Help Print this page 

Document 52016DC0763

Title and reference
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas

COM/2016/0763 final
Multilingual display
Text

Briuselis, 2016 11 30

COM(2016) 763 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas


1.Įvadas

Perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų konkurencingos ekonomikos spartinimas yra tiek neatidėliotina būtinybė, tiek didžiulis šansas Europai.

Tai pagrindinis šių laikų uždavinys. Neįveikus jo gali nukentėti europiečių gerovė, o sėkmingai įveikus atsivertų dar nematytos ekonominės galimybės ir nauji platūs keliai klestėjimui, gerovei ir augimui 1 .

Europos Sąjunga turi geras galimybes vadovauti šiam ekonomikos pertvarkymui, kuriam naują postūmį ir kryptį suteikė Paryžiaus susitarimas 2 . Europa inicijuoja visuotines kovos su klimato kaita pastangas, yra varomoji atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimo jėga ir veda pasaulį į priekį ieškant būdų efektyviai vartoti energiją pramonės, transporto ir pastatų sektoriuose. Europos įmonės įgijo lyginamąjį pranašumą daugelyje pasaulio rinkų (kuriose pasaulinių konkurentų pajėgumas vis didėja), o Europos mokslininkai ir novatoriai plečia žinių ribas 3 .

Remdamasi šiais tvirtais pamatais Komisija pristato teisėkūros priemonių rinkinį, kuris užtikrins aiškų veiksmų pagrindą, grindžiamą trimis bendraisiais tikslais:

pirmenybę teikti energijos vartojimo efektyvumui,

užtikrinti, kad Europa pirmautų pasaulyje atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje,

sudaryti tinkamas sąlygas vartotojams.

Europa turi daugiau investuoti į efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas ir aktyviau plėtoti švarios energetikos verslo modelius išnaudodama su skaitmeninimu susijusias naujas galimybes ir vartotojų vaidmenį.

Kaip išdėstyta komunikate „Švari energija visiems europiečiams“ 4 , inovacijos yra viena iš pagrindinių sričių, kuriose konkretūs veiksmai gali būti sustiprinti trumpuoju laikotarpiu, perorientuoti kitomis kryptimis ir geriau derinami tarpusavyje skatinant darbo vietų kūrimą, augimą ir investicijas Europoje. Pagrindinės investicijos turi ateiti iš privačiojo sektoriaus. Tačiau Europos Sąjunga gali ir turėtų šioje srityje vaidinti sprendžiamąjį vaidmenį. Šiame komunikate išdėstoma plati strategija, skirta trims pagrindiniams politikos svertams, kuriuos ES gali išnaudoti privačioms investicijoms į švarios energetikos inovacijas skatinti.

ES gali apibrėžti politinį užmojį ir sukurti tinkamą verslo aplinką pasitelkdama kryptingus signalus, politiką, standartus ir taisykles. Tam reikia nustatyti patikimas ir nuoseklias paskatas privačioms investicijoms į švarios energetikos technologijų mokslinius tyrimus, plėtojimą ir pritaikymą. ES lygmens politikoje ir reguliavimo programose turi būti teikiama pirmenybė efektyviam energijos vartojimui, nustatyti dideli pasaulinio pirmavimo atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje užmojai, o vartotojai turi būti laikomi svarbiausiais energetikos sistemos dalyviais.

ES taip pat gali naudoti tikslines finansines priemones, kurios sumažintų riziką privatiems subjektams, investuojantiems į neišbandytas, bet daug žadančias švarios energetikos technologijas ar verslo modelius. Šiuo tikslu projektams, kurie dėl rinkos, technologijų arba mokslinio pagrindo neapibrėžtumo greičiausiai nesulauktų viso finansavimo vien privačiojo sektoriaus lėšomis, būtų galima naudoti viešąsias paskolas, investicijas į nuosavybės vertybinius popierius ir finansines garantijas. Investicijų planas Europai 5 parodė, kad šios ES priemonės padeda sumažinti riziką privačiajam sektoriui ir taip sudaro sąlygas privačioms investicijoms, kurių priešingu atveju nebūtų.

ES gali sutelkti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, visų pirma pagal programą „Horizontas 2020“, mokslo ir žinių riboms plėsti. Šiuo tikslu reikėtų finansuoti žinių troškimo vedinus mokslinius tyrimus ir į misiją orientuotus mokslinius ir parodomuosius projektus siekiant skatinti ir spartinti perėjimą nuo laboratorijos prie sėkmingų prekių ir paslaugų, kurios padėtų kurti darbo vietas ir skatintų augimą.

Be šių trijų kategorijų veiksmų Sąjunga aktyviai dalyvauja tarptautinėse švarios energetikos inovacijų iniciatyvose ir sudaro sąlygas vykdyti koordinuotą darbą drauge su miestais, regionais ir valstybėmis narėmis.

Ši strategija vienareikšmiškai tarnauja dviems pagrindiniams Europos Sąjungos politiniams prioritetams: kurti atsparią energetikos sąjungą su perspektyvia kovos su klimato kaita politika (kuriai šios strategijos rezultatai itin reikšmingi) ir suteikti naują stimulą darbo vietų kūrimui, augimui ir investicijoms. Pagrindinis šios strategijos aspektas – koordinuotos pastangos skatinti ir kurti didelio poveikio technologijas, paslaugas, verslo modelius ir socialines inovacijas, taip prisidedant prie augimo bei užimtumo ir ES įmonių konkurencingumo pasaulio rinkose didinimo. Tokiu būdu ši strategija bus ir bandymų stendas būsimoms horizontalioms strategijoms, skirtoms inovacijoms plėtoti ir konkurencingumui didinti ES.

2.Energetikos sistemos pereinamasis laikotarpis

Energetikos sistema pasiekė lūžio tašką. Atsinaujinantieji energijos ištekliai tampa vis konkurencingesni išlaidų požiūriu, iš jų gaunama vis didesnė dalis elektros energijos. Energijos suvartojimo intensyvumo lygis – matuojant energijos sunaudojimą, palyginti su ekonominiais rezultatais, – mažėja, ypač išsivysčiusios ekonomikos šalyse. ES tenka daug nuopelnų už šiuos laimėjimus, nors nuveikti liko dar daugiau. ES pirmavimas kovojant su klimato kaita padeda Europos pramonės sektoriams energiją vartoti efektyviausiai pasaulyje ir tapti pasauliniais inovacijų lyderiais, leidžiančiais į pasaulį naujas technologijas, medžiagas ir sprendimus. Nuo pat pradžių ES klimato ir energetikos politika pasižymi holistine struktūra, kuria siekiama koordinuoti ES, valstybių narių ir pramonės lygmens investicijas ir suderinti atitinkamą politiką ir reguliavimo sistemas.

Tolesnei pažangai užtikrinti reikės dar didesnių pastangų. Teks ieškoti naujų energijos kaupimo sprendimų ir kurti platesnį ekonomiškai efektyvių atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų rinkinį. Taip pat jau turimos efektyvaus energijos naudojimo technologijos turi būti daug sparčiau diegiamos pastatų ūkiuose, transporto sistemose ir gamybos praktikoje. Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka neseniai atnaujintam Strateginiam energetikos technologijų planui 6 .

Žvelgiant giliau pažymėtina, kad perėjimas prie efektyviai energiją vartojančios ir klimato kaitos poveikiui atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pareikalaus mažiau centralizuotos, atviros sistemos, kurioje dalyvautų visa visuomenė. Energetikos sistemoje tradiciškai dominuoja didelės bendrovės, rinkoje įsitvirtinę operatoriai ir didelės apimties centralizuoti technologiniai projektai. Tačiau ateityje energetikos sistemoje pirmenybė turi būti teikiama vartotojams, kurie didintų konkurencingų mažo anglies dioksido kiekio technologijų paklausą, dalyvautų kaip decentralizuotų energijos tinklų gamintojai bei valdytojai ir kaip per decentralizuotas platformas veikiantys investuotojai, taip pat naudotojų inovacijomis skatintų pokyčius.

Principu „iš apačios į viršų“ grindžiama į naudotoją orientuota energetikos sistema yra inovacijų varomoji jėga. Tuo pat metu šis decentralizavimas yra įmanomas tik kliaujantis kitomis inovacijomis, kurių svarbiausia – energijos rinkos ir transporto sistemos pagrindinių aspektų skaitmeninimas. Dėl skaitmeninimo jau šiandien mažėja dalyvavimo kliūčių, o rytoj jų bus dar mažiau. Tai reiškia, kad visi vartotojai, vietos bendruomenės ir mažos pradedančiosios įmonės gali dalyvauti ir net vadovauti plėtojant energetikos inovacijas.

Norint skatinti kurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų inovacijas bei energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus ir plėtoti atsinaujinančiųjų energijos išteklius reikalinga atvirų inovacijų sistema. Bendrovės ir pramonės sektoriai vis aiškiau suvokia, kad dėl šiandieninio pasaulio sudėtingumo nė vienas subjektas negalėtų rasti pilnutinio sprendimo. Be to, pačios įdomiausios rinkas kuriančios inovacijos atsiranda ten, kur susikerta skirtingi sektoriai, veiklos šakos ir požiūriai 7 .

3.Politikos signalai ir reguliavimo sistemos

Švarios energetikos inovacijoms reikalinga tinkamai veikianti bendroji rinka ir tvirta konkurencijos politika, kuri suteikia naujokams galimybes savo inovacijas rinkoje diegti tokiomis pat sąlygomis kaip senbuviai.    . Užbaigus kurti kapitalo rinkų sąjungą 8 bus sudarytos geresnės sąlygos judėti tarpvalstybiniams kapitalo srautams ir bus teikiama daugiau reikšmės finansų tvarumui pasitelkiant tokias priemones kaip žaliosios obligacijos. Taip atsiras daugiau galimybių finansuoti inovacinius projektus energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje. Teikiant daugiau svarbos atviroms inovacijoms ir atviram mokslui atsiras daugiau galimybių, ypač mažesnėms bendrovėms, mokslinių tyrimų rezultatus panaudoti rinkose 9 .

Norint paspartinti švarios energetikos inovacijų plėtrą, be minėtų plataus pobūdžio būtinų sąlygų geresnei inovacijų aplinkai kurti reikės ir svarbių pokyčių energetikos subsidijų ir taisyklių srityje.

Likusios gana reikšmingos politikos sritys, remiančios naftos, anglių ir kito daug anglies dioksido išskiriančio kuro sektorius, įskaitant kai kurių valstybių narių skiriamas subsidijas, turėtų būti laikomos kliūtimi švarios energetikos inovacijoms. Tokia politika maskuoja visuomenei tenkančias tikrąsias iškastinio kuro išlaidas ir dirbtinai mažina jo kainas. Šios aplinkybės nepalankios inovaciniams švarios energetikos projektams, kurie susiduria su nuožmesnėmis rinkos sąlygomis.

Tokia politika tiesiogiai prieštarauja ES įsipareigojimams, prisiimtiems pagal Paryžiaus susitarimą ir Didžiojo dvidešimtuko bei Didžiojo septynetuko susitikimuose. Drauge su šiuo komunikatu paskelbtoje Komisijos ataskaitoje „Energijos kainos ir išlaidos Europoje“ 10 nurodoma, kad 2012 m. tiesioginės iškastinio kuro subsidijos sudarė apie 41,9 mlrd. EUR, o įskaičius išorinius aplinkos veiksnius – net 300 mlrd. EUR. Kadangi ištekliai riboti, dėl šių subsidijų fiskalinės naštos mažiau išteklių potencialiai gali būti skirta švarios energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų viešajam finansavimui. 2014 m. Europoje toks finansavimas siekė 4,2 mlrd. EUR iš visų 28 valstybių narių. Švarios energetikos inovacijos taip pat remiamos ES priemonėmis, pvz., 1,1 mlrd. EUR skirtas pagal ES programą „Horizontas 2020“. Todėl net mažą dalį tiesioginėms iškastinio kuro subsidijoms skirtos 41,9 mlrd. EUR sumos paskyrus švariai energijai poveikis būtų didelis.

Atsinaujinančiosios energijos technologijų skatinimas yra pagrindinė ES pasaulinės lyderystės pereinant prie švarių technologijų atrama. Elektros energijos rinkos modelio direktyva 11 drauge su sustiprintomis anglies dioksido kainomis siekiama sukurti atsinaujinantiesiems energijos ištekliams tinkamą rinką, kuri sumažintų specialiosios paramos sistemų poreikį. Tai leistų palaipsniui telkti viešąją paramą į ne tokias brandžias atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos technologijas ir papildyti mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas šioms technologijoms skirtomis rinkos traukos priemonėmis.

Pribrendo laikas pokyčiams. Dabartinės mažos naftos ir dujų kainos suteikia galimybę palaipsniui panaikinti iškastinio kuro subsidijas nepakenkiant socialinei gerovei.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis didelė dalis subsidijų susidaro dėl iškastiniam kurui taikomo lengvatinio mokesčių režimo – Komisija šį aspektą nagrinėja atsižvelgdama į platesnį ES energijos apmokestinimo vaizdą.

Komunikate „Švari energija visiems europiečiams“ 12 Komisija siūlo įvairių veiksmų, kurie padėtų pakreipti kapitalo judėjimą į perėjimą prie švarios energetikos, įskaitant priemones, kurios padidintų subsidijų ir jų poveikio inovacijoms klausimo skaidrumą.

Norint sudaryti inovacijoms tinkamas rinkos sąlygas reikia sukurti stabilią, ilgalaikę, skaidrią ir prognozuojamą reglamentavimo aplinką. 2015 m. gegužės mėn. Komisija pristatė patikslintą geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį 13 , kuriame pripažįstama, kad į inovacijas turi būti kruopščiai atsižvelgiama visuose naujuose pasiūlymuose dėl teisės aktų. Tai pabrėžta neseniai priimtose Tarybos išvadose, kuriose iškeliamas inovacijų principas 14 . Be to, labai svarbūs yra standartai ir inovacinių energetikos technologijų 15 rinkodara.

Reglamentas gali padėti pagreitinti inovacinių mažo anglies dioksido kiekio technologijų atsiradimą ir stimuliuoti konkurencingumą, užtikrindamas sąlygas atsirasti geriau veikiančioms pakankamos apimties rinkoms ir didesniam politiniam apibrėžtumui. Komisija drauge su šiuo komunikatu siūlo energetikos sąjungai skirtą plataus pobūdžio teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių rinkinį . Šiose priemonėse nustatytas aiškus pagrindas, kuriuo remiantis būtų diegiamos inovacijos, būtinos konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslui pasiekti . Pvz., Europos elektros energijos rinkos perstruktūrizavimas padės į ją skverbtis atsinaujinančiosios energijos šaltiniams, leis veiksmingai valdyti paklausą ir atvers regioniniu lygmeniu integruotas energijos rinkas, Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo 16 padės kurti paskatas plėtoti inovacijas, kurios užtikrintų, kad iki 2050 m. Europos pastatų ūkį sudarytų beveik nulinės energijos pastatai ir įsikurtų pozityvios energijos rajonai, o peržiūrėta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, be kita ko, paskatins ieškoti naujos kartos atsinaujinančiosios energijos sprendimų, pritaikomų šildymo ir vėsinimo, transporto ir elektros energijos sektoriuose.

Dabartiniai Komisijos pasiūlymai peržiūrėti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) 17 ir Pastangų pasidalijimo reglamentą 18 , taip pat pasiūlymas integruoti žemės naudojimą, žemės naudojimo keitimą ir miškininkystę (LULUCF) 19 į bendras pastangas mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį taip pat padės stimuliuoti mažo anglies dioksido kiekio technologijų inovacijas. Žiedinės ekonomikos veiksmų planas 20 padės didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamą teršalų kiekį geriau naudojant žaliavas ir pakartotinai naudojant perdirbtas žaliavas ir atliekas. Atliekant numatytą bioekonomikos strategijos peržiūrą ir galimoje atnaujintoje jos redakcijoje bus atsižvelgta į atitinkamą bioekonomikos vaidmenį. Papildomas inovacijų traukos veiksnys bus transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Naujame Komunikate dėl Europos mažataršio judumo strategijos 21 pateiktas veiksmų planas, kuriuo siekiama palengvinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų judumo ir užtikrinti naujų galimybių inovacijoms, darbo vietų kūrimui ir Europos energetinės priklausomybės mažinimui.

Galiausiai, papildoma veiksminga priemone inovacinių produktų rinkoms kurti galėtų (ir turėtų) būti viešieji pirkimai. Europos standartizacija gali toliau remti inovacinių produktų žaliuosius viešuosius pirkimus padėdama viešosioms institucijoms rengti reikiamas technines specifikacijas. Kaip minėta Pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvoje 22 , 2017 m. Komisija įves ES viešųjų pirkimų priemones, kuriomis, be kita ko, skatins valstybes nares nusistatyti didelio užmojo inovacijų pirkimo tikslus.

Politikos signalai ir reguliavimo sistemos. Siūlomi veiksmai

Komisija, peržiūrėdama 2014–2020 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gaires, taip pat nagrinės, kaip tos taisyklės drauge su valstybės pagalbos investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas taisyklėmis įgalina valstybes nares skatinti ieškoti inovacinių atsinaujinančiosios energijos technologijų ir sprendimų.

Komunikate „Švari energija visiems europiečiams“ Komisija siūlo įvairių veiksmų, kurie padėtų pakreipti kapitalo judėjimą į perėjimą prie švarios energetikos, įskaitant priemones, kurios padidintų subsidijų ir jų poveikio inovacijoms klausimo skaidrumą.

Bus išsamiai analizuojama su švaria energija ir klimato srities veiksmais susijusių būsimų pasiūlymų dėl teisės aktų, įskaitant po 2020 m. įgyvendinti numatytą strategiją dėl lengvųjų automobilių bei mikroautobusų ir dėl sunkvežimių, autobusų bei tolimojo susisiekimo autobusų 23 , įtaka moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Būsimos metinės Europos standartizacijos Sąjungos darbo programos bus orientuojamos į Europos Sąjungos prioritetus, visų pirma ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir paramą žaliesiems viešiesiems pirkimams 24 .

Komisija išnagrinės galimybes inovacinių švarios energetikos sprendimų įsisavinimą rinkoje skatinti viešaisiais pirkimais (be kita ko, peržiūrint Netaršių transporto priemonių direktyvą (Direktyvą 2009/33/EB)) ir toliau rengiant savanoriškų žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus.

4.Finansinės priemonės privačiojo sektoriaus investicijoms skatinti

Kurdama konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką Europa turi sutelkti dideles investicijų sumas 25 . Apskaičiuota, kad 2014 m. privačiosios investicijos į energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetus ES siekė 22,9 mlrd. EUR. Nors ši suma didesnė nei ankstesniais metais, norint pasiekti nustatytus tikslus ji turi didėti kur kas sparčiau.

ES turi įvairiausių finansavimo ir finansinių priemonių, kuriomis gali remti mažo anglies dioksido kiekio technologijų inovacijas. Šios priemonės apima visą inovacijų vertės grandinę – nuo mokslinių tyrimų ir plėtros iki subrandintų technologijų taikymo. Kaip pabrėžiama Komunikate „Švari energija visiems europiečiams“, artimiausiais metais bus labai svarbu skatinti papildomai investuoti į subrandintų technologijų taikymą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendimus. Šiuo tikslu svarbu naudoti viešąją paramą, kuri padėtų pagerinti pagrindinių projektų rizikos profilį ir užtikrinti didesnį matomumą, lengvesnę bei racionalesnę prieigą ir galimybių derinius projektų kūrėjams, atsižvelgiant į pagal Investicijų planą Europai jau dedamas horizontaliąsias pastangas. Šiuo atžvilgiu svarbi priemonė yra Europos strateginių investicijų fondas – jau daugiau kaip 25 proc. dabartinių jo investicijų į daugiau kaip 40 projektų naudojamos finansavimui į prioritetinius energetikos, aplinkos ir efektyvaus išteklių naudojimo sektorius pritraukti – tai atitinka 30 mlrd. EUR paskatintų investicijų apskaičiuotąją sumą. Atsižvelgdama į Europos strateginių investicijų fondo 26 pirmųjų veiklos metų sėkmę Komisija pasiūlė šio fondo veiklą pratęsti iki 2020 m. pabaigos ir nustatyti reikalavimą, kad ne mažiau kaip 40 proc. projektų, priskiriamų su infrastruktūra ir inovacijomis susijusiai šio fondo veiklai, turėtų prisidėti prie klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos veiksmų laikantis 21-osios Klimato kaitos konferencijos tikslų 27 . Be to, galima naudotis ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansinėmis priemonėmis. Valstybės narės ir regionai jau suplanavo 2014–2020 m. investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas (6 mlrd. EUR) ir inovacijas (5 mlrd. EUR).

Tačiau siekiant paspartinti švarios energetikos inovacijų diegimą negalima apsiriboti tik subrandintų technologijų diegimu – viešuosius išteklius reikia naudoti ir novatoriškoms technologijoms remti bei inovacijų ciklo ankstesniųjų etapų finansavimo spragoms užpildyti. Naujos investicijos turi būti telkiamos į kritinį etapą, kuriame plečiamas mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendimų pritaikymas, nuo parodomojo etapo pereinant prie rinkos. Šiame etape paprastai reikia didelių investicijų, tačiau dėl išlikusio išlaidų, rezultatų ir rinkos integracijos neapibrėžtumo tebekyla pernelyg didelė rizika privačiojo sektoriaus investuotojams.

Ypač didelę riziką privatiesiems sektoriams kelia pirmieji savo pobūdžio komercinio masto parodomieji projektai. Siekdama spręsti tokių tipų projektų klausimą Europos Komisija drauge su Europos investicijų banku praeitais metais inicijavo energetikos parodomųjų projektų 28 priemonę, kuri priklauso programos „Horizontas 2020“ InnovFin daliai. Ši priemonė sukėlė smarkų susidomėjimą paskolų ar paskolų garantijų skyrimu novatoriškoms mažo anglies dioksido kiekio technologijoms, susijusioms su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir kuro elementais bei vandeniliu.

Komisija siekia pritraukti ES viešąsias lėšas telkiant privačias investicijas. Jos pasiūlyme dėl ES prekybos taršos leidimais sistemos peržiūros numatyta, kad dabartinei NER 300 priemonei baigus galioti ją galėtų pakeisti inovacijų fondas. Sparčiai sukūrus inovacijų fondą turėtų būti sudarytos sąlygos remti investicijas į itin inovatyvias mažo anglies dioksido kiekio technologijas, skirtas daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams, taip pat atsinaujinančiosios energijos ir anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir naudojimo sritims. Visos šios pastangos turės būti glaudžiai siejamos su kitomis ES priemonėmis, visų pirma InnovFin energetikos parodomųjų projektų priemone, Europos strateginių investicijų fondu ir Europos struktūriniais ir investicijų fondais. Būsimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos inovacijų fondas turėtų remti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijų inovacijas, susijusias su atsinaujinančiąja energija, anglies dioksido surinkimu, saugojimu bei naudojimu, ir į daug energijos suvartojančius pramonės sektorius. Komisija taip pat pasiūlė sudaryti sąlygas inovacijų fondo veiklą pradėti prieš 2021 m.

Komisija ir Europos investicijų bankas parengs švaresnio transporto priemonę, pagal kurią būtų remiamas alternatyviąją energiją naudojančio transporto sprendimų pritaikymas. Viešiesiems ir privatiesiems subjektams bus sudarytos sąlygos naudotis Europos investicijų banko finansiniais produktais ir konsultacinėmis paslaugomis. Projektams taip pat bus suteikiamos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės arba Europos strateginių investicijų fondo garantijos.

Norint pasiekti tinkamą aprėptį ir kuo labiau padidinti Europos strateginių investicijų fondo ir kitų finansinių priemonių poveikį turi būti užtikrintas didelis srautas investicijoms ir rinkai parengtų inovacinių projektų. Kaip Europos strateginių investicijų fondo veiklos dalį Komisija sukūrė Europos investicinių projektų portalą 29 , kuriuo siekiama užmegzti ES projektų vykdytojų ir investuotojų iš viso pasaulio ryšius. Portale užtikrinamas potencialių investuotojų ieškančių projektų vykdytojų matomumas ir galimybė investuotojams skaidriai susipažinti su perspektyviais Europos Sąjungos projektais ir lengvai susisiekti su projektų kūrėjais bei vykdytojais.

Be to, svarbus naujų investicijų šaltinis (susijęs su mokslinių tyrimų ir plėtros programomis ir pramonės skiriamu bendru finansavimu), kuris užtikrina projektų srautą, yra su moksliniais tyrimais susijusios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, kaip antai jungtinė technologijų iniciatyva dėl kuro elementų ir vandenilio, CleanSky, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo moksliniai tyrimai, Shift2Rail ir BioBased, taip pat sutartinės viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, pvz., ekologiškų transporto priemonių partnerystė ir Tvarios procesų pramonės efektyviai naudojant išteklius ir energiją partnerystė. Kitas svarbus naujų investicijų į švarią energetiką ir ES lėšomis finansuoti parengtų atitinkamų projektų pasiūlymų šaltinis – žinių ir inovacijos bendrijos, visų pirma InnoEnergy ir klimato žinių ir inovacijos bendrijos. Žinių ir inovacijos bendrijos atlieka esminį vaidmenį sujungiant europinius mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo šaltinius, kaip antai programą „Horizontas 2020“ ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus 30 su privačiais partneriais ir užmezgant ryšius tarp regioninės bei vietos veiklos ir įmonių, pradedančiųjų įmonių bei mažųjų ir vidutinių įmonių. Jų veikla bus išplėsta įtraukiant konsultacijų dėl kapitalo paieškos paslaugas, techninę pagalbą ar verslo modelių pasiūlymus.

Finansinės priemonės privačioms investicijoms skatinti. Siūlomi veiksmai

Europos Komisija siekia bent dvigubai padidinti InnovFin energetikos parodomųjų projektų sistemai skirtą biudžetą ir išplėsti jo apimtį naudojant lėšas iš įvairių šaltinių, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Europos strateginių investicijų fondą ir kitas priemones. Kuriama sinergija su kitomis priemonėmis siekiant parengti vieno langelio patariamąją funkciją, kuri padėtų potencialiems investuotojams ir projektų kūrėjams orientuotis tarp įvairių prieinamų priemonių.

Komisija ir Europos investicijų bankas parengs švaresnio transporto priemonę, pagal kurią būtų remiamas alternatyviąją energiją naudojančio transporto sprendimų pritaikymas. Siekiant užtikrinti projektų srautą bus skatinamos kryptingos bendradarbiavimo iniciatyvos, kaip antai nauja taikomoji iniciatyva dėl netaršių (alternatyviaisiais degalais varomų) autobusų.

Komisija per Europos investicinių projektų portalą ir kitais kanalais sieks, kad į inovacinių projektų srautą dėmesį atkreiptų investuotojai, dalyvaujantys atitinkamose viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse, kurios remiamos pagal programą „Horizontas 2020“ ir per Europos inovacijos ir technologijos instituto įsteigtas InnoEnergy ir klimato žinių ir inovacijos bendrijas.

5.Energetikos mokslo bei technologijų finansavimas ir jų pritaikymas rinkoje 

Europos Sąjunga yra viena iš pasaulinių lyderių švarios energetikos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir šiai sričiai skiria daugiausia viešųjų lėšų pasaulyje. Programoje „Horizontas 2020“ numatyta skirti 5,7 mlrd. EUR socialiniam uždaviniui „Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija“. Daugiau kaip 10 mlrd. EUR energetikai numatytų lėšų, derinant su kitomis programos „Horizontas 2020“ sritimis, skiriama švarios energetikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Šias lėšas papildo didelės investicijos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, be kita ko, pagal pažangiosios specializacijos strategijas 31 . Pažangiosios specializacijos strategijos, sujungiančios pramonę, mokslininkus ir valdžios institucijas, padeda valstybių narių finansinę paramą kreipti į spartaus augimo potencialo turinčias sritis, pvz., mažo anglies dioksido kiekio energetiką.

Remiantis šia sėkme plėsti mokslo ir žinių ribas yra būtina sąlyga norint užtikrinti, kad Europos investicijos ateityje būtų kokybiškos ir padėtų kurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. To siekiama įgyvendinant įvairius programos „Horizontas 2020“ elementus, kaip antai:

Fundamentiniai tyrimai. Pagal programą „Horizontas 2020“ ir toliau bus finansuojami novatoriški fundamentiniai tyrimai per Europos mokslinių tyrimų tarybą 32 , kuri skelbdama kvietimus teikti pasiūlymus laikosi principo „iš apačios į viršų“. Nuo 2007 m. Europos mokslinių tyrimų taryba energetikos srities moksliniams tyrimams skyrė 248 dotacijas – iš viso apie 500 mln. EUR ES lėšų.

Rinkas kuriančios inovacijos. Siekiant padėti kurti pažangiausias inovacijas, kurios galėtų sudominti ir kurti naujas rinkas, Komisija svarstys galimybę įsteigti Europos inovacijų tarybą 33 , kuri būtų nauja priemonė likusiu programos „Horizontas 2020“ galiojimo laikotarpiu. Skiriant ypatingą dėmesį pradedančiosioms įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms šios potencialios Europos inovacijų tarybos veikla papildytų siūlomą Pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyvą 34 . Jos tikslas – padidinti tikimybę rasti, paremti ir išplėtoti įdomiausius radikalių rinkas kuriančių inovacijų pavyzdžius Europoje remiantis požiūriu „iš apačios į viršų“ ir skirtingų sričių jungimo principu, be kita ko, energetikos, transporto ir skaitmeninių technologijų sankirtos taškuose. Pirmas priemonių rinkinys bus įvestas 2017 m. pagal programą „Horizontas 2020“ ir Komisija sieks sustiprinti šį požiūrį būsimose programose.

Misija grindžiami moksliniai tyrimai ir inovacijos. Komisija tirs naujus metodus, grindžiamus tarptautine geriausia praktika. Tai metodai, pagal kuriuos derinamas nurodomasis misija grindžiamas būdas identifikuoti ir atrinkti projektus, turinčius didelio poveikio potencialą, tiesioginis dalyvavimas kasdieniame projekto valdyme bei įvairių formų tikslingai pritaikyta pagalba ir įgaliojimai restruktūrizuoti arba užbaigti finansavimą, jei nepasiekiami sutarti tarpiniai tikslai (remiantis Jungtinės Karalystės Catapult programos arba Jungtinių Amerikos Valstijų Pažangių mokslinių tyrimų projektų agentūros (Energetikos skyriaus) pavyzdžiais).

Skatinamieji apdovanojimai. Komisija naudos skatinamuosius apdovanojimus kaip principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą priemonę novatoriškų inovacijų kūrimui paskatinti suteikdama kandidatams visišką laisvę ieškoti veiksmingiausių sprendimų. Šis ketinimas grindžiamas ligšioline programos „Horizontas 2020“ patirtimi (8,25 mln. EUR skirta dabartiniams švarios energetikos apdovanojimams).

Norint įgyvendinti šiame komunikate numatytus veiksmus dėmesį reikės skirti ne tik švarios energetikos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, bet ir kitoms sritims, kaip antai:

Klimato srities moksliniai tyrimai. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiami moksliniai tyrimai, kurių rezultatai bus panaudoti Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos būsimai 2018 m. ataskaitai. Toje atskaitoje bus pristatytos mokslinių tyrimų išvados dėl visuotinio atšilimo 1,5°C scenarijaus ir neabejotinai atkreiptas didesnis dėmesys į pačios ES pastangas žengti pirmyn. Šiomis aplinkybėmis aukšto lygio komisijos vadovaujama iniciatyva dėl būdų sumažinti Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro bus siekiama pagal programą „Horizontas 2020“ plėtoti mokslinę veiklą, kuri padėtų rasti su Paryžiaus susitarimu suderinamų įmanomų ir patikimų kelių.

Kosmoso moksliniai tyrimai. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama Europai užtikrinti pasaulines galimybes stebėti dėl žmogaus veiklos išmetamo anglies dioksido kiekį.

Transporto moksliniai tyrimai. Pagal programą „Horizontas 2020“ remiamas transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas didinant transporto priemonių energijos vartojimo efektyvumą, plėtojant elektromobilumą ir akumuliatorių technologijas, pereinant prie aplinką tausojančių judumo sprendimų ir skatinant skaitmeninimą, kuris padidintų transporto ir judumo veiksmingumą. Šia veikla bus skatinama diegti naujus verslo modelius ir inovacijoms palankius standartus bei taisykles, visų pirma miestuose. Mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais bus papildomi dabartiniai politikos veiksmai, kuriais siekiama padėti išplėtoti subrandintas inovacines technologijas, kaip antai netaršų viešąjį transportą arba intelektines transporto sistemas.

Socialiniai ir humanitariniai mokslai. Siekdama geriau suprasti elgsenos ir kitokias socialines ir ekonomines sąlygas, susijusias su klimato ir energetikos politikos socialiniu priėmimu arba atmetimu, Komisija ketina steigti naują energetikos mokslinių tyrimų platformą. Suburdama energetikos specialistus iš socialinių bei humanitarinių mokslų ir techniškesnių sričių ir siekdama apimti visus Europos regionus ši platforma suteiks labai laukiamą postūmį tarpšakiniam ir tarpsektoriniam darbui. Ji sieks geriau ištirti milžinišką socialinių inovacijų potencialą energetikos srityje ir šalinti esamas jo išnaudojimo socialines kliūtis teikdama Europos politikos formuotojams pasiūlymus, padedančius siekti energetikos sąjungos tikslų.

Europos švarios energetikos inovacijų projektų, remiamų pagal programą „Horizontas 2020“, pavyzdžiai

1. Pagal InnovFin energetikos parodomųjų projektų priemonę suteikta 10 mln. EUR paskola Suomijos bendrovės AW-Energy novatoriškam pilnos apimties parodomajam projektui, pristatančiam WaveRoller koncepciją. Projektu siekiama panaikinti spragą tarp bangų energijos vertimo elektros energija, kuris turi labai didelį pasaulinės rinkos potencialą, demonstravimo ir komercinio naudojimo.

2. Europos investicijų bankas pagal vidutinės kapitalizacijos įmonių augimo finansavimo InnovFin programą suteikė 20 mln. EUR kvazinuosavo kapitalo paskolą Vokietijos bendrovei Heliatek. Ši bendrovė išrado ir užpatentavo unikalias elektros energiją gaminančias saulės energijos juosteles (Heliafilm®), kurioms gaminti naudojama organinio pagrindo fotovoltinė technologija ir kurios gali būti integruotos į stiklo ar fasado elementus arba stogus.

3. ELIPTIC (miestų viešojo transporto elektrifikavimo) projekto vykdytojai pagal programą „Horizontas 2020“ gavo 6 mln. EUR už tai, kad tiria būdus elektrifikuoti miestų viešojo transporto sistemas optimizuodami esamas Europos miestų infrastruktūras ir viešąjį transportą laikydami elektromobilumo pagrindu padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą ir gerinti oro kokybę.

Norint, kad Europa pirmautų atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje reikia įveikti tokius esminius uždavinius kaip integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į energetikos sistemą ir išplėtoti pažangius energijos kaupimo sprendimus, kurie užtikrintų patikimą energijos tiekimą namų ūkiams ir pramonei. Be to, norint smarkiai pažengti į priekį įgyvendinant principą „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ reikia imtis mažinti ES pastatų ūkio priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes jam tenka daugiau kaip 40 proc. ES galutinės energijos poreikio. Didžiulėmis galimybėmis mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį pasižymi ir transporto sistema, tačiau norint jas išnaudoti reikia rasti energijos kaupimo būdų ir skaitmeninių inovacijų transporto ir išmaniojo judumo paslaugoms teikti.

Aiškių prioritetų nustatymas gali padėti užtikrinti tvarų poveikį ir išnaudoti išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo galimybes, didinti pramonės konkurencingumą ir pasinaudoti eksporto galimybėmis. Šiuo tikslu reikia telkti dėmesį į tas inovacijas, kurios padėtų geriau prasiskverbti atsinaujinančiosios energijos technologijoms ir sutaupyti daugiau energijos, taip pat turėtų tiesioginės reikšmės piliečiams, nes jie turėtų galimybę dalyvauti perėjimo prie kitokios energetikos procese arba tokia galimybė būtų jiems prieinamesnė. Remdamasi pažanga, jau padaryta pagal integruotą strateginį energetikos technologijų planą Komisija ketina pagal programą „Horizontas 2020“ ateityje skirsimą finansavimą aiškiau orientuoti į toliau nurodytus keturis tarpusavyje susijusius strateginius prioritetus (kurių visų pagrindinis varomasis veiksnys yra skaitmeninimas).

1) ES pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimas iki 2050 m. užtikrinant tiek beveik nulinės energijos pastatus, tiek pozityvios energijos rajonus. Kaip nurodyta Komisijos inicijuotoje Europos pastatų iniciatyvoje 35 , pastatų sektoriui tenka esminis vaidmuo Europai pereinant prie švarios energetikos. Nors ES ir taip pirmauja pasaulyje kurdama inovacines sistemas pastatams, šios srities moksliniai tyrimai ir inovacijos turi išlikti svarbiu prioritetu, kad ši lyderystė ateityje būtų dar išplėsta. ES pastatų ūkis iš viso užima apie 25 mlrd. m² paviršiaus plotą 36 . Pastatams suvartojama 40 proc. ES suvartojamos galutinės energijos kiekio – daugiau nei bet kuriam kitam sektoriui. Tačiau pastatų sektoriuje taip pat slypi didžiulis energijos taupymo potencialas – renovuoti ir patobulinti (atsižvelgiant į įkūnytąją energiją) pastatai gali padėti gaminti papildomą atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją arba suteikti reikšmingų energijos kaupimo galimybių.

2) ES lyderystės atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje stiprinimas. Norint, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai taptų pagrindiniu pirminės energijos ir elektros energijos gamybos šaltiniu, reikia labiau integruoti sistemą ir kurti naujos kartos atsinaujinančiosios energijos technologijas, įskaitant potencialias revoliucines naujoves 37 . Ši sąlyga taip pat būtina siekiant pertvarkyti daug anglies dioksido išskiriančius sektorius, kaip antai transporto, kuriuose reikalingos stiprios iniciatyvos, skatinančios ieškoti alternatyvių formų energijos (pvz., atsinaujinančiųjų šaltinių elektros energijos, pažangaus biokuro ar sintetinio kuro, išgaunamo naudojant anglies dioksidą ir kitas sintetines pakartotinai naudojamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas). Šiuo tikslu reikia bendradarbiaujant su pramone nuosekliai remti mokslinius tyrimus, kad Europa išlaikytų pasaulinės lyderės poziciją atsinaujinančios energijos technologijų srityje.

3) Įperkamų ir integruotų energijos kaupimo sprendimų ieškojimas. Siekdama sudaryti sąlygas sklandžiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų energetikos sistemos (įskaitant transportą), kuri iš esmės būtų grindžiama atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, Europa turi spartinti visišką kaupiklių (cheminių, elektrocheminių, elektrinių, mechaninių ir terminių) integravimą į energetikos sistemą namų ūkių, prekybos ir energijos tinklo mastu 38 .

4) Elektromobilumas ir labiau integruota miesto transporto sistema. Pereinant prie būsimo mažo anglies dioksido kiekio technologijų judumo svarbiausi aspektai yra spartus naujos kartos elektra varomų transporto priemonių kūrimas ir naudojimas pasitelkiant pažangių konstrukcijų akumuliatorius ir naujas galios pavaras, inovacinė įkrovimo infrastruktūra ir su tuo susiję verslo modeliai, drauge su labiau integruota miesto transporto sistema, kurioje naudojamos naujos skaitmeninės technologijos ir Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą.  39

Programos „Horizontas 2020“ poveikis šiems keturiems tarpusavyje susijusiems strateginiams prioritetams bus sustiprintas užtikrinant sinergiją su atitinkamomis Europos struktūrinių ir investicijų fondų investicijomis.

Energetikos mokslo bei technologijų finansavimas ir jų pritaikymas rinkoje. Siūlomi veiksmai

Siekiant tikslo užtikrinti, kad ES pirmautų švarios energetikos sprendimų srityje, finansavimas ES biudžeto lėšomis turi būti orientuojamas į radikalias inovacijas, laipsniškas inovacijas ir tam tikrus tikslinius didelio poveikio projektus. Tai įgyvendinti ketinama toliau išdėstytais būdais.

Komisija ieškos būdų sustiprinti esamą principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą požiūrį į inovacijas pagal programą „Horizontas 2020“ ir analizuos kitas priemones, įskaitant potencialią Europos inovacijų tarybą. Tai padės tvirčiau remti potencialiai radikalias technologijas, inovacijas ir verslo modelius, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai skirtas pažangiausias inovacijas, kurios nenumatytos strateginio, misija grindžiamo finansavimo planuose.

Komisija ketina daugiau kaip 2 mlrd. EUR „Horizontas 2020“ 2018–2020 m. darbo programos lėšų panaudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams keturiose prioritetinėse srityse, kurias sudaro: 1) ES pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimas iki 2050 m. užtikrinant tiek beveik nulinės energijos pastatus, tiek pozityvios energijos rajonus; 2) ES lyderystės atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje stiprinimas; 3) įperkamų ir integruotų energijos kaupimo sprendimų ieškojimas ir 4) elektromobilumas ir labiau integruota miesto transporto sistema. Tai reiškia šių keturių sričių biudžeto padidinimą 35 proc. kasmet, palyginti su 2014–2015 m. lygiu.

Komisija stiprins paramą, teikiamą Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis per tematines pažangiosios specializacijos platformas, visų pirma susijusias su energetika ir pramonės modernizavimu, kuri bus postūmis regioniniams inovacijų ir pramonės klasteriams dirbti su konkrečiais investiciniais projektais tokiose srityse kaip skaitmeninės ir bazinės didelio poveikio technologijos ir energijos vartojimo efektyvumas. Šios keturios prioritetinės sritys bus papildomai remiamos mobilizuojant viešuosius ir privačiuosius suinteresuotuosius subjektus ir užtikrinant sinergiją su kitomis ES priemonėmis ir finansavimo sistemomis.

Atsižvelgdama į esamas programos „Horizontas 2020“ finansavimo priemones ir taisykles Komisija nustatys bandomąją sistemą, kurioje bus derinamas nurodomasis misija grindžiamas būdas identifikuoti ir atrinkti projektus, turinčius didelio poveikio potencialą, tiesioginis dalyvavimas kasdieniame projekto valdyme bei įvairių formų tikslingai pritaikyta pagalba ir įgaliojimai restruktūrizuoti arba užbaigti finansavimą, jei nepasiekiami sutarti tarpiniai tikslai. Sistemoje bus akcentuojamas greitas poveikis ir aktualumas rinkai.

Komisija ketina įsteigti 5–10 mln. EUR pavyzdinės energetikos inovacijos skatinamąjį apdovanojimą, kuris bus skiriamas už pažangiausias inovacijas, pvz., vienoje iš šių sričių: 1) dirbtinės fotosintezės, 2) nebrangių beveik nulinės energijos pastatų dizaino ir konstrukcijos, 3) bendruomene grindžiamos prekybos energija sistemos arba 4) miesto lygmens socialinių inovacijų energetikos ir (arba) transporto srityje.

6.Europos vaidmens pasaulyje išnaudojimas

Atsižvelgiant į Komisijos prioritetinį tikslą, kad Europa taptų stipresne pasauline dalyve, reikia labiau išnaudoti Europos lyderystę klimato srityje ir pirmavimą ieškant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus energijos naudojimo sprendimų, kad ji išliktų pirmame pasaulinės vertės grandinės plane ir galėtų naudotis šios pozicijos privalumais savo gamybos pramonės ir pasaulinio eksporto srityse. Klimato srities veiksmų finansavimas ir nacionalinių įsipareigojimų vykdymas yra stimulas pasauliniam technologiniam bendradarbiavimui ir rinkos galimybių Europos įmonėms kūrimui. Paryžiaus susitarime pabrėžiamas sistemingų stebėjimu grindžiamų mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmuo, ypač bendradarbiaujant su besivystančios ir besiformuojančios ekonomikos šalimis.

Dėl augančio pasaulinio energijos poreikio, ypač besiformuojančiose rinkose, atsiranda didelių galimybių Europos bendrovėms eksportuoti mažataršes technologijas, įskaitant, atitinkamais atvejais, ekonomiškas inovacijas, pritaikomas vietos sąlygomis. Norint skatinti inovacijas ir kurti rinkas reikalingos naujos strateginės partnerystės, visų pirma su besiformuojančios ekonomikos šalimis.

Glaudus bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais turi didelės strateginės vertės. Tai pabrėžiama 2016 m. Europos Komisijos priimtame sprendime ES vardu prisijungti prie iniciatyvos „Misija – inovacijos“ 40 , inicijuotos 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje. Šiuo metu 22 šalys (iš kurių aštuonios yra ES valstybės narės) ir ES yra šios iniciatyvos nariai, įsipareigoję penkerių metų laikotarpiu švarios energijos moksliniams tyrimams skirti dvigubą viešojo finansavimo sumą. Iniciatyva „Misija – inovacijos“ padės apgręžti švarios energetikos mokslinių tyrimų viešųjų išlaidų mažėjimo tendenciją – šios išlaidos vis dar mažesnės už ankstesnį aukščiausią jų lygį 41 ir kur kas mažesnės už lygį, kurio reikia Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti. Be to, ji padės į viešųjų išlaidų kryptį atkreipti ir didelių privačiųjų investuotojų dėmesį, pvz., per sąveiką su Novatoriškos energetikos koalicija 42 . Iniciatyvoje „Misija – inovacijos“ ES atliks lyderio vaidmenį ir specialią funkciją užtikrinti sinergiją su Novatoriškos energetikos koalicija. Šios iniciatyvos nariai išskyrė septynias inovacijų sritis, kuriose būtina imtis veiksmų norint sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenę. ES vadovaus saulės šviesos vertimo energija inovacijų veiksmams, kuriais siekiama ieškoti būdų kaupti saulės kurą, ir pastatų šildymo ir vėsinimo įperkamų inovacijų veiksmams. Ji aktyviai dalyvaus ir kitose inovacijų srityse glaudžiai bendradarbiaudama su kitais iniciatyvos „Misija – inovacijos“ nariais.

Megzdama tarptautinius ryšius, kuriais siekia stiprinti strategines mokslinių tyrimų partnerystes ir su pagrindinėmis šalimis keistis žiniomis, dalykiniais įgūdžiais, technologijomis ir kvalifikuotais darbuotojais, Europos Komisija toliau padės besivystančioms ir besiformuojančioms šalims keisti savo energetiką ir taip prisidės įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus (konkrečiai 7 tikslą „Įperkama ir švari energija“ ir 13 tikslą „Klimato srities veiksmai“). Visų pirma neseniai priimtu Europos išorės investicijų plano pasiūlymu ir pagal jį įsteigtu Europos darnaus vystymosi fondu 43 siekiama privačias investicijas pritraukti į Afrikos šalis, kuriose jos gali būti itin svarbios plėtojant mažo anglies dioksido kiekio energetikos infrastruktūrą ir remiant inovacinius energetikos sprendimus. Ši veikla bus glaudžiai susijusi su tarptautiniu Europos bendradarbiavimu klimato, prekybos ir plėtros srityse. ES taip pat naudos ir savo prekybos politikos priemones bei su jomis susijusią techninę pagalbą siekdama skatinti trečiąsias šalis įgyvendinti klimatui poveikio nedarančius sprendimus.

Europos Komisija keliais frontais aktyviai siekia užtikrinti, kad Europos moksliniai tyrimai ir inovacijos būtų atviros pasauliui 44 . Remiantis šiuo požiūriu pagal programą „Horizontas 2020“ besivystančių šalių mokslininkai ir inovacijų kūrėjai skatinami dirbti petys į petį su europiečiais ieškant tokių mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir sprendimų, kurie būtų tinkamiausi vietos sąlygomis. Tai pagerins rinkos galimybes ES bendrovėms ir paskatins ES eksportą, taip pat sustiprins besivystančių šalių gebėjimus ir padės išnaudoti tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo privalumus teikiant rinkai naujas technologijas.

2008 m. sukurtas Europos įmonių tinklas, kuris padeda mažosioms ir vidutinėms įmonėms optimaliai išnaudoti verslo galimybes ES ir už jos ribų, taip pat turėtų platesniu mastu toliau remti inovacinių švarios energetikos sprendimų ieškančias ES įmones.

Europos pasaulinio vaidmens išnaudojimas. Siūlomi veiksmai

Komisija drauge su valstybėmis narėmis sieks, kad Europos Sąjunga atliktų lyderės vaidmenį pasaulinėje iniciatyvoje „Misija – inovacijos“. Ji vadovaus saulės šviesos vertimo energija inovacijų veiksmams, kuriais siekiama ieškoti būdų kaupti saulės kurą, ir įperkamų pastatų šildymo ir vėsinimo inovacijų veiksmams, taip pat aktyviai dalyvaus likusiose inovacijų srityse. Komisija sieks užtikrinti sinergiją su privačiuoju sektoriumi, įskaitant Novatoriškos energetikos koaliciją.

Ji bendradarbiaus su valstybėmis narėmis inicijuodama vieną ar dvi energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių pritaikymo programas besivystančiose šalyse, ypatingą dėmesį skirdama Afrikai prieš 2017 m. vyksiantį ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą. Pagal šias programas moksliniai tyrimai ir inovacijos bus susieti su gebėjimų stiprinimu programos vykdymo šalyje, nes abu šie komponentai yra būtini praktinei sėkmei užtikrinti. ES finansinį įnašą sudarys įnašai, skiriami atitinkamai pagal programą „Horizontas 2020“ ir (arba) vystomojo bendradarbiavimo programas. Jei prireiks, iniciatyvą papildys techninė pagalba.

Bus išplėstas Europos įmonių tinklas įtraukiant trečiųjų šalių rinkas, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų lengviau bendradarbiauti verslo ir mokslinių tyrimų srityse ir perduoti technologijas tokiuose svarbiausiuose sektoriuose kaip aplinka, atsinaujinančioji energija ir darni statyba.

7.Pagrindiniai perėjimo prie kitokios energetikos dalyviai

Siekiant užtikrinti tvarų poveikį ir inovacinių sprendimų įsisavinimą, kurį Komisija rems pagal šią strategiją, lemiamas vaidmuo tenka piliečiams, miestams, regionams ir valstybėms narėms.

Piliečiai labai svarbūs sėkmingai įsisavinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų inovacinius sprendimus, pradedant pažangiaisiais skaitikliais jų namuose ir baigiant didelės apimties vėjo elektrinių parkais. Ieškoti naujų ir geresnių būdų įtraukti Europos piliečius į perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų energetikos ir atsižvelgti į dabartinį didelį visuomenės palaikymą yra be galo svarbu. Vis daugiau neabejingų piliečių prisiima didesnę atsakomybę už savo pačių ir ES energetinį saugumą ir padeda kurti naujoviškus originalius verslo modelius.

Regionai ir miestai ypač tinkami inovaciniams sprendimams bandyti ir įgyvendinti palaikant tiesioginį ryšį su piliečiais. Remiantis konkrečia parama regionams ir miestams pagal ES regioninę politiką, tokios iniciatyvos kaip ES miestų darbotvarkė ir numatyta Habitat III pasaulinė Naujoji miestų darbotvarkė, pasaulinis merų paktas 45 , Europos inovacijų partnerystė „Pažangieji miestai ir bendruomenės“ ir CIVITAS tinklas 46 , taip pat Europos didmiesčiai, miestai ir regionai vaidina itin svarbų vaidmenį skatinant suvokti atsakomybę už perėjimą prie kitokios energetikos ir į aukštesnį lygmenį iškeliant su klimatu ir energetika susijusias inovacijas. Be to, kaimynystės, miestų ir regionų tinklai gali padėti dalytis geriausia praktika ir telkti išteklius bei investicijas. Šiuo tikslu parama, teikiama per pažangiosios specializacijos platformas ir programos „Horizontas 2020“ pažangių ir tvarių miestų skyrių, turi būti išplėsta įtraukiant įtraukių miestų aspektus, kad būtų galima toliau plėtoti pasiektus rezultatus. Tokios iniciatyvos kaip programos „Horizontas 2020“ pažangių ir tvarių miestų prioritetinė sritis, bendro programavimo iniciatyva „Miestų Europa“, Miestų novatoriškų veiksmų programa 47 ir Europos inovacijų partnerystė „Pažangieji miestai ir bendruomenės“ turėtų būti nuolat racionalizuojamos ir plečiamos, kad labiau skatintų kurti ir įsisavinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyvaus energijos vartojimo sprendimus visuose visuomeniniuose miestų sektoriuose. Kad tai realizuotųsi, būtina geriau atlikti matavimus ir dalytis duomenimis, taip pat kurti sąveikesnes sistemas ir užtikrinti susijusių duomenų saugumą bei privatumą.

Remiant švarios energetikos inovacijų įsisavinimą, kuris skatinamas šio komunikato veiksmais, būtinai turi dalyvauti miestai, kurie tai gali daryti per savo sukurtas su inovacijomis susijusias miesto aplinkos sistemas (pažangieji miestai), investavimo platformas, kurios kaupia energijos vartojimo efektyvumo didinimo arba atsinaujinančiųjų energijos išteklių mažos apimties projektus, ir pastangas ieškant ekologiškesnių miesto transporto sprendimų.

Be miestų ir regionų, pereinant prie kitokios energetikos esminį vaidmenį vaidina ir valstybės narės. Esama įvairių mechanizmų, kurie padeda su energetika susijusių ES mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą derinti su atitinkama valstybių narių veikla arba geriau suderinti viešojo ir privačiojo sektorių paramą. Tačiau veiksmingumas ir sinergijos užtikrinimas dar nėra optimalūs.

Strateginis energetikos technologijų planas, apimantis 28 valstybes nares, keturias asocijuotąsias šalis ir pramonės bei akademinės bendruomenės suinteresuotuosius subjektus, yra pagrindinė energetikos sąjungos valdymo struktūros dalis. Pagal šį planą koordinuojama atitinkama jo šalių veikla ir kuriama didesnė sinergija – tokiu būdu per pastaruosius kelerius metus padvigubintos bendros metinės su moksliniais tyrimais ir plėtra susijusios investicijos į prioritetines plano technologijas. Nustatyti dešimties prioritetinių veiksmų sričių bendri mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslai, kuriais siekiama paspartinti koordinuotas arba bendras investicijas ir kurie parodo didėjančią įsipareigojimų apimtį. Analogiškai ir transporto sektoriuje parengta Strateginė transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė, kurioje daugiausia dėmesio skiriama septyniems ekspertų veiksmų planams ir valdymo mechanizmui, skirtam moksliniams tyrimams, inovacijoms ir jų pritaikymui paremti ir paspartinti. Tiek Strateginis energetikos technologijų planas, tiek Strateginė transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkė bus svarbus pamatas darnai su šiame komunikate aprašytais veiksmais užtikrinti remiant tų veiksmų įgyvendinimą ir užtikrinant poveikį garantuojančią sinergiją.

Pagrindiniai energetikos sistemos dalyviai. Siūlomi veiksmai

Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis per energetikos sąjungos valdymo struktūras, visų pirma pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą, siekdama suderinti valstybių narių investicijas 5 skirsnyje nurodytose keturiose prioritetinėse srityse ir ištirti galimybes kurti atitinkamus reikšmingus bendriems Europos interesams svarbius projektus.

Energetikos sąjungos valdymas padės užtikrinti, kad nacionaliniuose integruotuose energetikos ir klimato planuose būtų nustatyti su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir konkurencingumu susiję nacionaliniai tikslai ir kad tie tikslai, politika ir priemonės derėtų su ES tikslais. Be to, būtinus tolesnius veiksmus ir stebėseną padės užtikrinti kas dvejus metus teikiamos integruotosios pažangos ataskaitos ir energetikos sąjungos padėties ataskaitos.

Komisija drauge su valstybėmis narėmis sukurs specialią Strateginės transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės veiksmų valdymo struktūrą, kad strateginiai planai būtų derinami su ilgojo laikotarpio mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais ir siejami su energetikos sektoriumi ir skaitmeninėmis technologijomis.

Komisija skatins keistis gerąja patirtimi ir pažangių, tvarių bei įtraukių miestų parodomaisiais projektais, įskaitant tuos, kurie remiami pagal Europos inovacijų partnerystę „Pažangieji miestai ir bendruomenės“ ir Miestų novatoriškų veiksmų programą, ir juos plėsti. Tam bus naudojami ir Europos Komisijos Žemės stebėsenos programos „Copernicus“ duomenys bei produktai.

8.Išvada

Šiame dokumente išdėstytos politikos priemonės sudaro energetikos sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų ramsčio pagrindą. Jos sudaro integralią dalį platesnio skatinimo priemonių rinkinio, kuris padės paskatinti švarios energetikos raidą, apžvelgtą šiandien paskelbtame komunikate „Švari energija visiems europiečiams“. Komisija sieks įgyvendinti šias priemones per likusį savo kadencijos laikotarpį ir pagal energetikos sąjungos metinės padėties vertinimo sistemą teiks pažangos ataskaitas.

(1) 1600– 4400 mlrd. Pasaulinės rinkos prognozės rodo, kad mažo anglies dioksido kiekio technologijos ir efektyvaus energijos naudojimo sprendimai atneštų apie  EUR pelno per metus ir kad šie skaičiai turi potencialo augti, ypač už Europos ribų.
(2)

Žr. komunikatą  „Po Paryžiaus konferencijos“ , COM(2016) 110 final.

(3) „Inovacijų plėtra energetikos sąjungoje siekiant įgyvendinti naujus klimato, konkurencingumo ir socialinius tikslus“ (Scaling up innovation in the Energy Union to meet new climate, competitiveness and societal goals) Europai priklauso daugiausia klimato kaitos švelninimo technologijų aukštos vertės patentų. Žr. ataskaitą  (i24C, 2016 m.), p. 35.
(4) COM(2016)860.  
(5) Komunikatas dėl Investicijų plano Europai, COM(2014) 903.
(6) Komunikatas „Siekis parengti integruotą strateginį energetikos technologijų (SET) planą: Europos energetikos sistemos pertvarkos spartinimas“, C(2015) 6317 final.
(7) ES energetikos sistemoje inovacijos nereiškia vien naujų technologijų, tai ir nauji radikalūs verslo modeliai bei paslaugos, visuomenės naujovės ir nauji politiniai bei finansiniai mechanizmai. Žr. ataskaitą „Inovacijų plėtra Energetikos sąjungoje siekiant įgyvendinti naujus klimato, konkurencingumo ir socialinius tikslus“ (Scaling up innovation in the Energy Union to meet new climate, competitiveness and societal goals) (i24C, 2016 m.), p. 14.
(8) Komunikatas „Kapitalo rinkų sąjunga. Spartesnė reforma“, COM(2016) 601 final.
(9)

Žr. publikaciją „Atviros inovacijos, atviras mokslas, atvirumas pasauliui“ (Open Innovation, Open Science, Open to the World), Europos Komisija, 2016 m., ISBN 978-92-79-57346-0.

(10) SWD(2016) 420.
(11) COM(2016)864.
(12) COM(2016)860  .
(13) Komunikatas „Geresnis reglamentavimas – geresnių stipresnės Sąjungos rezultatų pagrindas“, COM(2016) 615 final.
(14) 2016 m. gegužės mėn. Konkurencingumo tarybos išvados.
(15) Aplinkosaugos technologijų tikrinimo sistema numato trečiosios šalies atliekamą technologijų veiksmingumo tikrinimą. Žr. http://ec.europa.eu/environment/ecoap/etv/
(16) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo.
(17) COM/2015/0337 final – 2015/0148 (COD).
(18) COM/2016/0482 final – 2016/0231: Pastangų pasidalijimo reglamentas.
(19) COM(2016) 479 final – 2016/0230 (COD).
(20) Komunikatas „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, COM(2015)0614 final.
(21) COM(2016) 501 final.  
(22) COM(2016) 733 final.
(23) Žr. 2017 m. Komisijos darbo programos (COM(2016)710 final) I priedą.
(24) Žr. COM (2008) 400.
(25) Žr. 2016 m. Pasaulio energetikos apžvalgą.
(26) Komunikatas dėl Investicijų plano Europai, COM(2014) 903.
(27) COM(2016) 581 final.  
(28) http://www.eib.org/products/blending/innovfin/ Dėl energetikos parodomųjų projektų priemonės žr. .
(29) https://ec.europa.eu/eipp/desktop/lt/index.html Europos investicinių projektų portalas:
(30) Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013.
(31) http://s3platform.jrc.ec.europa.eu/  
(32) Dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos žr. https://erc.europa.eu.
(33) Darbinis pavadinimas.
(34) Žr.  komunikatą „Europos ateities lyderiai: pradedančiųjų ir veiklą plečiančių įmonių iniciatyva“, COM(2016) 733 final.
(35) COM(2016) 860, I priedas.
(36) „Žvilgsnis pro mikroskopą į Europos pastatus“ (Europe’s buildings under the microscope)  Žr. ataskaitą , 2011 m. 
(37) SEC(2011) 1565/2 Žr.  didelės atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies (High RES) scenarijų, pateiktą 2050 m. veiksmų plano poveikio vertinimo (), ½ dalyje.
(38) Šiuo metu paramą energijos kaupimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms ES teikia daugiausia pagal Europos strateginio energetikos technologijų plano pažangiųjų energijos tinklų dalį ir per Kuro elementų ir vandenilio bendrąsias įmones.
(39) COM(2016) 501 final  Žr. Komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“, .
(40) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-16-2063_it.htm 2016 m. birželio 3 d. pranešimas spaudai „Europos Sąjunga prisijungia prie pasaulinės švarios energetikos iniciatyvos „Misija – inovacijos““(European Union joins Mission Innovation, a global initiative on clean energy),
(41) Viešosios energetikos mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos Tarptautinės energetikos agentūros valstybėse narėse  , EBPO, TEA (2015 m.).
(42) Novatoriškos energetikos koalicija – tai daugiau kaip 20 investuotojų iš įvairių šalių grupė, kuri inicijavo iniciatyvą „Misija – inovacijos“ siekdama investuoti į švarios energetikos mokslinius tyrimus.
(43) Žr. COM/2016/0581.
(44) Žr. publikaciją „Atviros inovacijos, atviras mokslas, atvirumas pasauliui“ (Open Innovation, Open Science, Open to the World), Europos Komisija, 2016 m., ISBN 978-92-79-57346-0.
(45) http://www.merupaktas.eu/index_lt.html Žr. .
(46) CIVITAS tinklas – tai programa, padedanti miestams mokytis vieniems iš kitų ir patogiau keistis idėjomis,
(47) http://www.uia-initiative.eu/
Top

Briuselis, 2016 11 30

COM(2016) 763 final

PRIEDAS

prie


KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI, REGIONŲ KOMITETUI IR EUROPOS INVESTICIJŲ BANKUI

Spartesnis švarios energetikos inovacijų kūrimas ir diegimas 


Priedas

Keturių prioritetinių technologijų sričių aprašymas

Moderniausių išmaniųjų skaitmeninių technologijų ir įvairių jų pritaikymo būdų integravimas į visus energetikos sistemos aspektus yra būtina išankstinė sąlyga norint išlikti priešakyje kuriant į vartotoją orientuotus produktus ir tokius paslaugų modelius, kurie būtų postūmis naujai inovacijų bangai atsinaujinančiosios energijos sektoriuje, taip pat energijos kaupimo, elektromobilumo, pažangiųjų pastatų srityse ir visame energetikos sektoriuje.

a) ES pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimas iki 2050 m. užtikrinant tiek beveik nulinės energijos pastatus, tiek pozityvios energijos rajonus

ES pastatų ūkis iš viso užima apie 25 mlrd. m² paviršiaus plotą. Pastatams suvartojama 40 proc. ES suvartojamos galutinės energijos kiekio – daugiau nei bet kuriam kitam sektoriui. Tačiau pastatų sektoriuje taip pat slypi didžiulis energijos taupymo potencialas – renovuoti ir patobulinti pastatai gali padėti gaminti perteklinę elektros energiją arba suteikti reikšmingų energijos kaupimo galimybių. Kaip pažymėta Komisijos inicijuotoje Europos pastatų iniciatyvoje 1 , nors ES jau pirmauja pasaulyje kurdama inovacines sistemas pastatams, šios srities moksliniai tyrimai ir inovacijos turi išlikti pagrindiniu prioritetu, kad ši lyderystė ir ateityje būtų palaikoma ir dar išplėsta. Pertvarkius ES pastatų ūkį (iki minimumo sumažinus viso pastatų ciklo poveikį aplinkai) bus užtikrinta geresnė gyvenamoji aplinka, atsiras naujų darbo vietų, paspartės augimas ir bus lengviau siekti žiedinės ekonomikos tikslų. Norint įgyvendinti tuos tikslus būtina bent dvigubai padidinti dabartinį pastatų renovacijos mastą (kuris yra gerokai per mažas – tik 0,4–1,2 proc.) 2 , o pati renovacija turėtų būti išsamesnė ir nuoseklesnė, grindžiama perspektyviais teisės aktais, standartais, inovacinėmis technologijomis ir verslo modeliais, taip pat naujais įgūdžiais ir kompetencija.

Norint užtikrinti reikšmingą inovacinių sprendimų poveikį jie negali apsiriboti vien šiandieniniais beveik nulinės energijos pastatų projektais. Jie turi apimti visus techninius aspektus (įskaitant vidinę atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą, optimalų energijos ir medžiagų naudojimą visame cikle, skaitmenines valdymo ir kontrolės sistemas ir energetikos sistemos integravimą) ir reglamentavimo, standartų rengimo, valdymo ir kitus socialinius bei ekonominius klausimus. Inovaciniai sprendimai turi užtikrinti galimybę kurti pozityvios energijos rajonus įvairiomis klimato sąlygomis bei ekonominėmis aplinkybėmis ir apimti integruotą atitinkamų aplinkos sričių (pvz., vandens ir atliekų) valdymą 3 .

b) ES lyderystės atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje stiprinimas

Norint, kad atsinaujinantieji energijos ištekliai taptų pagrindiniu pirminės energijos ir elektros energijos gamybos šaltiniu, reikia labiau integruoti sistemą ir kurti naujos kartos atsinaujinančiosios energijos technologijas, įskaitant potencialias revoliucines naujoves. 4 Ši sąlyga taip pat būtina siekiant pertvarkyti daug anglies dioksido išskiriančius sektorius, kaip antai transporto 5 , kuriuose reikalingos stiprios iniciatyvos, skatinančios ieškoti alternatyvių formų energijos (pvz., atsinaujinančiųjų šaltinių elektros energijos, pažangaus biokuro). Šiuo tikslu reikia bendradarbiaujant su pramone nuosekliai remti mokslinius tyrimus, kad Europa išlaikytų pasaulinės lyderės poziciją atsinaujinančios energijos technologijų srityje.

Parama bus telkiama šiems veiksmams: 1) sparčiau plėtoti pastatams pritaikomus atsinaujinančiosios energijos sprendimus, kaip antai energijai gaminti skirtas į pastatą integruotas saulės šviesos energijos elektrines ir šildymui bei vėsinimui skirtas atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas, kurie padėtų plačiu mastu realizuoti beveik nulinės energijos pastatus; 2) vykdyti mokslinius tyrimus ieškant būdų optimizuoti atsinaujinančiosios energijos gamybą ir mažinti jos išlaidas, visų pirma jūros vėjo energijos sistemų atveju, siekiant sparčiau plėtoti vėjo naudojimo galimybes, ir 3) intensyviau ieškoti būdų didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir šių išteklių, visų pirma kintamųjų, integravimą į energetikos sistemą, įskaitant transporto sektorių, naudojant terminio ir cheminio energijos kaupimo technologijas (elektros (energijos) panaudojimą dujoms arba skystajam kurui gaminti).

Didesnė atsinaujinančiosios energijos gamybos, platinimo ir vartojimo sinergija užtikrins galių vartotojams – piliečiams, bendruomenėms ir įmonėms – ir paskatins teikti pagal jų kintančius poreikius ir prioritetus derinamas naujoviškas paslaugas kartu didinant sistemos lankstumą, kad į ją būtų galima integruoti didelius kiekius paskirstytos kintamųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos.

Tai visų pirma susiję su subrandintų technologijų (pvz., vėjo energijos, fotovoltinės energijos ir bioenergijos) platesniu pritaikymu ir veiksmingu sisteminiu integravimu derinant juos su energijos saugojimu arba kitais pažangiais sprendimais, kaip antai elektromobilumo ir pažangiųjų tinklų skaitmeninis sujungimas, kurie padėtų palaipsniui pareiti prie nepastovių atsinaujinančiosios energijos šaltinių naudojimo. Tai pat reikia didinti ir ne tokių brandžių reguliuojamos išeigos atsinaujinančiosios energijos technologijų (pvz., lanksčios gamybos hidroenergijos, vandenynų ir geoterminės energijos, saulės energijos koncentravimo, pažangios ir tvarios gamybos bioenergijos), kurios gali užtikrinti mažo anglies dioksido kiekio energijos bazinę apkrovą ir būti atsarginiu elektros energijos šaltiniu, konkurencingumą išlaidų požiūriu ir veiksmingumą.

c) Įperkamų ir integruotų energijos kaupimo sprendimų ieškojimas.

Siekdama sudaryti sąlygas sklandžiau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų energetikos sistemos (įskaitant transportą), kuri iš esmės būtų grindžiama atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, ES turi spartinti visišką kaupiklių integravimą į energetikos sistemą namų ūkių, prekybos ir praktinių paslaugų mastu 6 . Baterijos, vandenilio ir kito kuro saugojimo priemonės – tiek mobilios, tiek stacionarios – yra būtinos elektromobilumui užtikrinti trumpuoju laikotarpiu, tačiau atlieka ir platesnio pobūdžio sisteminį vaidmenį integruojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir optimizuojant operacijas. Šios srities moksliniai tyrimai atvers kelius atitinkamai pramoninei gamybai, naujų verslo modelių populiarinimui ir tolesniam išlaidų mažinimui, o tai Europos Sąjungai gali duoti daug naudos – paskatinti augimą ir užimtumą.

Europa vėl turi pradėti gaminti baterijų elementus, nes šis sektorius atneštų daug naudos – pramonės konkurencingumą, pažangios gamybos praktinę patirtį, energijos tiekimo saugumą ir indėlį į pasaulinę vertės grandinę. Pigesnės, lengvesnės, saugesnės bei veiksmingesnės baterijos ir greitesnės įkrovos sprendimai – tai pagrindinis reikalavimas norint pereiti prie visiško elektromobilumo, taip pat didinti energijos kaupimo pajėgumus būstuose (užtikrinant energijos tinklo stabilumą ir lankstumą). Ši iniciatyva taip pat apims medžiagų mokslinius tyrimus, techninės ir programinės įrangos valdymą, kaupiklių kontrolę ir integravimą į energetikos sistemą, taip pat pažangių elektros tinklų bei transporto priemonių baterijų ir pažangių gamybos technologijų sąsajas. Ji padės pagerinti galios elektronikos, kuri būtina siekiant išlaikyti konkurencingą kaupimo sistemų efektyvumo lygį, veiksmingumą ir sumažinti jos išlaidas. Ji taip pat padės kurti tokias rinkos sąlygas, kurios būtų palankios kaupimo sprendimams populiarinti tiek vartotojų, tiek energijos tinklo lygmeniu, t. y. užtikrinti elektros energijos tinklo, gamtinių dujų tinklo ir transporto sistemos sąsajas, kurios yra būtina sąlyga pereinant prie vien atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos tiekimo. Iniciatyvoje daugiausia dėmesio bus skiriama dėl energetikos pertvarkymo atsiradusiems naujų atliekų srautams (baterijų, saulės baterijų plokščių ir kt.) laikantis žiedinės ekonomikos principų.

d) Elektromobilumas ir labiau integruota miesto transporto sistema.

Kadangi naujos kartos elektra varomos transporto priemonės turės pažangios technologijos baterijas ir naujas galios pavaras, joms būtinai reikės inovacinės daugkartinės įkrovos infrastruktūros ir sprendimų. Todėl kurti pigesnes, lengvesnes ir saugesnes ilgesnių išsikrovimo intervalų baterijas ir greitesnio veikimo bei vartotojams patogesnes technologijas bei įkrovimo sprendimus yra transporto mokslinių tyrimų bei inovacijų prioritetas, suteiksiantis potencialų konkurencinį pranašumą ES transporto sektoriui. Naujų galimybių suteiks ir skaitmeninimas, kuriuo bus grindžiamas ryšio tinklu sujungtas automatizuotas transportas ir išmanaus mobilumo paslaugos, – šiuo metu šios technologijos yra parodomajame etape ir joms dar liko įveikti techninius ir teisėkūros iššūkius.

Strateginėje transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkėje parengtas pirmasis ilgalaikis strateginis metodas rengtis numatytiems transporto sistemos pokyčiams pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais derinamos inovacinės mažo anglies dioksido kiekio technologijos, ryšio tinklu sujungtas automatizuotas transportas ir išmanaus mobilumo paslaugos, išnaudojant tokias naujas technologijas kaip Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (Galileo ir Europos geostacionarinė navigacinė tinklo sistema). Darbotvarkėje taip pat pažymima, kad šiam tikslui įgyvendinti reikalingos įgalinančios aplinkybės ir tinkamos pamatinės sąlygos, visų pirma infrastruktūra, visuomenės palankumas ir didesnis dėmesys naudotojų poreikiams. Norint užtikrinti didesnį veiksmingumo lygį ir panaikinti transporto sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro būtina pereiti prie autonomiškesnio ryšio tinklu sujungto transporto remiantis sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija 7 (ypač miestuose), mobilumą paversti paslauga ir užtikrinti geresnę vežimo „nuo durų iki durų“ logistiką.

Turi būti sprendžiama naujos mažataršio transporto technologijų rinkos kūrimo fragmentiškumo problema, o inovacijų naudojimo plėtra turėtų būti remiama įvairiais politikos lygmenimis (pvz., nuostatų, kuriomis apibrėžiami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo standartai automobiliams ir mikroautobusams, peržiūra, netaršių transporto priemonių direktyvos peržiūra), pasitelkiant finansinius svertus (Europos investicijų banko lėšas) ir kuriant tikslines platformas, per kurias būtų galima geriau dalytis informacija ir derinti investavimo veiksmus.

(1) COM(2016) 860, I priedas.
(2) Apie 75 proc. ES pastatų ūkio energiją vartoja labai neefektyviai. Nekeičiant dabartinio renovacijos masto prireiktų maždaug šimtmečio, kad jis būtų atnaujintas pagal naujausius standartus.
(3) http://susproc.jrc.ec.europa.eu/Efficient_Buildings/ Žiedinės ekonomikos principų taikymas vertinant pastatų aplinkosauginį veiksmingumą; žr. .
(4) SEC(2011) 1565/2 Žr.  didelės atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalies (High RES) scenarijų, pateiktą 2050 m. veiksmų plano poveikio vertinimo (), ½ dalyje.
(5) COM(2016) 501 final Žr. Komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“, .
(6) Šiuo metu paramą energijos kaupimo moksliniams tyrimams ir inovacijoms ES teikia daugiausia pagal Europos strateginio energetikos technologijų plano pažangiųjų energijos tinklų dalį ir per Kuro elementų ir vandenilio bendrąsias įmones.
(7) COM(2016)766.
Top