2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/58

Pranešėjas:

Ioannis VARDAKASTANIS

1.1.

EESRK palankiai vertina Darbotvarkę iki 2030 m., nes joje nustatyti plataus užmojo tikslai ir uždaviniai, kuriais siekiama pakeisti pasaulį, ir atsispindi istorinės permainos, susijusios su tuo, kaip visame pasaulyje bus mažinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos skirtumai. Kadangi Europos Sąjunga (ES) atlieka svarbų tarptautinį vaidmenį diplomatijos, žmogaus teisių skatinimo, prekybos, vystymosi ir humanitarinės pagalbos srityse, taip pat bendradarbiauja su daugiašalėmis organizacijomis ir dvišaliu pagrindu su trečiosiomis šalimis, ji gali turėti didelės įtakos siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT) pasauliniu mastu. Tačiau Darbotvarkėje iki 2030 m. numatyta, kad ataskaitos bus teikiamos savanoriškai, todėl gali būti sunku nuosekliai, veiksmingai ir išmatuojamai ją įgyvendinti. EESRK ragina ES darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą vertinti kaip įsipareigojimą ir galimybę formuoti būsimas ES politikos priemones ir programas. EESRK taip pat nurodo, kad ES turėtų pritarti Darbotvarkei iki 2030 m., nes joje siūloma ir apibūdinama nauja perspektyvi idėja – paversti ES darnaus vystymosi Sąjunga – ir atitinkamai ES piliečiams ir likusiam pasauliui pristatoma naujos integracinės žmogaus socialinės raidos vizija.

1.2.

Darbotvarkėje iki 2030 m. visiškai atsispindi tokios Europos vertybės kaip gerovė visiems, žmogaus teisės, socialinis teisingumas, kova su skurdu, demokratinis valdymas, socialinė rinkos ekonomika ir aplinkos apsauga. Todėl tikimasi, kad ES atliks vadovaujamąjį vaidmenį įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir prisidės prie DVT įgyvendinimo pasauliniu lygmeniu. Taip ES bus pripažinta lydere skatinant aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriais atsakingą bei darnų vystymąsi ir užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms, lyčių lygybę, nediskriminavimą ir paramą pažeidžiamoms grupėms. Skurdo panaikinimas turėtų būti svarbiausias ES politikos priemonių ir programų prioritetas. Be to, klimato teisingumo ir „teisingo perėjimo“ principai turėtų būti visiškai ir veiksmingai įtraukti ir integruoti į bendrąją ES darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo strategiją.

1.3.

EESRK nurodo, kad ES tik tuo atveju galės įvykdyti savo įsipareigojimą užtikrinti darnų vystymąsi pasaulio mastu, taigi ir aktyviai bei veiksmingai remti Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, jeigu atliks būtinus pakeitimus, kad subalansuotai ir kompleksiškai pritaikytų savo politikos priemones ir programas prie trijų DVT ramsčių. ES ir valstybės narės yra moraliai ir politiškai įsipareigojusios ES piliečiams ir likusiam pasauliui Darbotvarkę iki 2030 m. įgyvendinti politiškai nuosekliu ir suderintu būdu. ES institucijos ir valstybės narės turi aukščiausiu politiniu lygmeniu skubiai susitarti dėl tolesnių veiksmų – priimti tarpinstitucinį Komisijos, Tarybos ir Parlamento susitarimą, kuriuo būtų nustatytas tvirtas tolesnių politinių veiksmų pagrindas (1). Kad ES taptų darnaus vystymosi sąjunga, šis susitarimas dėl DVT įgyvendinimo turėtų sudaryti bendrosios Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo strategijos pagrindą.

1.4.

Kaip ir ankstesnėje nuomonėje (2), EESRK ragina sukurti pilietinės visuomenės darnaus vystymosi forumą Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui skatinti ir stebėti, kad būtų užtikrintas ES vidaus ir išorės politikos priemonių ir programų nuoseklumas. Kad būtų užtikrintas forumo darbo skaidrumas ir jo atskaitomybė Europos piliečiams, šiame forume kaip pagrindiniai veikėjai turėtų visapusiškai dalyvauti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant Tarybą, Komisiją Parlamentą ir pilietinę visuomenę. EESRK yra pasirengęs palengvinti šį procesą.

1.5.

Pati ES, pradedant 2017 m., turėtų būti iniciatyvi ir JT aukšto lygio politinio forumo (JT ALPF) posėdyje pristatyti periodinį savanorišką savo vidaus ir išorės politikos priemonių bei programų vertinimą. ES bus pirmoji tai padarysianti regioninė organizacija. Be to, ES turėtų rengti metines temines ataskaitas pagal metines temines JT ALPF peržiūras. Per Europos darnaus vystymosi forumą pilietinė visuomenė turėtų būti visapusiškai įtraukta į šį ataskaitų teikimo procesą. EESRK yra pasirengęs palengvinti šį procesą (3).

1.6.

ES yra įsipareigojusi visiškai laikytis tarptautinių ir Europos sutarčių bei susitarimų, kuriais užtikrinama aplinkos apsauga, žmogaus teisės ir ekonominės, socialinės bei kultūrinės teisės. Todėl, įgyvendindama Darbotvarkę iki 2030 m. ir vykdydama jos įgyvendinimo stebėseną bei peržiūrą, ES turėtų remtis tarptautinės ir Europos teisės aktais. Darbotvarkėje iki 2030 m. taikomas savanoriškumo principas neturėtų padaryti neigiamo poveikio įpareigojimui visiškai ir veiksmingai įtraukti ir integruoti į bendrąją ES DVT įgyvendinimo strategiją įsipareigojimą laikytis tarptautinės ir Europos teisės. ES tarptautinės prievolės turėtų galioti visoms ES politikos priemonėms ir programoms.

1.7.

Europos Komisija turi apsvarstyti, koks vaidmuo Darbotvarkėje iki 2030 m. teks išorės veiksmų priemonėms. Išorės politikos planavimas yra pirmas žingsnis, tačiau to nepakanka: siekiant nustatyti tikruosius dabartinės ir būsimos išorės politikos priemonių bei programų, į kurias, laikantis subalansuoto ir teisingo požiūrio, turėtų būti visiškai įtraukti ir integruoti Darbotvarkės iki 2030 m. ekonominis, socialinis ir aplinkos apsaugos ramsčiai, skirtumus, taip pat reikia atlikti išsamią bei visapusišką skirtumų analizę ir vertinimą. Todėl EESRK prašo Komisijos imtis konkrečių veiksmų, kad šios priemonės būtų įtrauktos į rengiamą komunikatą dėl DVT įgyvendinimo.

1.8.

Europos Komisija turi visiškai integruoti Darbotvarkę iki 2030 m. į Europos Sąjungos išorės veiksmus. Pasaulyje ES yra svarbi veikėja, kuri su suinteresuotaisiais (viešaisiais, tarpvyriausybiniais, privačiais ir nevyriausybiniais) subjektais sąveikauja vykdydama išorės veiksmus ir priemones. Todėl, siekdama skatinti aktyviai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., Europos Komisija turėtų visiškai išnaudoti tokias esmines sritis kaip prekybos ir vystymosi politika, kaimynystės politika, aplinkos apsaugos ir klimato politika, užsienio ir saugumo politika, socialinė ir solidarioji ekonomika, žmogaus teisių rėmimas, humanitarinė pagalba, nelaimių rizikos mažinimas ir technologijų perdavimas. Europos Komisija turi visiškai integruoti Darbotvarkę iki 2030 m. į Europos konsensusą dėl vystymosi ir ją taikyti, ir EESRK apgailestauja, kad darbotvarkė nepakankamai atsispindi ES visuotinėje užsienio ir saugumo politikos strategijoje (4). Europos Komisija turėtų į ilgai lauktą ir gerokai uždelstą komunikatą dėl Darbotvarkės iki 2030 m. įtraukti prasmingą programą, kurios tikslas – užtikrinti politikos nuoseklumą ir koordinavimą vykdant Komisijos išorės veiksmus ir programas ir taip garantuoti, kad darnaus vystymosi principo būtų laikomasi visose išorės politikos srityse.

1.9.

Europos Komisija ir visų pirma Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai turėtų sukurti veiksmingus mechanizmus oficialiai paramai vystymuisi (OPV) ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkės įgyvendinimui nuosekliai koordinuoti, siekiant užtikrinti, kad OPV būtų teikiama partnerystėms ir konkrečioms programoms bei projektams, rengiamiems remiantis trimis Darbotvarkės iki 2030 m. ramsčiais ir visiškai atsižvelgiant į skurdo įveikimo, klimato teisingumo, tinkamo perėjimo, integracinio augimo ir vystymosi principus, taip pat į principą „niekas neturi būti pamirštas“, skatinant modernizavimą, infrastruktūros plėtojimą ir tvarų verslo vystymąsi, kovojant su nelygybe ir užtikrinant pagarbą žmogaus teisėms.

1.10.

EESRK Europos Komisijai rekomenduoja, integruojant Darbotvarkę iki 2030 m. į išorės veiksmų priemones, taikyti Europos struktūrinių ir investicijų fondų sąlygų laikymosi principą ir todėl Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytos sąlygos turėtų būti taikomos visoms politikos priemonėms ir programoms, susijusioms su DVT.

1.11.

ES delegacijos trečiosiose šalyse turėtų atlikti apklausas, kad įvertintų, kiek visuomenė yra informuota apie darnaus vystymosi tikslus ir kaip ji juos suvokia. Europos Komisija turėtų organizuoti ir vykdyti informuotumo didinimo veiklą bei kampanijas, kad Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. taptų Europos darbotvarke. Europos Komisija turėtų periodiškai atlikti „Eurobarometro“ apklausas, kad įvertintų, kiek ES piliečiai yra informuoti apie darnaus vystymosi tikslus ir kaip jie juos suvokia. Pilietinės visuomenės organizacijoms šiame procese tenka itin svarbus vaidmuo.

1.12.

EESRK ragina Europos Komisiją paskelbti metinę su Darbotvarke iki 2030 m. susijusių išorės veiksmų ir fondų paramos įgyvendinimo ataskaitą. Ši informacija turėtų būti įtraukta į planuojamas metines ES darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitas. Europos Komisija taip pat turėtų parengti ir į savo išorės politiką bei programas įtraukti Darbotvarkės iki 2030 m. rodiklių ir lyginamųjų standartų rinkinį, kad būtų paprasčiau vertinti ir teikti ataskaitas apie tai, kaip veiksmingai nukreipia finansavimą su DVT susijusiems projektams ir programoms, ir kaip konkrečiai ES išorės veiksmų priemonėse atsižvelgiama į Darbotvarkės iki 2030 m. ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos ramsčius.

1.13.

Europos Komisija turėtų skatinti savo išorės politikoje ir programose taikyti daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu pagrįstą valdymo modelį ir taip užtikrinti, kad trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijos taptų tikromis partnerėmis įgyvendinant DVT. Šis naujas požiūris į konsultavimąsi ir sprendimų priėmimą dalyvaujant visuomenei turėtų būti grindžiamas skaidrumu, atskaitomybe ir partneryste. Kad Darbotvarkė iki 2030 m. būtų įgyvendinama demokratiškai, pilietinės visuomenės organizacijas reikia visapusiškai įtraukti į visus veiklos etapus, įskaitant stebėseną ir peržiūrą.

1.14.

EESRK prašo Europos Komisijos įtraukti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimą į savo finansavimo priemones ir į išorės politiką ir programas. Komisija turėtų parengti konkrečią programą ir numatyti finansavimą pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimui remti, kad jos galėtų visapusiškai dalyvauti šiame procese. Pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios dirba spręsdamos vietos klausimus ir atlieka su valdymo klausimais susijusį „tarpininkavimo“ vaidmenį, reikia suteikti daugiau galimybių dalyvauti esamose gebėjimų stiprinimo programose (5).

1.15.

Kadangi EESRK palaiko ryšius su daugybe įvairių partnerių daugelyje pasaulio šalių, Komitetas yra pasirengęs sudaryti sąlygas visiems partneriams (daugiausia iš pilietinės visuomenės) iš tikrųjų ir prasmingai dalyvauti įgyvendinant DVT bei vykdant jų stebėseną ir šiuo tikslu įsipareigoja palengvinti pilietinės visuomenės dalyvavimą įgyvendinant DVT nacionaliniu lygmeniu.

2.1.

EESRK palankiai vertina 2015 m. rugsėjo 25 d. pasaulio lyderių prisiimtą įsipareigojimą įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje nustatyti tikslai panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti gerovę visiems. Kiekvieną tikslą sudaro konkretūs uždaviniai, kuriuos reikia įvykdyti per kitus 15 metų. Todėl tikimasi, kad pagal Darbotvarkę iki 2030 m. suinteresuotieji subjektai bus skatinami kurti stiprias ir įtrauktimi grindžiamas partnerystes ir bus tvirtai remiamas visuotinis naujo valdymo modelio įgyvendinimas.

2.2.

Darbotvarkei iki 2030 m. būdingas visuotinis, nedalomas ir integruotas požiūris į ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos ramsčius, taigi ja užtikrinama unikali trijų darnaus vystymosi aspektų pusiausvyra. Būtent todėl Darbotvarkė iki 2030 m. tapo istoriniu pasikeitimu, susijusiu su tuo, kaip visame pasaulyje mažinami ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos skirtumai.

2.3.

Darbotvarkė iki 2030 m. yra žmonėms, planetai ir gerovei užtikrinti skirtas veiksmų planas. Joje nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir 169 uždaviniai, kuriais, siekiant užtikrinti gerovę visiems, pasinaudoti laimėjimais įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), pašalinti TVT deficitus ir trūkumus ir pasiūlyti pasauliui naują darnaus vystymosi ir integracinio augimo viziją, kuri bus naudinga visiems gyventojams, vienodai atsižvelgiama į darnaus vystymosi ekonominį, aplinkos apsaugos ir socialinį aspektus. Darbotvarke iki 2030 m. taip pat siekiama apsaugoti, skatinti ir užtikrinti žmogaus teises ir lygybę visiems, ypatingą dėmesį skiriant lyčių lygybei (5 tikslas).

2.4.

EESRK supranta, koks svarbus yra principas „niekas neturi būti pamirštas“ ir visiškai jam pritaria; šis principas taikomas visiems DVT ir uždaviniams, todėl jo turėtų būti visapusiškai laikomasi kuriant partnerystes, rengiant politikos priemones ir įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. bei vykdant jos įgyvendinimo stebėseną.

2.5.

Darbotvarkėje iki 2030 m. JT lygmeniu nustatyta aukšto lygio valdymo struktūra, vadinama aukšto lygio politiniu forumu (ALPF); tai yra įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu grindžiama platforma, įgaliota atlikti sistemingas peržiūras ir imtis tolesnių veiksmų, kad būtų stebima, kaip įgyvendinama Darbotvarkė iki 2030 m. 2016 m. liepos mėn. įvyko pirmasis po Darbotvarkės iki 2030 m. pasirašymo ALPF posėdis ir jame 22 Vyriausybės, įskaitant keturias ES valstybes nares, pateikė pirmuosius savanoriškus nacionalinius vertinimus, kuriuose pranešė apie pastangas įgyvendinti 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę savo šalyse (tai buvo Estija, Suomija, Prancūzija ir Vokietija, taip pat Kinija, Kolumbija, Egiptas, Gruzija, Madagaskaras, Meksika, Juodkalnija, Marokas, Norvegija, Filipinai, Korėjos Respublika, Samoa, Siera Leonė, Šveicarija, Togas, Turkija, Uganda ir Venesuela).

2.6.

Įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., daugiau dėmesio turėtų būti skiriama veiksmams, politikos priemonėms, programoms ir daugelį suinteresuotųjų subjektų vienijančioms, skaidrioms ir dalyvavimu grindžiamoms partnerystėms kurti, kad visame pasaulyje, remiantis visuotinumo, nedalomumo, skaidrumo, atskaitomybės ir žmogaus teisių principais, būtų panaikinti ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos skirtumai.

2.7.

Darbotvarkės iki 2030 m. visuotinumo ir nedalomumo principas vienodai taikomas besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims ir jai įgyvendinti reikalingi visų šalių radikalūs ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos pokyčiai. Kadangi tikimasi, kad, įgyvendindama Darbotvarkę iki 2030 m., ES rodys pavyzdį, ES ir valstybės narės turėtų suderinti visas savo politikos priemones ir programas, kad jomis būtų siekiama tikslų subalansuotai ir nuosekliai kovoti su skurdu ir nelygybe, išsaugoti planetą, užtikrinti integracinį ekonomikos augimą, kuris būtų vienodai naudingas visiems gyventojams, ir į šias politikos priemones bei programas įtraukti ir integruoti tris DVT ramsčius.

2.8.

ES institucijoms reikės inicijuoti aukšto lygio procesus, kuriems vykstant bus priimti aukšto lygio politiniai sprendimai paversti ES darnaus vystymosi sąjunga. Todėl labai svarbu, kad, siekiant subalansuotai, vienodai atsižvelgiant į tris Darbotvarkės iki 2030 m. ramsčius, skatinti, užtikrinti ir įtvirtinti ES politikos priemonių ir programų nuoseklumą ir koordinavimą, būtų parengta bendroji DVT įgyvendinimo strategija.

3.1.

Sunkiausias uždavinys įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. – panaikinti visų formų skurdą, įskaitant ypač didelį skurdą. Tai yra ir pagrindinis Europos Sąjungos sutartyse įtvirtintas bendras principas ir vertybė, taip pat būtina sąlyga norint užtikrinti darnų vystymąsi (1 tikslas). ES pasaulinėje arenoje užima tvirtą poziciją, taigi yra de facto tapusi svarbia veikėja, turinčia didelės įtakos ekonomikos augimui ir vystymosi politikai visame pasaulyje. Todėl ji turi unikalią galimybę pasaulio mastu suderinti savo politikos priemones ir programas su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu, užtikrindama, kad trys Darbotvarkės iki 2030 m. ramsčiai būtų subalansuotai integruoti į visas ES išorės veiksmų priemones. Turint omenyje Darbotvarkės iki 2030 m. visuotinumą ir nedalomumą, ES turėtų tikėtis, kad visų pirma bus atidžiai stebima, kaip ji sprendžia šį uždavinį.

3.2.

ES turėtų ieškoti būdų, kaip pasidalyti klimato kaitos keliamais sunkumais ir teikiama nauda, nes ji turi įtakos žmogaus teisėms, skurdo lygiui ir lygybei. Vienas iš tokių būdų yra „klimato teisingumas“ – pagal šią koncepciją visuotinis atšilimas vertinamas kaip etinis ir politinis, o ne tik kaip aplinkos apsaugos ar fizinio pobūdžio klausimas. Tai daroma klimato kaitos poveikį susiejant su teisingumo, ypač aplinkosauginio ir socialinio teisingumo, koncepcijomis ir nagrinėjant tokius klausimus kaip lygybė, žmogaus teisės, kolektyvinės teisės ir istorinė atsakomybė už klimato kaitą. Esminis klimato teisingumo koncepcijos teiginys yra tai, kad tie, kas yra mažiausiai atsakingi už klimato kaitą, yra tie, kas nuo jos labiausiai nukenčia.

3.3.

Lygiai taip pat svarbu į išorės ir vidaus ES politikos priemones ir programas įtraukti ir integruoti „teisingo perėjimo“ koncepciją, kuri padeda apsaugoti žmonių ir darbuotojų teises (pvz., deramą darbą) ir kartu, taikant ES išorės priemones, modernizuojama nacionalinė ekonomika ir verslo subjektai, užtikrinama, kad jie vykdytų aplinką tausojančią veiklą ir būtų socialiai atsakingi.

3.4.

Teisingas Darbotvarkės iki 2030 m. ekonominio, socialinio ir aplinkos apsaugos ramsčių įgyvendinimas, vykdant ES išorės veiksmus, turėtų apimti strategijas, kuriomis siekiama skatinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų, žiedinę ekonomiką ir bendradarbiavimu grindžiamą vartojimą, darnią maisto gamybą ir tausų vartojimą, investavimą į inovacijas, ilgalaikį infrastruktūros modernizavimą ir tvarių įmonių skatinimą (6).

3.5.

Darbotvarkė iki 2030 m. grindžiama savanoriškumo principu ir požiūriu, ir tai gali sutrukdyti ją visapusiškai ir sparčiai įgyvendinti. Tačiau ES turėtų užtikrinti, kad Darbotvarkė iki 2030 m. būtų privalomai įgyvendinama ir vidaus, ir išorės mastu; 17 joje nustatytų tikslų yra visiškai suderinami su ES principais ir vertybėmis, kurie įtvirtinti jos Sutartyse, todėl juos reikia įtraukti į ES politikos priemones bei programas ir įgyvendinti. ES išorės veiksmai turėtų būti grindžiami šiais principais ir vertybėmis.

3.6.

Kad ES galėtų visapusiškai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., ES institucijos ir valstybės narės turi iš tikrųjų įsipareigoti tai padaryti aukščiausiu politiniu lygmeniu, kad DVT būtų galima veiksmingai ir greitai įtraukti ir integruoti į visas ES politikos priemones ir programas.

3.7.

Dėl visuotinio Darbotvarkės iki 2030 m. pobūdžio ir įvairių pasaulio šalių, nepaisant jų skirtingo ekonominio ir socialinio išsivystymo lygio bei gyvenimo lygio, prisiimtų įsipareigojimų ES iškyla labai svarbus uždavinys imtis vadovaujamojo vaidmens ir teikti rekomendacijas, kad Darbotvarkė iki 2030 m. būtų nuosekliai įgyvendinama pasaulio mastu. Tačiau, kad tai būtų pasiekta ir kad ES būtų sukurtos palankios sąlygos įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., ES turi priimti reikiamus sprendimus ir atlikti reikalingus savo politikos priemonių ir programų pakeitimus.

3.8.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuo Darbotvarkės iki 2030 m. patvirtinimo jau praėjo metai, o Europos Komisija šią darbotvarkę įgyvendino labai nenuosekliai ir nesuderintai. 2016 m. liepos mėn. įvyko pirmasis JT ALPF posėdis, kuriame keturios valstybės narės (Estija, Suomija, Prancūzija ir Vokietija) pateikė savanoriškus vertinimus. EESRK apgailestauja, kad Europos Komisija pirmajame ALPF posėdyje nepateikė nuoseklios ir suderintos strategijos, kuria būtų skatinamas geresnis tiek ES valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo, tiek valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimo koordinavimas ir įgyvendinimas.

3.9.

Šis koordinavimo trūkumas atsispindi ir visuotinės užsienio ir saugumo politikos strategijos bei naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi konsultaciniuose dokumentuose – iš to galima spręsti apie ribotą Darbotvarkės iki 2030 m. integravimą ir įgyvendinimą. Metų pradžioje Europos Komisija inicijavo konsultaciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio, tačiau nė neužsiminė apie Darbotvarkę iki 2030 m. ir, konkrečiau kalbant, apie jos socialinį ramstį. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad EESRK šiuo metu rengia nuomonę dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kurioje išdėstytas Komiteto požiūris. EESRK tvirtai pabrėžia, kad ES negali ir neturėtų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinti izoliuotai.

3.10.

ES ir valstybių narių parama vystymuisi skiriama apie 150-čiai šalių; jos yra didžiausios oficialios paramos vystymuisi (OPV), kuri sudaro daugiau kaip 50 % visame pasaulyje kasmet teikiamos OPV, teikėjos. Preliminariais duomenimis, bendra ES (ES institucijų ir valstybių narių) OPV 2015 m. padidėjo iki 68 mlrd. EUR; ji didėja jau trečius metus iš eilės – nuo 2014 m. ji padidėjo 15 % ir pasiekė iki šiol didžiausią sumą. EESRK ragina ES ir valstybes nares padidinti bendrą OPV sumą: 2015 m. ji sudarė 0,47 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir turi pasiekti 0,7 % tikslą.

3.11.

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, „beveik devyni iš dešimties ES piliečių pritaria paramos vystymuisi teikimui (89 % – 4 procentiniais punktais daugiau nei 2014 m.). Daugiau kaip pusė teigia, kad ES turėtų suteikti pažadėtą paramą“ (7). Europos piliečiai tikisi, kad ES įvykdys savo įsipareigojimus įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, sukurdama naują darnios Europos viziją, ir laikysis savo įgyvendinimo įsipareigojimų.

3.12.

Siekdama užtikrinti savo politikos priemonių ir programų suderinamumą su Darbotvarke iki 2030 m., Europos Komisija turėtų atlikti jų peržiūrą, daugiausia dėmesio skirdama trečiosioms šalims. Siekiant nustatyti trečiosioms šalims skirtų ES politikos priemonių bei programų trūkumus ir neatitikimus, taip pat jų nesuderinamumą su darnaus vystymosi tikslais, Europos Komisijos atliekamą planavimą reikėtų papildyti išsamia ir visapusiška skirtumų analize.

3.13.

Trūksta patikimų ir neapibendrintų duomenų apie pažeidžiamų žmonių padėtį pasaulyje. Todėl Europos Komisija turėtų remti Tarpžinybinės darnaus vystymosi tikslų rodiklių ekspertų grupės darbą. Eurostatas turi pagerinti savo pajėgumą vertinti Darbotvarkės iki 2030 m. poveikį pažeidžiamoms grupėms ES viduje. EESRK ragina paskelbti metinę su Darbotvarke iki 2030 m. susijusių veiksmų ir fondų paramos įgyvendinimo ataskaitą. Ši informacija turėtų būti įtraukta į planuojamas metines Eurostato Europos darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitas.

3.14.

ES institucijos turėtų imtis būtinų veiksmų, kad galėtų įveikti uždavinį įgyvendinti principą „niekas neturi būti pamirštas“ ir visiškai integruoti šį principą į savo politikos priemones ir programas. Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikalingas nemažas neapibendrintų, patikimų ir prieinamų duomenų kiekis.

3.15.

Atlikdama išsamią peržiūrą ar nustatydama Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo stebėsenos procesus, Europos Komisija visada turėtų bendradarbiauti ir konsultuotis su pilietine visuomene. Tačiau EESRK mano, kad Europos Komisija turėtų pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimo veiklą įtraukti į visas savo politikos priemones ir programas ir taip, finansuodama ES įsikūrusių ir kitų regionų pilietinės visuomenės organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti, kad pilietinė visuomenė taptų tikra partnere įgyvendinant DVT. Šiuo tikslu EESRK prašo Europos Komisijos pritarti Europos darnaus vystymosi forumo įsteigimui, kaip rekomenduojama EESRK nuomonėje dėl Europos pilietinės visuomenės darnaus vystymosi forumo (8).

3.16.

ES institucijos turėtų įdiegti tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą, kad Darbotvarkės iki 2030 m. tikslai ir uždaviniai būtų veiksmingai, greitai ir nuosekliai įtraukti ir integruoti į visas ES išorės veiksmų politikos priemones ir programas. Kad būtų įvykdytas ES visapusiškas įsipareigojimas pasaulio mastu įgyvendinti DVT, reikalingas ilgalaikis strateginis ES išorės politikos priemonių ir programų planavimas. Todėl EESRK prašo Europos Komisijos:

3.16.1.

rengiamame komunikate dėl Darbotvarkės iki 2030 m. pateikti prasmingą programą, kuria būtų siekiama užtikrinti politikos nuoseklumą ir jos išorės veiksmų bei programų koordinavimą. Vien komunikatu be prasmingo plano ES išorės politiką pakeisti Darbotvarke iki 2030 m. grindžiama politika nepavyks patenkinti žmonių lūkesčių visame pasaulyje. Šis planas turėtų būti bendrosios ES strategijos dalis ir apimti reikiamas priemones bei pakeitimus, kad ES politikoje ir programose visuotiniu lygmeniu būtų nuosekliai įgyvendinta Darbotvarkė iki 2030 m. Daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu pagrįstas valdymo modelis turėtų būti pagrindinė bendrosios strategijos sudedamoji dalis, kuria būtų užtikrintas visapusiškas pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas įgyvendinant DVT (9);

3.16.2.

užtikrinti, kad nauja ES visuotinė užsienio ir saugumo politikos strategija būtų platesnis mechanizmas, kurį taikant Darbotvarkės iki 2030 m. nuostatas būtų galima įtraukti į tokias sritis kaip prekybos, vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, humanitarinės pagalbos, nelaimių rizikos mažinimo, technologijų perdavimo ir klimato politikos;

3.16.3.

užtikrinti, kad į pasiūlymą dėl būsimo konsensuso dėl vystymosi būtų įtrauktos tikro ES institucijų ir valstybių narių, teikiančių paramą trečiosioms šalims, veiksmų koordinavimo nuostatos. Koordinuoti reikėtų ir išteklių telkimą. Konsensuse turėtų būti numatytas veiksmingas dvišalis ES ir valstybių narių veiksmų įgyvendinant nacionalinius prioritetus koordinavimas ir kitų viešųjų bei privačių paramos teikėjų įtraukimas. Numatoma, kad tai turės didinamąjį poveikį Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui, taip pat sumažės dabartinis neigiamas paramos susiskaidymo ir dubliavimosi poveikis;

3.16.4.

skatinti socialinę ir solidariąją ekonomiką vykdant išorės politikos priemones ir programas. EESRK mano, kad socialinė ir solidarioji ekonomika yra visiškai suderinama su DVT siekimu, todėl šis ekonomikos sektorius gali būti naudingas subalansuotai įgyvendinant Darbotvarkės iki 2030 m. ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos ramsčius;

3.16.5.

paaiškinti ir konkrečiai nurodyti priemones, kurios turi būti taikomos Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti, kartu siekiant užtikrinti glaudžią sąveiką su Adis Abebos veiksmų darbotvarke ir vystymosi finansavimo forumu.

3.17.

Naujas holistinis Darbotvarkės iki 2030 m. požiūris kartu su trijų tarpusavyje susijusių ramsčių visuotinumo ir nedalomumo principu sudaro visapusiškesnį žmogaus socialinės raidos modelį, todėl Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo rezultatai negali būti vertinami tradiciniu būdu, ekonomikos augimą ir integracinį vystymąsi vertinant tik pagal BVP.

3.18.

Europos Sąjunga turėtų rengti ir įgyvendinti konkrečias politikos priemones ir programas, siekdama visapusiškai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., ypatingą dėmesį skiriant demokratijos propagavimui, žmogaus teisėms, aplinkos apsaugos politikai, teisinei valstybei ir integraciniam augimui, kad būtų iš tikrųjų pagerintos pažeidžiamų grupių gyvenimo sąlygos. Tai turėtų būti pagrindinės ES išorės veiksmų, politikos priemonių ir programų sudedamosios dalys, kuriose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama subalansuotam trijų Darbotvarkės iki 2030 m. ramsčių įgyvendinimui skatinti.

3.19.

Europos išorės veiksmų tarnyba taip pat turėtų parengti ir įgyvendinti nuoseklų planą, kad būtų įtraukti veiksmai ir iniciatyvos, kuriuos galima įvertinti. Turėtų būti siekiama, kad ES atliktų vadovaujamąjį vaidmenį, nuosekliai įtraukdama Darbotvarkės iki 2030 m. nuostatas į savo veiksmus, politikos priemones ir programas, ir kad likęs pasaulis ES laikytų lydere subalansuotai ir sąžiningai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.

3.20.

Europos Komisija turėtų nustatyti Darbotvarkės iki 2030 m. sąlygas, kurias reikėtų suformuluoti pagal 17 tikslų, ir šios sąlygos turėtų būti įtrauktos į visas pagal išorės veiksmus ES finansuojamas politikos priemones ir programas. Šių programų paramos gavėjai, jas įgyvendindami, turėtų būti atsakingi už šių sąlygų įvykdymą. Be abejonių, Darbotvarkės iki 2030 m. sąlygos turi būti vienodai ir visiškai taikytinos visoms ES politikos priemonėms ir programoms. Sąlygų laikymosi principas jau įtrauktas į ES struktūrinių ir investicijų fondų reglamentavimo sistemą (10).

3.21.

Visuotinai pripažįstama, kad Darbotvarke iki 2030 m. iš esmės keičiama vystymosi darbotvarkė ir kad į tai turėtų būti visapusiškai atsižvelgta ES vystomojo bendradarbiavimo programose. Todėl Darbotvarkėje iki 2030 m. nustatyti 17 tikslų turėtų būti visiškai integruoti į ES vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkę. ES taip pat turėtų visapusiškai laikytis tarptautinių sutarčių, įskaitant aplinkos apsaugos bei žmogaus teisių sutartis, ir į jas atsižvelgti rengdama ir įgyvendindama išorės veiksmus (11).

3.22.

Europos Komisija turėtų į savo išorės politikos priemones ir programas įtraukti priemones, skirtas įvertinti, kaip žmonės supranta ir koks yra jų požiūris į Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo poveikį. Todėl Europos Komisija turėtų atlikti „Eurobarometro“ apklausą ES valstybėse narėse ir atitinkamas apklausas šalyse partnerėse. Reikėtų pabrėžti ir atkreipti dėmesį į tai, kad, „Eurobarometro“ duomenimis, tik „trečdalis europiečių yra girdėję arba skaitę apie darnaus vystymosi tikslus (36 %)“.

4.1.

Darbotvarkėje iki 2030 m. pasaulis raginamas pereiti prie daugiašaliu suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu pagrįsto valdymo modelio, daugiau galių suteikiant pilietinei visuomenei. Tai reiškia, kad bus taikomi nauji, glaudesniu bendradarbiavimu ir įtrauktimi grindžiami darbo metodai, sukurti remiantis sprendimų priėmimo dalyvaujant visuomenei modeliu.

4.2.

Derantis dėl Darbotvarkės iki 2030 m., suburta ir pritraukta naujų pilietinės visuomenės atstovų, todėl įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m., šį pilietinės visuomenės dalyvavimą reikia išnaudoti, stiprinti ir oficialiai įtvirtinti. Iš tiesų pilietinės visuomenės organizacijos įnešė teigiamą ir veiksmingą indėlį į derybas dėl Darbotvarkės iki 2030 m., todėl pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant šią darbotvarkę yra būtinas ir ji yra de facto partnerė šiame procese.

4.3.

Pilietinė visuomenė turi atlikti ypač svarbų vaidmenį įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. pasauliniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Būtina užtikrinti, kad pilietinė visuomenė nacionaliniu lygmeniu taip pat atliktų veiksmingą vaidmenį ES valstybėse narėse ir šalyse partnerėse. Kad šis dalyvavimas ir partnerystė taptų tikrove, EESRK prašo Europos Komisijos pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimo veiklą integruoti ir įtraukti į savo politikos priemones ir programas.

4.4.

EESRK yra informuotas apie suvaržymus, apribojimus ir kliūtis, su kuriomis susiduria pilietinės visuomenės organizacijos daugelyje pasaulio šalių, ir žino, kad dėl tokios apgailėtinos padėties joms yra sunku realiai ir veiksmingai dalyvauti šiame procese. Todėl Komitetas prašo Europos Komisijos šalis partneres įpareigoti palengvinti realų pilietinės visuomenės dalyvavimą sistemingai konsultuojant jos atstovus ir juos įtraukiant į Darbotvarkės iki 2030 m. planavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos veiklą, susijusią su projektais ir programomis, ypač tomis, kurias finansuoja ES. Kad šis tikslas būtų pasiektas, ES delegacija šalyse partnerėse turėtų atidžiai stebėti šį procesą ir apie rezultatus pranešti Europos Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai. JT delegacijos šalyse partnerėse taip pat turėtų rengti konsultacinius susitikimus dėl ES finansavimo programų su pilietinės visuomenės organizacijomis.

4.5.

Tačiau pilietinė visuomenė turėtų aktyviai siekti prisitaikyti prie Darbotvarkės iki 2030 m. reikalavimų, kad galėtų daryti veiksmingą įtaką jos įgyvendinimui. Akivaizdu, kad Darbotvarkėje iki 2030 m. pilietinės visuomenės organizacijos raginamos tapti tikra jos įgyvendinimo varomąja jėga, o tai reiškia, kad pilietinė visuomenė šį procesą turėtų vertinti kaip iš esmės keičiantį vystymosi darbotvarkės organizavimą ir įgyvendinimą. Šį tikslą galima pasiekti, tik jeigu pilietinė visuomenė tam tinkamai pasirengs ir restruktūrizuosis, kad galėtų visapusiškai dalyvauti priimant sprendimus. Pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti reprezentatyvios, demokratinės, skaidrios ir atskaitingos.

4.6.

Darnaus vystymosi forumas, kurį ketinama sukurti ES, yra tinkamas platformos modelis, kurį būtų galima įgyvendinti ir kituose pasaulio regionuose ir šalyse, pritaikius jį prie vietos sąlygų (12).

4.7.

EESRK yra pasirengęs sudaryti palankesnes sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms pasauliniu lygmeniu prasmingai dalyvauti įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir vykdant jos stebėseną ir peržiūrą. EESRK gali padėti tai padaryti, visapusiškai išnaudodamas savo platų ryšių, partnerių ir suinteresuotųjų subjektų tinklą daugelyje pasaulio regionų. Komitetas taip pat prašo Europos Komisijos integruoti ir įtraukti struktūrinę ir reikšmingą paramą į savo išorės politikos priemones ir programas, kad trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijos galėtų kaip visateisės partnerės dalyvauti įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.