ES garantijos, suteikiamos EIB išorės operacijoms, bendra taikymo sritis ir bendrosios sąlygos nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimuose. Naujausias sprendimas dėl EIB finansavimo operacijų ne Sąjungoje per 2014–2020 m. laikotarpį priimtas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 466/2014/ES (toliau – sprendimas).

ES biudžeto garantijos poreikis EIB išorės operacijoms kyla iš EIB įsipareigojimo pagal banko statutą užtikrinti visų savo skolinimo operacijų tinkamą saugumą ir apskritai iš poreikio garantuoti EIB kreditingumą. ES garantija buvo pagrindinė priemonė užtikrinti EIB finansinės struktūros, kuriai būdingas daug didesnis svertas už kitų tarptautinių finansų įstaigų, suderinamumui su daug didesne skolinimui trečiosioms šalims būdinga rizika, atsižvelgiant į tai, kad reikia išvengti EIB AAA reitingo sumažinimo, bet kartu riboti banko kapitalo vartojimą.

Sąjunga EIB suteikia biudžeto garantiją, taikomą valstybinio ir politinio pobūdžio rizikai, susijusiai su EIB finansavimo operacijomis, vykdomomis ne Sąjungoje, remiant Sąjungos išorės politikos tikslus. Be to, EIB finansuoja investicinio reitingo operacijas ne Sąjungoje savo rizika ir veiklą pagal specialius įgaliojimus, pavyzdžiui, AKR šalyse.

Pagal sprendimo 19 straipsnį reikalaujama, kad Komisija, bendradarbiaudama su EIB, Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų laikotarpio vidurio ataskaitą, kurioje įvertintų šio sprendimo taikymą pirmaisiais metais (2014–2016 m.). Prireikus prie ataskaitos turėtų būti pridedamas pasiūlymas dėl jo pakeitimų. Laikotarpio vidurio ataskaitoje remiamasi nepriklausomu išorės įvertinimu ir EIB informacija. Visų pirma ataskaitoje siūloma iš dalies pakeisti reikalavimus atitinkančių šalių sąrašą.

Atsižvelgdama į EIB prognozes dėl skolinimo regione visu įgaliojimo laikotarpiu, Komisija mato sunkumų užtikrinti EIB išorės finansavimo pagal ES garantiją tęstinumą likusiu dabartinės 2014–2020 m. finansinės perspektyvos laikotarpiu. Be to, atsižvelgiant į šalių (pvz., rytinių kaimyninių šalių) rizikos reitingą, galimybės pasikliauti EIB skolinimo savo rizika priemonėmis yra ribotos. Be to, 2016 m. kovo 18 d. Europos Vadovų Taryba paragino EIB jos birželio mėn. susitikimui pateikti „konkrečią iniciatyvą, kuria siekiama skubiai sutelkti papildomą finansavimą, skirtą tvariam augimui, itin svarbiai infrastruktūrai ir socialinei sanglaudai pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanų šalyse remti“. 2016 m. birželio mėn., reaguodama į 2016 m. kovo 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, EIB direktorių valdyba aptarė dokumentą, sudarantį EIB pasiūlymo Europos Vadovų Tarybai pagrindą. Savo 2016 m. birželio 28 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad „Europos investicijų banko iniciatyva pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanų šalyse kaip pirmasis veiksmas pagal naują bendradarbiavimo modelį padės skatinti investicijas valstybėse partnerėse, ir mes jam visapusiškai pritariame“. EIB dokumentas grindžiamas trimis moduliais:

1 modulis (2 mlrd. EUR paskolų) būtų įgyvendinamas pagal galiojančius įgaliojimus ir skolinimo priemones, padidinant skolinimą iki pat viršutinių ribų, nustatytų pagal esamą įgaliojimą.

2 modulio (1,4 mlrd. EUR paskolų) atveju EIB numatė padidinti bendras įgaliojimo viršutines ribas 1,4 mlrd. EUR.

Pagal 3 modulį skolinimo apimtis padidinama 2,3 mlrd. EUR, o ES garantijos aprėptis išplečiama įtraukiant ir komercinę riziką. Privačiojo sektoriaus EIB paskolų atveju ES garantija šiuo metu taikoma tik su politine rizika susijusiems įvykiams, kaip nurodyta sprendime. Visa ši suma turėtų būti panaudojama padėti pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms nuo krizės nukentėjusiose vietovėse.

Kartu šie trys moduliai sudaro EIB atsparumo iniciatyvą pietinėse kaimyninėse šalyse ir Vakarų Balkanų šalyse (EIB atsparumo iniciatyva), kuri yra neatskiriama IIP dalis.

Remdamasi laikotarpio vidurio peržiūros išvadomis ir atsižvelgdama į EIB atsparumo iniciatyvą, Komisija siūlo taip iš dalies pakeisti sprendimą:

•    nustatyti ketvirtą įgaliojimų aukšto lygio tikslą šalinti pagrindines migracijos priežastis. 5 dalyje taip pat pateikiamas išsamus paaiškinimas;

•    suteikti 3 mlrd. EUR papildomos neprivalomos sumos, laikantis to paties paskirstymo pagal regionines viršutines ribas kaip anksčiau. Komisija siūlo, kad 1,4 mlrd. EUR EIB parama viešajam sektoriui, skirta pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms (atsparumo iniciatyvos 2 modulis), būtų įtraukta į pradėtą vykdyti 3 mlrd. EUR neprivalomą įgaliojimą;

•    nustatyti papildomą didžiausią EIB privačiojo sektoriaus įgaliojimo ribą – 2,3 mlrd. EUR (EIB atsparumo iniciatyvos 3 modulis), suteikiant bendrąją garantiją privačiojo sektoriaus operacijoms, tiesiogiai susijusioms su pabėgėliais ir priimančiosiomis bendruomenėmis, taip išplečiant ES garantijos aprėptį įtraukiant ir komercinę riziką;

•    suteikti EIB daugiau lankstumo perkelti lėšas iš vieno regiono į kitą laikantis paskirstymo pagal jiems nustatytas viršutines ribas principo (padidinti lygį nuo dabartinių 10 % iki 20 %), tačiau tik į svarbiausius Sąjungai regionus, visų pirma Ukrainą ir su atsakomaisiais migracijos srities veiksmais susijusius regionus arba atsižvelgiant į bet kokias būsimas problemas, kilsiančias likusiu 2014–2020 m. įgaliojimo vykdymo laikotarpiu. Didesnis lankstumas netaikomas naujajam EIB privačiojo sektoriaus įgaliojimui pagal EIB atsparumo iniciatyvą.

Nustačius šiuos naujus elementus, būtina padaryti keletą sprendimo pakeitimų.

EIB valdymo organai skatinami imtis reikiamų priemonių, siekiant pritaikyti EIB veiklą taip, kad ją vykdant būtų veiksmingai prisidedama prie Sąjungos išorės politikos, ir tinkamai laikytis šiame sprendime nustatytų reikalavimų. ES garantija suteikiama tik toms EIB finansavimo operacijoms, kurios, remiantis paties EIB vertinimu, atitinka sprendime nustatytus reikalavimus ir kartu turi pridėtinės vertės ir kuriomis padedama siekti bet kurio iš šių aukšto lygio tikslų, nustatytų sprendimo 3 straipsnyje:

1. Vietos privačiojo sektoriaus plėtojimas, visų pirma parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

2. Socialinės ir ekonominės infrastruktūros, įskaitant transporto, energetikos, aplinkosaugos infrastruktūrą bei informacines ir ryšių technologijas, sveikatos ir švietimo sritis, plėtojimas.

3. Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos.

Be šių trijų aukšto lygio tikslų, vienu iš pagrindinių tikslų laikoma šalių regioninė integracija , visų pirma įskaitant narystės siekiančių šalių, kaimynystės priemonėje dalyvaujančių šalių ir Sąjungos ekonominę integraciją.

Siūloma įtraukti naują aukšto lygio politikos tikslą, susijusį su strateginėmis atsakomosiomis priemonėmis, kuriomis šalinamos pagrindinės migracijos priežastys.

ES garantijomis EIB leidžiama vykdyti operacijas ne Sąjungoje, kartu ribojant EIB riziką ir taip užtikrinant jo kreditingumą. Vykdydamas finansavimo operacijas ne Sąjungoje, EIB netiesiogiai prisideda prie Sąjungos politikos tikslų, kurie apima skurdo mažinimą pasitelkiant integracinį augimą ir darnų ekonominį, aplinkosaugos bei socialinį vystymąsi ir Sąjungos gerovę kintančiomis pasaulinėmis ekonominėmis aplinkybėmis.

Tuo tikslu Komisija, EIVT ir EIB, daugiausia palaikydami reguliarų ir sistemingą dialogą ir iš anksto konsultuodamiesi dėl politikos, strategijos ir planuojamų projektų, bendradarbiauja ir užtikrina, kad EIB išorės veiksmai būtų suderinti su ES išorės politikos tikslais, siekiant kuo labiau padidinti EIB finansavimo ir ES biudžeto išteklių sąveiką (konsultuojantis su EIVT, 2013 m. rugsėjo 12 d. Komisijos ir EIB pasirašytas susitarimo memorandumas). Siekdama pateikti praktines priemones, kuriomis būtų galima susieti ES garantijos bendruosius tikslus ir EIB vykdomą jų įgyvendinimą, 2015 m. gegužės 8 d. Komisija atnaujino savo regioninės techninės veiklos gaires.

Atsižvelgiant į 2016 m. kovo 18 d. Europos Vadovų Tarybos pateiktą prašymą, EIB siūlomos iniciatyvos tikslinės šalys yra pietinės kaimyninės ir Vakarų Balkanų regiono šalys. Toms šalims reikia ypač skubaus finansavimo dėl pabėgėlių krizės. Šis regionas taip pat yra pagrindinis EIB veiklos regionas, kuriame EIB turi daug patirties, tinklą ir tikslinio finansavimo praktikos, susijusios su skolinimo, derinimo ir konsultavimo sprendimais.

EIB turi prisidėti prie ekonominio atsparumo ir tvaraus vystymosi užtikrinimo, atsižvelgiant į migrantų ir pabėgėlių antplūdį. To jis pasieks dirbdamas dviejose pagrindinėse srityse:

- tenkindamas išaugusius infrastruktūros ir susijusių paslaugų poreikius, siekiant atsižvelgti į staigiai padidėjusį gyventojų skaičių;

- didindamas priimančiųjų ir pabėgėlių bendruomenių galimybes įsidarbinti, siekiant skatinti ekonominę integraciją ir suteikti pabėgėliams galimybę tapti savarankiškiems.

EIB gali padėti spręsti šias problemas remdamas tiek privatųjį sektorių (pavyzdžiui, MVĮ, įmonių finansavimą ir mikrofinansavimą), tiek viešojo sektoriaus pastangas (įskaitant savivaldybes ir viešojo sektoriaus subjektus) siekiant tenkinti labai padidėjusius infrastruktūros ir paslaugų poreikius.

Pasiūlymas dėl Sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES, grindžiamas dvigubu teisiniu pagrindu: Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – Sutartis) veikimo 209 ir 212 straipsniais. Visų pirma Sutarties 209 straipsnio 3 dalyje kartu su 208 straipsniu numatyta, kad EIB pagal jo statute nustatytas sąlygas prisideda prie priemonių, reikalingų Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslams pasiekti, įgyvendinimo.

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą, nes ES garantija pasiteisino kaip veiksminga priemonė su EIB išorės operacijomis, vykdomomis remiant Sąjungos išorės politikos kryptis, susijusios politinės ir valstybinės rizikos problemai spręsti. Dėl ES garantijų įgaliojimo 2014–2020 m. galima tęsti dabartinę veiksmingą ir ekonomiškai patikimą veiklą.

Atlikta laikotarpio vidurio peržiūra, kurioje įvertintas sprendimo taikymas. Sprendimo 19 straipsnyje numatomi konkretūs reikalavimai dėl ataskaitos turinio:

„Ataskaitoje visų pirma pateikiama:

a)    paskirstymo politikos taikymo vertinimas;

b)    EIB ataskaitų vertinimas ir prireikus rekomendacijos, kaip jas galima patobulinti;

c)    RVS, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius ir kriterijus, ir jų indėlio įgyvendinant šio sprendimo tikslus vertinimas;

d)    išsami informacija apie kriterijus, į kuriuos atsižvelgta rengiant rekomendaciją dėl galimo visos neprivalomos papildomos sumos arba jos dalies panaudojimo.“

Komisijos ataskaita grindžiama išorės konsultanto (PwC) įvertinimu ir EIB informacija.

Konsultanto ataskaitą galima rasti

http://ec.europa.eu/dgs/economy_finance/evaluation/completed/index_en.htm.

Komisijos laikotarpio vidurio ataskaitoje, pridedamoje prie šio pasiūlymo, aprašomas Komisijos atliktas išorės vertinimo rezultatų įvertinimas ir apibendrinamos laikotarpio vidurio peržiūros išvados ir pagrindiniai Komisijos pasiūlymo elementai, taip pat Komisijos atliktas EIB atsakymo į 2016 m. kovo 18 d. Europos Vadovų Tarybos pateiktą prašymą vertinimas.

Vertinimas visų pirma buvo grindžiamas nuomonėmis, kuriomis keistasi su pagrindinėmis vidaus ir išorės suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant valstybių narių ir pagrindinių susijusių NVO atstovus. Taip buvo siekiama surinkti kokybinę informaciją ir įtraukti į procesą pagrindinių suinteresuotųjų šalių nuomones ir požiūrius. Remiantis vertinimo ataskaita, 2016 m. gegužės mėn. buvo surengtas seminaras su NVO. Su NVO atstovais buvo keičiamasi nuomonėmis dėl patobulinimo idėjų, pateiktų vertinimo etapu, taip pat dėl preliminarių rekomendacijų, kaip jas įgyvendinti. Atsižvelgdamas į visas šias konsultacijas ir keitimąsi nuomonėmis, išorės konsultantas galėjo susidaryti nuomonę dėl suinteresuotųjų šalių pozicijos. Šių konsultacijų rezultatų pagrindiniai rezultatai pateikiami konsultanto ataskaitoje. Į jo atliktą vertinimą įtraukti ir pokalbiai su Komisijos ir EIB darbuotojais, taip pat projektų atvejų tyrimai.

Išorės veiksmų garantijų fondas (toliau – Garantijų fondas), įsteigtas 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 480/2009, įsteigiančiu Išorės veiksmų garantijų fondą, užtikrina Sąjungos biudžeto likvidumo atsargas, skirtas dėl EIB finansavimo operacijų ir kitų Sąjungos išorės veiksmų, t. y. makrofinansinės pagalbos ir Euratomo paskolų, susidariusiems nuostoliams atlyginti. EIB įgaliojimas sudaro apie 90 % Garantijų fondo padengiamo portfelio.

Garantijų fondui lėšos suteikiamos vienu metiniu mokėjimu iš Sąjungos biudžeto. Garantijų fondo atidėjinių mechanizmu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Garantijų fondo suma būtų 9 % visų negrąžintų paskolų mokėjimų, sukuriama de facto EIB išorės įgaliojimo, kuriam taikoma ES biudžeto garantija, riba. 2016 m. Garantijų fondo išorės vertinime 2 prieita prie išvados, kad 9 % atidėjinių norma laikoma priimtina.

Pasiūlyme numatoma 2014–2020 m. laikotarpiu padidinti EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, bendrą viršutinę ribą, panaudojant sprendime nurodytą neprivalomą 3 mlrd. EUR sumą ir įtraukiant naują 2,3 mlrd. EUR skolinimo įgaliojimą privačiojo sektoriaus projektams, kuriais šalinamos pagrindinės migracijos priežastys. Bendra viršutinė riba iš viso sudarys 32,3 mlrd. EUR ir bus suskirstyta į regionines viršutines ribas ir viršutinių ribų dalis.

Papildomi biudžeto poreikiai dėl Garantijų fondo atidėjinių, susiję su įgaliojimo bendros viršutinės ribos padidinimu, bus finansuojami iš 01 03 06 ES biudžeto eilutės. Atidėjiniai bus finansuojami pagal daugiametę finansinę programą, o jų apskaičiavimas grindžiamas numatomais garantijomis užtikrintų paskolų išmokėjimo ir grąžinimo modeliais. Remiantis EIB paskolų išmokėjimo ir grąžinimo metinėmis prognozėmis, pagal dabartinę daugiametę finansinę programą 2018–2020 m. papildomi biudžeto poreikiai turėtų neviršyti 115 mln. EUR. Dalis paskolų, pasirašytų pagal dabartinį EIB įgaliojimą, bus išmokamos ir grąžinamos po 2020 m.

Bus nustatyta ES garantijos, suteikiamos EIB finansavimo operacijoms pagal skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą, kaina. Rizikos priedų pajamos iš EIB finansavimo operacijų pagal skolinimo privačiajam sektoriui įgaliojimą bus mokamos į Garantijų fondą, kad būtų padengiama komercinė rizika.

Su Garantijų fondo atidėjiniais susijęs poveikis biudžetui, įskaitant pagrindines prielaidas, nustatytas prie pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. 

EIB finansavimo operacijas, kurioms suteikiama ES garantija, EIB valdo ir jų vykdymą stebi pagal EIB taisykles ir procedūras, be kita ko, taikydamas atitinkamas audito, kontrolės ir stebėsenos priemones. Be to, EIB valdytojų taryba, kurioje Komisijai atstovauja direktorius ir pakaitinis direktorius, tvirtina kiekvieną EIB finansavimo operaciją ir stebi, ar EIB valdymas atitinka statutą ir valdytojų tarybos bendruosius nurodymus.

Komisijos, Audito Rūmų ir EIB trišaliame susitarime išdėstytos taisyklės, pagal kurias Audito Rūmai turi atlikti EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, auditą.

Pagal sprendimą reguliariai rengiamos ataskaitos. Komisija kasmet teikia EIB įgaliojimo įgyvendinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Rezultatų ataskaita bus grindžiama atitinkamais bendrais viso portfelio, kai įmanoma, arba konkretaus sektoriaus rodikliais. Taikant rezultatų vertinimo sistemą, šie rodikliai bus vertinami per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, tiek atliekant vertinimą, tiek vykdant stebėseną, kol projektas bus visiškai įgyvendintas. Rodikliai turi būti vertinami iš karto, kai tik tampa žinomi pirmieji rezultatai – paprastai iki trejų metų po projekto užbaigimo. Rodikliai, kiek įmanoma, taip pat bus naudojami galutinėje ataskaitoje.

Be to, apie kiekvieną savo finansavimo operaciją, kuriai taikoma ES garantija, EIB Komisijai teikia statistinius, finansinius ir apskaitos duomenis, kurie yra būtini Komisijos ataskaitų teikimo pareigoms arba Audito Rūmų prašymams vykdyti, ir pagal finansavimo operacijas neišmokėtų sumų audito pažymą.

Remiantis Komisijos atliktu laikotarpio vidurio peržiūros išvadų ir politinių aplinkybių (įskaitant pasiūlymą dėl EIB atsparumo iniciatyvos) vertinimu, pagrindinius elementus, kuriais iš dalies keičiamas sprendimas, galima apibendrinti taip:

-    Dėl netikėtų geopolitinių įvykių, kai ES turi skubiai suteikti didelę finansinę paramą pagal išorės įgaliojimą, EIB finansavimo operacijų apimtis po 1,5 metų įgaliojimo įgyvendinimo stipriai paveikė kai kurias regionines viršutines ribas, ir kai kuriuose regionuose (Azijoje, Pietų Afrikoje, Vidurinėje Azijoje, Rytų Europoje, Pietų Kaukaze) liko ribota veiklos marža. Ateityje dėl šios padėties galėtų būti apribotos EIB operacijos ir galėtų sumažėti pajėgumas remiantis įgaliojimu reaguoti į galimas būsimas problemas ar įgyvendinti ES prioritetus ateinančiais metais. Todėl siūloma pradėti taikyti neprivalomą papildomą 3 mlrd. EUR sumą ir iš dalies pakeisti regioninio paskirstymo viršutines ribas, nustatytas šio sprendimo I priede.

•    Įtrauktas naujas horizontalusis aukšto lygio tikslas šalinti pagrindines migracijos priežastis.

•    Į neprivalomą papildomą 3 mlrd. EUR sumą bus įtraukta 1,4 mlrd. EUR suma, susijusi su EIB atsparumo iniciatyva (2 modulis), skirta operacijoms, kuriose dalyvauja viešieji partneriai. Ši 1,4 mlrd. EUR suma bus paskirstyta narystės siekiančių šalių ir Viduržemio jūros regiono šalių regionams.

•    Bendra viršutinė riba padidinama 2,3 mlrd. EUR suma, skirta EIB privačiojo sektoriaus finansavimo operacijoms (3 modulis), susijusioms su projektais, kuriais remiamos pabėgėlių ir (arba) priimančiosios bendruomenės. Ši suma bus paskirstyta narystės siekiančioms šalims ir Viduržemio jūros regiono šalims, remiantis EIB prognozėmis. Šiomis aplinkybėmis ir neviršijant minėtos sumos ES garantija toms operacijoms išplečiama, apimant visus EIB priklausančius, bet negautus mokėjimus (bendroji garantija), o neapsiribojama vien tik politine rizika, kaip yra šiuo metu pagal sprendimą. Bus nustatyta su šiuo nauju įgaliojimu susijusios ES bendrosios garantijos kaina. Pajamos bus pervedamos į Išorės veiksmų garantijų fondą. Todėl didžiausia EIB operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, viršutinė riba padidėjo iki 32,3 mlrd. EUR.

•    Kiek tai susiję su rezultatų vertinimo sistema, EIB turi parengti ir įgyvendinti projektų, kuriuose pateikiamas strateginis sprendimas, kaip šalinti pagrindines migracijos priežastis, rodiklius. Į Komisijos metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl EIB finansavimo operacijų įtraukiamas EIB finansavimo operacijų, susijusių su šiuo strateginiu sprendimu, poveikio vertinimas.

•    Reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo peržiūra. Iš reikalavimus atitinkančių šalių sąrašo pašalinamos tokios aukšto investicinio reitingo ir dideles pajamas gaunančios šalys, kaip Brunėjus, Islandija, Izraelis, Singapūras, Čilė ir Pietų Korėja, taip pat Kinijos Ypatingieji Administraciniai Regionai Honkongas ir Makao. Be to, į reikalavimus galinčių atitikti regionų ir šalių sąrašą (sprendimo II priedą) įtraukiamas Iranas.

   Pateikiama nuoroda į Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją. EIB operacijų, skirtų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklai, apimtis turėtų padėti iki 2020 m. padidinti EIB skolinimo remiant su klimatu susijusias investicijas besivystančiose šalyse proporciją nuo 25 iki 35 %. Per šio sprendimo taikymo laikotarpį, atsižvelgiant į naujus įgaliojimo prioritetus, mažiausia tų operacijų apimtis ir toliau turėtų sudaryti 25 % visų EIB finansavimo operacijų; kartu EIB turėtų siekti išlaikyti dabartinius aukštus veiklos rezultatus. Siūloma, kad EIB stiprintų savo indėlio į klimato kaitos projektus elementus, susijusius su prisitaikymu prie klimato kaitos.

   Perskirstymo tarp regionų viršutinė riba didinama nuo 10 iki 20 % tuomet, kai būtina imtis veiksmų skubos ir krizės atvejais, kurie gali iškilti įgaliojimo laikotarpiu ir kurie pripažinti svarbiais ES išorės politikos prioritetais. Perskirstymas netaikomas 2,3 mlrd. EUR sumai, susijusiai su privačiojo sektoriaus įgaliojimu, ir 1,4 mlrd. EUR sumai, susijusiai su viešojo sektoriaus projektais, kuriais šalinamos pagrindinės migracijos priežastys.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansinių operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti, pasiūlymas.

01 antraštinė dalis – Ekonomikos ir finansų reikalai

VGB veikla – Tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai

Bendrasis EIB veiklos ne Sąjungoje pagal išorės įgaliojimą tikslas – remti Sąjungos išorės politiką finansuojant svarbius investicinius projektus šalyse partnerėse ir ES biudžeto garantiją derinant su EIB nuosavais ištekliais.

Vykdydamas ne Sąjungoje finansavimo operacijas su ES garantija, EIB turėtų remti ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos tvarų vystymąsi Sąjungos šalyse partnerėse ir jų partnerystę su Sąjunga.

Bendrieji EIB finansavimo operacijų pagal įgaliojimą tikslai:

a) vietos privačiojo sektoriaus plėtojimas, visų pirma parama MVĮ;

b) socialinės, aplinkosaugos ir ekonominės infrastruktūros plėtojimas;

c) klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos;

d) strateginis sprendimas, kaip šalinti pagrindines migracijos priežastis.

2 konkretus VGV tikslas – „gerinti ES įvaizdį, išorės atstovavimą ir ryšius su EIB, ERPB ir kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis, taip pat gerinti ES reputaciją atitinkamuose ekonominiuose forumuose, siekiant stiprinti jų strategijų bei veiksmų ir ES išorės prioritetų konvergenciją.“

Atitinkama VGV / VGB veikla

01 antraštinė dalis. Veiklos rūšis 03 – Tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai

Rengdama Sprendimą 466/2014/ES, Komisija atliko poveikio vertinimą, kuris pateikiamas kartu su Komisijos pasiūlymu.

Kadangi šiuo pasiūlymu iš dalies pakeisti Sprendimą 466/2014/ES paprasčiausiai siekiama padidinti viršutines ribas, jam turėtų būti netaikomas reikalavimas parengti poveikio vertinimą.

Vykdydamas tam tikrų rodiklių veiklos stebėseną, EIB nuo 2012 m. kūrė operacijų rezultatų ir poveikio vertinimo sistemą. Rezultatų vertinimo sistema (RVS) 8 gerina tikėtinų projekto rezultatų ex ante vertinimą ir didina EIB gebėjimą teikti pasiektų faktinių rezultatų ataskaitas. RVS sistema padeda parodyti, kaip EIB paskolos sukuria produktą, kuris sudaro sąlygas gauti rezultatą ir kuris laikui bėgant turi poveikį, atitinkantį banko įgaliojimo tikslus.

Be to, pažanga siekiant pasiūlymo konkrečių ir veiklos tikslų stebima pagal pagrindinius rodiklius, kaip nurodyta skirsnyje „Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės“.

[Dėl projektų, kuriais remiama klimato politika, finansavimo:

EIB klimato apsaugos standartais, kuriais remiantis apibrėžti EIB pridėtinės vertės tikslai, reikalaujama, kad visas jo finansavimas būtų suderintas su ES kovos su klimato kaita politika. Konkrečiai EIB įsipareigoja:

•    padaryti savo paskolų portfelį palankesnį klimato požiūriu, skatinant klimato kaitos švelninimo projektus įvairiuose sektoriuose ir skatinant efektyvaus energijos vartojimo sprendimus finansuojamiems projektams;

•    įtraukti klimato rizikos aspektus į projekto ciklą ir skatinti prisitaikymo prie klimato kaitos projektus arba projektus, susijusius su prisitaikymo prie klimato kaitos elementais ir priemonėmis, siekiant užtikrinti ilgalaikį tvarumą;

•    įvertinti ir pranešti EIB finansuojamų investicinių projektų anglies dioksido išmetimo rodiklį, rengiant metinės EIB ataskaitos metinio bendro išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir sutaupytų lėšų skirsnį;

•    į įmonės veiklos planą įtraukti 2009 m. klimato politikos pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius kartu su dabartiniu metiniu procentiniu skolinimo tikslu (ne mažesniu kaip 25 %). Procentinė dalis grindžiama klimato politikos projektų suderintomis apibrėžtimis;

•    savo finansavimo sprendimų priėmimo reikalavimuose ir procesuose nurodyti finansinę ir ekonominę anglies vertę;

•    didinti skaidrumą ir atskaitomybę, rėmimo veiklą ir darbą su kitomis institucijomis, įskaitant pinigų finansų įstaigas, dvišales finansų įstaigas (abipusio pasitikėjimo), NVO, Europos Komisiją ir akademinę bendruomenę, su klimatu susijusiais klausimais.

Sprendimo 466/2014/ES 19 straipsnyje nurodyta, kad: „ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija, bendradarbiaudama su EIB, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia laikotarpio vidurio ataskaitą, kurioje įvertina šio sprendimo taikymą pirmaisiais metais, ir kartu prireikus pateikia pasiūlymą jį iš dalies pakeisti. Laikotarpio vidurio ataskaitoje remiamasi nepriklausomu išorės įvertinimu ir EIB informacija.

Ataskaitoje visų pirma pateikiama:

a)    paskirstymo politikos taikymo vertinimas;

b)    EIB ataskaitų vertinimas ir prireikus rekomendacijos, kaip jas galima patobulinti;

c)    RVS, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius ir kriterijus, ir jų indėlio įgyvendinant šio sprendimo tikslus vertinimas;

d)    išsami informacija apie kriterijus, į kuriuos atsižvelgta rengiant rekomendaciją dėl galimo visos neprivalomos papildomos sumos arba jos dalies panaudojimo.“

Šiuo tikslu nepriklausomą išorės vertinimą atliko išorės konsultantas, padedamas EIB. Komisijos ataskaitoje aprašomas Komisijos atliktas išorės vertinimo rezultatų įvertinimas ir apibendrinamos išvados.

EIB finansavimo operacijos ne Sąjungoje yra labai svarbi ir veiksminga Sąjungos išorės veiksmų rėmimo priemonė. Pagrindinė EIB dalyvavimo nauda tokiose šalyse, be finansinio įnašo, yra patirties perdavimas projektų rengėjams ir ES aplinkosaugos, socialinių ir viešųjų pirkimų standartų taikymas EIB finansuojamuose investiciniuose projektuose. Be nurodytos naudos, EIB perduoda visą su ES garantija ir patraukliomis EIB finansavimo išlaidomis susijusią finansinę naudą galutiniams gavėjams konkurencingų palūkanų normų pavidalu.

Įgaliojimu pagal ES garantiją užtikrinama reikiama politinė ir finansinė ES parama EIB skolinimo veiklai, skirtai toms šalims ir investiciniams projektams, kurie kitaip dėl didelės rizikos negalėtų atitikti standartinių EIB rekomendacijų ir kriterijų.

Atliekant poveikio vertinimą, kuris yra Sprendimo 466/2014/ES pagrindas, atsižvelgta į panašios patirties išvadas.

Be to, sprendime reikalaujama, kad Komisija kasmet teiktų EIB išorės veiklos, kuriai taikoma ES biudžeto garantija ataskaitą. Kiekvienais metais Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai EIB išorės veiklos įgyvendinimo ataskaitą. Paskutinė metinė ataskaita pateikta už 2015 kalendorinius metus 9 . Ji apima:

•    EIB finansavimo operacijų vertinimą projekto, sektoriaus, šalies ir regiono lygmenimis;

•    EIB finansavimo operacijų pridėtinės vertės, numatomų rezultatų, pasiektų rezultatų ir poveikio vystymuisi vertinimą, grindžiamą EIB rezultatų vertinimo sistemos metine ataskaita;

•    EIB finansavimo operacijų indėlio įgyvendinant Sąjungos išorės politikos ir strateginius tikslus vertinimą;

•    EIB finansavimo operacijų lėšų gavėjams perduotos finansinės naudos vertinimą;

•    EIB finansavimo operacijų kokybės vertinimą;

•    išsamią informaciją apie ES garantijos pareikalavimo atvejus;

•    informaciją apie kovos su klimato kaita ir biologinės įvairovės finansavimo apimtis;

•    bendradarbiavimo su Komisija ir kitomis Europos ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, įskaitant bendrą finansavimą, aprašymą;

•    informaciją apie tolesnę veiklą, susijusią su EIB ir Europos ombudsmeno susitarimo memorandumo veikimu.

EIB finansavimo operacijos papildys veiklą, vykdomą pagal išorės pagalbos priemones. Siekiant dar labiau remti Sąjungos išorės politikos kryptis kiekviename konkrečiame regione, sustiprintas EIB prioritetų ir Sąjungos politikos krypčių ryšys. Tai buvo pasiekta parengiant ir atnaujinant regionines technines veiklos gaires (toliau – RTVG) priėmus Sprendimą 466/2014/ES. 2015 m. gegužės mėn. Komisija kartu su EIVT ir EIB atnaujino regioninės techninės veiklos gaires.

RTVG siekiama sustiprinti EIB ir Komisijos dialogą ir bendradarbiavimą. Prireikus EIB finansavimo operacijas galima naudingai derinti su ES biudžeto ištekliais bendro finansavimo dotacijų, rizikos kapitalo, rizikos pasidalijimo pavidalais arba teikiant techninę pagalbą projektams rengti ir įgyvendinti, arba teisinei ir reguliavimo sistemai stiprinti.

Pastabos

Atsižvelgdamas į esamas nuostatas, EIB finansuoja investicinius projektus pagal savo taisykles ir procedūras. EIB ir Komisija pakeičia garantijos susitarimą ir išieškojimo susitarimą, kuriuose nustatytos išsamios nuostatos ir procedūros.

EIB finansavimo operacijas, kurioms suteikiama ES garantija, EIB administruoja pagal EIB taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas audito, kontrolės ir stebėsenos priemones.

Be to, EIB valdytojų taryba, kurioje Komisijai atstovauja direktorius ir pakaitinis direktorius, tvirtina kiekvieną EIB finansavimo operaciją ir stebi, kad EIB valdymas atitiktų statutą ir valdytojų tarybos bendruosius nurodymus.

Komisijos, Audito Rūmų ir EIB trišaliame susitarime išdėstytos išsamios taisyklės, pagal kurias Audito Rūmai turi atlikti EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikta ES garantija, auditą.

Reguliarios ataskaitos rengiamos pagal Sprendimo Nr. 466/2014/ES reikalavimus. Komisija kasmet teikia EIB įgaliojimo įgyvendinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Rezultatų ataskaita grindžiama atitinkamais bendrais viso portfelio arba, kai tai įmanoma, konkretaus sektoriaus rodikliais (EIB rezultatų vertinimo sistema). Ji padeda, remiantis konkrečiais rezultatais, atrinkti patikimus projektus, kurie atitinka ES prioritetus ir kuriuose EIB dalyvavimas suteiks papildomos naudos. Vertinimo etapu nustatomi rezultatų vertinimo rodikliai, kartu su baziniais scenarijais ir tikslais, kurie atspindi tikėtinus operacijos ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos rezultatus. Visą projekto gyvavimo ciklą jo rezultatai vertinami pagal šiuos nustatytus veiklos kriterijus ir pranešami teikiant dvi pagrindines ataskaitas: tiesioginių operacijų atveju – užbaigus projektą ir praėjus 3 metams po projekto užbaigimo; privataus kapitalo fondų atveju – pasibaigus investavimo laikotarpiui ir gyvavimo ciklo pabaigoje; tarpinio skolinimo atveju – pasibaigus paskirstymo laikotarpiui. Šie rodikliai apima šias sritis: i) pasirašytą sumą pagal regionus, ii) išmokėtą sumą pagal regionus, iii) pažangą siekiant subalansuoto veiklos paskirstymo pagal šalis, iv) veiklos išskaidymo pagal įvairius tikslus, v) su klimato kaita susijusio skolinimo sumą pagal finansavimo tikslą ir poveikį santykiniam ir absoliučiam šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui, vi) projektų, įvertintų pagal klimato riziką, skaičių, vii) operacijų kartu su ES dotacijomis skaičių ir sumą ir viii) bendro finansavimo su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis operacijų skaičių ir sumą.

Be to, apie kiekvieną savo finansavimo operaciją, kuriai taikoma ES garantija, EIB Komisijai teikia statistinius, finansinius ir apskaitos duomenis, kurie yra būtini Komisijos ataskaitų teikimo pareigoms arba Europos Audito Rūmų prašymams vykdyti, ir pagal finansavimo operacijas neišmokėtų sumų audito pažymą.

Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo taikymo galutinę vertinimo ataskaitą.

Rizika ES biudžetui siejama su biudžeto garantija, kurią Sąjunga teikia EIB operacijoms trečiosiose šalyse. Garantija visapusiškai užtikrinami visi mokėjimai, kurių EIB negavo pagal valstybinio ir vietos valdžios lygmens operacijas, ir užtikrinama kitų operacijų apsauga tik nuo politinės rizikos, kai rizika dalijasi Sąjunga ir EIB.

Pasiūlyme numatoma padidinti EIB finansavimo operacijų, kurioms suteikiama ES garantija, bendrą viršutinę ribą panaudojant sprendime nurodytą neprivalomą 3 mlrd. EUR sumą. Komisijos taisomajame sprendime taip pat siūloma padidinti bendrą viršutinę ribą 2,3 mlrd. EUR suma, skirta EIB privačiojo sektoriaus finansavimo operacijoms, susijusioms su projektais, kuriais remiamos pabėgėlių ir (arba) priimančiosios bendruomenės. Todėl šiam įgaliojimui bus taikoma bendroji garantija, o ne tik politinės rizikos garantija. Bendroji garantija apims EIB privačiojo sektoriaus finansavimo operacijas, susijusias su strateginiu sprendimu, kaip šalinti pagrindines migracijos priežastis.

Todėl bendra viršutinė riba padidės nuo 27 mlrd. EUR iki 32,3 mlrd. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu.

Bet kokiu atveju ES garantija negali viršyti 65 % visos išmokėtų kreditų ir suteiktų garantijų sumos, atėmus sugrąžintas sumas ir įskaitant visas susijusias sumas.

Biudžeto įrašas („p. m.“), kuriame nurodyta EIB paskolų trečiosioms šalims biudžeto garantijos suma, būtų panaudotas tik tuomet, jei EIB faktiškai pareikalaus šios garantijos ir visos jos sumos nebus galima padengti iš Išorės veiksmų garantijų fondo. Nors galimybė pasinaudoti biudžetu (t. y. viršijant Garantijų fondo turto sumą) laikoma labai menka, su biudžeto eilute susijusios pastabos parodo finansavimo poreikius, kurie galėtų atsirasti, jei EIB pateiktų mokėjimo paraišką, susijusią su įsipareigojimų neįvykdymu, kurį ES garantija apima.

2015 m. ir pirmajame 2016 m. pusmetyje pareikalauta, kad Garantijų fondas padengtų neįvykdytus paskolų Sirijoje įsipareigojimus. Metinėse Komisijos ataskaitose EP ir Tarybai dėl garantijų, kurios suteikiamos iš bendrojo biudžeto, analizuoti šalių rizikos rodikliai ir nurodoma, kaip keitėsi įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Ataskaitoje pateikiama informacija, susijusi su kiekybiniais rizikos ES biudžetui aspektais. Tačiau rizikos kokybė priklauso nuo operacijų rūšies ir paskolų gavėjų padėties. Ataskaitoje rizika vertinama remiantis šalių, gavusių paskolų su garantija, informacija apie ekonominę ir finansinę padėtį, reitingais ir kitais žinomais duomenimis.

Komisija yra atsakinga už ES garantijos administravimą. EIB finansavimo operacijos, kiek tai susiję su pasiūlytu taisomuoju sprendimu, vykdomos pagal EIB standartines procedūrines taisykles ir patikimą bankininkystės praktiką. EIB ir Komisija sudaro susitarimą, kuriame nustatomos išsamios nuostatos ir procedūros, susijusios su siūlomo sprendimo įgyvendinimu. Taip pat žr. ankstesnį skyrių „Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės“.

Netaikoma

EIB tenka pagrindinė atsakomybė už kovos su sukčiavimu priemonių priėmimą, visų pirma finansavimo operacijoms taikant „EIB korupcijos, sukčiavimo, slaptų susitarimų, prievartos, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo vykdant Europos investicijų banko veiklą prevencijos ir atgrasymo nuo jų politiką“. EIB priėmė politiką dėl mažai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų.

EIB įsipareigojo išlaikyti griežtą politiką prieš mokestinį sukčiavimą, mokesčių vengimą ir žalingą mokesčių praktiką visoje savo veikloje, įskaitant skolinimą per finansų tarpininkus. Jis nuolat stebi tarptautinius standartus, kad išlaikytų vadovaujamą vaidmenį tarp TFĮ kovojant su žalinga mokesčių praktika ir užtikrintų, kad jo politikoje dėl mažai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų būtų atsižvelgta į visus reikšmingus pokyčius.

EIB grupės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemoje, kuri atnaujinta 2014 m. ir paskelbta EIB tinklalapyje, nustatomi pagrindiniai principai, reglamentuojantys kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir sąžiningumo aspektus EIB grupės veikloje, ir siekiama užkirsti kelią tam, kad EIB grupė, valdymo organai, darbuotojai ir sandorių šalys nebūtų siejami su pinigų plovimo, teroristų finansavimo arba kita nusikalstama veikla arba kad jais nebūtų pasinaudota minėtoje veikloje.

Numatomi papildomi biudžeto poreikiai nurodyti pirmesniame skirsnyje „Numatomas poveikis išlaidoms“ (115 mln. EUR 2018–2020 m. laikotarpiu), jie bus padengti perskirsčius 4 išlaidų kategorijos lėšas arba, kraštutiniu atveju, panaudojant nepaskirstytą maržą.

Garantijų fondui viršijus planuojamą sumą, perviršio suma grąžinama į bendrojo biudžeto eilutę.

Galimo įplaukų poveikio apskaičiavimo metodas išsamiai aprašytas pirmesniame skirsnyje „Numatomas poveikis veiklos asignavimams“, kuriame kalbama apie Garantijų fondo veikimą.