/28/EB 65 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(69)bBiodegalai turėtų būti gaminami tausiu būdu. ð , skystieji bioproduktai ir biomasės kuras turėtų būti visada gaminami tvariai. ï Todėl Bbiodegalai, ð skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, kurie ï naudojami siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatytoų  Sąjungos  planinių rodiklioų, ir tie biodegalai, kuriems taikomos nacionalinės paramos schemos, turėtų atitikti tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijus;.

ê 2009/28/EB 66 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(70)Bendrija  Sąjunga  turėtų imtis atitinkamų priemonių pagal šią direktyvą, įskaitant biodegalams ð ir skystiesiems bioproduktams bei biomasės kurui, naudojamiems šilumos arba vėsumos ir elektros energijos gamybai,  ï taikomų tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio  ï kriterijų skatinimą bei antros ir trečios kartos biodegalų plėtojimą Bendrijoje ir visame pasaulyje, bei atlikti daugiau žemės ūkio tyrimų bei kurti žinias tose srityse;.

ê 2009/28/EB 67 konstatuojamoji dalis

Kai biodegalams nustatomi tvarumo kriterijai, su jais susiję tikslai nebus pasiekti, jei tie kriterijų neatitinkantys produktai, kurie paprastai būtų naudojami kaip biodegalai, vietoj to naudojami kaip skystieji bioproduktai šildymo ar elektros energetikos sektoriuose. Todėl tvarumo kriterijai taip pat turėtų būti taikomi visiems skystiesiems bioproduktams.

ê 2009/28/EB 68 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(68)    2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti pasiūlymų dėl išsamios direktyvos dėl visų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, kurioje galėtų būti pateikti kriterijai ir nuostatos tvariam bioenergijos tiekimui ir naudojimui užtikrinti. Tokie tvarumo kriterijai turėtų būti platesnės schemos, kuri apimtų ne tik biodegalus, bet ir visus skystuosius bioproduktus, sudėtinė dalis. Todėl tokie tvarumo kriterijai turėtų būti įtraukti į šią direktyvą. Siekiant užtikrinti nuoseklų energetikos ir aplinkos apsaugos politikos požiūrį ir išvengti papildomų verslo sektoriaus išlaidų ir aplinkos nuostatų painiavos, susijusios su požiūrio nenuoseklumu, svarbu numatyti tuos pačius biodegalų naudojimui taikomus šios direktyvos ir Direktyvos 98/70/EB tvarumo kriterijus. Dėl tų pačių priežasčių tokiu atveju reikėtų vengti dvigubo ataskaitų teikimo. Be to, Komisija ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų koordinuoti savo veiklą per komitetą, atsakingą būtent už tvarumo aspektus. Be to, 2009 m. Komisija turėtų įvertinti, ar reikia įtraukti ir kitus biomasės naudojimo būdus ir su tuo susijusias sąlygas.

ê 2009/28/EB 69 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(71)dDidėjanti ð žemės ūkio žaliavų, naudojamų ï biodegalamsų, bei skystiesiemsųjų bioproduktamsų ð ir biomasės kurui, gamyba ï paklausa pasaulyje ir šioje direktyvoje numatytos jų naudojimo skatinimo priemonės neturėtų paskatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės. Būtina saugoti tuos  tokius  ribotus išteklius, kurie įvairiuose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstami kaip turintys vertę visai žmonijai. Be to, vartotojams Bendrijoje būtų morališkai nepriimtina, kad padidėjus jų biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimui galėtų būti sunaikinta didelės biologinės įvairovės žemė. Dėl šių priežasčių  Todėl  būtina nustatyti tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijus, pagal kuriuos biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï skatinimo priemonės būtų taikomos tik jei galima garantuojamati, kad jie ð žemės ūkio žaliavos ï nėra kilusiosę iš vietovių, kurioms būdinga didelė biologinė įvairovė arba jei, gamtos apsaugos arba retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių apsaugos tikslais nustatytų vietovių atveju, atitinkama kompetentinga institucija įrodo, kad ð žemės ūkio ï žaliavų gamyba nekliudo siekti   tokių  tikslų. Pagal tvarumo kriterijus turėtų būti laikoma, kad miškamsui būdinga didelė biologinė įvairovė, jei tai neliestas miškais nepaliesti pagal apibrėžtį, vartojamą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Pasaulio miškų išteklių įvertinime, kuriuo šalys naudojasi visame pasaulyje pranešdamos apie neliesto miško apimtį, arba jei jies saugomias pagal nacionalinę gamtos apsaugos teisę. Tai turėtų būti taikoma ir  didelės biologinės įvairovės miškų  vietovėms, kuriose renkami miško produktai, išskyrus medieną, jei žmonių daromas poveikis yra mažas. Kitų rūšių miškai, kaip apibrėžta FAO, pavyzdžiui, pakeisti natūralūs miškai, pusiau natūralūs miškai ir sodinti miškai, neturėtų būti laikomi neliestais miškais. Be to, atsižvelgiant į kai kurių pievų (vidutinio klimato bei tropinių), įskaitant labai didelės biologinės įvairovės savanas, stepes, krūmynus ir prerijas, labai didelę biologinę įvairovę, biodegalams, ð skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui, ï pagamintiems iš tokioje žemėje užaugintų ð žemės ūkio ï žaliavų, neturėtų būti taikomos šioje direktyvoje numatytos skatinimo priemonės. Remdamasi geriausiais turimais moksliniais įrodymais ir atitinkamais tarptautiniais standartais, Komisija turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus ir arealus, kad apibrėžtų tokias labai didelės biologinės įvairovės pievas;.

ê 2009/28/EB 70 konstatuojamoji dalis

Jei didelių anglies atsargų dirvožemyje ar augaluose turinti žemė yra pritaikoma biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavoms auginti, dalis joje susikaupusios anglies bus išleidžiama į atmosferą ir taip susiformuos anglies dioksidas. Dėl to atsiradęs neigiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis gali būti didesnis už teigiamą biodegaluose ar skystuosiuose bioproduktuose esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį; kai kuriais atvejais tas poveikio skirtumas gali būti didelis. Todėl apskaičiuojant sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turėtų būti atsižvelgta į anglies poveikį naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad apskaičiuojant sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtų atsižvelgta į visą anglies poveikį naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus.

ê 2009/28/EB 71 konstatuojamoji dalis

Apskaičiuojant dėl žemės paskirties keitimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį, ūkio subjektams turėtų būti suteikiama galimybė naudoti faktines anglies atsargų vertes, susijusias su etalonine žemės paskirtimi ir su žemės paskirtimi po pakeitimo. Jiems taip pat turėtų būti suteikiama galimybė naudoti standartines vertes. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės darbas yra tinkamas tokių standartinių verčių pagrindas. Šiuo metu tas darbas neišreiškiamas taip, kad jį netrukus galėtų taikyti ūkio subjektai. Todėl Komisija, remdamasi tuo darbu, turėtų parengti gaires, kuriomis būtų remiamasi apskaičiuojant anglies atsargų kitimą pagal šią direktyvą, taip pat tokį kitimą mišku apaugusių vietovių, kuriose medžių lajos danga užima 10–30 %, savanų, krūmynų ir stepių atžvilgiu.

ê 2009/28/EB 72 konstatuojamoji dalis

Būtina, kad Komisija sukurtų metodiką, siekiant įvertinti durpynų sausinimo poveikį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

ê 2009/28/EB 73 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(72)žŽemės naudojimaspaskirtis neturėtų būti pakeista keičiamas ð siekiant auginti žemės ūkio žaliavas, naudojamas ï biodegalų ð skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro ï gamybai, jei jos anglies atsargų praradimo dėl naudojimopaskirties pakeitimo negalima per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į poreikį neatidėliotinai kovoti su klimato kaita, kompensuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimu iš biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï gamybos ð ir vartojimo ï . Taip ūkio subjektams nereikėtų atlikti brangiai kainuojančių tyrimų ir keisti dideles anglies atsargas turinčios žemės, kuri, kaip paaiškėtų, nebūtų tinkama biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro žemės ūkio ï žaliavoms gaminti, paskirties. Duomenys apie pasaulio anglies atsargas rodo, kad prie tos kategorijos turėtų būti priskirtos šlapžemės ir ištisai mišku apaugusios vietovės, kuriose medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 %.Taip pat reikėtų priskirti mišku apaugusias vietoves, kuriose medžių lajos danga užima 10–30 %, nebent būtų pateikiama įrodymų, kad jų anglies atsargos pakankamai mažos, kad būtų galima pagrįsti jų paskirties keitimą pagal šioje direktyvoje nustatytas taisykles. Nurodant šlapžemes turėtų būti atsižvelgta į 1971 m. vasario 2 d. Ramsare priimtoje Konvencijoje dėl tarptautinės reikšmės šlapžemių, ypač vandens paukščių buveinių, nustatytą apibrėžtį.

ò naujas

(73)žemės ūkio žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, neturėtų būti auginamos durpynuose, nes žaliavas auginant durpynuose būtų netenkama daug anglies sankaupų, jei žaliavos auginimui žemė būtų dar labiau sausinama, o patikrinti, ar žemė nesausinama, yra sunku;

(74)pagal bendrą žemės ūkio politiką Sąjungos ūkininkai turi laikytis visapusiškų aplinkos apsaugos reikalavimų, kad gautų tiesioginę paramą. Tų reikalavimų laikymąsi veiksmingiausia tikrinti įgyvendinant žemės ūkio politiką. Tokių reikalavimų įtraukti į tvarumo schemą nedera, nes bioenergijos tvarumo kriterijais turėtų būti nustatomos objektyvios ir visuotinai taikomos taisyklės. Be to, jei reikalavimų laikymasis būtų tikrinamas pagal šią direktyvą, būtų, veikiausiai, užkraunama nereikalinga administracinė našta;

(75)kad būtų išvengta nenumatyto poveikio tvarumui ir kad būtų skatinama vidaus rinka, elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai naudojamam biomasės kurui dera nustatyti visoje Sąjungoje taikomus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus, siekiant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujų kiekį ir toliau išlaikyti kuo mažesnį, palyginti su iškastinio kuro naudojimo alternatyva;

(76)siekiant, kad miškas, kurio atželdinamas užtikrintas, būtų kertamas tausiai, nepaisant didėjančios miško biomasės paklausos, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas aiškiai nustatytoms biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir konkrečių gamtos objektų apsaugos vietoms, kad būtų išsaugoti biologinės įvairovės ištekliai ir kad būtų stebimos anglies atsargos, medienos žaliava turėtų būti gaunama tik iš miško, kertamo laikantis tvarios miškotvarkos principų, parengtų tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, ir įgyvendinamų miško valdos lygmeniu pagal nacionalinės teisės aktus arba geriausią valdymo praktiką. Veiklos vykdytojai turėtų imtis deramų priemonių, kad kuo labiau sumažintų netausios miško biomasės naudojimo bioenergijos gamybai riziką. Tam veiklos vykdytojai turėtų nusistatyti rizika grindžiamą principą. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, dera, kad Komisija, pasikonsultavusi su Energetikos sąjungos valdymo reikalų komitetu ir Nuolatiniu miškininkystės komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB 34 , parengtų praktines tikrinimo, kaip laikomasi rizika grindžiamų principų, gaires;

(77)kad administracinė našta būtų kuo mažesnė, Sąjungos tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai turėtų būti taikomi tik tai elektros energijai ir šilumai, kurios iš biomasės kuro gaminamos įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW;

(78)elektros energija ir šiluma iš biomasės kuro turėtų būti gaminama našiai, kad energetinis saugumas būtų kuo didesnis, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų būtų išmetama kuo mažiau, taip pat kad būtų apribotas oro teršalų išmetimas ir kuo labiau sumažintas ribotų biomasės išteklių stygius. Todėl, jei įrenginiams, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, reikia viešosios paramos, ji turėtų būti skiriama tik didelio naudingumo kogeneracijos, apibrėžtos Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte, įrenginiams. Vis dėlto turėtų būti leidžiama veikiančias elektros energijos gamybos iš biomasės paramos schemas taikyti visiems įrenginiams iki tų schemų galiojimo pabaigos. Be to, naujais įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, pagaminta elektros energija turėtų būti priskaičiuojama prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų tik jei ji pagaminta didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais. Pagal valstybės pagalbos taisykles valstybėms narėms vis dėlto turėtų būti leidžiama viešąją paramą teikti atsinaujinančių išteklių, skirtų įrenginiams, gavybai ir tokiais įrenginiais pagamintą elektros energiją priskaičiuoti prie atsinaujinančių išteklių energijos rodiklių ir įpareigojimų, kad nebūtų per daug kliaujamasi labiau klimatą ir aplinką veikiančiu iškastiniu kuru, jei, išnaudojusios visas technines ir ekonomines galimybes įdiegti didelio naudingumo kogeneracijos, kuriai naudojama biomasė, įrenginius, valstybės narės susidurtų su pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika;

(79)naujuose įrenginiuose pagamintiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikomas sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti dar sumažintas, siekiant užtikrinti geresnį jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų bendrą balansą, taip pat skatinti atsisakyti tolesnių investicijų į įrenginius, kurių sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nepakankamas. Šis sumažinimas suteikia investicijų į biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos pajėgumus apsaugą;

(80)remiantis patirtimi, gauta praktiškai įgyvendinant Sąjungos tvarumo kriterijus, dera aktyviau taikyti savanoriškas tarptautines ir nacionalines sertifikavimo schemas, pagal kurias suderintai tikrinamas tvarumo kriterijų laikymasis;

ê 2009/28/EB 74 konstatuojamoji dalis

Šioje direktyvoje numatytomis skatinimo priemonėmis bus skatinama visame pasaulyje gaminti daugiau biodegalų ir skystųjų bioproduktų. Jei biodegalai ir skystieji bioproduktai gaminami iš Bendrijoje pagamintų žaliavų, jie taip pat turėtų atitikti Bendrijos aplinkosaugos reikalavimus žemės ūkiui, įskaitant taikomus požeminio ir paviršinio vandens kokybės apsaugai, ir socialinius reikalavimus. Tačiau kelia susirūpinimą tai, kad gaminant biodegalus ir skystuosius bioproduktus tam tikrose trečiosiose šalyse gali būti nesilaikoma būtiniausių aplinkosaugos ar socialinių reikalavimų. Todėl tikslinga skatinti, kad būtų rengiami daugiašaliai bei dvišaliai susitarimai ir savanoriškos tarptautinės ar nacionalinės schemos, kurios apimtų pagrindinius aplinkosaugos bei socialinius aspektus, kad visame pasaulyje būtų skatinama tvari biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba. Jeigu tokių susitarimų ar schemų nėra, valstybės narės turėtų reikalauti, kad ūkio subjektai pateiktų pranešimą tais klausimais.

ê 2009/28/EB 75 konstatuojamoji dalis

Atsižvelgdama į būtinybę tvariai valdyti biomasės išteklius, Komisija iki 2009 m. turėtų išanalizuoti reikalavimus, taikytinus biomasės, išskyrus skystuosius bioproduktus ir biodegalus, naudojimo energijos reikmėms tvarumo schemai.

ê 2009/28/EB 76 konstatuojamoji dalis

Tvarumo kriterijai bus veiksmingi tik tuo atveju, jei jie nulems rinkos dalyvių elgesio pokyčius. Tie pokyčiai įvyks tik tuo atveju, jei, palyginti su tų kriterijų neatitinkančiais produktais, biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, kurie atitinka nustatytus kriterijus, būtų taikomos patrauklesnės kainos. Pagal masės balanso metodą, naudojamą tikrinant, ar laikomasi nustatytų kriterijų, tarp tvarumo kriterijus atitinkančių biodegalų bei skystųjų bioproduktų gamybos ir biodegalų bei skystųjų bioproduktų suvartojimo Bendrijoje egzistuoja ryšys, užtikrinantis atitinkamą pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą ir patrauklesnę kainą, palyginti su sistemomis, kur tokio ryšio nėra. Siekiant užtikrinti, kad tvarumo kriterijus atitinkantys biodegalai ir skystieji bioproduktai galėtų būti parduodami brangiau, atitiktis tokiems kriterijams turėtų būti tikrinama taikant masės balanso metodą. Tokiu būdu būtų išsaugotas sistemos vientisumas ir tuo pačiu pramonei nebūtų užkrauta nepagrįsta našta. Tačiau reikėtų apsvarstyti ir kitus patikros metodus.

ê 2009/28/EB 77 konstatuojamoji dalis

Prireikus Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į Tūkstantmečio ekosistemos vertinimą, kuriame yra duomenų, naudingų siekiant išsaugoti bent jau tas vietoves, kuriose esant kritinėms situacijoms teikiamos pagrindinės ekosistemos paslaugos, pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė.

ê 2009/28/EB 78 konstatuojamoji dalis

Tikslinga stebėti biomasės auginimo poveikį, pavyzdžiui, dėl žemės paskirties keitimo, įskaitant išstūmimą, invazinių svetimų rūšių įdiegimą ir kitą poveikį biologinei įvairovei, ir poveikį maisto gamybai bei vietos klestėjimui. Komisija turėtų atsižvelgti į visus atitinkamus informacijos šaltinius, įskaitant FAO bado žemėlapį. Biodegalų naudojimą reikėtų skatinti taip, kad būtų skatinamas didesnis žemės ūkio produktyvumas ir nualintos žemės naudojimas.

ê 2009/28/EB 79 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(81) Sąjunga  Bendrija yra suinteresuota skatinti plėtoti daugiašalius bei dvišalius susitarimus ir savanoriškas tarptautines ar nacionalines programas, kuriomisais būtų nustatomi tvarių biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï gamybos standartai ir užtikrinama, kad biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï gamyba atitiktų tuos standartus. Todėl reikėtų pasirūpinti, kad būtų nuspręsta, jog tokiuose susitarimuose ar programose  turėtų  būtių pateikiama patikimų įrodymų ir duomenų, su sąlyga, kad  jeigu  jie atitinka adekvačius patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus. ð Siekiant, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas patikimai ir vienodai ir, svarbiausia, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui, Komisija turėtų būti įgaliota nustatyti išsamias įgyvendinimo taisykles, įskaitant reikiamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, kurie bus taikomi pagal savanoriškas schemas; ï

ò naujas

(82)vis daugiau įrodymų, kaip biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras atitinka tvarumo kriterijus ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių kiekio kriterijus, gaunama taikant savanoriškas schemas. Todėl dera, kad Komisija reikalautų reguliariai teikti savanoriškų schemų, įskaitant Komisijos pripažintas tokias schemas, veikimo ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti savanoriškų schemų veikimo ataskaitas, siekdama nustatyti geriausią patirtį ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokių pažangaus darbo metodų skatinimo;

(83)kad vidaus rinka veiktų sklandžiau, energijai gaminti skirtos biomasės atitikties tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijams įrodymus, gautus taikant Komisijos pripažintą schemą, turėtų priimti visos valstybės narės. Prie tinkamo savanoriškų schemų sertifikavimo principų įgyvendinimo valstybės narės turėtų prisidėti prižiūrėdamos sertifikavimo įstaigų, kurias akreditavo nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikimą ir savanoriškų schemų dalyviams pranešdamos aktualias pastabas;

ê 2009/28/EB 80 konstatuojamoji dalis

Būtina nustatyti aiškias šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris išmetamas naudojant biodegalus bei skystuosius bioproduktus ir su jais lygintinus iškastinio kuro produktus, apskaičiavimo taisykles.

ê 2009/28/EB 81 konstatuojamoji dalis

Apskaičiuojant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį gaminant ir naudojant kurą, reikėtų atsižvelgti į šalutinius produktus. Politikos analizės tikslais tinka naudoti pakaitinį metodą, tačiau jis nėra tinkamas reguliavimo, susijusio su pavieniais ūkio subjektais ir pavienėmis transporto kuro siuntomis, tikslais. Tais atvejais tinkamiausias metodas yra energijos paskirstymo metodas, nes jį nesunku taikyti, juo galima remtis ilgesniu laikotarpiu, jis leidžia iki minimumo sumažinti neproduktyvias paskatas ir duoda rezultatus, kuriuos apskritai galima palyginti su rezultatais, gautais taikant pakaitinį metodą. Komisija, teikdama ataskaitas, politikos analizės tikslais taip pat turėtų nurodyti rezultatus, gautus naudojant pakaitinį metodą.

ê 2009/28/EB 82 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(84)sSiekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, turėtų būti sudarytas bendrų biodegalų ð , skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro ï gamybos planų numatytųjų verčių sąrašas, kuris turėtų būti atnaujinamas ir plečiamas, kai gaunama tolesnių patikimų duomenų. Ūkio subjektai visada turėtų turėti galimybę biodegalus, ir skystuosius bioproduktus ð ir biomasės kurą ï susieti su tame sąraše nustatytais mažesniais išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiais. Jei sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytoji vertė pagal gamybos planą yra mažesnė už reikalaujamą minimalų sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio lygį, gamintojai, norintys įrodyti, kad jie laikosi šio minimalaus lygio, turėtų įrodyti, kad faktiniai jų gamybos proceso metu išmetami kiekiai yra mažesni nei tie, kurie buvo numatyti apskaičiuojant numatytąsias vertes;.

ò naujas

(85)būtina nustatyti aiškias taisykles, kaip apskaičiuoti naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su iškastiniu kuru;

(86)šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos metodikoje pagal dabartines technikos ir mokslo žinias turėtų būti atsižvelgiama į kietojo ir dujinio biomasės kuro pavertimą galutine energija, kad apskaita atitiktų atsinaujinančių išteklių energijos apskaičiavimą, kuriuo remiantis tokia energija priskaičiuojama prie šioje direktyvoje nustatyto Sąjungos rodiklio. Išmetamųjų teršalų kiekio priskyrimas prie gretutinių produktų (ne atliekų ir liekanų) turėtų būti peržiūrėtas, jei elektros energija ir (arba) šiluma ir vėsuma gaminamos kogeneracijos arba multigeneracijos jėgainėse;

(87)kad sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gautą įvairiose valstybėse šilumos ir vėsumos gamybai, taip pat elektros energijos gamybai naudojant biomasės kurą, būtų galima palyginti, dera taikyti lyginamąjį iškastinio kuro rodiklį, pagrįstą vidutiniais Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekiais šildymo ir elektros energijos sektoriuose;

(88)jei didelių anglies atsargų dirvožemyje arba augaluose turinti žemė yra pritaikoma biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro žaliavoms auginti, dalis joje susikaupusios anglies pateks į atmosferą ir taip susidarys anglies dioksidas. Dėl to atsiradęs neigiamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis gali būti didesnis už teigiamą biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį; kai kuriais atvejais tas poveikio skirtumas gali būti didelis. Todėl apskaičiuojant sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turėtų būti atsižvelgta į anglies poveikį naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą. Tai būtina norint užtikrinti, kad apskaičiuojant sumažintą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį būtų atsižvelgta į visą anglies poveikį, kurį daro naudojami biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras;

(89)apskaičiuojant dėl žemės naudojimo keitimo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį, ūkio subjektams turėtų būti suteikiama galimybė naudoti faktines anglies atsargų vertes, susijusias su etaloniniu žemės naudojimu ir su žemės naudojimu po pakeitimo. Jiems taip pat turėtų būti suteikiama galimybė naudoti standartines vertes. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės metodika yra tinkamas tokių standartinių verčių pagrindas. Šiuo metu tas darbas neišreiškiamas taip, kad jį netrukus galėtų taikyti ūkio subjektai. Todėl Komisija turėtų persvarstyti 2010 m. birželio 10 d. anglies sankaupų žemėje apskaičiavimo gaires, nurodytas šios direktyvos V priede, ir užtikrinti, kad jos būtų suderintos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 525/2013 35 ;

(90)apskaičiuojant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį gaminant ir naudojant degalus, reikėtų atsižvelgti į gretutinius produktus. Politikos analizės tikslais tinka naudoti pakaitinį metodą, tačiau jis nėra tinkamas reguliavimo, susijusio su pavieniais ūkio subjektais ir pavienėmis transporto degalų siuntomis, tikslais. Tais atvejais tinkamiausias metodas yra energijos paskirstymo metodas, nes jį nesunku taikyti, juo galima remtis ilgesniu laikotarpiu, jis leidžia iki minimumo sumažinti neproduktyvias paskatas ir duoda rezultatus, kuriuos apskritai galima palyginti su rezultatais, gautais taikant pakaitinį metodą. Komisija, teikdama ataskaitas, politikos analizės tikslais taip pat turėtų nurodyti rezultatus, gautus naudojant pakaitinį metodą;

(91)gretutiniai produktai skiriasi nuo liekanų ir žemės ūkio liekanų, nes juos pagaminti yra pagrindinis gamybos tikslas. Todėl dera išaiškinti, kad žemės ūkio produktų derliaus liekanos yra būtent liekanos, bet ne gretutiniai produktai. Tai neturi įtakos esamai metodikai, tačiau galiojančios nuostatos tampa aiškesnės;

(92)nustatytas energijos paskirstymo metodas, kurį taikant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išdalijamas gretutiniams produktams, veikia gerai, todėl turėtų būti taikomas toliau. Apskaičiavimo metodiką, pagal kurią apskaičiuojamas šilumos ir elektros energijos, naudojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kurui apdoroti, kogeneracijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, reikia suderinti su metodika, taikoma, kai šilumos ir elektros energijos kogeneracija yra galutinė paskirtis;

(93)į šilumos ir elektros energijos kogeneracijos sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su vien elektros energiją arba vien šilumą gaminančiomis jėgainėmis, metodikoje atsižvelgiama šilumos naudą lyginant su elektros energijos nauda ir lyginant įvairių temperatūrų šilumos naudą. Iš to seka, kad aukštesnės temperatūros šiluma turi būti siejama su didesniu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu nei žemos temperatūros šiluma, jei šiluma gaminama kartu su elektros energija. Metodikoje atsižvelgiama į visą seką iki galutinės energijos, įskaitant kuro pavertimą šiluma arba elektros energija;

ê 2009/28/EB 84 konstatuojamoji dalis

Siekiant išvengti skatinimo auginti biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavas vietose, kuriose dėl to būtų išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, numatytosios auginimo vertės turėtų būti naudojamos tik tiems regionams, kur tokio poveikio galimybės negalima patikimai atmesti. Tačiau, siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, tikslinga, kad valstybės narės nustatytų dėl auginimo išmetamųjų kiekių, be kita ko, dėl trąšų naudojimo, nacionalinius arba regioninius vidutinius kiekius.

ê 2009/28/EB 83 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(94)tTikslinga, kad duomenys, naudojami apskaičiuojant numatytąsias vertes, būtų gaunami iš nepriklausomų mokslinių ekspertų šaltinių ir prireikus būtų atnaujinami tiems ekspertams tęsiant savo darbą. Komisija turėtų skatinti tuos ekspertus, kai jie atnaujina savo darbą, nagrinėti dujų kiekio, išmetamo auginant, klausimą, regioninių ir klimato sąlygų poveikį, auginimo naudojant tvarius žemės ūkio ir ekologinio ūkininkavimo metodus poveikį ir mokslinį gamintojų Bendrijoje  Sąjungoje  ir trečiosiose šalyse bei pilietinės visuomenės įnašą;.

ê 2009/28/EB 85 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(95)pPasaulinė žemės ūkio produktų paklausa auga. Dalis tos padidėjusios paklausos bus patenkinta padidinus žemės ūkiui skirtos žemės plotą. Vienas iš būdų, kaip padidinti žemės ūkio produkcijai auginti skirtos žemės plotą – labai nualintos ar labai užterštos žemės, kuri dėl tokios būklės negali būti naudojama, atkūrimas žemės ūkio tikslams. Pagal tvarumo schemą turėtų būti skatinama naudoti atkurtą nualintą žemę, kadangi biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï naudojimo skatinimas prisidės prie žemės ūkio produktų paklausos augimo;. Net jei patys biodegalai yra pagaminti naudojant ariamojoje žemėje išaugintas žaliavas, dėl grynojo pasėlių paklausos padidėjimo, atsirandančio dėl biodegalų naudojimo skatinimo, galėtų padidėti grynasis pasėliais apsodintas plotas. Tai galėtų paveikti dideles anglies atsargas turinčią žemę, ir tokiu atveju anglies atsargų praradimas būtų žalingas. Siekiant sumažinti tą riziką tikslinga įdiegti papildomas priemones, kuriomis skatinama didinti pasėliams jau naudojamos žemės našumą, naudoti nualintą žemę ir parengti kitoms biodegalus naudojančioms šalims taikomus tvarumo reikalavimus, panašius į šioje direktyvoje nustatytus Bendrijos biodegalų naudojimo reikalavimus. Komisija turėtų parengti konkrečią metodiką, kaip sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl netiesioginių žemės paskirties pokyčių, kiekį. Tai darydama, Komisija geriausių prieinamų mokslo duomenų pagrindu, visų pirma turėtų apsvarstyti netiesioginių žemės paskirties pokyčių faktoriaus įtraukimą apskaičiuojant išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir poreikį skatinti tvarių biodegalų naudojimą, kuris sumažintų žemės paskirties pokyčių poveikį ir pagerintų biodegalų tvarumą, atsižvelgiant į netiesioginius žemės paskirties pokyčius. Kurdama tą metodiką, Komisija, inter alia, turėtų atsižvelgti į galimus netiesioginius žemės paskirties pokyčius, atsiradusius dėl biodegalų, pagamintų iš nemaistinės celiuliozės ir lignoceliuliozės.

ê 2009/28/EB 86 konstatuojamoji dalis

Norint sudaryti sąlygas pasiekti atitinkamą biodegalų rinkos rodiklį, būtina užtikrinti, kad į rinką būtų pateikiama dyzelino, kuriame būtų didesnis biodyzelino kiekis nei numatyta standarte EN590/2004.

ê 2009/28/EB 87 konstatuojamoji dalis

Siekiant užtikrinti, kad biodegalai, kuriems gaminti naudojamos įvairios žaliavos, taptų komerciškai perspektyvūs, pagal nacionalinius biodegalų įsipareigojimus tokiems biodegalams turėtų būti suteikta daugiau reikšmės.

ê 2009/28/EB 88 konstatuojamoji dalis

Norint užtikrinti nuolatinę pažangą plėtojant atsinaujinančių išteklių energiją nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu, būtina reguliariai teikti ataskaitas. Tikslinga reikalauti naudoti suderintą nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų, kuriuos valstybės narės turėtų pateikti, modelį. Tokiuose planuose būtų galima nurodyti numatytoms priemonėms apskaičiuotas sąnaudas ir jų naudą, priemones, susijusias su esamos tinklo infrastruktūros būtinu išplėtimu arba įtampos padidinimu, apskaičiuotas atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo sąnaudas ir jų naudą, viršijančias pagal indikatyvią trajektoriją reikalingą dydį, informaciją apie nacionalines paramos schemas ir informaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą naujuose arba atnaujintuose pastatuose.

ê 2009/28/EB 89 konstatuojamoji dalis

Kurdamos paramos sistemas, valstybės narės gali skatinti naudoti biodegalus, suteikiančius papildomos naudos, įskaitant įvairinimo galimybę, kurią suteikia iš atliekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos, lignoceliuliozės medžiagos bei dumblių ir nelaistomų augalų, auginamų sausringose vietovėse kovojant su dykumėjimu, gaminami biodegalai, tinkamai atsižvelgdamos į skirtingas energijos gamybos iš tradicinių biodegalų ir iš papildomos naudos suteikiančių biodegalų sąnaudas. Valstybės narės gali skatinti investicijas į šių ir kitų atsinaujinančių išteklių energijos technologijų, kurios gali tapti konkurencingos tik po tam tikro laiko, mokslinius tyrimus ir plėtrą.

ò naujas

(96)siekiant, kad išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo metodika būtų diegiama vienodai ir pagal naujausius mokslinis įrodymus, Komisija turėtų būti įgaliota keisti metodinius principus ir vertes, būtinas vertinant, ar laikomasi sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų, ir spręsti, ar valstybių narių ir trečiųjų šalių pateiktose ataskaitose duomenys apie auginant žaliavas išmetamų teršalų kiekį yra tikslūs;

ê 2009/28/EB 22 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

(97)sSiekiant šios direktyvos tikslų, būtina, kad Bendrija  Sąjunga  ir valstybės narės didelę finansinių išteklių dalį skirtų moksliniams tyrimams ir plėtrai, susijusiai su atsinaujinančių išteklių energijos technologijomis. Visų pirma, Europos naujovių ir technologijos institutas turėtų teikti išskirtinę pirmenybę atsinaujinančių išteklių energijos technologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai;.

ê 2009/28/EB 90 konstatuojamoji dalis

(98)šŠios direktyvos įgyvendinimas atitinkamais atvejais turėtų atspindėti Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatas, visų pirma įgyvendintas 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką 36 ;.

ò naujas

(99)kad neesminės šios direktyvos nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, susijusius su: pažangiųjų biodegalų žaliavos, turinčios mažai įtakos degalų tiekėjų įpareigojimui transporto srityje, sąrašu; transporto degalų energinės vertės keitimu atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą; metodika, pagal kurią apskaičiuojama biokuro dalis, gaunama biomasę apdorojant kartu su iškastiniu kuru vieniniame procese; kilmės garantijų abipusio pripažinimo susitarimų įgyvendinimu; kilmės garantijų sistemos veikimo stebėjimo taisyklių nustatymu; taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas iš biodegalų, skystųjų bioproduktų ir iš jų lyginamojo iškastinio kuro susidarančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

ê 2009/28/EB 91 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(100)šŠiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal ð Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 37  ï 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką 38 ;.

ê 2009/28/EB 92 konstatuojamoji dalis

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pritaikyti metodinius principus ir vertes, būtinas įvertinti, ar tvarumo kriterijai yra patenkinti biodegalų ir skystųjų bioproduktų atžvilgiu, transporto kuro energetinę vertę pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, nustatyti kriterijus ir arealus, siekiant apibrėžti didelės bioįvairovės pievas, ir nustatyti išsamias labai nualintos ar labai užterštos žemės apibrėžtis. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, inter alia, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

ê 2009/28/EB 93 konstatuojamoji dalis

Direktyvos 2001/77/EB ir Direktyvos 2003/30/EB nuostatos, kurios sutampa su šios direktyvos nuostatomis, turėtų būti panaikintos nuo vėliausio įmanomo laiko, nustatyto šios direktyvos perkėlimui. 2010 m. planinius rodiklius ir ataskaitų teikimą reglamentuojančios nuostatos turėtų būti paliktos galioti iki 2011 m. pabaigos. Todėl būtina atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/77/EB ir Direktyvą 2003/30/EB.

ê 2009/28/EB 95 konstatuojamoji dalis

Tvarumo schema turėtų nekliudyti valstybėms narėms savo nacionalinėse paramos schemose atsižvelgti į biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriais užtikrinama už tvarumo schemoje nustatytą minimumą didesnė nauda, didesnes gamybos sąnaudas.

ê 2009/28/EB 96 konstatuojamoji dalis (pritaikytas)

ð naujas

(101)kKadangi šios direktyvos bendrųjų tikslų, t. y. pasiekti, kad iki 2020 m. ð 2030 m. ï atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų 20 % ð bent 27 % ï Bendrijos  Sąjungos  energijos suvartojimo bendro galutinio kiekio, o atsinaujinančių išteklių energijos dalis – 10 % kiekvienoje valstybėje narėje transporto sektoriuje sunaudojamos energijos kiekio, valstybės narės negali deramai pasiekti  , tačiau  ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos  Sąjungos  lygiu, laikydamasi  Europos Sąjungos  sSutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija  Sąjunga  gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;.

ê 2009/28/EB 97 konstatuojamoji dalis

Pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 39 34 punktą valstybės narės raginamos savo ir Bendrijos interesų labui parengti lenteles, kurios kuo geriau iliustruotų šios direktyvos ir perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir jas viešai paskelbti,

ò naujas

(102)pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos nuostatų. Pareiga perkelti nepakeistas nuostatas atsiranda pagal ankstesnę direktyvą;

(103)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentųð  40  ï valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškinti direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių ryšiai;

(104)ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais XI priedo B dalyje,

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šioje direktyvoje nustatoma bendra skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją sistema. Joje nustatomasi privalomasi nacionaliniai planiniai ð Sąjungos ï rodiklisai, kuriuoais apibrėžiama, kokią bendro galutinio energijos suvartojimo dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija ð 2030 m ï ir kokią dalį transporto sektoriuje suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija. Joje  taip pat  nustatomos ð taisyklės, kuriomis reglamentuojamas finansinės paramos teikimas iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas šildymo bei vėsinimo ir transporto sektoriuose, taip pat ï su atsinaujinančių išteklių energija susijusios taisyklės, reglamentuojančios statistinius perdavimus tarp valstybių narių, bendrus valstybių narių  tarpusavio  ir bei valstybių narių bei ir trečiųjų šalių ð bendradarbiavimas ï projektus, kilmės garantijosas, administracinėses procedūrosas, informavimasą ir mokymasą, taip pat prieigą prie elektros energijos tinklo. Joje nustatomi tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijai biodegalams, ir skystiesiems bioproduktams ð ir biomasės kurui ï .

ê 2009/28/EB 2 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

2 straipsnis

Sąvokų Aapibrėžtys

Šioje direktyvoje taikomos Europos Parlamento ir Tarybos dDirektyvoje 2003/54/EB 2009/72/EB 41 pateiktos sąvokų apibrėžtys.

Taip pat taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:

a) atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinių išteklių energija, būtent, vėjo, saulės ð (šilumos ir fotoelektros) ï energija, aeroterminiai, geoterminėiai ð energija ï , hidroterminiai ištekliai ir ð aplinkos šiluma, potvynių, bangų ir kitokia ï vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, sąvartynų dujos, nuotekų valymoperdirbimo įrenginių dujos ir biologinės dujos;

ò naujas

b) aplinkos šiluma – naudingos temperatūros šilumos energija, susikaupusi aplinkos ore, žemės gelmėse arba paviršiniame vandenyje ir išgaunama arba surenkama šilumos siurbliais, kuriems veikti reikia elektros arba kitokios pagalbinės energijos. Ataskaitinės vertės nustatomos tokia pačia metodika, kokia taikoma pranešimams apie šilumos siurbliais išgautą arba surinktą šilumą;

ê 2009/28/EB 2 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

b) „aeroterminė energija“ – šilumos energija, susikaupusi ore;

c) „geoterminė energija“ – šilumos energija, susikaupusi po kietuoju žemės sluoksniu;

d) „hidroterminė energija“ – šilumos energija, susikaupusi paviršiniuose vandenyse;

ce) biomasė – biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje, (įskaitant augalinės ir gyvūninėsgyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi ð atliekų, įskaitant biologinės kilmės ï pramonines ir buitines atliekasų, dalis;

df) bendras galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiami energijos produktai, įskaitant elektros energijos ir šilumos, kurią elektros energijos ir šilumos gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir įskaitant elektros energijos bei šilumos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu;

eg) centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – šilumos energijos paskirstymas garų, karšto vandens ar atvėsintų ataušintų skysčių forma iš centrinio gamybos šaltinio tinklu grupės pastatų arba vietų erdvės ar procesų šildymui ar vėsinimui aušinimui;

fh) skystieji bioproduktai – energijos tikslais, išskyrus transportui, bet įskaitant elektros energijai, šildymui ir vėsinimui aušinimui, iš biomasės pagamintas skystasis kuras;

ig) biodegalai – iš biomasės pagamintas skystasis arba dujinis transporto kuras;

hj) kilmės garantija – elektroninis dokumentas, kurio vienintelė paskirtis yra įrodyti galutiniam vartotojui, kad tam tikra energijos dalis ar kiekis buvo pagamintas iš atsinaujinančių išteklių, kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį;

ik) paramos schema – valstybės narės arba valstybių narių grupės taikoma priemonė, schema ar mechanizmas, kuriuo skatinama naudoti atsinaujinančių išteklių energiją: mažinami tos energijos kaštai, didinama kaina, už kurią ją galima parduoti, arba nustatomas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimas ar kitomis priemonėmis didinama tokios energijos pirkimo apimtis. Tai apima, be kita ko, paramą investicijoms, neapmokestinimą ar mokesčių sumažinimą, mokesčių grąžinimą, paramos schemas atsinaujinančių išteklių energijos įpareigojimams vykdyti, įskaitant schemas, pagal kurias naudojamasi žaliaisiais sertifikatais, ir tiesioginio kainų rėmimo schemas, įskaitant fiksuotus supirkimo tarifus ir priemokų mokėjimus;

jl) įpareigojimas naudoti atsinaujinančių išteklių energijąnacionalinė paramos schema, pagal kurią energijos gamintojai privalo tam tikrą dalį energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių energijos, energijos tiekėjai privalo užtikrinti, kad tam tikra dalis jų tiekiamos energijos būtų atsinaujinančių išteklių energija, arba energijos vartotojai privalo užtikrinti, kad tam tikra jų vartojamos energijos dalis būtų atsinaujinančių išteklių energija. Tai apima schemas, pagal kurias tokie reikalavimai gali būti įvykdomi naudojantis žaliaisiais sertifikatais;

km) faktinė vertė – konkretaus biodegalų gamybos proceso tam tikrų arba visų etapų metu sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, apskaičiuotas pagal V priedo C dalyje nustatytą metodiką;

ln) tipinė vertė šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir  sumažinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų tipinio kiekio apytikslė apytikrė vertė naudojant konkretų biodegalų ð , skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro ï gamybos būdą;

mo) numatytoji vertė – naudojant tipinę vertę ir naudojantis iš anksto nustatytais veiksniais nustatoma vertė, kuri šioje direktyvoje nustatytomis aplinkybėmis gali būti naudojama vietoj faktinės vertės;

np) atliekos apibrėžiamos taip, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Ddirektyvos 2008/98/EB 42 3 straipsnio 1 punkte; ši apibrėžtis neapima medžiagų, kurios buvo sąmoningai modifikuotos ar užterštos, kad atitiktų tą apibrėžtį;

oq) krakmolingi augalai – augalai, prie kurių priskiriami daugiausia javai (neatsižvelgiant į tai, ar naudojami tik grūdai, ar visas augalas, kaip yra žaliųjų kukurūzų atveju), gumbavaisiai bei šakniavaisiai (pavyzdžiui, bulvės, bulvinės saulėgrąžos, valgomieji batatai, valgomieji maniokai ir dioskorėjos) ir gumbasvogūniai (pavyzdžiui, valgomosios kolokazijos ir ksantosomos);

pr) lignoceliuliozės medžiagos – medžiagos, sudarytos iš lignino, celiuliozės ir hemiceliuliozės, pavyzdžiui, biomasė, gauta iš miškų, miškinių energetinių augalų ir miškininkystės pramonės liekanų bei atliekų;

qs) nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;

rt) perdirbimo liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama;

su) iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras – skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte;

tv) žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanos – liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės; jos neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo;

uw) nedidelę netiesioginio žemės naudojimopaskirties keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai – biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie buvo pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos tikslais išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 2617 straipsnyje nustatytų biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų;.

ò naujas

x) skirstymo sistemos operatorius – operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 6 punkte;

y) atliekinė šiluma arba vėsuma − pramoniniuose arba energijos gamybos įrenginiuose atsirandanti perteklinė šiluma arba vėsuma, kuri nenaudojama pasklinda ore arba vandenyje ir nepatenka į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemą;

z) techninis pertvarkymas – iš atsinaujinančių išteklių energiją gaminančių jėgainių atnaujinimas, įskaitant visų arba dalies įrenginių arba valdymo sistemų ir įrangos pakeitimą, siekiant pakeisti galią arba padidinti efektyvumą;

aa) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas − direktyvoje [Rinkos modelio direktyva] apibrėžtas aktyvusis vartotojas, savo valdose (įskaitant daugiabučius namus, komercinių arba bendrų paslaugų vietas arba uždaruosius skirstomuosius tinklus) vartojantis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją, kurią jis taip pat gali kaupti ir parduoti, jeigu tokia veikla nebuitiniams iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams nėra jų pagrindinė komercinė arba profesinė veikla;

bb) iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartojimas − iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo vykdoma elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir vartojimas, taip pat, jei taikoma, jos kaupimas;

cc) elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią juridinis asmuo sutinka iš energijos gamintojo tiesiogiai pirkti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją;

dd) maistiniai ir pašariniai augalai − žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindiniai užauginti krakmolingi, cukringi, aliejiniai augalai, išskyrus liekanas arba lignoceliuliozės medžiagas;

ee) pažangieji biodegalai − iš IX priede išvardytų rūšių žaliavos pagaminti biodegalai;

ff) atliekinis iškastinis kuras − skystasis ir dujinis kuras, pagamintas iš neatsinaujinančių išteklių atliekų srautų, įskaitant atliekų apdorojimo dujas ir išmetamąsias dujas;

gg) kuro tiekėjas – rinkai kurą tiekiantis subjektas, atsakingas už kuro ar energijos pereigą per akcizo mokesčių punktą, arba, jei akcizas nemokamas, bet kuris kitas atitinkamas valstybės narės paskirtas subjektas;

hh) žemės ūkio biomasė – žemės ūkyje pagaminama biomasė;

ii) miško biomasė – miškininkystės sektoriuje pagaminama biomasė;

jj) kirtimo leidimas – oficialus dokumentas, kuriuo suteikiama teisė imti miško biomasę;

43 kk) MVĮ – labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB;

ll) miško želdinimas – iškirsto arba gamtos reiškinio, įskaitant gaisrą arba audrą, sunaikinto medyno atkūrimas gamtinėmis arba dirbtinėmis priemonėmis;

mm) miško valda – vienas arba daugiau miško arba kitos miškingos žemės sklypų, iš kurių sudarytas valdymo arba naudojimo atžvilgiu vientisas vienetas;

nn) biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, maitinimo įmonių ir mažmeninės prekybos vietų maisto ir virtuvės atliekos, taip pat panašios maisto perdirbimo atliekos;

oo) liekamasis energijos rūšių derinys – visas valstybės narės metinis energijos rūšių derinys atėmus panaikintų kilmės garantijų dalį;

pp) biomasės kuras – iš biomasės pagamintas dujinis ir kietasis kuras;

qq) biodujos – iš biomasės pagamintas dujinis kuras;

rr) atvirasis konkursas – valstybės narės organizuojamas atsinaujinančių išteklių energijos jėgainių įrengimo konkursas, kuriame galima teikti projektų įgyvendinimo vienoje arba keliose kitose valstybėse narėse pasiūlymus;

ss) jungtinis konkursas – dviejų arba daugiau valstybių narių parengtas ir organizuojamas atsinaujinančių išteklių energijos jėgainių įrengimo konkursas, kuriame galima teikti visose susijusiose valstybėse narėse įgyvendinamus projektus;

tt) atviroji sertifikatų sistema – valstybės narės įdiegta sertifikatų sistema, kurią laisvai galima naudoti įrenginiams, esantiems vienoje arba keliose valstybėse narėse;

44 uu) finansinės priemonės – finansinės priemonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

ê 2009/28/EB

3 straipsnis

Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo privalomi bendrieji nacionaliniai planiniai rodikliai ir priemonės

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, apskaičiuota pagal 5–11 straipsnius, 2020 m. pasiektų bent bendrą jos nacionalinį tiems metams nustatytą atsinaujinančių išteklių energijos dalies planinį rodiklį, kaip nurodyta I priedo A dalies lentelės trečiajame stulpelyje. Tokie privalomi bendrieji nacionaliniai planiniai rodikliai atitinka tikslą, kad 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis sudarytų bent 20 % bendro galutinio Bendrijos energijos suvartojimo. Siekdamos, kad šiame straipsnyje nustatyti planiniai rodikliai būtų lengviau pasiekiami, valstybės narės skatina ir ragina efektyvų energijos vartojimą ir taupymą.

ê 2015/1513 2 straipsnio 2 dalis

Siekiant laikytis šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų planinių rodiklių, didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne didesnė kaip energijos kiekis, atitinkantis 4 dalies d punkte nustatytą didžiausią dalį.

ê 2009/28/EB

2. Valstybės narės nustato veiksmingas priemones, kad užtikrintų, jog atsinaujinančių išteklių energijos dalis būtų lygi arba viršytų dalį, nurodytą I priedo B dalyje nustatytoje indikatyvioje trajektorijoje.

3. Siekdamos įvykdyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus planinius rodiklius, valstybės narės gali, inter alia, taikyti tokias priemones:

a) paramos schemas;

b) valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemones, skirtas jų bendriesiems nacionaliniams planiniams rodikliams įvykdyti pagal 5–11 straipsnius.

Nepažeidžiant Sutarties 87 ir 88 straipsnių, valstybės narės pagal šios Direktyvos 5–11 straipsnius turi teisę nuspręsti, kokiu mastu jos teikia paramą atsinaujinančių išteklių energijai, gaminamai kitoje valstybėje narėje.

4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 2020 m. jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo.

Šios dalies tikslais taikomos tokios nuostatos:

ê 2015/1513 2 straipsnio 2 dalies b punktas

a) pirmos pastraipos tikslais apskaičiuojant vardiklį, t. y. visą transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekį, įskaičiuojamas tik benzinas, dyzelinas, biodegalai, sunaudoti kelių ir geležinkelių transporte, ir elektros energija, įskaitant elektros energiją, sunaudotą gaminant atsinaujinantį nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą;

ê 2009/28/EB

è1 2015/1513 2 straipsnio 2 dalies b punktas

(b) pirmos pastraipos tikslais apskaičiuojant skaitiklį, t. y. transporto sektoriuje suvartojamos atsinaujinančių išteklių energijos kiekį, įskaičiuojama visų rūšių atsinaujinančių išteklių energija, sunaudojama visų rūšių transporte. è1 Šis punktas nedaro poveikio šios dalies d punktui ir 17 straipsnio 1 dalies a punktui; ç

ê 2015/1513 2 straipsnio 2 dalies b punktas

c) a ir b punktų tikslais apskaičiuodamos elektros energijos, kuri gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir naudojama visų rūšių elektrinėse kelių transporto priemonėse bei gaminant atsinaujinantį nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą, dalį valstybės narės gali pasirinkti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies Sąjungoje vidurkį arba jų pačių pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, nustatytą prieš dvejus metus iki atitinkamų metų. Be to, apskaičiuojant elektrifikuoto geležinkelio transporto suvartotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, laikoma, kad tas suvartotas kiekis yra 2,5 karto didesnis nei faktinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudos. Apskaičiuojant elektrinių kelių transporto priemonių suvartotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, kaip nurodyta b punkte, laikoma, kad tas suvartotas kiekis yra penkis kartus didesnis nei faktinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudos;

ê 2015/1513 2 straipsnio 2 dalies b punktas

d) apskaičiuojant biodegalus skaitiklyje, iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, pagamintų biodegalų energijos dalis turi būti ne didesnė kaip 7 % galutinio transporto sektoriuje valstybėse narėse 2020 m. suvartojamo energijos kiekio;

Biodegalai, pagaminti iš IX priede išvardytų žaliavų, neįskaitomi į šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatytą ribą.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad iš žemės ūkio paskirties žemėje visų pirma energijos gamybos tikslais kaip pagrindinis pasėlis auginamų augalų, išskyrus krakmolingus augalus, cukrus ir aliejinius augalus, pagamintų biodegalų energijos dalis neįskaitoma į šio punkto pirmoje pastraipoje nustatytą ribą, su sąlyga, kad:

i) pagal 18 straipsnį buvo atliktas atitikties 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytiems tvarumo kriterijams patikrinimas; ir

ii) tie augalai buvo auginami žemėje, kuri priskiriama V priedo C dalies 8 punkte nurodytai žemei, ir V priedo C dalies 7 punkte nustatytas atitinkamas priedas eB buvo įtrauktas į išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimą siekiant įrodyti atitiktį 17 straipsnio 2 daliai;

e) kiekviena valstybė narė siekia tikslo, kad jos teritorijoje būtų sunaudojamas minimalus biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje, lygis. Todėl kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 6 d. nustato nacionalinį planinį rodiklį, kurį ji stengiasi pasiekti. Rekomenduojama tokio rodiklio vertė yra 0,5 procentinio punkto energetinės vertės, sudarančios atsinaujinančių išteklių energijos dalį, kuri bus sunaudojama visų rūšių transporto priemonėse 2020 m., kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, kurią turi atitikti biodegalai, pagaminti iš žaliavų ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje. Be to, biodegalai, pagaminti iš IX priede neišvardytų žaliavų, kurios, kaip nustatė kompetentingos nacionalinės institucijos, yra atliekos, liekanos, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos, ir prieš priimant Europos Parlamento ir Tarybos 45 direktyvą (ES) 2015/1513 yra naudojami veikiančiuose įrenginiuose, gali būti įskaičiuoti į nacionalinį planinį rodiklį.

Valstybės narės gali nusistatyti žemesnį nei 0,5 procentinio punkto rekomenduojama vertė nacionalinį planinį rodiklį dėl vienos ar kelių toliau išvardytų priežasčių:

i) dėl objektyvių veiksnių, pavyzdžiui, riboto tvarios biodegalų ir kitų degalų gamybos iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų potencialo arba ribotos tokių biodegalų už ekonomiškai efektyvią kainą pasiūlos rinkoje;

ii) dėl nacionalinės transporto degalų rinkos konkrečių techninių ir klimatinių charakteristikų, pavyzdžiui, kelių transporto priemonių parko sudėties ir būklės; arba

iii) dėl nacionalinės politikos, pagal kurią atitinkami finansiniai ištekliai skiriami energijos vartojimo efektyvumo skatinimui ir skatinimui transporto sektoriuje naudoti iš atsinaujinančių išteklių gautą elektros energiją.

Nustatydamos savo nacionalinius planinius rodiklius valstybės narės pateikia turimą informaciją apie biodegalų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų ir kitų degalų, sunaudotą kiekį.

Nustatydamos politines priemones degalų, gaminamų iš IX priede išvardytų žaliavų, gamybos skatinimui valstybės narės tinkamai atsižvelgia į Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, taip pat į jos nuostatas dėl gyvavimo ciklo sampratos dėl bendro įvairių atliekų srautų susidarymo ir valdymo poveikio.

Pagal šios direktyvos 24 straipsnį Komisija skelbia:

valstybių narių nacionalinius planinius rodiklius,

jei tokia informacija turima, valstybių narių planus, kaip pasiekti nacionalinius planinius rodiklius,

kai taikytina, valstybių narių nacionalinių planinių rodiklių ir rekomenduojamos vertės skirtumo priežastis, apie kurias pranešama pagal Direktyvos (ES) 2015/1513 4 straipsnio 2 dalį; ir

apibendrinamąją ataskaitą apie tai, kaip valstybėms narėms pavyko pasiekti nacionalinius planinius rodiklius;

f) biodegalų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų, dalis laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę siekiant atitikti pirmoje pastraipoje nustatytą planinį rodiklį.

ê 2015/1513 2 straipsnio 2 dalies c punktas

Prireikus Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą, pagal kurį leidžiama tam tikromis sąlygomis atsižvelgti į visą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kiekį, suvartojamą visų rūšių elektrinėse transporto priemonėse ir gaminant atsinaujinantį nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą.

ê 2009/28/EB

Prireikus Komisija taip pat ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą dėl vandenilio iš atsinaujinančių išteklių dalies bendrame kuro balanse apskaičiavimo metodikos.

ê 2015/1513 2 straipsnio 2 dalies d punktas

5. Siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad dėl tų pačių siuntų Sąjungoje bus pareikštas daugiau nei vienas reikalavimas, valstybės narės ir Komisija stengiasi stiprinti nacionalinių sistemų tarpusavio bendradarbiavimą bei nacionalinių sistemų ir pagal 18 straipsnį nustatytų savanoriškų schemų bendradarbiavimą, be kita ko, atitinkamais atvejais, keičiantis duomenimis. Kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos ar išmestos siekiant, kad jos atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus, valstybės narės skatina plėtoti ir naudoti sistemas, kurias taikant būtų galima atsekti ir stebėti žaliavas ir iš jų pagamintus biodegalus visoje vertės grandinėje. Valstybės narės užtikrina, kad nustačius sukčiavimą būtų imamasi atitinkamų veiksmų. Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., o po to – kas dvejus metus praneša apie priemones, kurių jos ėmėsi, jei pagal 22 straipsnio 1 dalies d punktą rengiamose savo ataskaitose dėl pažangos skatinant naudoti ir naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją jos nepateikė lygiavertės informacijos apie patikimumą ir apsaugą nuo sukčiavimo.

Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A dalyje pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti žaliavas. Komisija priima atskirą deleguotąjį aktą dėl kiekvienos žaliavos, kuri turi būti įrašyta į IX priedo A dalyje pateiktą sąrašą. Kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize tinkamai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, ir remiant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis arba nesukeliamas (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų reikšmingo iškraipymo poveikis, išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų palyginti su iškastiniu kuru ir nekyla neigiamo poveikio aplinkai ir biologinei įvairovei pavojus.

ò naujas

3 straipsnis
Sąjungos bendras privalomasis 2030 m. rodiklis

1. Valstybės narės drauge užtikrina, kad bendro galutinio Sąjungos energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, 2030 m. būtų bent 27 %.

2. Pagal [Valdymo] reglamento 3–5 straipsnius ir 9–11 straipsnius atitinkami valstybių narių įnašai, kuriais jos prisideda prie šio bendro 2030 m. rodiklio, nustatomi jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir apie tuos įnašus pranešama Komisijai.

3. Nuo 2021 m. sausio 1 d. kiekvienos valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalis, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, turi būti ne mažesnė, nei nurodyta I priedo A dalies lentelės trečioje skiltyje. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų šio pagrindinio rodiklio laikymąsi.

4. Didelius valstybių narių užmojus Komisija remia per sistemą, kuria sudaromos galimybės efektyviai naudoti Sąjungos lėšas, ypač finansines priemones, siekiant visų pirma sumažinti atsinaujinančių išteklių energijos projektų kapitalo sąnaudas.

5. Jei pagal [Valdymo] reglamento 25 straipsnį vertindama integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus Komisija pastebi, kad kolektyviai nesilaikoma Sąjungos nustatytos trajektorijos arba kad nepasiekiamas 3 dalyje nurodytas pagrindinis rodiklis, taikoma to reglamento 27 straipsnio 4 dalis.

4 straipsnis
Finansinė parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai

1. Laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, valstybės narės gali taikyti paramos schemas, kad būtų pasiektas 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai taikomos paramos schemos rengiamos taip, kad nebūtų nereikalingai iškreipiamos elektros energijos rinkos ir kad gamintojai atsižvelgtų į elektros energijos pasiūlą bei paklausą ir galimus tinklo suvaržymus.

2. Parama iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai organizuojama taip, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija būtų integruojama į elektros energijos rinką ir kad energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantys gamintojai reaguotų į rinkos kainos signalus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai parama būtų skiriama atvirai, skaidriai, konkurencingai, be diskriminacijos ir ekonomiškai efektyviai.

4. Savo paramos, skiriamos iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, efektyvumą valstybės narės vertina bent kas ketverius metus. Tokio vertinimo rezultatais grindžiami sprendimai dėl tolesnio paramos skyrimo ir dėl naujos paramos organizavimo.

5 straipsnis
Paramos schemų, taikomų iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, atvėrimas

1. Valstybės narės paramos schemomis, taikomomis iš atsinaujinančių išteklių pagamintai elektros energijai, leidžia naudotis kitose valstybėse narėse esantiems gamintojams šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad kitose valstybėse narėse esantiems įrenginiams kiekvienais metais nuo 2021 iki 2025 m. būtų skiriama bent 10 % naujam pajėgumui numatytos paramos, o kiekvienais metais nuo 2026 iki 2030 m. bent 15 % naujam pajėgumui numatytos paramos.

3. Tarpvalstybinis paramos schemų atvėrimas gali būti vykdomas, inter alia, per jungtinius konkursus, atvirąsias sertifikatų sistemas arba jungtines paramos schemas. Kaip iš atsinaujinančių išteklių pagaminta elektros energija, kuriai parama skirta atviruosiuose konkursuose, jungtiniuose konkursuose arba pagal atvirąją sertifikatų sistemą, priskaičiuojama prie valstybių narių atitinkamų įnašų, priklauso nuo bendradarbiavimo susitarimo, kuriame, laikantis principo, kad energija turi būti priskaičiuojama prie įrenginį parėmusios valstybės narės įnašo, nustatomos tarpvalstybinio paramos mokėjimo taisyklės.

4. Iki 2025 m. Komisija įvertina šio straipsnio nuostatų naudingumą ekonomiškai efektyviam iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos diegimui Sąjungoje. Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija gali pasiūlyti padidinti 2 pastraipoje nustatytas procentines dalis.

6 straipsnis
Finansinės paramos stabilumas

Nedarant įtakos paramos schemų adaptavimui taip, kad jos atitiktų valstybės pagalbos taisykles, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energijos projektams teikiamos paramos dydis ir jos teikimo sąlygos nebūtų peržiūrėtos taip, kad neigiamai paveiktų pagal jas suteiktas teises ir remiamų projektų ekonominį pagrindą.

ê 2009/28/EB

4 straipsnis

Nacionaliniai atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planai

1. Kiekviena valstybė narė patvirtina nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą. Nacionaliniuose atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planuose nustatomi valstybių narių suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos dalių 2020 m. nacionaliniai planiniai rodikliai transporto, elektros energijos ir šildymo bei aušinimo sektoriuose, atsižvelgiant į kitų su energijos vartojimo efektyvumu susijusių politikos priemonių poveikį galutiniam energijos suvartojimui, ir atitinkamos priemonės, kurių reikia imtis tiems nacionaliniams bendriesiems planiniams rodikliams pasiekti, įskaitant vietos, regioninių ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, planuojamus statistinius perdavimus ar bendrus projektus, nacionalinę esamų biomasės išteklių plėtojimo ir naujų biomasės išteklių sutelkimo skirtingoms reikmėms politiką, ir priemones, kurių reikia imtis 13–19 straipsniuose nustatytiems reikalavimams įvykdyti.

Komisija ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d. patvirtina nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų modelį. Šis modelis apima VI priede nustatytus būtiniausius reikalavimus. Valstybės narės, pateikdamos nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus, laikosi to modelio.

2. Valstybės narės savo nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2010 m. birželio 30 d.

3. Kiekviena valstybė narė likus šešiems mėnesiams iki jos nacionalinio atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plano pateikimo, paskelbia ir Komisijai pateikia prognozių dokumentą, kuriame nurodo:

a )iki 2020 m. jos numatomą pagaminti energijos iš atsinaujinančių išteklių perteklių lyginant su indikatyvia trajektorija, kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms remiantis 6–11 straipsniais, taip pat apskaičiuotą jos bendrų projektų potencialą; ir

b) iki 2020 m. jos numatomą atsinaujinančių išteklių energijos poreikį, kuris turės būti patenkintas ne vidaus gamybos pajėgumais.

Ta informacija gali apimti aspektus, susijusius su sąnaudomis ir nauda bei finansavimu. Valstybių narių ataskaitose ta prognozė atnaujinama, kaip nustatyta 22 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose.

4. Valstybė narė, kurios atsinaujinančių išteklių energijos dalis per paskutinį dvejų metų laikotarpį tapo mažesnė už I priedo B dalyje nustatytą indikatyvią trajektoriją, ne vėliau kaip kitų metų birželio 30 d. Komisijai pateikia iš dalies pakeistą nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą ir jame nustato adekvačias ir proporcingas priemones, skirtas užtikrinti, kad per pagrįstą laikotarpį minėtoji dalis vėl atitiktų I priedo B dalyje pateiktą indikatyvią trajektoriją.

Jei valstybė narė nedideliu skirtumu neįvykdė indikatyvios trajektorijos, Komisija, atsižvelgdama į priemones, kurių ėmėsi ir imsis valstybė narė, gali priimti sprendimą atleisti valstybę narę nuo įpareigojimo pateikti iš dalies pakeistą nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą.

5. Komisija įvertina nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus, visų pirma pagal 3 straipsnio 2 dalį valstybių narių numatytų atitinkamų priemonių tinkamumą. Gavusi nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą ar iš dalies pakeistą nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą, Komisija gali pateikti rekomendaciją.

6. Komisija nusiunčia Europos Parlamentui nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus ir prognozių dokumentus tokius, kokie jie buvo viešai paskelbti skaidrumo platformoje, kaip nurodyta 24 straipsnio 2 dalyje, taip pat rekomendacijas, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje.

ê 2009/28/EB

ð naujas

57 straipsnis

Atsinaujinančių išteklių energijos dalies apskaičiavimas

1. Bendras galutinis atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas kiekvienoje valstybėje narėje apskaičiuojamas sudedant šiuos rodiklius:

a) bendro galutinio elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimo;

b) bendro galutinio atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimo šildymui ir vėsinimui aušinimui; ir

c) galutinio atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimo transporto sektoriuje.

Apskaičiuojant bendro galutinio atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimo dalį, į dujas, elektros energiją ir vandenilį iš atsinaujinančių energijos išteklių atsižvelgiama tik vieną kartą pagal pirmos pastraipos a, b arba c punktą.

Vadovaujantis 2617 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, į 2617 straipsnio 2–76 dalyse nustatytus tvarumo ð ir sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijų neatitinkančius biodegalus, ir skystuosius bioproduktus ð ir biomasės kurą ï neatsižvelgiama.

ò naujas

Apskaičiuojant, kokią valstybės narės bendro galutinio energijos suvartojimo dalį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, laikoma, kad biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartotų biomasės degalų, jeigu jie pagaminti iš maistinių arba pašarinių augalų, įnašas yra ne didesnis kaip 7 % galutinio tos valstybės narės kelių ir geležinkelių transporto sektoriuose suvartotos energijos kiekio. Laikantis X priedo A dalyje nustatytos trajektorijos, ši riba 2030 m. sumažinama iki 3,8 %. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę ribą ir atskirti įvairių rūšių biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės degalus, pagamintus iš maistinių ir pašarinių augalų, pavyzdžiui, mažesnę įnašo ribą nustatyti maistinių arba pašarinių augalų biodegalams, pagamintiems iš aliejinių augalų, atsižvelgdamos į netiesioginį žemės naudojimo keitimą.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

2. Jei valstybė narė mano, kad dėl nenugalimos jėgos (force majeure) jai yra neįmanoma pasiekti, kad jos atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 2020 m. pasiektų I priedo lentelės trečiajame stulpelyje nustatytą dydį, ji apie tai kuo greičiau praneša Komisijai. Komisija priima sprendimą dėl to, ar buvo įrodytos force majeure aplinkybės. Jei Komisija nusprendžia, kad įrodytos force majeure aplinkybės, ji sprendžia, kaip pakoreguoti valstybės narės bendrą galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą 2020 m.

32. 1 dalies a punkto tikslais bendras galutinis elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos kiekis ( ð įskaitant elektros energiją, kurią iš atsinaujinančių išteklių pasigamino vartotojai ir energetikos bendruomenės, ir ï neįskaitant elektros energijos, pagaminamos hidroakumuliaciniais įrenginiais, kuriems naudojamas prieš tai į aukštutinį baseiną pakeltas vanduo).

Įvairų kurą deginančiose jėgainėse, kuriose naudojami atsinaujinantys ir tradiciniai ištekliai, skaičiuojama tik iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energijos dalis. Atliekant šį apskaičiavimą, kiekvieno energijos ištekliaus indėlis apskaičiuojamas remiantis jo energetine verte.

Iš hidroenergijos ir vėjo energijos pagaminta elektros energija skaičiuojama pagal II priede nustatytas normalizavimo taisykles.

43. 1 dalies b punkto tikslais bendras galutinis atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas šildymui ir vėsinimui aušinimui apskaičiuojamas kaip valstybėje narėje iš atsinaujinančių išteklių pagamintas centralizuotai tiekiamos šilumos bei vėsumos kiekis ir kitos atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas pramonėje, namų ūkiuose, teikiant paslaugas, žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje šildymo, vėsinimo aušinimo ir technologinio proceso tikslais.

Įvairų kurą deginančiose jėgainėse, kuriose naudojami atsinaujinantys ir tradiciniai energijos ištekliai, atsižvelgiama tik į šildymo bei vėsinimo aušinimo, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį. Atliekant šį apskaičiavimą, kiekvieno energijos ištekliaus indėlis apskaičiuojamas remiantis jo energetine verte.

Į ð aplinkos ï aeroterminę, geoterminę ir hidroterminę šilumos energiją, išgautą šilumos siurbliaisų pagalba, atsižvelgiama 1 dalies b punkto tikslais, su sąlyga, kad galutinė energijos išeiga žymiai viršija pradines energijos sąnaudas, reikalingas šilumos siurblių veikimui. Šilumos kiekis, laikomas atsinaujinančių išteklių energija pagal šią direktyvą, apskaičiuojamas pagal VII priede nustatytą metodiką.

Pagal 1 dalies b punktą neįskaičiuojama šilumos energija, gauta pasyviose energetinėse sistemose, kuriose mažesnis energijos suvartojimas pasiekiamas pasyviai per pastato konstrukcijas arba iš šilumos, kuri gaunama naudojant neatsinaujinančių išteklių energiją.

ò naujas

4. 1 dalies c punkto tikslais taikomos tokios nuostatos:

a) bendras galutinis atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimas transporto sektoriuje apskaičiuojamas kaip visų biodegalų, biomasės degalų ir iš atsinaujinančių išteklių gautų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, suvartotų transporto sektoriuje, suma. Tačiau iš atsinaujinančių išteklių gauti nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, pagaminti naudojant atsinaujinančių išteklių elektros energiją, įtraukiami tik į pagal 1 dalies a punktą atliekamą skaičiavimą, kai apskaičiuojamas elektros energijos, valstybėje narėje pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekis;

b) bendras galutinis energijos suvartojimas transporto sektoriuje apskaičiuojamas naudojant III priede nustatytas transporto degalų energines vertes. Kad apskaičiuotų į III priedą neįrašytų transporto degalų energinę vertę, valstybės narės naudojasi atitinkamais ESO standartais, pagal kuriuos nustatomas įvairių rūšių degalų šilumingumas. Jei tam nėra priimto ESO standarto, naudojamasi atitinkamais ISO standartais.

5. Siekiant kuo labiau sumažinti riziką tą pačią dalį Sąjungoje įskaičiuoti daugiau nei vieną kartą, valstybės narės ir Komisija stengiasi stiprinti nacionalinių sistemų tarpusavio bendradarbiavimą bei nacionalinių sistemų ir pagal 27 straipsnį nustatytų savanoriškų schemų bendradarbiavimą, be kita ko, atitinkamais atvejais, keičiantis duomenimis.

Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti, žaliavas. Pagal Sąjungos tvarumo kriterijus kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize, tinkamai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, remiant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis, ir skatinant atliekų ir liekanų naudojimą, reikšmingai neiškreipiant (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų, išmetant gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su iškastiniu kuru, ir nesukeliant rizikos neigiamai paveikti aplinką ir biologinę įvairovę.

Komisija kas dvejus metus vertina IX priedo A ir B dalyse pateiktą žaliavų sąrašą, kad į jį įrašytų žaliavas pagal šioje dalyje nustatytus principus. Pirmas vertinimas atliekamas ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo [šios direktyvos įsigaliojimo]. Jei dera, Komisijai priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A ir B dalyse pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti, žaliavas.

ê 2015/1513 2 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

56. Komisijai  turi  suteikiami įgaliojimusai pagal 3225a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl III priede nurodytos transporto degalųkuro energetinės vertės priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

67. Atsinaujinančių išteklių energijos dalis apskaičiuojama bendrą galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą padalijus iš bendro galutinio energijos iš visų energijos išteklių suvartojimo (išreiškiama procentine dalimi).

Pirmos pastraipos tikslais 1 dalyje nurodyta suma koreguojama pagal 6, 8, 10 ir 11 8, 10, 12 ir 13 straipsnius.

Apskaičiuojant valstybės narės bendrą galutinėsį energijos suvartojimą siekiant nustatyti, ar jis atitinka šioje direktyvoje nustatytus planinius rodiklius ir indikatyvią trajektoriją, energijos, sunaudotos aviacijos sektoriuje, kiekis laikomas ne didesniu kaip 6,18 %, palyginti su valstybės narės bendru galutiniu energijos suvartojimu. Kipro ir Maltos energijos, sunaudotos aviacijos sektoriuje, kiekis laikomas ne didesniu kaip 4,12 %, palyginti su tų valstybių narių bendru galutiniu energijos suvartojimu.

78. Apskaičiuojant santykinę atsinaujinančių išteklių energijos dalį taikoma 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Rreglamente (EB) Nr. 1099/2008 dėl energijos statistikos 46 pateikta metodika ir apibrėžtys.

Valstybės narės užtikrina statistinės informacijos, naudojamos apskaičiuojant tas sektorių bei bendras dalis, ir statistinės informacijos, pateikiamos Komisijai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008, suderinamumą.

68 straipsnis

Statistiniai perdavimai tarp valstybių narių

ê 2015/1513 2 straipsnio 4 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1. Valstybės narės gali susitarti dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę ir nustatyti jo tvarką. Perduotas kiekis yra:

a) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama ð šios direktyvos tikslais ï vertinant, kaip perdavimą atliekančiosti valstybės narės ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï laikosi 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimų; ir

b) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama ð šios direktyvos tikslais ï vertinant, kaip perdavimą priimančiosti kitosa valstybės narės ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï laikosi 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, taikoma 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių atžvilgiu, gali galioti vienerius ar daugiau metų. Apie ją Komisijai pranešama ne vėliau kaip per tris ð 12 ï mėnesiųus pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais ji galioja. Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas atitinkamosperduotos energijos kiekis ir kaina.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

3. Perdavimai laikomi įvykusiais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios valstybės narės apie perdavimą praneša Komisijai.

79 straipsnis

Valstybių narių bendri projektai

1. Dvi ar daugiau valstybių narių gali bendradarbiauti vykdydamos visų tipų bendrus projektus, susijusius su elektros energijos, šilumos arba vėsumos šildymo ar aušinimo gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tą bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.

2. Valstybės narės praneša Komisijai, kokia elektros energijos, šilumos arba vėsumos šildymo ar aušinimo, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį jų teritorijoje įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, šios direktyvos tikslais laikomas įskaitomu į kitos valstybės narės nacionalinęį bendrąjąį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï planinį rodiklį, siekiant įvertinti, ar atitinkama šios direktyvos reikalavimams.

3. 2 dalyje nurodytame pranešime:

a) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;

b) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos, šilumos arba vėsumos šildymo arba aušinimo dalis arba kiekis, kuris laikomas įskaitomu į kitos valstybės narės nacionalinęį bendrąjąį planinį rodiklį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï ;

c) nurodoma valstybė narė, kurios naudai teikiamas pranešimas; ir

d) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, kurio metu įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta elektros energija arba šiluma arba vėsuma šildymas ar aušinimas turi būti laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinęį bendrąjąį planinį rodiklį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï .

4. 3 dalies d punkte nurodytas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m. Bendro projekto trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 ð 2030 ï m.

5. Pagal šį straipsnį pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jei nėra pranešimą teikiančios valstybės narės ir pagal 3 dalies c punktą nurodytos valstybės narės bendro susitarimo.

810 straipsnis

Valstybių narių bendrų projektų rezultatai

1. Per tris mėnesius pasibaigus kiekvieniems 7 9 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyto laikotarpio metams valstybė narė, pateikusi pranešimą pagal 79 straipsnį, parengia pranešimo raštą, kuriame nurodo:

a) elektros energijos arba šilumos ar vėsumos šildymo ar aušinimo bendrą kiekį, per metus pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginyje, kuris nurodytas pagal 7 9 straipsnį pateiktame pranešime; ir

b) elektros energijos arba šilumos ar vėsumos šildymo ar aušinimo kiekį, per metus pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių tame įrenginyje, kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinęį bendrąjąį planinį rodiklį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï remiantis pranešimo sąlygomis.

2. Pranešančioji valstybė narė pranešimo raštą siunčia valstybei narei, kurios naudai buvo pateiktas pranešimas, ir Komisijai.

3. Siekiant įvertinti, kaip laikomasi Ššios direktyvos tikslais reikalavimų, susijusių su nacionaliniais bendraisiais planiniais rodikliais, elektros energijos arba šilumos ar vėsumos šildymo ar aušinimo kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal 1 dalies b punktą:

a) atimamas iš atsinaujinančių energijos išteklių elektros energijos arba šilumos ar vėsumos šildymo ar aušinimo kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip 1 dalyje nurodytą pranešimo raštą pateikusiosianti valstybės narės ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï laikosi reikalavimų; ir

b) pridedamas prie atsinaujinančių energijos išteklių elektros energijos arba šilumos ar vėsumos šildymo ar aušinimo kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip 2 dalyje nurodytą pranešimo raštą gaunančiosti valstybės narės ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï laikosi reikalavimų.

911 straipsnis

Valstybių narių ir trečiųjų šalių bendri projektai

1. Viena ar kelios valstybės narės gali bendradarbiauti su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis įgyvendindamos visų rūšių bendrus projektus, susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Į tokį bendradarbiavimą gali būti įtraukti ir privatūs ūkio subjektai.

2. Vertinant ð valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos dalis ï šios direktyvos reikalavimų, susijusių su nacionaliniais bendraisiais planiniais rodikliais, atitiktį, į trečiojoje šalyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektros energiją atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

a) elektros energija suvartojama Bendrijoje; Ö Sąjungoje. Õ Llaikoma, kad šis reikalavimas tenkinamas, kai:

i) visi atsakingi perdavimo sistemos operatoriai kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, jei taikoma, visose trečiosiose tranzito šalyse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems tinklų sujungimo pajėgumams;

ii) atsakingas perdavimo sistemos operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Bendrijos  Sąjungos  pusėje, galutinai įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama;

iii) paskirti pajėgumai ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių 2 dalies b punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu;

b) elektros energija pagaminta naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinus pajėgumus įrenginyje, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, įgyvendinant 1 dalyje nurodytą bendrą projektą; ir

c) pagamintos ir eksportuotos elektros energijos kiekio atžvilgiu nebuvo suteikta parama pagal trečiosios šalies paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.

3. Valstybės narės gali kreiptis į Komisiją, prašydamos 75 straipsnio tikslais atsižvelgti į elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių, pagamintą ir sunaudotą trečiojoje šalyje, kai jungiamosios linijos tarp valstybės narės ir trečiosios šalies tiesimo parengiamasis laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:

jungiamosios linijos tiesimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip ð 2026 ï 2016 m. gruodžio 31 d.;

b) turi būti neįmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ikine vėliau kaip ð 2030 ï 2020 m. gruodžio 31 d.;

c) turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ikine vėliau kaip ð 2032 ï 2022 m. gruodžio 31 d.;

d) pradėjus eksploatuoti jungiamąją liniją ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Bendriją  Sąjungą  pagal 2 dalį;

e) prašymas susijęs su 2 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis nei elektros energijos kiekis, kuris bus eksportuojamas į Bendriją  Sąjungą  po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti.

4. Komisijai pranešama apie elektros energijos dalį ar kiekį, kuris pagamintas įrenginyje trečiosios šalies teritorijoje ir kuris laikomas įskaitomu į vienos ar daugiau valstybių narių nacionalinęį bendrąjąį planinį rodiklį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï , ð šios direktyvos ï atitikties 3 straipsnio reikalavimams įvertinimo tikslais. Kai dalyvauja daugiau nei viena valstybė narė, apie šios dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Komisijai. Ši dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į Bendriją  Sąjungą  eksportuotos ir joje suvartotos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 2 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą kiekį ir jo 2 dalies a punkte išdėstytas sąlygas. Pranešimą pateikia kiekviena valstybė narė, į kurios bendrąjį nacionalinį planinį rodiklį įskaitoma elektros energijos dalis ar kiekis.

5. 4 dalyje nurodytame pranešime:

a) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;

b) nurodoma elektros energijos dalis arba kiekis, pagamintas įrenginyje, kuris laikomas įskaitomu į valstybės narės nacionalinęį planinį rodiklį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï , taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;

c) kalendoriniais metais nurodomas laikotarpis, kurio metu įrenginyje pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į valstybės narės nacionalinęį bendrąjąį planinį rodiklį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï ;

d) kartu pateikiamas trečiosios šalies, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis b ir c punktų patvirtinimas ir įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, kuris bus naudojamas trečiojoje šalyje.

6. 5 dalies c punkte nurodytas laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m. Bendro projekto trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 ð 2030 ï m.

7. Pagal šį straipsnį pateikto pranešimo negalima keisti ar panaikinti, jei nėra pranešimą teikiančios valstybės narės ir trečiosios šalies, kuri pagal 5 dalies d punktą patvirtino bendrą projektą, bendro susitarimo.

8. Valstybės narės ir Bendrija  Sąjunga  ragina atitinkamas Energijos bendrijos sutarties įstaigas laikantis Energijos bendrijos sutarties imtis priemonių, kurios būtinos, kad tos sutarties Susitariančiosios Šalys tarp valstybių narių galėtų taikyti šioje direktyvoje nustatytas nuostatas dėl bendradarbiavimo.

1012 straipsnis

Valstybių narių ir trečiųjų šalių bendrų projektų rezultatai

1. Per 3 ð 12 ï mėnesiųus pasibaigus kiekvieniems 119 straipsnio 5 dalies c punkte nurodyto laikotarpio metams valstybė narė, pateikusi pranešimą pagal 119 straipsnį, parengia pranešimo raštą, kuriame nurodo:

a) elektros energijos bendrą kiekį, per tuos metus pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginyje, kuris nurodytas pagal 119 straipsnį pateiktame pranešime;

b) elektros energijos kiekį, per metus tame įrenginyje pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuris turi būti įskaitomas į jos nacionalinęį bendrą planinį rodiklį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï remiantis pranešimo sąlygomis pagal 9 straipsnį; ir

c) įrodymą, kad tenkinamos 119 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

2. Valstybė narė nusiunčia pranešimo raštą trečiajai šaliai, kuri pagal 119 straipsnio 5 dalies d punktą patvirtino projektą, ir Komisijai.

3. Siekiant įvertinti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų, susijusių su ð apskaičiuoti ï nacionalinesiais bendrasaisiais planiniais rodikliais ð atsinaujinančių išteklių energijos dalis pagal šią direktyvą ï , elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal 1 dalies b punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip pranešimo raštą pateikusiosianti valstybės narės laikosi reikalavimų ð atsinaujinančių išteklių energijos dalis ï .

1113 straipsnis

Bendros paramos schemos

1. Nedarant įtakos valstybių narių įsipareigojimams pagal 53 straipsnį, dvi ar daugiau valstybių narių gali nuspręsti savanorišku pagrindu sujungti savo nacionalines paramos schemas ar iš dalies koordinuoti jų veiklą. Tokiais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinęį bendrąjį planinį rodiklį ð atsinaujinančių išteklių energijos dalį ï , jeigu atitinkamos valstybės narės:

a) padarė atsinaujinančių išteklių energijos nurodytų kiekių statistinį perdavimą iš vienos valstybės narės kitai valstybei narei pagal 86 straipsnį;

b) nustatė paskirstymo taisyklę, dėl kurios susitarė dalyvaujančios valstybės narės ir pagal kurią atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai paskirstomi dalyvaujančioms valstybėms narėms. Apie tokią taisyklę pranešama Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus pirmiesiems metais, kuriais ji įsigalioja.

2. Per 3 mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams kiekviena valstybė narė, kuri teikia pranešimą pagal 1 dalies b punktą, pateikia pranešimo raštą, kuriame nurodo bendrą elektros energijos arba šilumos ar vėsumos šildymo ar aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, pagamintą tais metais, kuriais taikoma paskirstymo taisyklė.

3. Siekiant ð apskaičiuoti ï įvertinti, kaip laikomasi šios direktyvos reikalavimų, susijusių su nacionalinesiais bendrąsiasaisiais ð atsinaujinančių išteklių energijos dalis pagal šią direktyvą  ï planiniais rodikliais, elektros energijos arba šilumos ar vėsumos šildymo ar aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekis, apie kurį pranešta pagal 2 dalį, paskirstomas atitinkamoms valstybėms narėms pagal paskirstymo taisyklę, apie kurią buvo pranešta.

1214 straipsnis

Pajėgumo padidėjimas

97 straipsnio 2 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalies b punkte atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidėjus įrenginio pajėgumui, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumas padidėjo.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

1315 straipsnis

Administracinės procedūros, reglamentai ir kodeksai

1. Valstybės narės užtikrina, kad visos leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojančios nacionalinės taisyklės, taikomos elektros energijos, šilumos ar vėsumos šildymo ir aušinimo gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių jėgainėms bei susijusioms perdavimo ir paskirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos produktais procesams, būtų proporcingos ir būtinos.

Valstybės narės visų pirma imasi reikiamų veiksmų užtikrindamos, kad:

a) atsižvelgiant į valstybių narių ir jų administracinių struktūrų bei organizacinius skirtumus, būtų aiškiai koordinuojama ir apibrėžta atitinkama nacionalinių, regioninių ir vietos administracinių įstaigų, atsakingų už leidimų išdavimą, sertifikavimą ir licencijavimą, įskaitant teritorijų planavimą, atsakomybė ir nustatyti skaidrūs sprendimų dėl projektavimo ir statybos paraiškų priėmimo tvarkaraščio terminai;

b) tinkamu lygiu būtų teikiama išsami informacija apie leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų, susijusių su atsinaujinančių išteklių energijos įrenginiais, tvarkymą ir apie pareiškėjams teikiamą pagalbą;

ac) administracinės procedūros būtų supaprastintos ir pagreitintos atitinkamu administraciniu lygmeniu;

bd) leidimų išdavimą, sertifikavimą ir licencijavimą reglamentuojančios taisyklės būtų objektyvios, skaidrios, proporcingos, nediskriminuojančios pareiškėjų, ir kad jomis būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos technologijų ypatybes;

ce) vartotojų, projektuotojų, architektų, statytojų ir įrangos bei sistemų montuotojų mokami administraciniai mokesčiai būtų skaidrūs ir atitiktų sąnaudas;

df) mažesnės apimties projektams ir atitinkamais atvejais decentralizuotiems energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems įtaisams būtų nustatomos paprastesnės ir mažesnę naštą užkraunančios leidimų išdavimo procedūros, įskaitant reikalavimą pranešti, jei tai galima pagal taikomą teisinę bazę.

2. Valstybės narės aiškiai apibrėžia visas technines specifikacijas, kurias turi atitikti atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys įrenginiai ir sistemos, kad jiems būtų galima pritaikyti paramos schemas. Jei yra nustatyti Europos standartai, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas, tokios techninės specifikacijos parengiamos pagal tokius standartus. Tokiose techninėse specifikacijose nenurodoma, kur įrenginiai ir sistemos turi būti sertifikuojami, ir jos neturėtų trukdyti vidaus rinkos veikimui.

ò naujas

3. Valstybės narės užtikrina, kad investuotojai galėtų pakankamai gerai žinoti, kokią paramą planuojama skirti atsinaujinančių išteklių energijai. Todėl valstybės narės parengia ir paskelbia ilgalaikį bent artimiausių trejų metų planuojamos paramos skyrimo grafiką, kuriame būtų numatyti orientaciniai kiekvienos schemos terminai, pajėgumas, biudžetas, kurį ketinama paskirti, taip pat konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis paramos organizavimo klausimais.

ê 2009/28/EB 13 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

43. Valstybės narės ragina visus subjektus, visų pirma vietos bei regionines administracines įstaigas, ð užtikrina, kad jų kompetentingos įstaigos nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis įtrauktų nuostatas, kad, ï planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant ð miestų infrastruktūrą, ï pramoninius ar gyvenamuosius rajonus ð ir energijos infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos, centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo, gamtinių dujų ir alternatyvaus kuro tinklus, būtų integruojama ir diegiama atsinaujinančių išteklių energija ir neišvengiamai susidarančios atliekinės šilumos arba vėsumos naudojimas ï , užtikrinti, kad būtų įdiegti įrenginiai ir sistemos, skirti elektros energijos, šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui. Prireikus valstybės narės visų pirma skatina vietos ir regionines administracines įstaigas įtraukti šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą į miestų infrastruktūros planavimą.

54. Valstybės narės į savo statybos reglamentus ir kodeksus įtraukia tinkamas priemones, kad būtų didinama visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos dalis statybos sektoriuje.

Nustatydamos tokias priemones arba savo regioninėse paramos schemose, valstybės narės gali atsižvelgti į nacionalines priemones, susijusias su ženkliu energijos vartojimo efektyvumo didinimu ir susijusias su kogeneracija bei su pasyviais, mažai energijos vartojančiais ar nulinės energijos pastatais.

Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Vvalstybės narės ð , atsižvelgdamos į sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių apskaičiavimo, atlikto pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnio 2 dalį, rezultatus, ï savo statybos reglamentuose ir kodeksuose arba kitu tą patį poveikį turinčiu būdu, kai tinkama, nustato  , kiek atsinaujinančių išteklių energijos būtina minimaliai naudoti  reikalavimą, kad naujuose pastatuose ir esamuose pastatuose, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, būtų naudojami minimalūs atsinaujinančių išteklių energijos kiekiai. Valstybės narės leidžia, kad tie minimalūs kiekiai būtų užtikrinami, inter alia, naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą ir vėsumą, kurių gamybai naudojama didelęė atsinaujinančių energijos išteklių dalįis.

Pirmos pastraipos reikalavimas taikomas ginkluotosioms pajėgoms tik tokiu mastu, kad jo taikymas nepakenktų ginkluotųjų pajėgų veiklos pobūdžiui ir svarbiausiam tikslui, ir netaikomas medžiagoms, naudojamoms išimtinai kariniais tikslais.

65. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinio, regionų ir vietos lygio nauji viešieji pastatai ir esami viešieji pastatai, kuriuos reikia kapitališkai atnaujinti, nuo 2012 m. sausio 1 d. atliktų pavyzdinį vaidmenį taikant šią direktyvą. Valstybės narės gali, inter alia, numatyti, kad šio įpareigojimo laikomasi, jei laikomasi nulinės energijos pastatų standartų arba viešųjų pastatų ar mišrių privačių ir viešųjų pastatų stogus trečiosios šalys naudoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai.

76. Remdamosi savo statybos reglamentais ir kodeksais, valstybės narės skatina naudoti atsinaujinančių išteklių energiją naudojančias šildymo bei vėsinimo aušinimo sistemas ir įrenginius, smarkiai sumažinančius energijos vartojimą. Siekdamos populiarinti tokias sistemas ir įrenginius, valstybės narės taiko energijos, ekologinių ženklų ar kitus atitinkamus sertifikatus ar standartus, nustatytus nacionaliniu ar Bendrijos  Sąjungos  lygmeniu, jei tokie yra nustatyti.

Valstybės narės skatina naudoti biomasės konversijos technologijas, kurių konversijos efektyvumas yra bent 85 % buitinėms bei komercinėms reikmėms ir bent 70 % pramoninėms reikmėms.

Šilumos siurblių atveju valstybės narės skatina naudoti tuos, kurie atitinka Komisijos sprendimu 2007/742/EB, nustatančiu ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą elektra arba dujomis varomiems arba absorbciniams dujiniams šilumos siurbliams 47 nustatytus minimalius ekologinio ženklinimo reikalavimus.

Valstybės narės skatina naudoti saulės šilumos energijos sertifikuotus įrenginius ir sistemas, remiantis Europos standartais, jei jie yra nustatyti, įskaitant ekologinius ženklus, energijos duomenų etiketes ir kitas Europos standartizacijos įstaigų nustatytas techninių normatyvų sistemas.

Pagal šią dalį vertindamos sistemų bei įrenginių konversijos efektyvumą ir sąnaudų bei produkcijos santykį, valstybės narės taiko Bendrijos procedūras, arba, jei tokių nėra, tarptautines procedūras, jei tokios procedūros nustatytos.

ò naujas

8. Valstybės narės įvertina savo nacionalinį atsinaujinančių energijos šaltinių potencialą ir atliekinės šilumos bei vėsumos naudojimą šildymui ir vėsinimui. Šis vertinimas į antrą išsamų vertinimą, atliekamą pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį, pirmą kartą įtraukiamas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o paskui – į kiekvieną atnaujintą išsamų vertinimą.

9. Valstybės narės šalina kliūtis sudaryti ilgalaikes įmonių elektros energijos pirkimo sutartis, iš kurių būtų finansuojami atsinaujinantys ištekliai ir jų naudojimas.

16 straipsnis
Leidimų išdavimo organizavimas ir trukmė

1. Valstybės narės iki 2021 m. sausio 1 d. įsteigia vieną arba kelis bendruosius administracinius punktus ryšiams, koordinuosiančius visą leidimų išdavimą pareiškėjams, kurie kreipiasi leidimo statyti arba eksploatuoti įrenginius ir susijusią perdavimo ir skirstymo tinklo infrastruktūrą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių.

2. Bendrasis administracinis punktas ryšiams skaidriai vadovauja pareiškėjui per visą leidimo išdavimą, teikia pareiškėjui visą būtiną informaciją, koordinuoja veiklą su kitomis valdžios įstaigomis ir prireikus jas įtraukia į leidimo išdavimą, o viso proceso pabaigoje pateikia teisiškai privalomą sprendimą.

3. Bendrasis administracinis punktas ryšiams, bendradarbiaudamas su perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriais, paskelbia atsinaujinančių išteklių energijos projektų, įskaitant mažus projektus ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojų projektus, vykdytojams skirtą procedūrų žinyną.

4. 1 dalyje nurodytas leidimų išdavimas trunka ne ilgiau kaip trejus metus, išskyrus 16 straipsnio 5 dalyje ir 17 straipsnyje nurodytais atvejais.

5. Geresnes sąlygas techniškai pertvarkyti esamus atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius valstybės narės sudaro, inter alia, užtikrinusios paprastą ir sklandų leidimų išdavimą, trunkantį ne ilgiau nei vienus metus nuo dienos, kurią techninio pertvarkymo prašymas pateiktas bendrajam administraciniam punktui ryšiams.

17 straipsnis
Paprasta pranešimo tvarka

1. Parodomuosius projektus ir įrenginius, kurių elektros galia mažesnė kaip 50 kW, leidžiama prie tinklo prijungti pranešus skirstymo sistemos operatoriui.

2. Techninį pertvarkymą leidžiama atlikti pranešus bendrajam administraciniam punktui ryšiams, įsteigtam pagal 16 straipsnį, jei nenumatoma didelio neigiamo poveikio aplinkai arba visuomenei. Bendrasis administracinis punktas ryšiams per šešis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos nusprendžia, ar pranešimo užtenka.

Jei bendrasis administracinis punktas ryšiams nusprendžia, kad pranešimo užtenka, jis automatiškai išduoda leidimą.

Jei bendrasis administracinis punktas ryšiams nusprendžia, kad pranešimo neužtenka, būtina kreiptis išduoti naują leidimą. Tokiu atveju taikomi 16 straipsnio 5 dalyje nurodyti terminai.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

1418 straipsnis
Informavimas ir mokymas

1. Valstybės narės užtikrina, kad su informacija apie paramos priemones galėtų susipažinti visi atitinkami subjektai, pavyzdžiui, šildymo, vėsinimo aušinimo ir elektros energijos įrenginių bei sistemų ir transporto priemonių, kuriose gali būti naudojama atsinaujinančių išteklių energija, vartotojai, statytojai, montuotojai, architektai ir tiekėjai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įrenginių ar sistemos tiekėjas arba nacionalinės kompetentingos institucijos teiktų informaciją apie įrenginių ir sistemų, kuriose naudojami šildymas, vėsinimas aušinimas ir elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių, teikiamą naudą, sąnaudas ir energijos veiksmingumą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nedidelių biomasės katilų ir krosnių, saulės fotoelektros ir saulės šilumos energijos sistemų, seklių geoterminių sistemų bei šilumos siurblių montuotojai nuo 2012 m. gruodžio 31 d. galėtų naudotis sertifikavimo schemomis arba lygiavertėmis kvalifikavimo schemomis. Tose schemose gali būti atsižvelgta atitinkamai į esamas schemas ir struktūras ir jos grindžiamos IV priede nustatytais kriterijais. Vadovaudamasi tais kriterijais, kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės išduotą sertifikatą.

4. Valstybės narės viešai paskelbia informaciją apie sertifikavimo schemas ar lygiavertes kvalifikavimo schemas, kaip nurodyta 3 dalyje. Valstybės narės taip pat paskelbia montuotojų, kurie yra kvalifikuoti ar sertifikuoti pagal 3 dalyje nurodytas nuostatas, sąrašą.

5. Valstybės narės užtikrina, kad visiems atitinkamiems subjektams, visų pirma projektuotojams ir architektams, būtų pateiktos gairės, kad planuodami, projektuodami, statydami ir rekonstruodami pramoninius ð , komercinius ï ar gyvenamuosius rajonus jie galėtų tinkamai apsvarstyti, kaip būtų galima optimaliai suderinti atsinaujinančius energijos išteklius, didelio efektyvumo technologijas ir centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą.

6. Valstybės narės, dalyvaujant vietos ir regioninėms institucijoms, parengia tinkamas informavimo, sąmoningumo ugdymo, orientavimo arba mokymo programas, kad piliečiai būtų informuojami apie atsinaujinančių išteklių energijos plėtojimo bei naudojimo praktines galimybes ir naudą.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

1519 straipsnis

Iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos, šildymo ir aušinimo šilumos ir vėsumos kilmės garantijos

1. Siekiant pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija kokia atsinaujinančių išteklių energijos dalis arba koks jos kiekis yra tiekiamoje energijoje ð ir energijoje, kuri vartotojams tiekiama pagal sutartis, rinkoje platinamas darant nuorodą į atsinaujinančių išteklių energijos vartojimą ï , valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmė gali būti kaip tokia garantuota pagal šią direktyvą, remiantis objektyviais, skaidriais ir nediskriminuojančiais kriterijais.

2. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo prašymu būtų išduodama kilmės garantija. Valstybės narės gali nurodyti išduoti kilmės garantijas ð iš neatsinaujinančių išteklių gautai energijai ï atsinaujinančių energijos išteklių šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų prašymu. Toks nurodymas ð Kilmės garantijos ï gali būti pateikiamas išduodamos taikant minimalią galios ribą. Kilmės garantija turi būti standartinė, suteikiama 1 MWh energijos. Kiekvienam pagamintos energijos vienetui išduodama ne daugiau kaip viena kilmės garantija.

Valstybės narės užtikrina, kad į tą patį atsinaujinančių išteklių energijos vienetą būtų atsižvelgta tik vieną kartą.

Valstybės narės gali numatyti ð užtikrina ï , kad parama nebus suteikta ð kilmės garantijos būtų išduodamos ï gamintojui, kai tam gamintojui kuriam ð pagal paramos schemą ï suteikta ð finansinė parama ï kilmės garantija, skirta tai pačiai pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai ð Tokias kilmės garantijas išduoda valstybės narės ir perduoda jas rinkai parduodamos jas aukcione. Aukcione gautos lėšos naudojamos paramai, skiriamai atsinaujinantiems energijos ištekliams, kompensuoti. ï

Kilmės garantija neatlieka jokios funkcijos valstybės narės atitikties 3 straipsnio reikalavimams požiūriu. Kilmės garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu energijos perdavimu nedaro jokio poveikio valstybių narių sprendimui naudoti statistinius perdavimus, bendrus projektus ar bendras paramos schemas laikantis planinių rodiklių arba pagal 75 straipsnį apskaičiuojant bendrą galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą.

3. Kilmės garantija turi būti pasinaudojama tik per dvylika mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto gamybos. Kilmės garantija panaikinama, ją panaudojus.

ò naujas

3. Taikant 1 dalį, kilmės garantijos galioja kalendoriniais metais, kuriais pagamintas energijos vienetas. Po kiekvienų kalendorinių metų pabaigos praėjus šešiems mėnesiams, valstybės narės užtikrina, kad visos nepanaikintos ankstesnių kalendorinių metų kilmės garantijos netektų galios. Galios netekusias kilmės garantijas valstybės narės įskaičiuoja į liekamąjį energijos rūšių derinį.

4. 8 ir 13 dalyse nurodyto informacijos atskleidimo tikslais valstybės narės užtikrina, kad kilmės garantijas energetikos įmonės panaikintų iki metų, einančių po metų, kuriems buvo suteiktos kilmės garantijos, birželio 30 d.

ê 2009/28/EB

ð naujas

45. Valstybės narės ar paskirtos kompetentingos įstaigos prižiūri kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir panaikinimą. Paskirtos kompetentingos įstaigos neturi sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir neužsiima gamybos, prekybos ir tiekimo veikla.

56. Valstybės narės ar paskirtos kompetentingos įstaigos įgyvendina atitinkamus mechanizmus, kuriais užtikrina, kad kilmės garantijos būtų išduodamos, perduodamos ir panaikinamos elektroniniu būdu ir kad jos būtų tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo. ð Valstybės narės ir paskirtos kompetentingos įstaigos užtikrina, kad jų taikomi reikalavimai atitiktų standartą CEN - EN 16325. ï

67. Kilmės garantijoje nurodoma bent tokia informacija:

a) energijos išteklius, iš kurio buvo pagaminta energija, taip pat gamybos pradžios ir pabaigos datos;

b) ar ji yra susijusi su:

i) elektros energija, arba

ò naujas

ii) dujomis, arba

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

iiiii) šildymu ar vėsinimu aušinimu;

c) įrenginio, kuriame pagaminta energija, identifikaciniai duomenys, vieta, tipas bei pajėgumas;

d) ar ir kokiu mastu įrenginiui buvo skirta parama investicijoms, Ö ir Õ ar ir kokiu mastu energijos vienetui buvo suteikta kitokia parama pagal nacionalinę paramos schemą ir paramos schemos rūšis;

e) data, kai įrenginys pradėjo veikti; ir

f) išdavimo data bei valstybė ir unikalus identifikacinis numeris.

ò naujas

Supaprastinta informacija gali būti pateikiama apie kilmės garantijas, išduodamas energijai iš mažų įrenginių.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

87. Jeigu elektros energijos tiekėjui nustatytas reikalavimas įrodyti, kokią jo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos balanse sudaro atsinaujinančių išteklių energija Direktyvos 2009/72/EB2003/54/EB 3 straipsnio 96 dalies tikslais, jis gali tai padaroyti pasinaudodamas savo kilmės garantijomis. ð Pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 10 dalį parengtos kilmės garantijos taip pat naudojamos pagrįsti bet kokį reikalavimą įrodyti, kiek elektros energijos pagaminta didelio naudingumo kogeneracija. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į visus nuostolius, kai kilmės garantijomis naudojamasi atsinaujinančių išteklių energijos arba elektros energijos, pagamintos didelio naudingumo kogeneracija, vartojimui parodyti. ï

8. Kilmės garantijas atitinkantis atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, kurį elektros energijos tiekėjas perdavė trečiajai šaliai, atimamas iš jo tiekiamos energijos dalies, tenkančios atsinaujinančių išteklių energijai taikant Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį.

9. Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių išduotas kilmės garantijas pagal šią direktyvą tik kaip 1 dalyje ir 76 dalies a–f punktuose nurodytos informacijos įrodymą. Valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kilmės garantiją tik tuo atveju, kai ji turi tinkamai pagrįstų abejonių dėl jos tikslumo, patikimumo ar tikrumo. Valstybė narė apie tokį atsisakymą ir jo priežastis praneša Komisijai.

10. Jei Komisija nustato, kad kilmės garantiją atsisakoma pripažinti nepagrįstai, ji gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė garantiją pripažintų.

ò naujas

11. Jei energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai, valstybės narės nepripažįsta trečiosios valstybės išduodamų kilmės garantijų, jei Komisija su ta trečiąja valstybe nėra pasirašiusi susitarimo dėl Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo. Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų užtikrinamas šių susitarimų vykdymas.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

1112. Valstybė narė, laikydamasi Bendrijos  Sąjungos  teisės, gali nustatyti objektyvius, skaidrius ir nediskriminacinius kilmės garantijų naudojimo kriterijus, taikomus laikantis Direktyvos 2009/72/EB2003/54/EB 3 straipsnio 96 dalyje nustatytų pareigų.

1213. Tais atvejais, kai energijos tiekėjai parduoda atsinaujinančių išteklių energiją ð arba didelio efektyvumo kogeneraciniuose įrenginiuose pagamintą energiją ï vartotojams klientams nurodydami atsinaujinančių išteklių energijos ð arba didelio efektyvumo kogeneraciniuose įrenginiuose pagamintos energijos ï naudą aplinkai ar kitą naudą, valstybės narės gali reikalaujati, kad energijos tiekėjai santraukos forma pateiktų informaciją apie atsinaujinančių išteklių energijos dalį ar kiekį pateiktų ð naudodamiesi kilmės garantijomis ï , pagamintą įrenginiuose, kurie pradėjo veikti, arba pajėgumų, kurie buvo padidinti po 2009 m. birželio 25 d.

ò naujas

14. Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos šiame straipsnyje nustatytos sistemos veikimo stebėjimo taisyklės.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

1620 straipsnis
Prieiga prie tinklų ir jų eksploatavimas

1. Valstybės narės imasi tinkamų veiksmų, kad sukurtų perdavimo ir paskirstymo tinklo infrastruktūrą, pažangiuosius tinklus, saugyklas ir elektros energijos sistemą, siekdamos sudaryti sąlygas saugiai eksploatuoti elektros energijos sistemą, nes tai leidžia toliau plėtoti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant tarpsisteminį sujungimą tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių. Valstybės narės taip pat imasi tinkamų veiksmų, kad paspartintų tinklo infrastruktūros leidimų procedūrą ir koordinuotų tinklo infrastruktūros patvirtinimo procedūrą su administracinėmis bei planavimo procedūromis.

2. Laikydamosi tinklo patikimumo ir saugumo išlaikymo reikalavimų, grindžiamų skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuos apibrėžia kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos:

a) valstybės narės užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai savo teritorijoje garantuotų elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, perdavimą ir skirstymą;

b) valstybės narės taip pat arba nustato pirmenybę elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojams naudotis elektros tinklų sistema arba užtikrina prieigą prie sistemos;

c) valstybės narės užtikrina, kad tvarkydami reikalus, susijusius su elektros energijos gamybos įrenginiais, perdavimo sistemos operatoriai, kiek leidžia saugus nacionalinės elektros energijos sistemos veikimas ir remiantis skaidriais bei nediskriminaciniais kriterijais, pirmenybę teiktų gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius. Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų su tinklu bei rinka susijusių veiklos priemonių, kad būtų iki minimumo sumažintas elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimo apribojimas. Jei imamasi esminių priemonių siekiant apriboti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, kad būtų užtikrintas nacionalinės elektros energijos sistemos saugumas ir energijos tiekimo saugumas, valstybės narės užtikrina, kad atsakingi sistemų operatoriai apie tokias priemones praneštų kompetentingai reguliavimo institucijai ir nurodytų, kokių ištaisomųjų priemonių jie ketina imtis, kad būtų užkirstas kelias netinkamiems apribojimams.

3. Valstybės narės reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai sudarytų ir paskelbtų savo standartines taisykles, reglamentuojančias sąnaudų padengimą ir pasidalijimą atliekant techninius pertvarkymus (pavyzdžiui, jungimą į tinklą ir tinklo įtampos padidinimą, tinklo eksploatavimo gerinimą ir taisykles dėl nediskriminacinio tinklo kodeksų įgyvendinimo), kurie yra reikalingi, kad nauji gamintojai, tiekiantys elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, galėtų būti įjungti į bendrą tinklą.

Tos taisyklės yra grindžiamos objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su šių gamintojų įjungimu į tinklą ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, aplinkybes. Tose taisyklėse gali būti nustatyti įvairūs jungimo tipai.

4. Prireikus valstybės narės gali reikalauti, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai visiškai arba iš dalies padengtų 3 dalyje nurodytas sąnaudas. Valstybės narės ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. (o vėliau – kas dveji metai) persvarsto ir imasi būtinų priemonių tobulinti sistemas ir taisykles, reglamentuojančias šio straipsnio 3 dalyje nurodytų sąnaudų padengimą, kad užtikrintų naujų gamintojų įtraukimą, kaip nurodyta toje dalyje.

5. Valstybės narės reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai kiekvienam naujam energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojui, norinčiam būti prijungtam prie sistemos, būtų pateikta išsami ir būtina reikalinga informacija, įskaitant:

a) išsamią su prijungimu susijusių sąnaudų sąmatą;

b) pagrįstą ir tikslų jungimo į tinklą prašymų pateikimo ir svarstymo grafiką;

c) pagrįstą orientacinį siūlomų prijungimų prie tinklo grafiką.

Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, norintiems savo įrenginius prijungti prie tinklų, valstybės narės gali leisti skelbti konkursus prijungimo darbams atlikti.

6. 3 dalyje nurodytomis sąnaudomis dalijamasi taikant mechanizmą, grindžiamą objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, kuriuose atsižvelgiama į naudą, kurią gauna iš pradžių ir vėliau prie sistemos prisijungę gamintojai, taip pat perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai.

7. Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (ypač atokiuose regionuose, pvz., salose ir menkai apgyvendintuose regionuose) gamintojai nebūtų diskriminuojami taikant perdavimo ir skirstymo tarifus. Valstybės narės užtikrina, kad perdavimo ir skirstymo tarifų taikymas nebūtų diskriminuojantis dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių atžvilgiu.

8. Valstybės narės užtikrina, kad tarifai, taikomi už atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių jėgainių pagamintos elektros energijos perdavimą ir skirstymą, atspindėtų realų sąnaudų efektyvumą tokias jėgaines prijungus prie tinklo. Toks sąnaudų efektyvumas galėtų būti užtikrintas tiesiogiai naudojant žemos įtampos tinklą.

91. Prireikus valstybės narės įvertina, ar, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių integravimui, reikia išplėsti egzistuojančią dujų tinklo infrastruktūrą.

102. Prireikus valstybės narės reikalauja, kad jų teritorijoje veikiantys perdavimo ir paskirstymo sistemų operatoriai pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 48 6 straipsnį paskelbtų technines taisykles, visų pirma prisijungimo prie tinklų taisykles, apimančias dujų kokybės, dujų Ö odoravimo Õ kvapo neutralizavimo ir dujų slėgio reikalavimus. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai, remdamiesi skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais, skelbtų prijungimo tarifus, taikomus prijungiant atsinaujinančių išteklių dujų šaltinius.

113 Savo nacionaliniuose atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planuose valstybės narės įvertina, ar būtina statyti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą 2020 m. nacionalinį planinį rodiklį. Vadovaudamosi tuo  savo atliktu  ð būtinumo centralizuotam atsinaujinančių išteklių šilumos ir vėsumos tiekimui statyti naują infrastruktūrą, kad būtų pasiektas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas Sąjungos rodiklis, ï įvertinimu ð , pagal [Valdymo] reglamento I priedą įtrauktu į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, ï valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šilumos ir vėsumos šildymo ir aušinimo gamybai didelėse biomasės, saulės ir geoterminėse jėgainėse.

ò naujas

21 straipsnis
Iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai

1. Valstybės narės užtikrina, kad iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojai pavieniui arba per telkėjus:

a) turėtų teisę vartoti iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą elektros energiją ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, jos gamybos perviršį netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių;

b) išlaikytų savo, kaip vartotojų, teises;

c) pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus nebūtų laikomi energijos tiekėjais, jei iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos per metus į tinklą namų ūkis patiekia 10 MWh, o juridinis asmuo – 500 MWh, ir

d) gautų tokį atlygį už jų iš atsinaujinančių išteklių pasigamintą ir į tinklą patiektą elektros energiją, kuris atitiktų patiektos elektros energijos rinkos vertę.

Valstybės narės gali nustatyti didesnę ribą už nustatytąją c punkte. 

2. Valstybės narės užtikrina, kad tame pačiame daugiabučiame name gyvenantiems arba toje pačioje komercinių arba bendrų paslaugų vietoje arba uždaruosiuose skirstomuosiuose tinkluose esantiems iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams būtų leidžiama pasigamintą elektros energiją drauge vartoti taip, lyg jie būtų pavienis iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojas. Tokiu atveju 1 dalies c punkte nustatyta riba taikoma kiekvienam susijusiam iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojui.

3. Iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojo įrenginį gali administruoti, be kita ko, įrengti, techniškai prižiūrėti ir fiksuoti jo rodmenis, gali trečioji šalis.

22 straipsnis
Atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės

1. Valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenės turėtų teisę tokią energiją gaminti, vartoti, kaupti ir parduoti, įskaitant pagal elektros energijos pirkimo sutartis, netaikant neproporcingų procedūrų ir sąnaudų neatitinkančių mokesčių.

Taikant šią direktyvą, atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenė – MVĮ arba pelno nesiekianti organizacija, kurios akcininkai arba nariai bendradarbiaudami gamina, skirsto, kaupia arba tiekia atsinaujinančių išteklių energiją ir atitinka bent šiuos keturis iš šių kriterijų:

a) akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, vietos valdžios įstaigos, įskaitant savivaldybes, arba atsinaujinančių išteklių energijos sektoriuose veikiančios MVĮ;

b) bent 51 % subjekto akcininkų arba balsavimo teisę turinčių narių yra fiziniai asmenys;

c) bent 51 % subjekto akcijų arba dalyvavimo teisių priklauso vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų visuomenės ir ūkio interesų atstovams arba piliečiams, tiesiogiai suinteresuotiems bendruomenės veikla ir jos poveikiu;

d) bent 51 % vietų subjekto direktorių valdyboje arba valdymo organuose paskirta vietiniams nariams, t. y. vietos viešųjų arba vietos privačiųjų visuomenės ir ūkio interesų atstovams arba piliečiams, kurie tiesiogiai suinteresuoti bendruomenės veikla ir jos poveikiu;

e) per pastaruosius penkerius metus bendruomenės įdiegtas vidutinis iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos, šilumos bei vėsumos ir transportui skirtos energijos pajėgumas ne didesnis kaip 18 MW.

2. Nedarant įtakos valstybės pagalbos taisyklėms, valstybės narės, rengdamos paramos schemas, atsižvelgia į atsinaujinančių išteklių energetikos bendruomenių ypatybes.

23 straipsnis
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo šildymo ir vėsinimo įrenginiuose skatinimas

1. Kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atsinaujinančių išteklių energetikai skverbtis į šildymo ir vėsinimo sektorių, kiekviena valstybė narė stengiasi šildymui ir vėsinimui tiekiamos atsinaujinančių išteklių energijos dalį kasmet padidinti bent 1 procentiniu punktu, išreiškiamu nacionaline galutinės energijos suvartojimo dalimi ir apskaičiuojamu pagal 7 straipsnyje nustatytą metodiką.

2. Remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, valstybės narės gali parengti ir paskelbti priemonių ir įgyvendinančių subjektų, pavyzdžiui, kuro tiekėjų, sąrašą, kuris padėtų didinti 1 dalyje nustatytą prieaugį.

3. 1 dalyje nustatytą prieaugį galima įgyvendinti vienu arba keliais iš šių būdų:

a) atsinaujinančių išteklių energiją fiziškai įmaišyti į šildymui arba vėsinimui tiekiamą energiją ir energinį kurą;

b) taikyti tiesioginio mažinimo priemones, pavyzdžiui, pastatuose įrengti ypač našias atsinaujinančių išteklių energiją vartojančias šildymo ir vėsinimo sistemas arba naudoti atsinaujinančių išteklių energiją pramoniniams šildymo ir vėsinimo procesams;

c) taikyti netiesioginio mažinimo priemones, įgyvendinamas prekiniais sertifikatais, kuriais įrodoma, kad reikalavimų laikomasi remiant netiesioginio mažinimo priemones, kurias įgyvendina kitas ūkio subjektas, pavyzdžiui, nepriklausomas atsinaujinančių energijos išteklių technologijos diegėjas arba energetinių paslaugų bendrovė, teikianti atsinaujinančių energijos išteklių diegimo paslaugas.

4. 2 dalyje nurodytas priemones įgyvendinti ir stebėti valstybės narės gali naudodamosi struktūromis sukurtomis pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnyje nustatytas energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas.

5. Pagal 2 dalį paskirti subjektai užtikrina, kad jų įnašą būtų galima išmatuoti bei patikrinti, ir įstaigai, kurią paskyrė valstybė narė, nuo 2021 m. birželio 30 d. praneša apie:

a) visą šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekį;

b) visą šildymui ir vėsinimui patiektos atsinaujinančių išteklių energijos kiekį;

c) atsinaujinančių išteklių energijos dalį visame šildymui ir vėsinimui patiektos energijos kiekyje ir

d) atsinaujinančių energijos išteklių rūšis.

6. Valstybės narės užtikrina, kad 5 dalyje nurodytas ataskaitas patikrintų paskirta kompetentinga įstaiga.

24 straipsnis
Centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad centralizuotai šilumą ir vėsumą tiekiantys tiekėjai galutiniams vartotojams pateiktų informaciją apie jų energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių išteklių dalį jų sistemose. Tokia informacija turi atitikti pagal Direktyvą 2010/31/ES taikomus standartus.

2. Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad tų centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų, kurios neatitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte nustatytos efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžties, klientai galėtų atsijungti nuo sistemos, kad patys iš atsinaujinančių išteklių gamintųsi šilumą arba vėsumą, arba pasirinkti kitą šilumos arba vėsumos tiekėją, turintį prieigą prie 4 dalyje nurodytos sistemos.

3. Teisę atsijungti nuo sistemos arba rinktis kitą tiekėją valstybės narės gali suteikti tik tiems klientams, kurie gali įrodyti, kad įgyvendinę numatytą šildymo arba vėsinimo sprendimą pagerins savo energijos vartojimo efektyvumą. Vertinimas, kaip veikia alternatyvus tiekimo sprendimas, gali būti grindžiamas Direktyvoje 2010/31/ES apibrėžtu energinio naudingumo sertifikatu.

4. Valstybės narės nustato būtinas priemones, siekdamos užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių šiluma arba vėsuma, taip pat atliekinė šiluma arba vėsuma galėtų vienodomis sąlygomis patekti į centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemas. Laikydamiesi vienodų tiekimo sąlygų, tiekėjai, kurie nėra centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriai, gali tokių išteklių šilumą arba vėsumą tiesiogiai tiekti klientams, prisijungusiems prie centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemų.

5. Centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius gali tiekėjui nesuteikti prieigos, jei sistemai stinga būtino pajėgumo, nes atliekinę šilumą arba vėsumą, atsinaujinančių išteklių šilumą arba vėsumą arba didelio naudingumo kogeneracija pagamintą šilumą arba vėsumą tiekia kiti tiekėjai. Valstybės narės užtikrina, kad prieigos nesuteikęs centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatorius kompetentingai įstaigai, paskirtai pagal 9 dalį, pateiktų aktualią informaciją apie priemones, kurių reikės sistemai sustiprinti.

6. Pateikus prašymą, naujoms centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemoms nustatytą laikotarpį gali būti daroma 4 dalies taikymo išimtis. Kompetentinga įstaiga dėl kiekvieno išimties prašymo sprendžia atskirai. Išimtis daroma tik jei nauja centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema atitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte nustatytą efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo apibrėžtį ir jeigu joje išnaudotos galimybės, nustatytos pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnį parengtame išsamiame vertinime, naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir atliekinę šilumą arba vėsumą.

7. Teise atsijungti nuo sistemos arba rinktis kitą tiekėją gali naudotis pavieniai klientai, klientų arba šalių, veikiančių klientų vardu, sukurtos bendrosios įmonės. Daugiabutis namas nuo sistemos gali būti atjungtas tik visas.

8. Valstybės narės reikalauja, kad elektros energijos skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistemos operatoriais savo atitinkamuose rajonuose, bent kartą per dvejus metus įvertintų galimybes centralizuoto šilumos arba vėsumos tiekimo sistema teikti balansavimo ir kitokias sistemines paslaugas, įskaitant reguliavimą apkrova ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos perteklinės elektros energijos kaupimą, ir tai, ar naudotis nustatyta galimybe būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau nei alternatyviais sprendimais.

9. Valstybės narės paskiria vieną arba daugiau nepriklausomų įstaigų, kurios užtikrintų, kad vartotojų teisės ir centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų eksploatavimo taisyklės pagal šį straipsnį būtų nustatytos aiškios ir kad jų būtų laikomasi.

25 straipsnis
Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo transporto sektoriuje skatinimas

1. Nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės reikalauja, kad degalų tiekėjai į visą transporto degalų, kuriuos jie per kalendorinius metus patiekia vartoti arba naudoti rinkoje, kiekį įtrauktų tam tikrą būtinąją dalį energijos, gautos iš: pažangiųjų biodegalų ir kitokių biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų; nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, pagamintų iš atsinaujinančių išteklių; atliekinio iškastinio kuro ir elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių.

Būtinoji dalis yra bent 1,5 % 2021 m., o iki 2030 m. ji didinama iki bent 6,8 % laikantis X priedo B dalyje nustatytos trajektorijos. Visoje šioje būtinojoje dalyje pažangiųjų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų, dalis nuo 2021 m. sausio 1 d. turi būti bent 0,5 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, o iki 2030 m. ji didinama bent iki 3,6 % laikantis X priedo C dalyje nustatytos trajektorijos.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, naudojant pažangiuosius biodegalus ir kitokius biodegalus ir biodujas, pagamintas iš IX priede išvardytų žaliavų, turi būti bent 70 %.

2 pastraipoje nurodytos dalys apskaičiuojamos pagal šias nuostatas:

a) į vardiklį, t. y. kelių ir geležinkelių transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinę vertę, įskaičiuojamas benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos, biodegalai, biodujos, iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, atliekinis iškastinis kuras ir elektros energija;

b) į skaitiklį įskaičiuojama pažangiųjų biodegalų ir kitokių iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų ir biodujų, taip pat iš atsinaujinančių išteklių pagamintų nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų, atliekinio iškastinio kuro, patiekto visiems transporto sektoriams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kelių transporto priemonėms energinė vertė.

Apskaičiuojant skaitiklį, laikoma, kad biodegalų ir biodujų, pagamintų iš IX priedo B dalyje išvardytų žaliavų, įnašas prilygsta 1,7 % transporto degalų, patiektų vartoti arba naudoti rinkoje, energinės vertės, o aviacijos ir laivybos sektoriuose patiektų degalų įnašas prilygsta tų degalų energinės vertės ir 1,2 sandaugai;

c) ir skaitiklis, ir vardiklis apskaičiuojami naudojant III priede nustatytas transporto degalų energines vertes. Kad apskaičiuotų į III priedą neįrašytų transporto degalų energinę vertę, valstybės narės naudojasi atitinkamais ESO standartais, pagal kuriuos nustatomas įvairių rūšių degalų šilumingumas. Jei tam nėra priimto ESO standarto, naudojamasi atitinkamais ISO standartais.

2. 1 dalies taikymo tikslais valstybės narės sukuria sistemą, kuria naudodamiesi degalų tiekėjai gali 1 dalyje nustatytą įpareigojimą perduoti kitiems degalų tiekėjams, ir taip užtikrina, kad 4 dalyje nurodytose nacionalinėse duomenų bazėse būtų visi įpareigojimų perdavimo dokumentai.

3. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį 1 dalies taikymo tikslais galima apskaičiuoti naudojant arba per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį Sąjungoje, arba per tokį patį laikotarpį išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį valstybėse narėse, kuriose elektros energija tiekiama. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį suteiktų kilmės garantijų kiekis.

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis skystuosiuose ir dujiniuose transporto degaluose nustatoma remiantis atsinaujinančių išteklių energijos dalimi visame degalų gamybai sunaudotos energijos kiekyje.

Šios dalies tikslais taikomos tokios nuostatos:

a) jei elektros energija naudojama nebiologiniams skystiesiems arba dujiniams transporto degalams iš atsinaujinančių išteklių gaminti (tiesiogiai arba tarpinių produktų gamybai), atsinaujinančių išteklių energijos dalį galima apskaičiuoti naudojant arba per dvejus metus iki aptariamų metų išmatuotą vidutinę iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį Sąjungoje, arba per tokį patį laikotarpį išmatuotą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos dalį gamybos šalyje. Abiem atvejais panaikinamas lygiavertis pagal 19 straipsnį sutektų kilmės garantijų kiekis.

Tačiau, jeigu elektros energija gaunama tiesiogiai prisijungus prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginio, kuris: i) veikti pradėjo vėliau arba tuo pačiu metu kaip įrenginys, kuriuo iš atsinaujinančių išteklių gaminami nebiologiniai skystieji ir dujiniai transporto degalai, ir ii) neprijungtas prie tinklo, tokia elektros energija gali būti visa priskaičiuojama prie iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, suvartotos nebiologinių skystųjų ir dujinių transporto degalų gamybai iš atsinaujinančių išteklių;

b) jei biomasė ir iškastinis kuras apdorojami vieniniame procese, biodegalų dalis produkte apskaičiuojama biomasės sąnaudoms taikant reikiamus perskaičiavimo koeficientus. Jei procesas duoda daugiau nei vieną produktą, laikoma, kad biodegalų dalis visuose proceso produktuose yra vienoda. Tokios pačios taisyklės galioja taikant 27 straipsnio 1 dalį.

4. Valstybės narės sukuria duomenų bazę, kuria naudojantis įmanoma atsekti transporto degalus, kuriuos galima įskaičiuoti į 1 dalies b punkte nustatytą skaitiklį, ir reikalauja, kad atitinkami ūkio subjektai į ją įrašytų informaciją apie atliktus sandorius ir reikalavimus atitinkančių degalų tvarumo charakteristikas, įskaitant per jų būvio ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nuo gamybos vietos iki degalų tiekėjo, kuris degalus patiekia rinkai.

Duomenų bazėje saugoma informacija apie 1 dalyje aprašytus degalų tiekėjams taikomus reikalavimus ir apie jų laikymąsi.

Nacionalinės duomenų bazės turi būti tarpusavyje susietos, kad būtų įmanoma atsekti įvairiose valstybėse narėse su degalais atliktus sandorius. Kad nacionalinės duomenų bazės būtų suderinamos, Komisija jų turinio ir naudojimo technines specifikacijas nustato įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5. Pagal [Valdymo] reglamento VII priedą valstybės narės teikia suvestinės duomenų bazių informacijos, įskaitant per degalų būvio ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ataskaitas.

6. Pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: tiksliau nustatoma šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta metodika, kuria apskaičiuojama biodegalų dalis, gaunama biomasę apdorojant su iškastiniu kuru vieniniame procese; nustatoma metodika, kuria vertinamas naudojant iš atsinaujinančių išteklių pagamintus nebiologinius skystuosius ir dujinius transporto degalus ir atliekinį iškastinį kurą sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis; ir nustatomas būtinasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris tokiems degalams taikomas šio straipsnio 1 dalies tikslais.

7. Iki 2025 m. gruodžio 31 d., pagal [Valdymo] reglamentą kas dvejus metus vertindama padarytą pažangą, Komisija vertina, ar 1 dalyje nustatytu įpareigojimu transporto sektoriuje veiksmingai skatinamos inovacijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų neišmetimas ir ar biodegalams taikomi sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio reikalavimai yra tinkami. Jei dera, Komisija pateikia 1 dalyje nustatyto įpareigojimo keitimo pasiūlymą.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

1726 straipsnis
Biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijai

1. Nepaisant to, ar žaliavos buvo išaugintos Bendrijos teritorijoje, ar už jos ribų, Įį energiją iš biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï Ö šios dalies Õ a, b ir c punktuose nurodytais tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jie atitinka šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ð ir 7 dalyje nustatytus sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus ï :

a) atitikties šios direktyvos reikalavimams, susijusiems su nacionaliniais planiniais rodikliais, vertinimas ð reikšmingumas Sąjungos rodikliui ir valstybių narių atsinaujinančių išteklių energijos daliai ï ;

b) atitikties atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įpareigojimams ð , įskaitant 23 ir 25 straipsniuose nustatytus įpareigojimus, ï vertinimas;

c) galimybė gauti finansinę paramą už biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð biomasės kuro ï naudojimą.

Tačiau tam, kad Ö šios dalies Õ a, b ir c punktuose nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į biodegalus, ir skystuosius bioproduktus ð ir biomasės kurą ï , pagamintus iš atliekų ir liekanų, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, jie turi atitikti tik 2 dalyje nustatytus tvarumo ð sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijus. ð Ši nuostata taip pat taikoma atliekoms ir liekanoms, kurios pirmiausia perdirbamos į produktą, o paskui – į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą. ï

ò naujas

2–7 dalyse nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus biomasės kuras turi atitikti tik jeigu jis naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos arba degalų gamybos įrenginiuose, kurių kuro talpa, jei naudojamas kietosios biomasės kuras, ne mažesnė kaip 20 MW, o elektrinė galia, jei naudojamas dujinis biomasės kuras, ne mažesnė kaip 0,5 MW. Tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus valstybės narės gali taikyti įrenginiams, kurių kuro talpa mažesnė.

2–6 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai ir 7 dalyje nustatyti sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijai taikomi nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės.

ê 2009/28/EB 17 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

32. ð Iš žemės ūkio biomasės pagaminti ï bBiodegalai, ir skystieji bioproduktai ð ir biomasės kuras ï , į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš labai didelės biologinės įvairovės žemės, t. y. žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. ar vėliau taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei vis dar taikomas):

a) neliestas miškas ir kitos miškingos vietovės, t. y. miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;

b) vietovės, nustatytos:

i) pagal įstatymus arba atitinkamos kompetentingos institucijos gamtos apsaugos tikslais;

ii) kaip apsaugos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, jeigu jos pripažįstamos pagal 2718 straipsnio 4 dalies pirmą antrą pastraipą;

nebent pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;

c) ðdaugiau kaip vieno hektaroï labai didelės biologinės įvairovės pievos:

i) labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, būtent pievos, kurios liktų pievos be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė ir kurios ekologinės savybės ir procesai nepakitę; arba

ii) labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, būtent pievos, kurios nebebūtų pievos be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos ð , o kompetentinga institucija jas yra pripažinusi labai didelės biologinės įvairovės pievoms ï , išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos nuėmimas yra būtinas siekiant išsaugoti jai taikomą  labai didelės biologinės įvairovės  pievos apibūdinimą.

ò naujas

Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, gali nustatyti kriterijus, kuriais apibrėžiama, kokioms pievoms taikomas c punktas.

ê 2009/28/EB 17 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

4.3. ð Iš žemės ūkio biomasės pagaminti ï bBiodegalai, ir skystieji bioproduktai ð ir biomasės kuras ï , į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kurioje yra didelių anglies atsargų, būtent žemės, kuriai 2008 m. sausio mėn. taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų:

a) šlapžemės, būtent žemė, nuolat arba didelę metų dalį padengta apsemta arba permirkusi vandeniu;

b) ištisai mišku apaugusios vietovės, būtent žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima daugiau kaip 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;

c) žemė, kurioje daugiau nei vieno hektaro plote medžių aukštis didesnis negu penki metrai, o medžių lajos danga užima nuo 10 % iki 30 %, arba medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikti įrodymai, kad ploto anglies atsargos iki ir po paskirties keitimo yra tokios, kad taikant V priedo C dalyje nustatytą metodiką būtų įgyvendintos šio straipsnio 72 dalyje nustatytos sąlygos.

Šios dalies nuostatos netaikomos, jei žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pats apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėn.

54. ð Iš žemės ūkio biomasės pagaminti ï bBiodegalai, ir skystieji bioproduktai ð ir biomasės kuras ï , į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš žemės, kuri 2008 m. sausio mėn. buvo durpynas, nebent pateikiama įrodymų, kad tos žaliavos auginimui ir derliaus nuėmimui nereikalingas anksčiau nenusausintos dirvos sausinimas.

ò naujas

5. Iš miško biomasės pagaminti biodegalai, skystieji bioproduktai ir biomasės kuras, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, atitinka šiuos reikalavimus, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika naudoti netvarios gamybos miško biomasę:

a) šalis, kurioje paruošta miško biomasė, turi nacionalinius ir (arba) subnacionalinius medyno kirtimo teisės aktus, taip pat stebėjimo ir vykdymo užtikrinimo sistemas, kuriomis užtikrinama, kad:

i) medynas būtų kertamas teisiškai oficialiai paskelbtoje teritorijoje pagal ruošos leidimo sąlygas,

ii) medyno kirtavietėje būtų želdinamas miškas,

iii) didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant šlapžemes ir durpynus, būtų saugomos,

iv) medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei būtų minimalus ir

v) medyno kirtimas neviršytų ilgalaikio miško produktyvumo;

b) jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygiu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad:

i) miško biomasė paruošta pagal teisėtą leidimą,

ii) medyno kirtavietėje želdinamas miškas,

iii) didelės išliekamosios vertės vietos, įskaitant durpynus ir šlapžemes, yra saugomos,

iv) medyno kirtimo poveikis dirvožemio kokybei ir biologinei įvairovei minimalus,

v) medyno kirtimas neviršija ilgalaikio miško produktyvumo.

6. Į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško biomasės kilmės šalis arba ekonominės integracijos regioninė organizacija atitinka šiuos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimus:

i) yra Paryžiaus susitarimo šalis ir yra jį ratifikavusi,

ii) pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, į kuriuos įtrauktas žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir šalinimas, ir taip užtikrinama, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į šalies įsipareigojimą, numatytą nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; arba pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba subnacionaliniai biomasės ruošos srities teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai, 

iii) yra sukūrusi žemės naudojimo, įskaitant miškininkystę ir žemės ūkį, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir šalinimo nacionalinę ataskaitų teikimo sistemą, atitinkančią reikalavimus, nustatytus pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus susitarimą priimtuose sprendimuose.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytų įrodymų nėra, į biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, pagamintus iš miško biomasės, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, jei miško valdos lygmeniu įdiegtos valdymo sistemoms, kuriomis užtikrinama, kad miške būtų išlaikomos anglies sankaupos ir absorbentai.

Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, gali nustatyti veiklos įrodymus, kuriais įrodomas 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų laikymasis.

Iki 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija, remdamasi turimais duomenimis, įvertina, ar taikant 5 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus veiksmingai mažinama rizika naudoti netvarią miško biomasę ir laikomasi žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reikalavimų. Jei dera, Komisija pateikia 5 ir 6 dalyse nustatytų kriterijų keitimo pasiūlymą.

ê 2009/28/EB

6. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, gamybai naudojamos Bendrijoje išaugintos žemės ūkio žaliavos, gaunamos laikantis reikalavimų bei standartų, nurodytų 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams 49 , II priedo A dalies skirsnio „Aplinka“ bei 9 punkto nuostatose, ir pagal to reglamento 6 straipsnio 1 dalį apibrėžtų būtiniausių geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų.

ò naujas

7. Naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra:

a) bent 50 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie jau buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau;

b) bent 60 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2015 m. spalio 5 d.;

c) bent 70 % – biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pagamintiems įrenginiais, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d.;

d) bent 80 % – elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai iš biomasės kuro, naudojamo įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti po 2021 m. sausio 1 d., ir 85 % – įrenginiams, kurie pradėti eksploatuoti po 2026 m. sausio 1 d.

Laikoma, kad įrenginys eksploatuojamas, kai juo pradėta faktinė biodegalų arba skystųjų bioproduktų ir šilumos bei vėsumos, taip pat elektros energijos biomasės kurui gamyba.

ê 2015/1513 2 straipsnio 5 dalies a punktas

ð naujas

2. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, naudojimo turi būti bent 60 % biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuos eksploatuoti pradedama po 2015 m. spalio 5 d., naudojimo atveju. Laikoma, kad įrenginys yra „eksploatuojamas“, jei jame jau vykdyta faktinė biodegalų arba skystųjų bioproduktų gamyba.

Įrenginių, kurie buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau, atveju, 1 dalyje nurodytais tikslais, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumažinamas bent 35 %, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – bent 50 %.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï naudojimo ð šilumos, vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose ï apskaičiuojamas pagal 2819 straipsnio 1 dalį.

ò naujas

8. Į elektros energiją, pagamintą įrenginiais, kurių kuro talpa ne mažesnė kaip 20 MW, atsižvelgiama 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais tik jei ta energija gaminama didelio naudingumo kogeneracijos technologija, apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 34 punkte. 1 dalies a ir b punktų tikslais ši nuostata taikoma tik tiems įrenginiams, kurie pradedami eksploatuoti po [įrašyti datą – 3 metai nuo šios direktyvos priėmimo dienos]. 1 dalies c punkto tikslais ši nuostata neturi įtakos viešajai paramai, teikiamai pagal schemas, patvirtintas iki [įrašyti datą – 3 metai po šios direktyvos priėmimo dienos].

Pirma pastraipa netaikoma elektros energijai iš įrenginių, apie kuriuos valstybė narė Komisijai turi specialiai pranešti remdamasi tinkamai pagrįsta elektros energijos tiekimo saugumo rizika. Įvertinusi pranešimą, Komisija priima sprendimą, kuriame atsižvelgiama į to pranešimo elementus.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

7. Kas dvejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kokių nacionalinių priemonių, vykdydamos 2–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir siekdamos apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, ėmėsi trečiosios šalys bei valstybės narės, kurios yra svarbus biodegalų šaltinis arba kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų. Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m.

Komisija kas dvejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl didesnės biodegalų paklausos poveikio socialiniam tvarumui Bendrijoje bei trečiosiose šalyse, dėl Bendrijos biodegalų politikos poveikio galimybei, visų pirma besivystančių šalių gyventojams, įsigyti maisto produktų prieinamomis kainomis, ir dėl platesnių vystymosi klausimų. Ataskaitose aptariamas žemės naudojimo teisių laikymasis. Ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi kiekvieną iš toliau išvardytų Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų:

Konvenciją dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29),

Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87),

Konvenciją dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100);

Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111),

Konvenciją dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138),

Konvenciją dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Nr. 182).

Tose ataskaitose dėl trečiųjų šalių bei valstybių narių, kuriose auginama daug Bendrijoje suvartojamiems biodegalams pagaminti reikalingų žaliavų, nurodoma, ar šalis yra ratifikavusi ir įgyvendinusi:

Kartachenos protokolą dėl biologinės saugos,

Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją.

Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m. Prireikus Komisija siūlo ištaisomuosius veiksmus, ypač jei yra įrodymų, kad biodegalų gamyba turi didelį poveikį maisto produktų kainoms.

9. Komisija ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą apie biomasės, išskyrus biodegalus ir skystuosius bioproduktus, panaudojimo energijos tikslais tvarumo schemos reikalavimus. Kartu su ta ataskaita, jei to reikia, pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl biomasės naudojimo energijos tikslais tvarumo schemos. Ta ataskaita ir joje esantys pasiūlymai yra grindžiami geriausiais turimais moksliniais įrodymais, atsižvelgiant į naujus inovacinių procesų pokyčius. Jeigu tuo tikslu atlikus analizę paaiškėja, kad būtų tikslinga padaryti V priede pateiktos apskaičiavimo metodikos ar tvarumo kriterijų anglies atsargų srityje, taikomų biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, pakeitimus, susijusius su miškų biomase, Komisija prireikus tuo pačiu metu pateikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai šioje srityje.

98. Remdamosi kitais tvarumo sumetimais, valstybės narės 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais neatsisako atsižvelgti į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, gautus laikantis šio straipsnio.

ò naujas

10. Valstybės narės gali papildomus tvarumo reikalavimus biomasės kurui nustatyti 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

1827 straipsnis

Atitikties biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijams patikrinimas

1. Jeigu į biodegalus, ir skystuosius bioproduktus ð ir biomasės kurą ï reikia atsižvelgti 2617 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, jog yra įvykdyti 2617 straipsnio 2–75 dalyse nustatyti tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijai. Tuo tikslu jos reikalauja, kad ūkio subjektai naudotų masės balanso sistemą, kuri:

a) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ar biodegalų, ð skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro ï siuntas ð , pavyzdžiui, talpyklose, perdirbimo arba logistikos objekte, perdavimo ir skirstymo infrastruktūroje arba vietoje ï;

ò naujas

b) leidžia maišyti skirtingos energinės vertės žaliavas, ketinant jas toliau perdirbti, jei siuntų dydis suderinamas su jų energine verte;

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

bc) reikalauja, kad informacija apie a punkte nurodytų siuntų tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui; ir

cd) numato, kad visų iš mišinio pašalintų siuntų suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam jų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų suma ð , ir reikalauja, kad ši pusiausvyra būtų pasiekta per deramą laikotarpį ï .

ò naujas

2. Kai siunta perdirbama, informacija apie siuntos tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama pagal šias taisykles:

a) jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, siuntos dydis ir susijusios tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;

b) jei perdirbant žaliavos siuntą gaunama daugiau nei vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų arba biomasės kuro gamybai, kiekvienos rūšies produkcijai taikomas atskiras perskaičiavimo koeficientas ir atskiras masės balansas.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

2. 2010 ir 2012 m. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 1 dalyje aprašyto masės balanso patikros metodo taikymo ir dėl galimybės leisti taikyti kitus patikros metodus kai kurių arba visų rūšių žaliavoms, biodegalams ar skystiesiems bioproduktams. Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgia į tuos patikros metodus, pagal kuriuos nereikia, kad informacija apie tvarumo charakteristikas ir toliau būtų fiziškai priskiriama konkrečioms siuntoms ar mišiniams. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į poreikį išlaikyti patikros sistemos vientisumą ir veiksmingumą, kartu vengiant nustatyti nepagrįstą naštą pramonei. Kartu su ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai Europos Parlamentui ir Tarybai dėl kitų patikros metodų taikymo.

3. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad ūkio subjektai pateiktų patikimą informaciją ð apie 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymąsi ï ir valstybės narės prašymu pateiktų duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją. Valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai parengtų tinkamą nepriklausomo pateikiamos informacijos audito standartą ir pateiktų įrodymų, kad tai buvo padaryta. Atliekant auditą patikrinama, ar ūkinio subjektų naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo sukčiavimo. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas ir metodika, taip pat įvertinamas duomenų patikimumas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija apima visų pirma informaciją apie 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytų tvarumo kriterijų laikymąsi, tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, atkurti nualintą žemę, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai, ir tinkamą bei svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant atsižvelgti į 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus.

Komisija pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios dalies pirmose dviejose pastraipose nurodytos tinkamos bei svarbios informacijos sąrašą. Komisija visų pirma užtikrina, kad tokios informacijos teikimas nebūtų pernelyg didelė administracinė našta ūkio subjektams apskritai ar smulkiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams konkrečiai.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

Šioje dalyje nustatyti įpareigojimai taikomi neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, ar skystieji bioproduktai ð ir biomasės kuras ï gaminami Bendrijoje  Sąjungoje  ar importuojami.

Valstybės narės pateikia šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos suvestinę Komisijai. Komisija tos informacijos santrauką paskelbia ð [Valdymo] reglamento ï 24 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformoje ð e. ataskaitų teikimo platformoje ï , išsaugodama komercinės neskelbtinos informacijos konfidencialumą.

4. Bendrija siekia sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriuose būtų nuostatų dėl tvarumo kriterijų, atitinkančių šios direktyvos nuostatas. Kai Bendrija sudaro susitarimus, kuriose yra nuostatų dėl aspektų, kuriems taikomi 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatyti tvarumo kriterijai, Komisija gali nuspręsti, kad tais susitarimais įrodoma, jog iš tose šalyse išaugintų žaliavų pagaminti biodegalai ir skystieji bioproduktai atitinka atitinkamus tvarumo kriterijus. Sudarant tuos susitarimus tinkamas dėmesys skiriamas priemonėms, kurių imtasi teritorijoms, kurios teikia pagrindines ekosistemos paslaugas (pvz., vandenskyros apsauga ir erozijos kontrolė) kritinėse situacijose, taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, netiesioginiams žemės paskirties pokyčiams ir nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią tam, kad vietovėse, kuriose vandens yra mažai, vanduo būtų vartojamas netaupiai ir 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytiems aspektams.

ê 2015/1513 2 straipsnio 6 dalies b punktas (pritaikytas)

ð naujas

4. Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 17 26 straipsnio 2 7 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų, ar skystųjų bioproduktų ð arba biomasės kuro ï siuntos atitinka 2617 straipsnio 3, 4, ir 5 ir 6 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. ð Siekdami įrodyti, kad laikosi 26 straipsnio 5 ir 6 dalyse miško biomasei nustatytų reikalavimų, veiklos vykdytojai gali nuspręsti būtinus miško valdos lygmens įrodymus teikti tiesiogiai. ï Komisija gali nuspręsti, kad tose schemose turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys siekiant informuoti apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti teritorijas, kurios atlieka pagrindines ekosistemos funkcijas kritinėse situacijose (pavyzdžiui, vandenskyros apsaugos ir erozijos kontrolės), taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią netaupiam vandens vartojimui teritorijose, kuriose vandens ištekliai yra riboti, ir informuoti apie 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus. Be to, 2617 straipsnio 23 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

Komisija gali nuspręsti, kad 17 straipsnio 2 dalies tikslais ð tų ï savanoriškų nacionalinių ar tarptautinių schemų, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, duomenys ð informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, užkirsti kelią netaupiam vandens naudojimui teritorijose, kuriose vandens stinga, ir sertifikuoti nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančius biodegalus ir skystuosius bioproduktus, ï yra tiksliūs.

Komisija gali nuspręsti, kad žemė, kuriai taikoma nacionalinė ar regioninė atkūrimo programa, skirta labai nualintai ar labai užterštai žemei pagerinti, atitinka V priedo C dalies 9 punkte nurodytus kriterijus.

5. Komisija priima sprendimus pagal 4 dalį tik tuo atveju, jei atitinkamas susitarimas ar schema atitinka tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus. Schemų, kuriomis matuojamas sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atveju, tokios schemos taip pat turi atitikti V arba ð VI ï priede pateiktus metodikos reikalavimus. 2617 straipsnio 23 dalies b punkto ii papunktyje nurodytų labai didelės biologinės įvairovės vertės vietovių sąrašai turi atitikti tinkamus objektyvumo standartus ir būti suderinami su tarptautiniu mastu pripažintais standartais; turi būti numatytos tinkamos skundų pateikimo procedūros.

ê 2015/1513 2 straipsnio 6 dalies c punktas

ð naujas

Savanoriškos schemos, nurodytos 4 dalyje (toliau – savanoriškos schemos), reguliariai ir bent kartą per metus skelbia jų nepriklausomam auditui naudojamų sertifikavimo įstaigų sąrašą, kiekvienos sertifikavimo įstaigos atveju nurodydamos, kurio subjekto ar nacionalinės valdžios institucijos ji yra pripažinta ir kuris subjektas ar nacionalinė valdžios institucija vykdo jos stebėseną.

ð Siekdama užtikrinti, kad tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas veiksmingai ir vienodai, ï vVisų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija, remdamasi rizikos analize arba šio straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis, gali išsamiai išdėstyti ð įgyvendinimo taisykles, įskaitant patikimumo, skaidrumo ir ï nepriklausomo audito standartus, ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. ð Nustatydama šiuos standartus, Komisija ypač atsižvelgia į poreikį mažinti administracinę naštą. ï Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 3125 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.

ê 2015/1513 2 straipsnio 6 dalies d punktas (pritaikytas)

ð naujas

6. Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 2531 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

Komisija reikalauja, kad kiekviena savanoriška schema, dėl kurios priimtas sprendimas pagal 4 dalį, ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d., o po to – kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisijai pateiktų ataskaitą dėl kiekvieno iš šios dalies trečioje pastraipoje nurodytų punktų. Paprastai ataskaita teikiama už praėjusius kalendorinius metus. Pirmoji ataskaita apima bent šešių mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimas teikti ataskaitą taikomas tik toms savanoriškoms schemoms, kurios veikia jau bent 12 mėnesių.

Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 6 d., ir po to pagal 23 straipsnio 3 dalį teikiamose ataskaitose Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nagrinėjamos šios dalies antroje pastraipoje nurodytos ataskaitos ir apžvelgiama, kaip veikia 4 dalyje nurodyti susitarimai arba savanoriškos schemos, kurių atžvilgiu pagal šį straipsnį yra priimtas sprendimas, ir nustatomi geriausios praktikos pavyzdžiai. Rengiant ataskaitą remiamasi geriausia turima informacija, įskaitant informaciją, gautą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, ir praktine atitinkamų susitarimų arba schemų taikymo patirtimi. Ataskaitoje analizuojama:

bendrai:

a) auditų nepriklausomumas, sąlygos ir dažnumas, tiek atsižvelgiant į tai, kas nurodyta schemos dokumentuose tuo metu, kai Komisija atitinkamą schemą patvirtino, tiek palyginti su pramonės šakos geriausia praktika;

b) prieinamumas, patirtis ir skaidrumas taikant metodus, pagal kuriuos nustatomi ir sprendžiami reikalavimų nesilaikymo atvejai, ypač kaip sprendžiami tie atvejai, kai schemos dalyviai padaro rimtus pažeidimus arba yra įtariami padarę rimtus pažeidimus;

c) skaidrumas, ypač atsižvelgiant į schemos prieinamumą, vertimų į taikytinas šalių ir regionų, kurie yra žaliavų kilmės šalys ir regionai, kalbas prieinamumas, galimybė susipažinti su sertifikuotų operatorių ir atitinkamų sertifikatų sąrašu ir audito ataskaitomis;

d) suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, ypač konsultavimasis su čiabuvių ir vietos bendruomenėmis prieš priimant sprendimus, kai rengiamos ir persvarstomos schemos, taip pat atliekant auditus, ir reagavimas, susijęs su jų įnašu;

e) bendras schemos patikimumas, ypač atsižvelgiant į taisykles dėl auditorių ir atitinkamų schemos institucijų akreditavimo, kvalifikacijos ir nepriklausomumo;

f) schemos atnaujinimas atsižvelgiant į rinką, žaliavų ir sertifikuotų biodegalų kiekis pagal kilmės šalį ir rūšį, dalyvių skaičius;

g) tai, ar sistemą, pagal kurią atsekami atitikties tvarumo kriterijams, kurie numatomi dalyviui (-iams) pagal schemą, įrodymai, yra patogu naudoti ir ar ji yra veiksmingai įgyvendinama atsižvelgiant į sistemos paskirtį užkirsti kelią sukčiavimui, visų pirma nustatyti įtariamus sukčiavimo ir kitų pažeidimų atvejus, imtis su jais susijusių veiksmų bei tolesnių priemonių ir, atitinkamais atvejais, nustatytų sukčiavimo ar pažeidimų atvejų skaičius;

ir konkrečiai:

h) subjektų galimybės gauti leidimą pripažinti ir stebėti sertifikavimo įstaigas;

i) sertifikavimo įstaigų pripažinimo arba akreditavimo kriterijai;

j) sertifikavimo įstaigų stebėsenos vykdymo taisyklės;

k) būdai, kaip supaprastinti arba pagerinti geriausios praktikos skatinimą.

Komisija padaro viešai prieinamas savanoriškų schemų parengtų ataskaitų suvestines arba atitinkamais atvejais išsamias ataskaitas ð [Valdymo] reglamento ï 24 straipsnyje nurodytoje skaidrumo ð e. ataskaitų teikimo ï platformoje.

ò naujas

Valstybės narės gali sukurti nacionalines schemas, pagal kurias 26 straipsnio 2–7 dalyse nustatytų tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijų laikymasis būtų tikrinamas visoje priežiūros grandinėje, į kurią sujungtos kompetentingos nacionalinės institucijos.

ê 2015/1513 2 straipsnio 6 dalies d punktas (pritaikytas)

ð naujas

Valstybė narė apie savo nacionalinę schemą gali pranešti Komisijai. Komisija tokią schemą vertina pirmumo tvarka. Sprendimas dėl tokios nacionalinės schemos, apie kurią pranešta, atitikties šioje direktyvoje nustatytoms sąlygoms priimamas laikantis 3125 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitikties biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijams patikrinimo schemų savitarpio dvišaliam ir daugiašaliam pripažinimui. Jei sprendimas yra teigiamas, pagal šį straipsnį nustatytomis schemomis negali būti atsisakyta taikyti tos valstybės narės schemos savitarpio pripažinimą, atsižvelgiant į atitikties 1726 straipsnio 2–75 dalyse nustatytiems tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijams tikrinimą.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

7. Jei ūkio subjektas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal susitarimą ar schemą, dėl kurios pagal 4 ð arba 6 ï dalį buvo priimtas sprendimas, tiek, kiek tas sprendimas taikomas, valstybė narė nereikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, jog 1726 straipsnio 2–75 dalyse nustatyti tvarumo ð ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ï kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje.

ò naujas

Valstybių narių kompetentingos institucijos gali prižiūrėti nacionalinės akreditavimo įstaigos akredituotų ir nepriklausomą auditą pagal savanorišką schemą atliekančių sertifikavimo įstaigų veiklą.

ê 2015/1513 2 straipsnio 6 dalies e punktas

8. Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 17 straipsnio taikymą biodegalų šaltiniui ir pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 17 straipsnio 1 dalies tikslais gali atsižvelgti į biodegalus iš to šaltinio.

ê 2009/28/EB

9. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai:

a) dėl sistemos, kuri yra nustatyta siekiant teikti informaciją apie tvarumo kriterijus, veiksmingumo; ir

b) ar yra pagrįsta bei tikslinga, atsižvelgiant į naujausius mokslinius įrodymus bei Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus, nustatyti privalomus reikalavimus oro, dirvožemio ar vandens apsaugai.

Prireikus Komisija siūlo koreguojamuosius veiksmus.

ê 2009/28/EB 19 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1928 straipsnis

Biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï įtakos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apskaičiavimas

1. 17 straipsnio 2 dalies tikslais, sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant biodegalus, ir skystuosius bioproduktus ð ir biomasės kurą ï apskaičiuojamas taip:

a) kai ð biodegalų ir skystųjų bioproduktų ï gamybos būdui taikoma numatytoji sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vertė yra nustatyta V priedo A arba B dalyje, o ð biomasės kuro – VI priedo A dalyje, ï šių biodegalų ar skystųjų bioproduktų el vertė el, apskaičiuota pagal V priedo C dalies 7 punktą ð , o biomasės kuro tokia vertė – pagal VI priedo B dalies 7 punktą ï , yra lygi nuliui arba mažesnė už nulį, naudojant tą numatytąją vertę;

b) naudojant ð biodegalų ir skystųjų bioproduktų ï faktinę vertę, apskaičiuotą pagal V priedo C dalyje nustatytą metodiką ð , o biomasės kuro faktinę vertę, apskaičiuotą pagal VI priedo B dalyje nustatytą metodiką ï ; arba

c) naudojant vertę, apskaičiuotą kaip V priedo C dalies 1 punkte nurodytos formulės veiksnių, kai V priedo D arba E dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems veiksniams, ir faktinių verčių, apskaičiuotų pagal V priedo C dalyje nustatytą metodiką visiems kitiems veiksniams, suma;.  arba 

ò naujas

d) naudojant vertę, kuri apskaičiuojama prie VI priedo B dalies 1 punkte nurodytų formulių veiksnių, kai VI priedo C dalyje nurodytos numatytosios išskaidytos vertės gali būti naudojamos kai kuriems veiksniams, pridedant visų kitų veiksnių faktines vertes, apskaičiuotas pagal VI priedo B dalyje nustatytą metodiką.

ê 2009/28/EB 19 straipsnio 2 dalis (pritaikytas)

ð naujas

2. Ne vėliau kaip 2010 m. kovo 31 d. Vvalstybės narės Komisijai ð gali ï pateiktiia ataskaitasą, į kuriasą įtraukiamas sąrašas ð informacija apie tipinį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas ï toseų vietovėse jų teritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo 50 klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai , kai tikėtina, kad tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis auginant žemės ūkio žaliavas gali būti mažesnis už išmetamą kiekį, apie kurį pranešta pagal šios direktyvos V priedo D dalies antraštinę dalį „Numatytosios išskaidytos auginimo vertės“, arba jam lygus; kartu pateikiamas metodo ir duomenų, panaudotų sudarant tą sąrašą, aprašymas ð Prie ataskaitų pridedamas metodo ir duomenų, kuriais remiantis apskaičiuotas išmetamų teršalų kiekis, aprašymas. ï Taikant tą metodą atsižvelgiama į dirvožemio charakteristikas, klimatą ir tikėtiną žaliavų derlių.

ê 2015/1513 2 straipsnio 7 dalies a punktas (pritaikytas)

ð naujas

3. Komisijai gali būti pranešama apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidaro auginant žemės ūkio žaliavas, pateiktą 2 dalyje nurodytose ataskaitose valstybių narių atveju, o Tteritorijų, esančių už Sąjungos ribų atveju –  Komisijai gali būti  pranešama kompetentingų subjektų parengtose ataskaitose, lygiavertėse nurodytosioms 2 dalyje, kurias parengia kompetentingos įstaigos.

4. Komisija pagal 3125 straipsnio 23 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 2  ir 3  dalysje nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susijusių su susidarantį biodegalų ir skystųjų bioproduktų ð žemės ūkio biomasės ï žaliavasų auginant, kurios paprastai tose vietovėse  , įrašomose į tokias ataskaitas  auginamos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, auginimu, kiekį. ð Šie duomenys gali būti naudojami vietoj išskaidytų numatytųjų auginimo verčių, nustatytų V priedo D arba E dalyje biodegalams bei skystiesiems bioproduktams ir VI priedo C dalyje biomasės kurui. ï

5. Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o po to – kas dvejus metus Komisija parengia ir paskelbia ataskaitą dėl V priedo B ir E dalyse nustatytų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių, ypač atkreipdama dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose nurodoma, kad remiantis naujausiais moksliniais įrodymais V priedo B ir E dalyse nustatytas apskaičiuotas tipines ir numatytąsias vertes reikėtų patikslinti, Komisija prireikus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

ê 2015/1513 2 straipsnio 7 dalies c punktas (pritaikytas)

ð naujas

57. Komisija nuolat peržiūri V ð ir VI ï priedusą, kad į juois, jei tai pateisinama, būtų papildytas įrašytos ð arba persvarstytos ï kitiems biodegalų ð , skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro ï gamybos būdams, naudojant tas pačias arba kitas žaliavas, apskaičiuotomis vertėmis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje ð ir VI priedo B dalyje ï nustatytos metodikos, visų pirma dėl:

atliekų ir liekanų apskaitos metodo;

šalutinių produktų apskaitos metodo;

kogeneracijos apskaitos metodo; ir

žemės ūkio produktų liekanų priskyrimo šalutiniams produktams.

Biodyzelinui iš augalinių arba gyvūninių aliejų atliekų taikomos numatytosios vertės turi būti peržiūrėtos kuo greičiau. Tuo atveju, jei Komisijos atliktos peržiūros rezultatai rodo, kad reikėtų papildyti ð pakeisti ï V ð arba VI ï priedą, Komisijai pagal 3225a straipsnį suteikiami yra įgaliotajimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos, bet ne išbraukiamos ar iš dalies pakeičiamos, V priedo A, B, D ir E dalyse nurodytos apskaičiuotos tipinės ir numatytosios biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdų, kurių konkrečios vertės dar neįtrauktos į tą priedą, vertės.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

 Jei  Tikslinant ar papildant V ð ir VI ï priede pateiktią numatytųjų verčių sąrašaią tikslinami arba pildomi laikomasi tokių taisyklių:

a) jeigu veiksnio indėlis į bendrą išmetamą kiekį yra mažas, jeigu pokytis nedidelis ar jeigu faktinių verčių nustatymo kaina yra didelė arba jas nustatyti labai sunku, numatytosios vertės turi būti  yra  įprastų gamybos procesų tipinės vertės.;

b) visais kitais atvejais numatytosios vertės turi būti nuosaikios, palyginti su įprastais gamybos procesais.

ê 2015/1513 2 straipsnio 7 dalies d punktas (pritaikytas)

ð naujas

68. Kai to reikia siekiant užtikrinti vienodą V priedo C dalies 9 punkto ð ir VI priedo B dalies ï taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos išsamios techninės specifikacijos  , įskaitant  ir apibrėžtiys ð , perskaičiavimo koeficientus, metinį auginant žaliavas išmetamų teršalų kiekį ir (arba) išmetamo kiekio sumažėjimą dėl anglies atsargų dirbamos žemės paviršiuje ir po ja, dėl anglies sugavimo, pakeitimo ir geologinio kaupimo. ï Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 31 25 straipsnio 23 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

2029 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

Nustatant 2617 straipsnio 23 dalies antroje pastraipoje ð ir 6 dalyje ï, 18 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, 2718 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 8 dalyje, 19 straipsnio 5 dalyje, 2819 straipsnio 57 dalies pirmoje pastraipoje  ir 28 straipsnio 6 dalyje  ir 19 straipsnio 8 dalyje nurodytas įgyvendinimo priemones, visokeriopai atsižvelgiama į Direktyvos 98/70/EB 51 7a straipsnio tikslus.

ê 2009/28/EB

22 straipsnis

Valstybių narių ataskaitų teikimas

1. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus, Komisijai pateikia ataskaitą apie pažangą skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją. Paskutinė reikalaujama pateikti ataskaita yra šešta ataskaita, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

Ataskaitoje visų pirma nurodoma:

a) sektoriaus (elektros energijos, šildymo ir aušinimo bei transporto) ir bendra atsinaujinančių išteklių energijos dalis per pastaruosius dvejus kalendorinius metus ir priemonės, kurių imtasi ar planuojama imtis nacionaliniu lygmeniu, siekiant skatinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą, atsižvelgiant į I priedo B dalyje nurodytą indikatyvią trajektoriją, laikantis 5 straipsnio;

b) paramos schemų ir kitų atsinaujinančių išteklių energijos skatinimo priemonių nustatymas bei veikimas ir priemonių, naudojamų valstybės narės nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plane nustatytoms priemonėms, įgyvendinimo pažanga bei informacija apie tai, kaip remiama elektros energija paskirstoma galutiniams vartotojams pagal Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 6 dalį;

c) kaip, jei taikytina, valstybė narė parengė savo paramos schemas, kad atsižvelgtų į atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo būdus, kurie teikia papildomos naudos palyginti su kitais panašiais panaudojimo būdais, tačiau kurie taip pat gali būti siejami su didesnėmis sąnaudomis, įskaitant biodegalus, pagamintus iš atliekų, liekanų, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės;

d) kilmės garantijų sistemos elektros energijai, šildymui ir aušinimui iš atsinaujinančių energijos išteklių veikimas ir sistemos patikimumui ir apsaugai nuo sukčiavimo užtikrinti;

e) pažanga, padaryta vertinant ir tobulinant administracines procedūras, siekiant pašalinti reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis, trukdančias atsinaujinančių išteklių energijos plėtrai;

f) priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, perdavimą bei skirstymą ir tobulinti sistemą ar taisykles, reglamentuojančias 16 straipsnio 3 dalyje nurodytų išlaidų padengimą ir pasidalijimą;

g) biomasės išteklių prieinamumo ir naudojimo energijos tikslais pokyčiai;

h) prekių kainos ir žemės naudojimo pokyčiai valstybėje narėje, susiję su padidėjusiu biomasės ir kitų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu;

ê 2015/1513 2 straipsnio 9 dalies a punktas

i) iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų plėtojimas ir jų dalis, įskaitant išteklių įvertinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tvarumo aspektams, susijusiems su maistui ir pašarams skirtų produktų pakeitimo biodegalų gamyba poveikiu, deramai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus ir biomasės pakopinio naudojimo principą atsižvelgiant į regionines ir vietos ekonomines bei technologines aplinkybes, būtinų anglies atsargų išlaikymą dirvožemyje ir dirvožemio bei ekosistemų kokybę;

ê 2009/28/EB

j) numatomas biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos poveikis biologinei įvairovei, vandens ištekliams, vandens ir dirvožemio kokybei valstybėje narėje;

k) numatomas grynasis sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudojant atsinaujinančių išteklių energiją;

l) iki 2020 m. numatomas pagaminti atsinaujinančių išteklių energijos perviršis palyginti su indikatyvia trajektorija, kurį būtų galima perduoti kitoms valstybėms narėms, taip pat numatomi galimi bendri projektai;

m) iki 2020 m. numatoma atsinaujinančių išteklių energijos paklausa, kuri turės būti patenkinta ne vidaus gamybos pajėgumais;

n) informacija apie tai, kaip apskaičiuojama biologiškai skaidžių atliekų dalis naudojant atliekas energijos gamybai ir kokių priemonių imtasi siekiant, kad tokie apskaičiavimai būtų tikslesni ir tikrinami; ir

ê 2015/1513 2 straipsnio 9 dalies b punktas

o) biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekiai energijos vienetuose, priskiriami kiekvienai VIII priedo A dalyje išvardytos žaliavų grupės kategorijai, į kuriuos ta valstybė narė atsižvelgia, kad pasiektų 3 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus planinius rodiklius.

ê 2009/28/EB

2. Apskaičiuodama grynąjį sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybė narė, teikdama 1 dalyje nurodytas ataskaitas, gali naudoti tipines V priedo A ir B dalyse nurodytas vertes.

3. Savo pirmojoje ataskaitoje valstybė narė nurodo, ar ji ketina:

a) nustatyti vieną bendrą administracinę įstaigą, atsakingą už leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų atsinaujinančių išteklių energiją naudojantiems įrenginiams tvarkymą ir pagalbos teikimą pareiškėjams;

b) nustatyti automatinį atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių įrenginių planavimo ir paraiškų leidimams gauti tvirtinimą, jei per nustatytus terminus leidimus išduodanti institucija nepateikia atsakymo; arba

c) nurodyti geografines vietoves, kuriose galima naudoti atsinaujinančių išteklių energiją pagal žemės paskirties planus ir diegti centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą.

4. Kiekvienoje ataskaitoje valstybė narė gali koreguoti ankstesnių ataskaitų duomenis.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

è1 1 2015/1513 2 straipsnio 10 dalies a punktas

ð naujas

3023 straipsnis
Komisijos vykdoma stebėsena ir ataskaitų teikimas 

1. Komisija stebi Bendrijoje  Sąjungoje  suvartojamų biodegalų, ir skystųjų bioproduktų ð ir biomasės kuro ï kilmę ir jų gamybos poveikį, įskaitant netiesioginio žemės naudojimopaskirties keitimo poveikį, žemės naudojimui Bendrijoje  Sąjungoje  ir pagrindinėse trečiosiose tiekimo šalyse. Tokia stebėsena grindžiama valstybių narių ð integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir atitinkamomis pažangos ï ataskaitomis, ð kurios būtinos pagal [Valdymo] reglamento 3, 15 ir 18 straipsnius ï teikiamomis pagal 22 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamų trečiųjų šalių bei tarpvyriausybinių organizacijų ataskaitomis, moksliniais tyrimais ir visa kita svarbia informacija. Komisija taip pat stebi prekių kainos pokyčius, susijusius su biomasės naudojimu energijai, ir visą teigiamą ir neigiamą poveikį maisto saugumui. è1 --- ç

2. Komisija veda dialogą ir keičiasi informacija su trečiosiomis šalimis, biodegalų, ð skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro ï gamintojais bei vartotojų organizacijomis ir pilietine visuomene dėl bendro šioje direktyvoje numatytų priemonių, susijusių su biodegalais, ir skystaisiais bioproduktais ð ir biomasės kuru ï , įgyvendinimo. Tai darydama, ji ypatingą dėmesį skiria poveikiui, kurį biodegalų ð ir skystųjų bioproduktų ï gamyba gali daryti maisto produktų kainoms.

3. Remdamasi valstybių narių pagal 22 straipsnio 1 dalį pateiktomis ataskaitomis bei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta stebėsena ir analize, Komisija kas dvejus metus atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai. Pirmoji ataskaita pateikiama 2012 m.

ê 2015/1513 2 straipsnio 10 dalies b punktas

4. Teikdama ataskaitas apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažintą naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, Komisija naudoja valstybių narių pagal 22 straipsnio 1 dalies o punktą pateiktas vertes, įskaitant numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes ir susijusį intervalą, nustatytą remiantis jautrumo analize, kaip nustatyta VIII priede. Komisija padaro viešai prieinamais duomenis, susijusius su vidutiniu preliminariu numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir susijusiu intervalu, nustatytu remiantis jautrumo analize. Be to, Komisija įvertina, ar tiesioginio išmetamo kiekio sumažėjimo apskaičiavimas pasikeistų, jei taikant pakaitinį metodą būtų atsižvelgta į šalutinius produktus, ir jei pasikeistų, tai kaip.

ê 2009/28/EB

5. Savo ataskaitose Komisija visų pirma analizuoja:

a) įvairių biodegalų santykinę naudą aplinkai ir sąnaudas, Bendrijos importo politikos poveikį šiems veiksniams, energetinio saugumo aspektus ir būdus suderinti vidaus produkciją ir importą;

b) padidėjusios biodegalų paklausos poveikį tvarumui Bendrijoje ir trečiosiose šalyse, atsižvelgiant į poveikį ekonomikai bei aplinkai, įskaitant poveikį biologinei įvairovei;

c) galimybę moksliškai bei objektyviai nustatyti didelės biologinės vertės geografinius plotus, kurie nėra numatyti 17 straipsnio 3 dalyje;

d) padidėjusios biomasės paklausos poveikį biomasę naudojantiems sektoriams;

ê 2015/1513 2 straipsnio 10 dalies c punktas

e) iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų prieinamumą ir tvarumą, įskaitant biodegalų gamybos vietoj maistui ir pašarui skirtų produktų daromo poveikio vertinimą, deramai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus ir biomasės pakopinio naudojimo principą atsižvelgiant į regionines ir vietos ekonomines bei technologines aplinkybes, būtinų anglies atsargų išlaikymą dirvožemyje ir dirvožemio bei ekosistemų kokybę;

f) informaciją apie turimus mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, atsižvelgiant į visus gamybos būdus, tų rezultatų analizę ir vertinimą, ar galima sumažinti neapibrėžtumo intervalą, nustatytą analizėje, atliktoje apskaičiuojant dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo numatomą išmetamą kiekį, ir ar galima atsižvelgti į galimą Sąjungos politikos, pavyzdžiui, aplinkos, klimato ir žemės ūkio srityse, poveikį; ir

g) technologinę plėtrą ir duomenų apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų Sąjungoje iš specialiai tam skirtų nemaistinių augalų, auginamų visų pirma energijos gamybos tikslais, naudojimą, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai prieinamumą.

ê 2009/28/EB

Prireikus Komisija siūlo koreguojamuosius veiksmus.

6. Remiantis valstybių narių ataskaitomis, teikiamomis pagal 22 straipsnio 3 dalį, Komisija tiria, ar veiksmingos valstybių narių taikomos priemonės siekiant įkurti vieną bendrą administracinę įstaigą, atsakingą už leidimų, sertifikavimo ir licencijavimo paraiškų tvarkymą ir pagalbos teikimą pareiškėjams.

7. Komisija, siekdama geresnio finansavimo ir koordinavimo įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą 20 % tikslą, ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. parengia atsinaujinančių išteklių energijos analizę ir veiksmų planą, kuriais visų pirma siekiama:

a) geriau panaudoti struktūrinius fondus ir pagrindų programas;

b) geriau ir daugiau panaudoti Europos investicijų banko ir kitų viešųjų finansų institucijų skiriamas lėšas;

c) sudaryti geresnes sąlygas pasinaudoti rizikos kapitalu, ypač išnagrinėjant galimybes sukurti investicijų į atsinaujinančių išteklių energiją Bendrijoje rizikos pasidalijimo mechanizmą, panašų į Pasaulinio energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių fondo iniciatyvą, skirtą trečiosioms šalims;

d) geriau koordinuoti Bendrijos ir nacionalinį finansavimą ir kitų formų paramą; ir

e) geriau koordinuoti su atsinaujinančių išteklių energija susijusias iniciatyvas, kurių sėkmingas įgyvendinimas priklauso nuo veikėjų keliose valstybėse narėse vykdomos veiklos.

8. Ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjami šie aspektai:

a) peržiūrima minimali sumažinta išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, taikoma nuo 17 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų datų, remiantis poveikio vertinimu, kuriame visų pirma atsižvelgiama į technologijų raidą, esamas technologijas ir pirmos bei antros kartos biodegalus, kuriuos gaminant išmetama labai mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

ê 2015/1513 2 straipsnio 10 dalies d punktas

b) 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų planinių rodiklių atžvilgiu peržiūrima:

i) priemonių, kurios turi būti įgyvendintos norint pasiekti šiuos planinius rodiklius, ekonominis efektyvumas;

ii) galimybės įgyvendinti šiuos planinius rodiklius, kartu užtikrinant biodegalų gamybos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse tvarumą ir atsižvelgiant į poveikį ekonomikai, aplinkai bei socialinį poveikį, įskaitant netiesioginį poveikį ir poveikį biologinei įvairovei, taip pat galimybės antros kartos biodegalus naudoti komerciniais tikslais įvertinimas;

iii) planinių rodiklių įgyvendinimo poveikis galimybei įsigyti maisto produktų prieinamomis kainomis;

iv) galimybė elektrines, hibridines bei vandenilines transporto priemones naudoti komerciniais tikslais ir metodika, pasirinkta siekiant apskaičiuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalį, sunaudojamą transporto sektoriuje;

v) konkrečių rinkos sąlygų įvertinimas, visų pirma atsižvelgiant į rinkas, kuriose transporto degalams tenka daugiau kaip pusė galutinio energijos suvartojimo, ir rinkas, kurios visiškai priklauso nuo importuojamų biodegalų;

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

c) šios direktyvos, visų pirma bendradarbiavimo mechanizmų, taikymo įvertinimas, siekiant užtikrinti, kad šie mechanizmai ne tik leistų valstybėms narėms toliau taikyti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas nacionalines paramos schemas, bet ir suteiktų joms galimybę pasiekti I priede apibrėžtus nacionalinius planinius rodiklius užtikrinant kuo didesnį sąnaudų efektyvumą, taip pat technologijų raidos įvertinimas ir išvados, kurias reikia padaryti siekiant Bendrijos lygmeniu įgyvendinti tikslą, kad 20 % energijos sudarytų atsinaujinančių išteklių energija.

Remdamasi šia ataskaita, Komisija prireikus pateikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai, kuriuose nagrinėjami minėtieji aspektai, visų pirma:

a punkte nurodyto aspekto atžvilgiu – tame punkte nurodytos minimalios sumažintos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalies pakeitimas, ir

c punkte nurodyto aspekto atžvilgiu – tinkamas šioje direktyvoje numatytų bendradarbiavimo priemonių pritaikymas, siekiant pagerinti jų veiksmingumą, kad būtų įgyvendintas 20 % tikslas. Tokiais pasiūlymais nedaroma įtakos nei 20 % tikslui, nei valstybių narių kontrolei nacionalinių paramos schemų ir bendradarbiavimo priemonių atžvilgiu.

39. Komisija 2018  2026  m. pristatys atsinaujinančių energijos išteklių planą, skirtą laikotarpiui po 2020 m ð pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl reguliavimo pagrindų, kuriais atsinaujinančių išteklių energijos vartojimas būtų skatinimas po 2030 m ï .

Kartu su tuo planu, jei reikia, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami pasiūlymai laikotarpiui po 2020 m. Plane ð Šiame pasiūlyme ï atsižvelgiama į šios direktyvos įgyvendinimo patirtį ð , be kitų dalykų, į joje nustatytus tvarumo ir sumažinto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kriterijus,  ï ir į technologinę pažangą atsinaujinančių išteklių energijos srityje

410. 2021  2032  m. Komisija teikia ataskaitą, kurioje persvarstoma, kaip taikoma ši direktyva. Toje ataskaitoje ypač atsižvelgiama į tai, kuo, sudarant galimybes valstybėms narėms pasiekti I priede apibrėžtus nacionalinius planinius rodiklius užtikrinant kuo didesnį sąnaudų efektyvumą, svarbūs šie aspektai:

   a) prognozių ir nacionalinių atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planų rengimo procesas;

   b) bendradarbiavimo mechanizmų veiksmingumas;

   c) technologinė plėtra atsinaujinančių išteklių energijos srityje, įskaitant biodegalų naudojimo komercinėje aviacijoje plėtrą;

   d) nacionalinių paramos schemų veiksmingumas;

   e) 8 ir 9 dalyse nurodytų Komisijos ataskaitų išvados.

24 straipsnis

Skaidrumo platforma

1. Komisija sukuria internetinę viešą skaidrumo platformą. Ta platforma turi padidinti skaidrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui, visų pirma vykdant 6 straipsnyje nurodytus statistinius perdavimus bei 7 ir 9 straipsniuose nurodytus bendrus projektus, ir jį skatinti. Be to, šia platforma galima naudotis siekiant viešai paskelbti atitinkamą informaciją, kuri, Komisijos ar valstybės narės nuomone, yra ypač svarbi įgyvendinant šią direktyvą ir siekiant joje numatytų tikslų.

2. Komisija, atitinkamais atvejais suvestine forma, išsaugodama komercinės neskelbtinos informacijos konfidencialumą, skaidrumo platformoje viešai skelbia šią informaciją:

a) valstybių narių nacionalinius atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planus;

b) 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus valstybių narių prognozių dokumentus, prie kurių kuo greičiau pridedama Komisijos parengta gamybos perviršio ir numatomos importo paklausos santrauka;

c) atitinkamos valstybės narės prašymu, valstybių narių pasiūlymus bendradarbiauti vykdant statistinius perdavimus ar bendrus projektus;

d) 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie statistinius perdavimus tarp valstybių narių;

e) 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytą informaciją apie bendrus projektus;

f) valstybių narių nacionalines ataskaitas, nurodytas 22 straipsnyje;

g) Komisijos ataskaitas, nurodytas 23 straipsnio 3 dalyje.

Tačiau informaciją pateikusios valstybės narės prašymu Komisija viešai neskelbia 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybių narių prognozių dokumentų ar 22 straipsnio 1 dalies l ir m punktuose nurodytos informacijos, pateiktos valstybių narių nacionalinėse ataskaitose.

ê 2015/1513 2 straipsnis

ð naujas

2531 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Atsinaujinančių energijos išteklių komitetas ð Energetikos sąjungos reikalų komitetas ï . Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Rreglamente (ES) Nr. 182/2011 52 , ð kuris dirba su šiuo reglamentu susijusių atitinkamos sudėties sektorių atstovų grupėse ï.

2. Su biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumu susijusiais klausimais Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

23. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetai nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

ê 2015/1513 2 straipsnio 12 dalis (pritaikytas)

25a32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 3 straipsnio 5 dalyje, 75 straipsnio 5 dalyje  , 7 straipsnio 6 dalyje,  ir 19 straipsnio 117 dalyje  , 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje  nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 5 d.  2021 m. sausio 1 d. 

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 5 dalyje, 75 straipsnio 5 dalyje  , 7 straipsnio 6 dalyje,  ir 19 straipsnio 117 dalyje  , 19 straipsnio 14 dalyje, 25 straipsnio 6 dalyje ir 28 straipsnio 5 dalyje  nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 

ê 2015/1513 2 straipsnio 12 dalis (pritaikytas)

45. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

56. Pagal 3 straipsnio 5 dalį, 75 straipsnio 5 dalį  , 7 straipsnio 6 dalį,  ir 19 straipsnio 117 dalį  , 19 straipsnio 14 dalį, 25 straipsnio 6 dalį ir 28 straipsnio 5 dalį  priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

26 straipsnis

Pakeitimai ir panaikinimas

1. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. panaikinami Direktyvos 2001/77/EB 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis ir 4–8 straipsniai.

2. Nuo 2010 m. balandžio 1 d. panaikinami Direktyvos 2003/30/EB 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis ir 3–5 dalys ir 5 bei 6 straipsniai.

3. Nuo 2012 m. sausio 1 d. Direktyvos 2001/77/EB ir 2003/30/EB panaikinamos.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

2733 straipsnis

Perkėlimas  į nacionalinę teisę 

1. Nepažeidžiant 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių, Vvalstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip ð 2021 m. birželio 30 d. ï 2010 m. gruodžio 5 d ð Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.  ï

Valstybės narės, priimdamos  tas  priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.  Jos taip pat turi įtraukti teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato nuorodos darymo tvarką ir suformuluoja minėtą teiginį. 

2. Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

ò naujas

34 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/28/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis XI priedo A dalyje, panaikinama nuo 2021 m. sausio 1 d. nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais XI priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą pagal XII priede pateiktą atitikmenų lentelę.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

2835 straipsnis

Įsigaliojimas 

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  2021 m. sausio 1 d. .

2936 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas

(1) 2015 m. kovo 19–20 d., 2015 m. gruodžio 17–18 d., 2016 m. kovo 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.
(2) Šaltinis – Bloomberg New Energy Finance (2014 m.). 2030 Market Outlook („2030 m. rinkos perspektyvos“), Tarptautinė energetikos agentūra (2014 m.). Pasaulio energetikos prognozė.
(3) 40 % galutinės energijos suvartojimo, scenarijaus PRIMES EUCO27 duomenimis.
(4) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(5) Nuomones žr. http://ec.europa.eu/smart-regulation/impact/ia_carried_out/cia_2016_en.htm . Daugiau informacijos apie valdybos pastabas žr. prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo I priede.
(6) Žr., pavyzdžiui, 2016 m. birželio 13–14 d. Europos elektros energijos reguliavimo forumo išvadas, jose Komisija skatinama, persvarstant Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą, parengti bendrąsias paramos schemų taisykles, pagal kurias būtų lengviau atsinaujinantiems ištekliams taikyti rinka grindžiamus ir labiau regionams priderintus metodus.
(7) „ES šildymo ir vėsinimo strategija“ (COM (2016) 51 final).
(8) Persson & Muenster, 2016 m. „Dabartinės ir būsimos perspektyvos šilumą Europos centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms gaminti iš atliekų. Literatūros ir duomenų apžvalga“ (Current and future prospects for heat recovery from waste in European district heating systems: A literature and data review) Energetikos skyrius. 2016 m. rugsėjo mėn.
(9) „Europos mažataršio judumo strategija“ (COM(2016) 501 final).
(10) OL C 77, 2009 3 31, p. 43.
(11) OL C 325, 2008 12 19, p. 12.
(12) 2008 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas.
(13) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).
(14) Žr. XI priedo A dalį.
(15) „2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2014) 015 final).
(16) 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (OL L 283, 2001 10 27, p. 33).
(17) 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (OL L 123, 2003 5 17, p. 42).
(18) 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL L 304, 2008 11 14, p. 1).
(19) Ö   m.  d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva XXXX/XX/ES dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (OL L ). Õ
(20) OL L 350, 1998 12 28, p. 58.
(21) OL C 219 E, 2008 8 28, p. 82.
(22) OL L 1, 2003 1 4, p. 65
(23) OL L 191, 2005 7 22, p. 29.
(24) OL L 114, 2006 4 27, p. 64.
(25) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
(26) OL L 198, 2006 7 20, p. 18.
(27) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).
(28) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.
(29) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
(30) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
(31) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).
(32) OL L 52, 2004 2 21, p. 50.
(33) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 239, 2015 9 15, p. 1).
(34) 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą (OL L 165, 1989 6 15, p. 14).
(35) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
(36) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
(37) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(38) OL L 184, 1999 7 14, p. 23.
(39) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.
(40) OL C 369, 2011 12 17, p. 14. 
(41) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55).
(42) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
(43) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
(44) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
(45) 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 239, 2015 9 15, p. 1).
(46) OL L 304, 2008 11 14, p. 1.
(47) OL L 301, 2007 11 20, p. 14.
(48) 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB (OL L 176, 2003 7 15, p. 57).
(49) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.
(50) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(51) 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).
(52) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Top

Briuselis, 2017 02 23

COM(2016) 767 final

PRIEDAI

prie

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (nauja redakcija) pasiūlymo

{SWD(2016) 416 final}
{SWD(2016) 417 final}
{SWD(2016) 418 final}
{SWD(2016) 419 final}


ê 2009/28/EB

ð naujas

I PRIEDAS

Bendrieji nacionaliniai planiniai atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutinėsiame energijos suvartojime rodikliai 2020 m. 1

A. Bendrieji nacionaliniai planiniai rodikliai

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis bendrame galutinėsiame energijos suvartojime, 2005 m. (S2005)

Atsinaujinančių išteklių energijos dalies bendrame galutinėsiame energijos suvartojime planinis rodiklis, 2020 m. (S2020)

Belgija

2,2 %

13 %

Bulgarija

9,4 %

16 %

Čekija

6,1 %

13 %

Danija

17,0 %

30 %

Vokietija

5,8 %

18 %

Estija

18,0 %

25 %

Airija

3,1 %

16 %

Graikija

6,9 %

18 %

Ispanija

8,7 %

20 %

Prancūzija

10,3 %

23 %

ð Kroatija ï

ð 12,6% ï

ð 20 % ï

Italija

5,2 %

17 %

Kipras

2,9 %

13 %

Latvija

32,6 %

40 %

Lietuva

15,0 %

23 %

Liuksemburgas

0,9 %

11 %

Vengrija

4,3 %

13 %

Malta

0,0 %

10 %

Nyderlandai

2,4 %

14 %

Austrija

23,3 %

34 %

Lenkija

7,2 %

15 %

Portugalija

20,5 %

31 %

Rumunija

17,8 %

24 %

Slovėnija

16,0 %

25 %

Slovakija

6,7 %

14 %

Suomija

28,5 %

38 %

Švedija

39,8 %

49 %

Jungtinė Karalystė

1,3 %

15 %

B. Indikatyvi trajektorija

3 straipsnio 2 dalyje nurodytą indikatyvią trajektoriją sudaro šios nurodytos atsinaujinančių išteklių energijos dalys:

S2005 + 0,20 (S2020 – S2005), kaip dviejų metų (2011–2012 m.) vidurkis;

S2005 + 0,30 (S2020 – S2005), kaip dviejų metų (2013–2014 m.) vidurkis;

S2005 + 0,45 (S2020 – S2005), kaip dviejų metų (2015–2016 m.) vidurkis; ir

S2005 + 0,65 (S2020 – S2005), kaip dviejų metų (2017–2018 m.) vidurkis;

kai:

S2005 – tos valstybės narės dalis 2005 m., kaip nurodyta A dalies lentelėje,

ir

S2020 – tos valstybės narės dalis 2020 m., kaip nurodyta A dalies lentelėje.

ê 2009/28/EB

II PRIEDAS

Normalizavimo taisyklė iš hidroenergijos ir vėjo energijos pagamintai elektros energijai apskaičiuoti

Ši taisyklė taikoma siekiant apskaičiuoti elektros energiją, pagamintą iš hidroenergijos tam tikroje valstybėje narėje:

(QN(norm))( CN[(/(i)( N 14))(QiCi)] 15), kai:

N

=

ataskaitiniai metai;

QN(norm)

=

apskaičiuoti naudojamas normalizuotas elektros energijos kiekis, pagamintas visose valstybės narės hidroelektrinėse N metais;

Qi

=

elektros energijos kiekis, faktiškai pagamintas visose valstybės narės hidroelektrinėse i metais, matuojamas GWh, neįskaitant elektros energijos kiekio, pagaminto hidroakumuliaciniuose įrenginiuose, naudojančiuose prieš tai pakeltą vandenį;

Ci

=

visų valstybės narės, neįskaitant hidroakumuliacijos, hidroelektrinių bendra instaliuotoji galia i metų pabaigoje, matuojama MW.

Ši taisyklė taikoma tam tikroje valstybėje narėje iš vėjo energijos pagamintai elektros energijai apskaičiuoti:

(QN(norm))((CN CN 12)((/(i)(Nn))Qi(/(j)(Nn))(Cj Cj 12))) kai:

N

=

ataskaitiniai metai;

QN(norm)

=

apskaičiuoti naudojamas normalizuotas elektros energijos kiekis, pagamintas visose valstybės narės vėjo jėgainėse N metais;

Qi

=

elektros energijos kiekis, faktiškai pagamintas visose valstybės narės vėjo jėgainėse i metais, matuojamas GWh;

Cj

=

visų valstybės narės vėjo jėgainių bendra instaliuotoji galia j metų pabaigoje, matuojama MW;

n

=

4 arba metų skaičius prieš N metus, už kuriuos turima atitinkamos valstybės narės galios ir gamybos duomenų, priklausomai nuo to, kuris iš jų mažesnis.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

III PRIEDAS

Transporto Kkuro energetinė vertė

Kuras

Energinė vertė pagal

masę (žemutinis

šilumingumas,

MJ/kg)

Energinė vertė pagal

tūrį (žemutinis

šilumingumas,

MJ/l)

IŠ BIOMASĖS IR (ARBA) JĄ PERDIRBANT PAGAMINTAS KURAS

Biopropanas

46

24

Grynas augalinis aliejus (aliejus, pagamintas iš aliejinių augalų taikant spaudimo, ekstrahavimo ar kitas palyginamas procedūras; žalias arba valytas, bet chemiškai nemodifikuotas)

37

34

Biodyzelinas – riebalų rūgščių metilesteris (metilesteris, pagamintas iš biomasės aliejaus)

37

33

Biodyzelinas – riebalų rūgščių etilesteris (etilesteris, pagamintas iš biomasės aliejaus)

38

34

Biodujos, kurias galima išvalyti iki gamtinių dujų kokybės

50

-

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip dyzelino pakaitalas

44

34

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip benzino pakaitalas

45

30

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip reaktyvinių degalų pakaitalas

44

34

Hidrinimu valytas (termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu) biomasės aliejus, naudojamas kaip suskystintų naftos dujų pakaitalas

46

24

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip dyzelino pakaitalas

43

36

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip benzino pakaitalas

44

32

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip reaktyvinių degalų pakaitalas

43

33

Bendrai (kartu su iškastiniu kuru) perdirbimo gamykloje apdorotas biomasės arba pirolizuotosios biomasės aliejus, naudojamas kaip suskystintų naftos dujų pakaitalas

46

23

IŠ ĮVAIRIŲ ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ (NEBŪTINAI IŠ BIOMASĖS) PAGAMINTAS KURAS

Iš atsinaujinančių išteklių gaunamas metanolis

20

16

Iš atsinaujinančių išteklių gaunamas etanolis

27

21

Iš atsinaujinančių išteklių gaunamas propanolis

31

25

Iš atsinaujinančių išteklių gaunamas butanolis

33

27

Fišerio ir Tropšo dyzelinas (sintetinis angliavandenilis arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojamas kaip dyzelino pakaitalas)

44

34

Fišerio ir Tropšo benzinas (sintetinis angliavandenilis arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip benzino pakaitalas)

44

33

Fišerio ir Tropšo reaktyviniai degalai (sintetinis angliavandenilis arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip reaktyvinių degalų pakaitalas)

44

33

Fišerio ir Tropšo suskystintos naftos dujos (sintetinis angliavandenilis arba sintetinių angliavandenilių mišinys, naudojami kaip suskystintų naftos dujų pakaitalas)

46

24

DME (dimetileteris)

28

19

Iš atsinaujinančių išteklių gaunamas vandenilis

120

-

ETBE (etil-tret-butileteris, pagamintas etanolio pagrindu)

36 (iš kurių 37 % iš atsinaujinančių išteklių)

27 (iš kurių 37 % iš atsinaujinančių išteklių)

MTBE (metil-tret-butileteris, pagamintas metanolio pagrindu)

35 (iš kurių 22 % iš atsinaujinančių išteklių)

26 (iš kurių 22 % iš atsinaujinančių išteklių)

TAEE (tret-amil-etilo eteris, pagamintas etanolio pagrindu)

38 (iš kurių 29 % iš atsinaujinančių išteklių)

29 (iš kurių 29 % iš atsinaujinančių išteklių)

TAME (tret-amil-metilo eteris, pagamintas etanolio pagrindu)

36 (iš kurių 18 % iš atsinaujinančių išteklių)

28 (iš kurių 18 % iš atsinaujinančių išteklių)

THxEE (tret-heksil-etilo eteris, pagamintas etanolio pagrindu)

38 (iš kurių 25 % iš atsinaujinančių išteklių)

30 (iš kurių 25 % iš atsinaujinančių išteklių)

THxME (tret-heksil-metilo eteris, pagamintas etanolio pagrindu)

38 (iš kurių 14 % iš atsinaujinančių išteklių)

30 (iš kurių 14 % iš atsinaujinančių išteklių)

IŠKASTINIS KURAS

Benzinas

43

32

Dyzelinas

43

36

ê 2009/28/EB

Kuras

Energetinė vertė pagal masę

(žemutinė kuro degimo šiluma, MJ/kg)

Energetinė vertė pagal tūrį

(žemutinė kuro degimo šiluma, MJ/l)

Bioetanolis (iš biomasės pagamintas etanolis)

27

21

Bio-ETBE (etil-tret-butileteris, pagamintas iš bioetanolio)

36 (iš kurių 37 % iš atsinaujinančių išteklių)

27 (iš kurių 37 % iš atsinaujinančių išteklių)

Biometanolis (iš biomasės pagamintas metanolis, naudotinas kaip biodegalai)

20

16

Bio-MTBE (metil-tret-butileteris, pagamintas iš biometanolio)

35 (iš kurių 22 % iš atsinaujinančių išteklių)

26 (iš kurių 22 % iš atsinaujinančių išteklių)

Bio-DME (iš biomasės pagamintas dimetileteris, naudotinas kaip biodegalai)

28

19

Bio-TAEE (tret-amiletileteris, pagamintas iš bioetanolio)

38 (iš kurių 29 % iš atsinaujinančių išteklių)

29 (iš kurių 29 % iš atsinaujinančių išteklių)

Biobutanolis (iš biomasės pagamintas butanolis, naudotinas kaip biodegalai)

33

27

Biodyzelinas (metilesteris, pagamintas iš dyzelino kokybės augalinių arba gyvūninių aliejų, naudotinas kaip biodegalai)

37

33

Fišerio-Tropšo biodyzelinas (iš biomasės pagamintas sintetinis angliavandenilis arba sintetinių angliavandenilių mišinys)

44

34

Hidrinimu valytas augalinis aliejus (augalinis aliejus, termocheminiu būdu apdorotas vandeniliu)

44

34

Grynas augalinis aliejus (aliejus, pagamintas iš aliejingų augalų taikant spaudimo, ekstrahavimo ar kitas palyginamas procedūras, žalias arba valytas, bet chemiškai nemodifikuotas, kai jis suderinamas su nagrinėjamais variklių tipais ir su atitinkamais išmetimo reikalavimais)

37

34

Biodujos (iš biomasės ir (arba) iš biologiškai skaidžios atliekų dalies pagamintas dujinis kuras, kuris gali būti išvalytas iki gamtinių dujų kokybės, naudotinas kaip biodegalai arba generatorinės dujos)

50

Benzinas

43

32

Dyzelinas

43

36

ê 2009/28/EB

IV PRIEDAS

Montuotojų sertifikavimas

18 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos sertifikavimo schemos arba lygiavertės kvalifikavimo schemos grindžiamos šiais kriterijais:

1. Sertifikavimo arba kvalifikavimo procesas turi būti skaidrus, jį turi aiškiai apibrėžti valstybė narė arba jos paskirta administracinė įstaiga.

2. Biomasės, šilumos siurblių, seklių geoterminių ir saulės fotoelektros bei saulės terminių įrenginių montuotojai sertifikuojami pagal akredituotą mokymo programą arba mokymų rengėjo.

3. Mokymo programą ar rengėją akredituoja valstybės narės arba jų paskirtos administracinės įstaigos. Akredituojanti įstaiga užtikrina, kad mokymo rengėjo siūloma mokymo programa būtų tęstinė ir regioninio arba nacionalinio masto. Mokymų rengėjas turi turėti pakankamai techninių priemonių praktiniams mokymams rengti, įskaitant laboratorinę įrangą ar atitinkamas priemones. Mokymų rengėjas be pagrindinių mokymų taip pat turi pasiūlyti trumpesnius kvalifikacijos kėlimo kursus aktualiais klausimais, įskaitant apie naujas technologijas, kad būtų sudarytos sąlygos apie įrenginius mokytis visą gyvenimą. Mokymų rengėjas gali būti įrangos ar sistemos gamintojas, institutai arba asociacijos.

4. Mokymus, kuriuos užbaigus suteikiamas montuotojo sertifikatas arba montuotojo kvalifikacija, sudaro teorinė ir praktinė dalys. Mokymų pabaigoje montuotojas turi būti įgijęs įgūdžių, būtinų atitinkamai įrangai ir sistemoms montuoti, atitikti vartotojo veiklos rezultatų ir patikimumo poreikius, užtikrinti darbo kokybę ir atitikti visus galiojančius kodeksus ir standartus, įskaitant energijos ir ekologinio ženklinimo.

5. Mokymo kursai užbaigiami egzaminu, kurį išlaikius išduodamas sertifikatas arba suteikiama kvalifikacija. Egzaminą sudaro praktinis sėkmingo biomasės katilų ar krosnių, šilumos siurblių, seklių geoterminių įrenginių, saulės fotoelektros ar saulės terminių įrenginių sumontavimo įvertinimas.

6. 18 14 straipsnio 3 dalyje nurodytose sertifikavimo schemose arba lygiavertėse kvalifikavimo schemose deramai atsižvelgiama į šias gaires:

a) Akredituotos mokymo programos turėtų būti siūlomos darbo patirties turintiems montuotojams, turintiems arba besiruošiantiems įgyti tokią kvalifikaciją:

i) biomasės katilų ir krosnių montuotojams: santechniko, vamzdžių klojėjo, šildymo inžinieriaus ar sanitarinės ir šildymo ar vėsinimoaušinimo įrangos techniko kvalifikacija yra būtina sąlyga;

ii) šilumos siurblių montuotojams: santechniko ar šaldymoaušinimo inžinieriaus kvalifikacija, taip pat baziniai elektriko ir santechniko įgūdžiai (vamzdžių pjovimas, vamzdžių jungčių litavimas, vamzdžių jungčių klijavimas, izoliavimas, jungčių sandarinimas, nuotėkio testavimas ir šildymo ar vėsinimoaušinimo sistemų montavimas) yra būtina sąlyga;

iii) fotoelektros ar terminių saulės įrenginių montuotojui: santechniko arba elektriko kvalifikacija ir santechniko, elektriko ir dangų klojėjo įgūdžiai, įskaitant žinias apie vamzdžių jungčių litavimą, vamzdžių jungčių klijavimą, jungčių sandarinimą, santechninės įrangos nuotėkio testavimą, gebėjimą sujungti laidus, žinias apie pagrindines dengimo medžiagas, hidroizoliacijos ir sandarinimo metodus yra būtina sąlyga; arba

iv) profesinis montuotojų mokymas, kuriuo siekiama suteikti montuotojo įgūdžių, atitinkančių 3 metų išsilavinimą a, b arba c punktuose nurodytose srityse, įskaitant teorinį mokymąsi ir praktiką darbo vietoje.

b) Teorinėje biomasės krosnių ir katilų montavimo mokymų dalyje turėtų būti apžvelgta biomasės rinkos padėtis ir turėtų būti nagrinėjami ekologiniai aspektai, biomasės kuras, logistika, priešgaisrinė apsauga, susijusios subsidijos, degimo technika, deginimo sistemos, optimalūs hidrauliniai sprendiniai, sąnaudų bei pelningumo palyginimas ir biomasės katilų bei krosnių projektavimas, montavimas ir priežiūra. Mokymuose taip pat turėtų būti suteikiama išsamių žinių apie Europos standartus, taikomus technologijoms ir biomasės kurui, pavyzdžiui, granulėms, ir apie susijusią nacionalinę ir Bendrijos teisę, taikomą biomasei.

c) Teorinėje šilumos siurblių montuotojo mokymų dalyje turėtų būti apžvelgiama padėtis šilumos siurblių rinkoje ir turėtų būti nagrinėjami įvairių regionų geoterminiai ištekliai ir žemės šaltinių temperatūra, dirvožemio ir uolienų šiluminio laidumo nustatymas, geoterminių išteklių naudojimo reglamentai, šilumos siurblių naudojimo pastatuose pagrįstumas ir tinkamiausios šilumos siurblių sistemos nustatymas ir žinios apie jų techninius reikalavimus, saugumą, oro filtravimą, sujungimą su šilumos šaltiniu ir sistemos išdėstymą. Mokymuose taip pat turėtų būti suteikiama išsamių žinių apie visus šilumos siurbliams taikomus Europos standartus, ir apie atitinkamą nacionalinę ir Bendrijos teisę. Montuotojas turėtų įrodyti turįs šiuos pagrindinius gebėjimus:

i) bazinis šilumos siurblio fizinių ir veikimo principų suvokimas, įskaitant šilumos siurblio ciklo charakteristikas: ryšys tarp šilumos šalintuvo žemų temperatūrų ir šilumos šaltinio aukštų temperatūrų, sistemos veiksmingumo, naudingumo koeficiento (COP) ir sezoninio naudingumo koeficiento (SPF) nustatymas;

ii) šilumos siurblio ciklo komponentų ir jų funkcijos, įskaitant kompresorių, išsiplėtimo vožtuvą, garintuvą, kondensatorių, įrenginius ir įtaisus, tepalinę alyvą, šaltnešį, perkaitinimo, dalinio vėsinimoaušinimo ir vėsinimoaušinimo su šilumos siurbliais galimybes, suvokimas; ir

iii) gebėjimas pasirinkti sudedamąsias dalis ir pritaikyti jų dydį tipiškais montavimo atvejais, įskaitant tipinių įvairių pastatų šilumos apkrovimo verčių nustatymą, taip pat karšto vandens gamybai pagal energijos suvartojimą, šilumos siurblio galios nustatymą šilumos poreikiui, kuris būtinas karšto vandens gamybai, pastato šilumos kaupimo masei ir nepertraukiamai srovės grandinei; nustatyti buferinės cisternos komponentą, jos tūrį ir antrosios šildymo sistemos integravimą.

d) Teorinėje mokymų apie fotoelektros ir terminių saulės energijos įrenginių montavimą dalyje turėtų būti apžvelgta padėtis saulės energijos produktų rinkoje bei sąnaudų ir pelningumo palyginimas ir turėtų būti nagrinėjami ekologiniai aspektai, sudedamosios dalys, saulės energijos sistemų charakteristikos ir matmenys, tikslių sistemų ir sudedamųjų dalių parinkimas, šilumos poreikio nustatymas, priešgaisrinė apsauga, susijusios subsidijos, taip pat saulės fotoelektros ir saulės šilumos įrenginių projektavimas, montavimas ir priežiūra. Mokymuose taip pat turėtų būti suteikiama išsamių žinių apie visus Europos technologijos normatyvus bei sertifikavimą, pvz., Solar Keymark, ir susijusią nacionalinę ir Bendrijos teisę. Montuotojas turėtų įrodyti turįs šiuos pagrindinius gebėjimus:

i) sugebėti dirbti saugiai, naudoti būtinus įrankius ir įrangą, laikytis saugos kodeksų bei standartų ir nustatyti santechnikos, elektros ir kitus pavojus, susijusius su saulės įrenginiais;

ii) sugebėti identifikuoti sistemas ir jų sudedamąsias dalis, būdingas aktyvioms ir pasyvioms sistemoms, įskaitant mechaninę konstrukciją, ir nustatyti sudedamųjų dalių vietą bei sistemos išdėstymą ir konfigūraciją;

iii) sugebėti nustatyti būtiną montavimo vietą, fotoelektros ir saulės energiją naudojančio vandens šildytuvo krypties nustatymą ir posvyrį, atsižvelgiant į šešėlio nustatymą, saulės energijos prieigą, struktūrinį integralumą, įrenginio tinkamumą pastatui ar klimatui, įvairių montavimo metodų, tinkamų dangos tipams, nustatymą ir montavimui būtinos įrangos sistemos balansą; ir

iv) saulės fotoelektros sistemoms – sugebėti pritaikyti elektros projektą, įskaitant projekto srovių nustatymą, atitinkamų rūšių laidininkų pasirinkimą ir kiekvienos elektros grandinės parametrų, visos susijusios įrangos ir posistemių tinkamo dydžio, parametrų bei vietų nustatymą ir atitinkamo sujungimo taško pasirinkimą.

e) Montuotojo pažymėjimas turėtų galioti ribotą laiką; kad pažymėjimo galiojimas būtų pratęstas, būtina dalyvauti kvalifikacijos kėlimo seminare ar renginyje.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

V PRIEDAS

Biodegalų, skystųjų bioproduktų ir lygintino iškastinio kuro sukeliamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklės

A. Tipinės ir numatytosios biodegalų vertės, jei jie gaminami neišmetant anglies (neto) dėl žemės naudojimopaskirties pakeitimo

Biodegalų gamybos būdas

tipinisė sumažintaso išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiso dalis

numatytasisoji sumažintaso išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiso dalis

etanolis iš cukrinių runkelių ð  (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile) ï

61 % ð 67% ï 

52 ð 59 ï %

 ð etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile) ï 

ð 77 % ï 

ð 73 % ï 

 ðetanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 73 % ï 

ð 68 % ï

 ð etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje) ï 

ð 79 % ï 

ð 76 % ï 

 ð etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje) ï 

ð 58 % ï 

ð 46 % ï 

 ð etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 71 % ï 

ð 64 % ï 

etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas)

32 %

16 %

etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

32 %

16 %

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudojant standartinį katilą)

45 %

34 %

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

53 %

47 %

etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

69 %

69 %

ðetanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile) ï 

ð 48 % ï 

ð 40 % ï 

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėjeiame jėgainėjeįrenginyje ð * ï)

56 ð 55 ï %

49 ð 48 % ï

ð etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 40 % ï 

ð 28 % ï 

ð etanolis iš kukurūzų (miško liekanos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 69 % ï 

ð 68 % ï 

ð etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile) ï 

ð 47 % ï 

ð 38 % ï 

ð etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 53 % ï 

ð 46 % ï 

ð etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 37 % ï 

ð 24 % ï 

ð etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško liekanos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 67 % ï 

ð 67 % ï 

etanolis iš cukranendrių

ð 70 % ï

ð 70 % ï

etil-tret-butileterio (ETBE) dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

tret-amiletileterio (TAEE) dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

45 ð 52 ï %

38 ð 47 ï %

biodyzelinas iš saulėgrąžų

58 ð 57 ï %

51 ð 52 ï %

biodyzelinas iš sojos pupelių

40 ð 55 ï %

31 ð 50 ï %

biodyzelinas iš palmių aliejaus (ð atvirasis nuotekų rezervuaras ï procesas nenurodytas)

36 ð 38 ï %

19 ð 25 ï %

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

62 ð 57 ï %

56 ð 51 ï %

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės* ð kepimo ï aliejų atliekų

88 ð 83 ï %

83 ð 77 ï %

ð biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų ï

ð 79 % ï

ð 72 % ï 

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

51%

47%

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

ð 58 ï 65 %

ð 54 ï 62 %

ð hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus ï

ð 55%ï 

ð 51 % ï 

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (ð atvirasis nuotekų rezervuaras ï procesas nenurodytas)

40 %

ð 28 ï 26 %

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

ð 59 ï 68 %

ð 55 ï 65 %

ð hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų ï

ð 90 %ï 

ð 87 % ï 

ð hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų ï

ð 87 % ï 

ð 83 % ï 

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus 

ð 59 % ï 58%

57 %

ð grynas augalinis saulėgrąžų aliejus ï

ð 65 % ï 

ð 64 % ï 

ð grynas augalinis sojos pupelių aliejus ï

ð 62 % ï 

ð 61 % ï 

ð grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras) ï 

ð 46 % ï 

ð 36 % ï 

ðgrynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)ï 

ð 65 % ï 

ð 63 % ï 

ð grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų ï

ð 98 % ï 

ð 98 % ï 

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos

80 %

73 %

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

84 %

81 %

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

86 %

82 %

(*) Neįskaitant gyvūninių aliejų, pagamintų iš gyvūnų šalutinių produktų, klasifikuojamų kaip 3 kategorijos medžiagos pagal 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1774/2002, nustatantį sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (1 2 ).

ò naujas

(*)    Numatytosios apdorojimo vertės, kai naudojama kogeneracija, galioja tik jei VISA techninė šiluma gaunama kogeneracijos būdu.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

B. Ateities biodegalų, kurių2008 m. sausio mėn. Ö 2016 m. Õnebuvo rinkoje arba rinkoje buvo tik maži jų kiekiai, įvertintos tipinės ir numatytosios vertės, jei pakeitus žemės naudojimąpaskirtį biodegalai gaminami neišmetant anglies (neto)

Biodegalų gamybos būdas

tipinisė sumažintaso išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiso dalis

numatytasisoji sumažintaso išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiso dalis

etanolis iš kviečių šiaudų

87 % ð 85% ï

85 % ð 83 % ï

etanolis iš medienos atliekų

80 %

74 %

etanolis iš auginamo miško medienos

76 %

70 %

Fišerio ir -Tropšo dyzelinas iš medienos atliekų ð pavieniame įrenginyje ï 

95 %ð 85% ï

95 %ð 85% ï

Fišerio ir -Tropšo dyzelinas iš auginamo miško medienos ð pavieniame įrenginyje ï 

93 %ð 78 % ï

93 %ð 78 % ï

ð Fišerio ir Tropšo benzinas iš medienos atliekų pavieniame įrenginyje ï

 ð 85 % ï

 ð 85 % ï

ð Fišerio ir Tropšo benzinas iš auginamo miško medienos pavieniame įrenginyje ï 

ð 78 % ï

ð 78 % ï

dimetileteris (DME) iš medienos atliekų ð pavieniame įrenginyje ï 

ð 86 % ï 95 %

ð 86 % ï 95 %

dimetileteris (DME) iš auginamo miško medienos ð pavieniame įrenginyje ï

ð 79 % ï 92 %

ð 79% ï92%

metanolis iš medienos atliekų ð pavieniame įrenginyje ï

94 % ð 86% ï

94 % ð 86% ï

metanolis iš auginamo miško medienos ð pavieniame įrenginyje ï

91 % ð 79 % ï

91 %ð 79 % ï

ð Fišerio ir Tropšo dyzelinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje ï

ð 89 % ï 

ð 89 % ï

ð Fišerio ir Tropšo benzinas iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje ï

ð 89 % ï

ð 89 % ï

ð dimetileteris (DME) iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje ï

ð 89 % ï

ð 89 % ï

ð metanolis iš juodojo šarmo dujinimo, įdiegto celiuliozės gamykloje ï 

ð 89 % ï

ð 89 % ï

metil-tret-butileterio (MTBE) dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo metanolio gamybos būdo kiekiui

C. Metodika

1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant transporto kurą, biodegalus ir skystuosius bioproduktus, kiekis apskaičiuojamas Ö taip Õ:

ò naujas

a) šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biodegalus, kiekis apskaičiuojamas taip:

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

E = eec + el + ep + etd + euescaeccseccr eee,

kai:

E

=

bendras naudojant kurą išmetamas kiekis;

eec

=

kiekis, išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas;

el

=

metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimopaskirties keitimu, išmetamas kiekis;

ep

=

kiekis, išmetamas perdirbant;

etd

=

kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;

eu

=

kiekis, išmetamas naudojant kurą;

esca

=

dėl anglies kaupimosi dirvožemyje, pasitelkiant geresnį žemės ūkio valdymą, sumažintas išmetamaso kiekiso dalis;

eccs

=

dėl anglies sugavimo ir geologinio saugojimo sumažintas išmetamaso kiekiso dalis; Ö ir Õ

eccr

=

dėl anglies sugavimo ir pakeitimo sumažintas išmetamaso kiekiso dalis; ir

eee

=

dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos sumažinta išmetamo kiekio dalis.

Į kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą, neatsižvelgiama.

ò naujas

b)     Gaminant ir naudojant skystuosius bioproduktus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas kaip biodegalams (E), tačiau į skaičiavimą būtinai įtraukiamas energijos pavertimas pagaminta elektros energija ir (arba) šiluma ir vėsuma:

i) jei energijos įrenginys duoda tik šilumą:

ii) jei energijos įrenginys duoda tik elektros energiją:

kai:

EC h,el = visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E    =visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,

ηel     =elektrinis naudingumas apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių skystojo bioprodukto sąnaudų, atsižvelgiant į jo energinę vertę, dalmuo

ηh     = šiluminis naudingumas apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių skystojo bioprodukto sąnaudų, atsižvelgiant į jo energinę vertę, dalmuo

iii) jei energijos įrenginys duoda naudingąją šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo elektros energija ir mechaninė energija:

iv) jei energijos įrenginys duoda šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo naudingoji šiluma:

kai:

EC h,el= visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

E    =visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą

ηel    = elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo

ηh    = šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo

Cel     = nustatyta eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, yra 100 % (Cel = 1)

Ch     = Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).

Įvairių temperatūrų naudingosios šilumos Karnò efektyvumas (Ch) apibrėžiamas taip:

kai:

Th    = naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške

T0     = aplinkos temperatūra yra 273 K (lygi 0 °C).

Jei Th , < 150 °C (423,15 K), Ch gali būti apibrėžiamas taip:

Ch     = Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y.: 0,3546

Šio skaičiavimo tikslais taikomos tokios apibrėžtys:

a)    kogeneracija – vienalaikė šiluminės energijos ir elektros energijos ir (arba) mechaninės energijos gamyba vienu procesu;

b)    naudingoji šiluma – šiluma, šildymo ir vėsinimo tikslais gaminama siekiant patenkinti ekonomiškai pagrįstą šilumos paklausą;

c)    ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri nedidesnė už šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri būtų kitaip tenkinama rinkos sąlygomis.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

2. Naudojant ð biokurą ir skystuosius bioproduktus ï kurą išmetamų kuro šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ð išreiškiamas taip: ï E išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais kuro energijos MJ, g CO2eq/MJ

ò naujas

a) Biodegalų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (E) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais kiekvienam degalų energijos MJ, g CO2eq/MJ.

b) Skystųjų bioproduktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (EC) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais kiekvienam galutinio energijos produkto (šilumos arba elektros energijos) MJ, gCO2eq /MJ.

Jei šiluma ir vėsuma gaminamos kartu su elektros energija, išmetamųjų teršalų kiekis paskirstomas tarp šilumos ir elektros energijos (kaip nustatyta 1 punkto b papunktyje), nesvarbu, ar šiluma naudojama šildymui, ar vėsinimui 3 .

Jei išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekis (eec) išreiškiamas g CO2eq/sausosios žaliavos tonos, CO2 ekvivalento gramai kiekvienam kuro MJ (gCO2eq /MJ) apskaičiuojami taip:

kai:

Sausosios žaliavos tonos išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas taip:

 

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

3. Nukrypstant nuo 2 punkto, transporto kurui g CO2eq/MJ apskaičiuotas vertes galima pataisyti, siekiant atsižvelgti į kuro skirtumus, susijusius su naudingu darbu, išreikštu km/MJ. Tokie pataisymai daromi tik tokiu atveju, jei įrodomi naudingo darbo skirtumai.

4. 3. Naudojant biodegalus sumažintas biodegalų ir skystųjų bioproduktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiso dalis apskaičiuojamas Ö taip Õ:

ò naujas

a) naudojant biodegalus sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių kiekis:

ê 2009/28/EB

ð naujas

SUMAŽINTAS KIEKISDALIS = ð (E F(t) – E B /E F(t)ï , (EFEB)/EF,

kai:

EB

=

bendras biodegalų arba skystojo bioprodukto išmetamas kiekis;

EF(t)

=

bendras lygintino iškastinio kuro išmetamas kiekis ð transporto sektoriuje ï.

ò naujas

b) naudojant iš skystųjų bioproduktų pagamintą šilumą ir vėsumą, taip pat elektros energiją sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis:

SUMAŽINTAS KIEKIS = (ECF(h&c,el,) – ECB(h&c,el)/ECF (h&c,el), 

kai:

ECB(h&c,el) = visas šilumos arba elektros energijos išmetamųjų teršalų kiekis ir

ECF(h&c,el) = visas lygintino iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis naudingajai šilumai ir elektros energijai.

ê 2009/28/EB

ð naujas

5.4. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti tos dujos įvertinamos taip:

CO2

:

1

N2O

:

296 ð 298 ï 

CH4

:

23 ð 25 ï

6.5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, kiekis, išmetamas renkant ð , džiovinant ir saugant ï žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 sugavimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Išskaičiuojami patvirtinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo dėl fakelinio deginimo visose pasaulio naftos gavybos vietose kiekiai. Kiekio, kuris išmetamas auginant ð žemės ūkio biomasę ï, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant ð vietovių ïð, įrašomų į šios direktyvos 28 straipsnio 4 dalyje nurodytas ataskaitas, auginimo išmetamųjų teršalų kiekio vidurkius ir naudojantis informacija apie auginimo išmetamųjų teršalų kiekio numatytąsias išskaidytas vertes, įtrauktas į šį priedą.  Jei minėtose ataskaitose aktualios informacijos nėra, galima vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, apskaičiuoti atsižvelgiant į vietinius ūkininkavimo būdus, pavyzdžiui, remiantis ūkių grupės duomenimis ï vidurkius , apskaičiuotus geografinėms vietovėms, kurie būtų mažesni palyginti su tais, kurie naudojami numatytosioms vertėms apskaičiuoti.

ò naujas

6.    3 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais į sumažintą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gautą geriau valdant žemės ūkį (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus sėjomainą, sėjant antsėlius, taip pat valdant derliaus liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama tik jei pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaups daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų.

ê 2015/1513 2 straipsnio 13 dalis ir II priedo 1 dalis

7. Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimopaskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Tam išmetamam kiekiui apskaičiuoti taikoma tokia taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB, 4

kai:

el

=

dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimopaskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė (gramais) biodegalų ar skystųjų bioproduktų energijos vienetui (megadžauliais)); p„Pasėlių žemė ( 5 ) ir daugiamečių pasėlių žemė ( 6 ) laikomos vienua žemės naudojimupaskirtimi;

CSR

=

su etaloniniue žemės naudojimupaskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninisė žemės naudojimaspaskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė;

CSA

=

su faktiniue žemės naudojimupaskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Tais atvejais, kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;

P

=

pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biodegalų arba skystųjų bioproduktų energija ploto vienetui per metus) ir

eB

=

29 g CO2eq/MJ biodegalų arba skystojo bioprodukto priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

8. Suteikiamas 29 g CO2eq/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė:

a) 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar bet kuriai kitai veiklai; ir

b) priskiriama vienai iš šių kategorijų:

i) Ö yra Õ labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė.;

ii) labai užteršta žemė.

29 g CO2eq/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 10 ð 20 ï metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat žymiai sumažinamas erozijos pasireiškimas i b papunktyje nurodytoje žemėje, ir jei sumažinamas ii papunktyje nurodytos žemės užterštumas.

9. 8 punkto b papunktyje nurodytos kategorijos apibrėžiamos taip:

a) labai nualinta žemė – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių medžiagų ir buvo labai paveikta erozijos;

b) „labai užteršta žemė“ – žemė, kuri dėl dirvožemio užterštumo netinkama maisto produktų ir pašarų auginimui.

Tokia žemė apima žemę, dėl kurios Komisija priima sprendimą pagal 18 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą.

10. Komisija ne vėliau kaip 2009ð 2020 ïm. gruodžio 31 d. priima Ö peržiūri Õ žemėje esančių anglies atsargų apskaičiavimo gaires 7 , parengtas remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos gairėmis dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos (4 tomas) ð Reglamentu (ES) Nr. 525/2013 8 ir Reglamentu [PO PRIĖMIMO ĮRAŠYTI NUMERĮ 9  ]ï . Komisijos gairėmis remiamasi šios direktyvos tikslais apskaičiuojant žemėje esančias anglies atsargas.

11. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep), turi būti įtrauktas su pačiu perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba.

Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos ne kuro gamybos gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio intensyvumas laikomas lygiu elektros energijos gamybos ir skirstymo vidutiniam išmetimo intensyvumui apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei ta įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.

ò naujas

Į perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekį prireikus įskaičiuojamas tarpinių produktų ir medžiagų džiovinimo išmetamųjų teršalų kiekis. 

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

12. Į kiekį, išmetamą transportuojant ir skirstant (etd), turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant bei saugant žaliavas bei pusgaminius ir saugant bei skirstant gatavas medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirstant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 65 punktą, šis punktas netaikomas.

13. Naudojant kurą išmetamas kiekis (eu) biodegalams ir skystiesiems bioproduktams turi būti prilygintas nuliui.

ðNaudojamo kuro kitų (ne CO2) išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O ir CH4 kiekis įskaičiuojamas į skystųjų bioproduktų koeficientą eu.ï

14. Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir geologiškai saugant anglį (eccs), į kurį dar neatsižvelgta apskaičiuojant ep, yra tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant ir ð saugant ïizoliuojant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymuð , jei saugojimas atitinka Direktyvą 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo ï.

15. Išmetamas kiekis, sumažinamas sugaunant ir pakeičiant anglį (eccr ), yra ð tiesiogiai susijęs su biokuro arba skystųjų bioproduktų gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir yra ï tik tas kiekis, kurio išvengiama sugaunant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris yra naudojamas ð energijos ir transporto sektoriuje ïpakeisti komerciniuose produktuose ir paslaugose naudojamą iškastinio kuro CO2.

ò naujas

16. Jei kogeneracijos įrenginys, šilumą ir (arba) elektros energiją duodantis kuro gamybos procesui, kurio išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas, gamina perteklinę elektros energiją ir (arba) perteklinę naudingąją šilumą, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padalijamas tarp elektros energijos ir naudingosios šilumos pagal šilumos temperatūrą (atitinkančią šilumos naudingumą (naudą)). Priskyrimo koeficientas (kitaip – Karnò efektyvumas (Ch)) įvairių temperatūrų naudingajai šilumai apskaičiuojamas taip:

kai:

Th    = naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške

T0     = aplinkos temperatūra yra 273 K (lygi 0 °C).

Jei Th , < 150 °C (423,15 K), Ch gali būti apibrėžiamas taip:

Ch     = Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y.: 0,3546

Šio skaičiavimo tikslais naudojamas faktinis efektyvumas, gaunamas metinį mechaninės energijos, elektros energijos ir šilumos kiekį atitinkamai padalijus iš metinių energijos sąnaudų.

Šio skaičiavimo tikslais taikomos tokios apibrėžtys:

   a) kogeneracija – vienalaikė šiluminės energijos ir elektros energijos ir (arba) mechaninės energijos gamyba vienu procesu;

   b) naudingoji šiluma – šiluma, šildymo arba vėsinimo tikslais gaminama siekiant patenkinti ekonomiškai pagrįstą šilumos paklausą;

   c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri nedidesnė už šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri būtų kitaip tenkinama rinkos sąlygomis.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

16. Į išmetamųjų teršalų kiekį, sumažintą dėl kogeneracijos būdu papildomai pagamintos elektros energijos ( eee), atsižvelgiama jį siejant su elektros energijos pertekliumi, gautu kuro gamybos sistemose, kuriose naudojama kogeneracija, išskyrus atvejus, kai kogeneracijai naudojamas kuras yra šalutinis produktas, o ne žemės ūkio produktų derliaus liekana. Apskaičiuojant tą perteklinę elektros energiją daroma prielaida, kad kogeneracijos įrenginio dydis yra mažiausias dydis, kurio reikia norint tiekti šilumos kiekį, reikalingą kurui gaminti. Sumažinta išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis, susijusi su ta pertekline elektros energija, prilyginama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris susidarytų, kai toks pats elektros energijos kiekis būtų pagamintas elektros energijos gamybos įrenginyje, naudojančiame tą patį kurą, kuris naudojamas ir kogeneracijos įrenginyje.

17. Kai kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (gretutiniaišalutiniai produktai), išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam produktui ir gretutiniamsšalutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energetinei vertei (nustatytai kaip žemutinė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija ð ir šiluma ï gretutiniųšalutinių produktų atveju). ðPerteklinės naudingosios šilumos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas yra toks pat kaip kuro gamybos procesui tiekiamos šilumos arba elektros energijos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas, gaunamas apskaičiavus visų kogeneracijos įrenginio, katilo arba kito aparato, kuro gamybai duodančio šilumą arba elektros energiją, sąnaudų ir išmetamųjų teršalų, įskaitant žaliavas ir CH4 bei N2O, taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą. Jei kogeneracijos būdu gaminama elektros energija ir šiluma, skaičiavimas atliekamas pagal 16 punktą. ï

18. Norint atlikti 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + tos ep, etd ir eee dalys ð eec + e l + esca + tos e p, e td , eccs, ir eccr  dalysï, kurios išmetamos prieš gretutiniošalutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutiniųšalutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, šiam tikslui vietoj bendro šio išmetamo kiekio naudojama dalis to išmetamo kiekio, kuris buvo priskirtas tarpiniam kuro produktui paskutiniame tokio proceso etape.

ò naujas

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų atveju, atliekant tą skaičiavimą, atsižvelgiama į visus gretutinius produktus, kuriems netaikomas 17 punktas. Atliekoms ir liekanoms nepriskiriamas joks išmetamųjų teršalų kiekis. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui.

Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant medžių viršūnes ir šakas, šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus, taip pat perdirbimo liekanų, įskaitant neapdorotą gliceriną (nerafinuotą gliceriną) ir cukranendrių išspaudas, būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo yra lygus nuliui, nesvarbu, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais jos perdirbamos į tarpinius produktus.

Jei kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), 17 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais atliekamos analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų atveju, atliekant tą apskaičiavimą atsižvelgiama į visus šalutinius produktus, įskaitant elektros energiją, kuriai netaikomas 16 punktas, išskyrus žemės ūkio produktų derliaus liekanas, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus ir riešutų kevalus. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energetinės vertės šalutinių produktų energetinė vertė lygi nuliui.

Laikoma, kad atliekų, žemės ūkio produktų derliaus liekanų, įskaitant šiaudus, išspaudas, lukštus, burbuolių kotus bei riešutų kevalus, ir perdirbimo liekanų, įskaitant neapdorotą gliceriną (nerafinuotą gliceriną), kuro būvio ciklo metu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų medžiagų surinkimo proceso yra lygus nuliui.

Jei kuras gaminamas naftos perdirbimo gamykloje, atliekant 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, analizės vienetas yra gamykla.

19. Atliekant 43 punkte nurodytą su biodegalais susijusį apskaičiavimą, kaip lygintino iškastinio kuro vertės EF ðEF(t) ï naudojamos naujausios turimos vidutinės faktinės kiekio, išmetamo Bendrijoje naudojant benzino ir dyzelino iškastines dalis, vertės, nurodytos Direktyvoje 98/70/EB. Jei tokių duomenų nėra, naudojama vertė turi būti 83,8 ðyra  94 ï gCO2eq /MJ.

Atliekant 43 punkte nurodytus su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami elektros energijai gaminti, susijusius apskaičiavimus, lygintino iškastinio kuro vertė EF turi būti 91 ð 183 ïg CO2eq/MJ.

Atliekant 43 punkte nurodytus su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami ð naudingajai ï šilumai gamintið , taip pat šilumai ir (arba) vėsumai gaminti ï, susijusius apskaičiavimus, lygintino iškastinio kuro vertė EFð (h&c) ï turi būti 77 ð 80 ï gCO2eq/MJ.

Atliekant 4 punkte nurodytus su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami kogeneracijai, susijusius apskaičiavimus, lygintino iškastinio kuro vertė EF turi būti 85 g CO2eq/MJ.

D. Numatytosios išskaidytos biodegalų ir skystųjų bioproduktų vertės

Išskaidytos numatytosios auginimo vertės: eec, kaip apibrėžta šio priedo C dalyjeÖ , įskaitant iš dirvožemio sklindančio N2O kiekį Õ  

ò naujas

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

9,6

9,6

etanolis iš kukurūzų

25,5

25,5

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų)

27,0

27,0

etanolis iš cukranendrių

17,1

17,1

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

32,0

32,0

biodyzelinas iš saulėgrąžų

26,1

26,1

biodyzelinas iš sojos pupelių

21,4

21,4

biodyzelinas iš palmių aliejaus

20,7

20,7

biodyzelinas iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų

0

0

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

33,4

33,4

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

26,9

26,9

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

22,2

22,2

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus

21,7

21,7

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų

0

0

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

33,4

33,4

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

27,2

27,2

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

22,3

22,3

grynas augalinis palmių aliejus

21,6

21,6

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

12

12

etanolis iš kviečių

23

23

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje

20

20

etanolis iš cukranendrių

14

14

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

29

29

biodyzelinas iš saulėgrąžų

18

18

biodyzelinas iš sojos pupelių

19

19

biodyzelinas iš palmių aliejaus

14

14

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninių(*) aliejų atliekų

0

0

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

30

30

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

18

18

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus

15

15

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus

30

30

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos

0

0

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

0

0

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

0

0

(*) Neįskaitant gyvūninės kilmės aliejų, pagamintų iš gyvūnų šalutinių produktų, klasifikuojamų kaip 3 kategorijos medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002.

ò naujas

Išskaidytos numatytosios auginimo vertės. eec – tik iš dirvožemio sklindančiam N2O kiekiui (šis kiekis jau įtrauktas į išskaidytąsias auginimo išmetamųjų teršalų vertes lentelėje eec)

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

4,9

4,9

etanolis iš kukurūzų

13,7

13,7

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų)

14,1

14,1

etanolis iš cukranendrių

2,1

2,1

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

17,6

17,6

biodyzelinas iš saulėgrąžų

12,2

12,2

biodyzelinas iš sojos pupelių

13,4

13,4

biodyzelinas iš palmių aliejaus

16,5

16,5

biodyzelinas iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų

0

0

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

18,0

18,0

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

12,5

12,5

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

13,7

13,7

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus

16,9

16,9

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų

0

0

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

17,6

17,6

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

12,2

12,2

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

13,4

13,4

grynas augalinis palmių aliejus

16,5

16,5

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

0

0

ê 2009/28/EB (pritaikytas)

ð naujas

Išskaidytos numatytosios perdirbimo vertės (įskaitant perteklinę elektros energiją): ep – eee, kaip apibrėžta šio priedo C dalyje

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių ð (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile) ï

19 ð 18,8 ï

26 ð 26,3 ï

ð etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile) ï

ð 9,7 ï

ð 13,6 ï

ðetanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 13,2 ï

ð 18,5 ï

ð etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje) ï 

ð 7,6 ï

ð 10,6 ï

ð etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje) ï 

ð 27,4 ï

ð 38,3 ï

ð etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 15,7 ï

ð 22,0 ï

etanolis iš kviečių (proceso kuras nenurodytas)

32 

45 

etanolis iš kviečių (lignitas kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

32 

45 

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras, naudojant standartinį katilą)

21 

30 

etanolis iš kviečių (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

14

19

etanolis iš kviečių (šiaudai kaip proceso kuras kogeneraciniame įrenginyje)

1

1

ð etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile) ï

ð 20,8 ï 

ð 29,1 ï

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėjeiame jėgainėjeįrenginyje*)

15 ð 14,8 ï

21 ð 20,8 ï

ð etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï

ð 28,6 ï

ð 40,1 ï

ð etanolis iš kukurūzų (miško liekanos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï

ð 1,8 ï

ð 2,6 ï

ð etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile) ï

ð 21,0 ï

ð 29,3 ï

ð etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï

ð 15,1 ï

ð 21,1 ï

ð etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï

ð 30,3 ï

ð 42,5 ï

ð etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško liekanos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*) ï 

ð 1,5 ï

ð 2,2 ï

etanolis iš cukranendrių

1 ð 1,3 ï

1 ð 1,8 ï

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

16 ð 11,7 ï

22 ð 16,3 ï

biodyzelinas iš saulėgrąžų

16 ð 11,8 ï

22 ð 16,5 ï

biodyzelinas iš sojos pupelių

18 ð 12,1 ï

26 ð 16,9 ï

biodyzelinas iš palmių aliejaus (ð atvirasis nuotekų rezervuaras ï procesas nenurodytas)

35 ð 30,4 ï

49 ð 42,6 ï

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

13 ð 13,2 ï

18 ð 18,5 ï

biodyzelinas iš ð kepimo ï augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų 

9 ð 14,1 ï

13 ð 19,7 ï

ð biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų ï

ð 17,8 ï

ð 25,0 ï

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

10 ð 10,7 ï

13 ð 15,0 ï

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

10 ð 10,5 ï

13 ð 14,7 ï

ð hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus ï

ð 10,9 ï 

ð 15,2 ï

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas nenurodytas ð atvirasis nuotekų rezervuaras ï)

30 ð 27,8ï

42 ð 38,9 ï

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

7 ð 9,7 ï

9 ð 13,6 ï

ð hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų ï

ð 7,6 ï

ð 10,6 ï

ð hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų ï

ð 10,4 ï

ð 14,5 ï

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus

4 ð 3,7 ï

5 ð 5,2 ï

ð grynas augalinis saulėgrąžų aliejus ï

ð 3,8 ï

ð 5,4 ï

ð grynas augalinis sojos pupelių aliejus ï

ð 4,2 ï

ð 5,9 ï

ð grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras) ï

ð 22,6 ï

ð 31,7 ï

ðgrynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)ï

ð 4,7 ï

ð 6,5 ï

ð grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų ï

ð 0,6 ï

ð 0,8 ï

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos

14

20

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

8

11

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

8

11

ò naujas

Išskaidytos numatytosios tik aliejaus ekstrahavimo vertės (šios vertės jau įtrauktos į išskaidytas perdirbimo vertes lentelėje ep)

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

biodyzelinas iš rapsų grūdų

3,0

4,2

biodyzelinas iš saulėgrąžų

2,9

4,0

biodyzelinas iš sojos pupelių

3,2

4,4

biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

20,9

29,2

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

3,7

5,1

biodyzelinas iš kepimo aliejaus atliekų

 0

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų

4,3

6,0

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

3,1

4,4

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

3,0

4,1

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

3,3

4,6

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

21,9

30,7

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

3,8

5,4

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

 0

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų

4,6

6,4

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

3,1

4,4

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

3,0

4,2

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

3,4

4,7

grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

21,8

30,5

grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

3,8

5,3

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

 0

 0

Išskaidytos numatytosios transportavimo ir skirstymo vertės: etd, kaip apibrėžta šio priedo C dalyje

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

2,4

2,4

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, kaip proceso kuras įprastame katile naudojamos gamtinės dujos)

2,4

2,4

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,4

2,4

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,4

2,4

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,4

2,4

etanolis iš cukrinių runkelių (su biodujomis iš žlaugtų, rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,4

2,4

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,2

2,2

etanolis iš kukurūzų (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

2,2

2,2

etanolis iš kukurūzų (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,2

2,2

etanolis iš kukurūzų (miško liekanos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,2

2,2

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

2,2

2,2

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (gamtinės dujos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,2

2,2

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (rusvosios anglys kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,2

2,2

etanolis iš kitokių grūdų (ne kukurūzų) (miško liekanos kaip proceso kuras kogeneracinėje jėgainėje*)

2,2

2,2

etanolis iš cukranendrių

9,7

9,7

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

1,8

1,8

biodyzelinas iš saulėgrąžų

2,1

2,1

biodyzelinas iš sojos pupelių

8,9

8,9

biodyzelinas iš palmių aliejaus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

6,9

6,9

biodyzelinas iš palmių aliejaus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

6,9

6,9

biodyzelinas iš kepimo aliejaus atliekų

1,9

1,9

biodyzelinas iš lydytų gyvūninių riebalų

1,7

1,7

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

1,7

1,7

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

2,0

2,0

hidrinimu valytas augalinis sojos pupelių aliejus

9,1

9,1

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

7,0

7,0

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

7,0

7,0

hidrinimu valytas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

1,8

1,8

hidrinimu valytas aliejus iš lydytų gyvūninių riebalų

1,5

1,5

grynas augalinis rapsų grūdų aliejus

1,4

1,4

grynas augalinis saulėgrąžų aliejus

1,7

1,7

grynas augalinis sojos pupelių aliejus

8,8

8,8

grynas augalinis palmių aliejus (atvirasis nuotekų rezervuaras)

6,7

6,7

grynas augalinis palmių aliejus (procesas su metano surinkimu aliejaus gamykloje)

6,7

6,7

grynas aliejus iš kepimo aliejaus atliekų

1,4

1,4

ê 2009/28/EB

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių

2

2

etanolis iš kviečių

2

2

etanolis iš kukurūzų, pagamintas Bendrijoje

2

2

etanolis iš cukranendrių

9

9

ETBE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

TAEE dalis iš atsinaujinančių išteklių

Lygus naudojamo etanolio gamybos būdo kiekiui

biodyzelinas iš rapsų grūdų

1

1

biodyzelinas iš saulėgrąžų

1

1

biodyzelinas iš sojos pupelių

13

13

biodyzelinas iš palmių aliejaus

5

5

biodyzelinas iš augalinių arba gyvūninės kilmės aliejų atliekų

1

1

hidrinimu valytas augalinis rapsų grūdų aliejus

1

1

hidrinimu valytas augalinis saulėgrąžų aliejus

1

1

hidrinimu valytas augalinis palmių aliejus

5

5

grynintas augalinis rapsų grūdų aliejus

1

1

biodujos iš buitinių organinių atliekų kaip suslėgtosios gamtinės dujos

3

3

biodujos iš šlapiojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

5

5

biodujos iš sausojo mėšlo kaip suslėgtosios gamtinės dujos

4

4

ò naujas

Išskaidytos numatytosios tik galutinių degalų transportavimo ir skirstymo vertės. Šios vertės jau įtrauktos į Transportavimo ir skirstymo išmetamųjų teršalų lentelę etd, kaip apibrėžta šio priedo C dalyje, tačiau toliau pateikiamos vertės naudingos, jei ūkio subjektas nori deklaruoti vien grūdų arba aliejaus transportavimo faktinį išmetamųjų teršalų kiekį

Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdas

Tipinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

Numatytasis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

(gCO2eq/MJ)

etanolis iš cukrinių runkelių (be biodujų iš žlaugtų, gamtinės dujos kaip proceso kuras įprastame katile)

1,6

1,6