EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 07 20

COM(2016) 501 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos mažataršio judumo strategija

{SWD(2016) 244 final}

1.Įvadas

Mažataršis judumas yra svarbi dalis platesnio proceso – perėjimo prie mažos anglies dioksido taršos ir žiedinės ekonomikos, kurio reikia Europai tam, kad ji liktų konkurencinga ir pajėgi tenkinti žmonių judumo ir prekių vežimo poreikius.

Transporto priemonės išmeta beveik ketvirtadalį Europoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir yra pagrindinė miestų oro taršos priežastis. Europos reakcija į šiuos iššūkius – negrįžtamas posūkis link mažataršio judumo (judumo išmetant mažai anglies junginių ir oro teršalų). Užmojis aiškus: iki amžiaus vidurio transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti bent 60 proc. mažesnis, negu 1990 m. 1 ir jo kitimo kreivė turi aiškiai artėti prie nulio. Mūsų sveikatai kenksmingų transporto išmetamų oro teršalų kiekį reikia smarkiai sumažinti nedelsiant.

Transporto galimybės padėti mažinti ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra kur kas geresnės nei anksčiau, o jį mažinti esame įsipareigoję pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos 2 ir laikydamiesi Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m.

Visame pasaulyje vis sparčiau pereinama prie mažataršio judumo. Tai atveria didžiules galimybes. Tai Europos automobilių gamintojų galimybė modernizuoti, aktyviau diegti naujas technologijas ir atgauti vartotojų pasitikėjimą. Tai ir kitų pramonės sektorių bei gamintojų galimybė daryti įtaką pasauliniams standartams ir eksportuoti savo produktus. Tai ir novatoriškų energetikos įmonių ir paslaugų teikėjų, taip pat investuotojų galimybė prisidėti prie darnaus vystymosi ir kurti naujas darbo vietas.

Šis perėjimas jau pradėtas pasinaudojant esamomis ES politikos priemonėmis 3 . Dabar jo tempas turėtų padidėti paskelbus šią mažataršio judumo strategiją. Kartu turi būti tenkinami judumo efektyviai veikiančioje vidaus rinkoje poreikiai ir judumo poreikiai norint susisiekti pasaulyje. Tam reikės įvairių veiksmų. Šiame veiksmų plane išvardijamos priemonės, kurių ketina imtis ši Komisija, laikydamasi geresnio reglamentavimo principų ir užtikrindama, kad visos pasiūlytos priemonės būtų pagrįstos faktais, efektyvios, veiksmingos, proporcingos ir atitiktų subsidiarumo principą. Šiais veiksmais siekiama išjudinti pagrindinius svertus, kurie pakreiptų transporto sektorių teisinga kryptimi technologinio neutralumo, darbo vietų kūrimo, augimo ir investicijų aspektu. Tai yra: 1) didesnis transporto sistemos veiksmingumas, 2) mažataršė alternatyvi transporto energija ir 3) mažataršės ir netaršios transporto priemonės. Be to, šiuos pokyčius paskatins ir pagalbiniai horizontalieji veiksniai, tokie kaip energetikos sąjungos strategija, mokslinių tyrimų ir inovacijų, pramonės ir investicijų politika, bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos ir įgūdžių darbotvarkė. Kadangi apie 70 proc. visų transporto priemonių išmetamų ŠESD ir daug oro teršalų 4 išmeta kelių transporto priemonės, šioje srityje reikia veikti pirmiausiai, o gali ir turi prisidėti visi transporto sektoriai.

Savo iniciatyvomis ES sukurs palankias sąlygas mažataršiam judumui ir jį labai paskatins. Šiame komunikate skelbiami veiksmai yra dalis visapusio požiūrio, kurį ilgam turėtų perimti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant valstybes nares, ir jie turės padaryti tai, kas priklauso pagal kompetenciją. Europos mokslininkai ir gamybos bei paslaugų sektoriai turėtų toliau kurti inovacijas ir priimti verslo sprendimus, neišleisdami iš akių šimtmečio vidurio tikslo. Jiems reikės tinkamo pobūdžio paskatų ir investicijų tinkamu metu, kad jų inovacijos pasiektų rinką Europoje ir pasaulyje. Regionai ir miestai taip pat bus svarbūs mažataršio judumo sprendimų įgyvendinimo subjektai vietose, kur problemos juntamos labiausiai, o apskritai mūsų sėkmę iš esmės lems judumo priemonių naudotojų elgesys.

Tik nuolatinėmis visų subjektų pastangomis Europa gali sėkmingai pertvarkyti savo transporto sistemą, o tai yra jos klestėjimo ir piliečių gerovės laidas.

2.Mažataršio judumo reglamentavimo sistema

Siekiant palengvinti perėjimą prie mažataršio judumo ir suteikti tikrumo investuotojams, turi būti keičiama ES reglamentavimo sistema. Daugelį praeities laimėjimų nustelbė auganti transporto paklausa, todėl pirmiausia reikia užtikrinti transporto sistemos efektyvumą. Mažataršė alternatyvi transporto energija suteikia galimybių kurti inovacijas ir darbo vietas ir sudaro sąlygas mažinti Europos priklausomybę nuo importuojamos naftos.

2.1Transporto sistemos optimizavimas ir efektyvumo gerinimas

Kaip rodo sparti bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo plėtra judumo sektoriuje, dėl naujų technologijų, verslo ir judumo modelių keičiasi judumo organizavimo būdai. Judumas vis labiau grindžiamas paklausa, todėl transporto ištekliai naudojami vis racionaliau. Vykti šiems pokyčiams padeda duomenys, aiškesni kainų signalai ir daugiarūšio vežimo sistema, taigi šie veiksniai ypač svarbūs ES požiūrio į mažataršį judumą elementai.

Skaitmeniniai judumo sprendimai

Panaudojant skaitmenines technologijas transportą galima padaryti saugesnį, efektyvesnį ir visa apimantį. Jos sudaro sąlygas užtikrinti sklandų judumą nuo durų iki durų, integruoti logistiką ir teikti pridėtinės vertės paslaugas. Norint geriausiai išnaudoti šį potencialą, tas technologijas reikia gerai integruoti į tvaraus judumo sąvokas. Todėl intelektinių transporto sistemų diegimas visose transporto rūšyse tapo neatsiejama daugiarūšio transeuropinio transporto tinklo plėtros dalimi 5 .

Kelių transporto srityje šiuo metu daug dirbama siekiant paskatinti bendradarbiavimu pagrįstų intelektinių transporto sistemų plėtrą ir diegimą. Todėl Komisija rengia modelį, kaip tokias sistemas būtų galima sparčiai ir koordinuotai įdiegti visoje ES.

Teisinga ir efektyvi transporto kainodara

Vienas ekonomiškai racionaliausių būdų labiau skatinti tausesnes transporto operacijas, vartoti mažataršę energiją ir sparčiau atnaujinti parką yra duoti tinkamus kainų signalus ir atsižvelgti į išorės veiksnius. Už sunkvežimius ir geležinkelį jau mokamos rinkliavos ES lygmeniu, o valstybių narių ir miesto savivaldybių lygmeniu galima imtis priemonių dėl keleivinio transporto. Tokios rinkliavos turėtų papildyti galiojantį variklių degalų apmokestinimą.

Siekiant nuosekliau taikyti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, visoje ES rinkliavas reikėtų daugiau grįsti atstumo apmokestinimo sistemomis pagal faktiškai nuvažiuotų kilometrų skaičių. Todėl Komisija rengia ES sąveikių elektroninių kelio rinkliavos sistemų standartus, kad naujiems kelio rinkliavos paslaugų teikėjams būtų lengviau patekti į rinką ir sumažėtų bendros sistemos sąnaudos 6 . Be to, Komisija peržiūrės Sunkvežimių rinkliavų direktyvą, kad būtų leista nustatyti rinkliavas ir pagal išmetamo anglies dioksido kiekį, o kai kurie jos principai būtų taikomi ir autobusams bei tolimojo susisiekimo autobusams, taip pat lengviesiems automobiliams ir furgonams 7 .

Daugiarūšio transporto skatinimas

Daugiarūšio transporto integracijos rėmimo priemonės labai padeda siekti mažataršio judumo, nes skatina pereiti prie mažiau taršių transporto būdų, tokių kaip vidaus vandenų keliai, trumpųjų nuotolių laivyba ir geležinkelis.

Pavyzdžiui, peržiūrėta geležinkelių sektoriaus reglamentavimo sistema 8 parengta taip, kad geležinkelis taptų konkurencingesnis ir patrauklesnis tiek keleiviams, tiek krovinių vežėjams. Siekdama labiau skatinti įvairiarūšį vežimą, Komisija modernizuos kombinuotojo vežimo paskatas 9 ir rengia priemones, kuriomis būtų padidinti krovinių vežimo geležinkeliais koridorių pajėgumai ir jų naudojimo efektyvumas 10 . Komisija remia daugiarūšio pagrindinio tinklo koridorių formavimą: rengia antros kartos darbo planus ir sudaro geresnes sąlygas įgyvendinti transeuropinį transporto tinklą 11 .

Siekdama toliau stiprinti viešąjį transportą ir prisidėti prie kelių transporto išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, Komisija rengia veiksmus, kurie sudarytų sąlygas toliau plėtoti autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų vidaus paslaugas.

2.2Platesnis mažataršės alternatyvios energijos naudojimas transportui

Transportas ES vis dar priklauso nuo naftos, nes iš jos gaunama 94 proc. jam reikalingos energijos, o tai gerokai daugiau nei bet kuriame kitame sektoriuje. Taigi transportas labai priklauso nuo importo. Perėjimas prie mažataršės alternatyvios transporto energijos jau prasidėjo, tačiau artimiausią dešimtmetį jis turi vykti sparčiau. Jis atveria Europai galimybę tapti lydere naujų produktų, tokių kaip pažangieji biodegalai, srityse. Turi būti sukurta atitinkama infrastruktūra.

Efektyvi mažataršės alternatyvios energijos teisinė sistema

Peržiūrėdama galiojančius su degalais ir atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusius teisės aktus 12 , Komisija svarsto, kaip duoti stiprią paskatą kurti energijos rūšių inovacijas, kurių reikia norint ilgainiui atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro. Tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, įpareigojant degalų tiekėjus tiekti tam tikrą dalį alternatyvios atsinaujinančiųjų išteklių energijos, t. y. pažangiųjų biodegalų ir sintetinių degalų, pavyzdžiui, taikant maišymo įgaliojimą arba prievolę sumažinti tiekiamos energijos poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui.

Komisija jau nurodo, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas ir po 2020 m. neturėtų būti remiamas viešosiomis lėšomis 13 . Analizę, kuria bus grindžiama galiojančių su degalais ir atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusių teisės aktų peržiūra, Komisija atlieka numatydama palaipsniui tokių degalų atsisakyti ir pakeisti juos pažangesniais biodegalais. Bus rūpestingai įvertintas poveikis, be kita ko, bus įvertinti investicijų į pažangiuosius biodegalus poreikiai ir tai, kad šiuo metu be paramos jie negalės konkuruoti su iškastiniu kuru ar maistinės kilmės biodegalais 14 .

Mažataršės alternatyvios energijos perspektyvos įvairiose transporto rūšyse skiriasi. Daugiausia galimybių šiuo metu yra susijusių su lengvaisiais automobiliais ir autobusais, o geležinkelio sprendimai gana paprasti – tai elektrifikacija. Vidutiniu laikotarpiu pažangieji biodegalai bus ypač svarbūs aviacijai, taip pat sunkvežimiams ir tolimojo susisiekimo autobusams. Tikimasi, kad gamtinės dujos bus vis labiau naudojamos kaip alternatyva jūriniam kurui laivyboje ir sunkvežimių bei tolimojo susisiekimo autobusų dyzeliniams degalams. Jų potencialas galėtų būti gerokai padidintas pradėjus naudoti biometaną ir sintetinį metaną (dujų gamybos technologijos naudojant elektros energiją).

Alternatyvių degalų infrastruktūros kūrimas

Daugeliui alternatyvių degalų rūšių, taip pat elektros energijai, reikia specialios infrastruktūros, kurios esamoje degalų papildymo sistemoje nėra. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva 15 reglamentuojamas bendrų standartų nustatymas vidaus rinkoje, tinkamas infrastruktūros prieinamumas ir vartotojų informavimas apie degalų ir transporto priemonių suderinamumą. Rengiama degalų kainų palyginimo metodika.

Remdamosi šia direktyva, valstybės narės iki 2016 m. lapkričio mėn. parengs politikos metmenis, pagal kuriuos bus įrengiami viešai prieinami elektros įkrovimo punktai, gamtinių dujų degalinės ir (pasirinktinai) vandenilio degalinės 16 . Norint, kad elektra varomos transporto priemonės taptų priimtinos plačiajam vartotojų ratui ir išpopuliarėtų, įkrovimo ir priežiūros infrastruktūra turi tapti plačiai prieinama visoje Europoje. Galutinis tikslas yra sudaryti sąlygas lengvuoju automobiliu pervažiuoti Europą taip, kad įkrauti elektra varomą transporto priemonę būtų taip pat lengva, kaip papildyti degalų baką.

ES remia šį populiarinimą finansiškai ir per suinteresuotųjų subjektų platformas 17 . Vykdomais projektais ieškoma ekonominių argumentų ir taikomaisiais bandymais realiomis sąlygomis tikrinamas įgyvendinamumas: beveik šimtui projektų bendrai skirta daugiau nei 1 mlrd. EUR privačiųjų bei viešųjų investicijų ir beveik 600 mln. EUR ES finansinės paramos 18 . Šiame kontekste reikėtų labiau naudotis Europos strateginių investicijų fondo teikiamomis finansavimo galimybėmis. Komisija įvertins, ar reikia pritaikyti esamas finansavimo priemones siekiant palengvinti tarpvalstybinių įkrovimo ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros investicinių projektų įgyvendinimą. Dirbdama energijos vartojimo efektyvumo srityje, Komisija svarsto variantus, kaip skatinti elektra varomų transporto priemonių įkrovimo punktų įrengimą pastatuose.

Elektromobilumo sąveikumas ir standartizavimas

Standartizavimas ir sąveikumas yra būtini norint visapusiškai pasinaudoti vidaus rinkos mastu, ypač elektromobilumo srityje, ir visoje ES turi būti pašalintos kliūtys įkrauti elektra varomas transporto priemones. Reikia daugiau pastangų palaikyti visos ES elektromobilumo paslaugų rinkos kūrimą, pavyzdžiui, tarpvalstybinį mokėjimų sąveikumą ir tikralaikės informacijos apie įkrovimo punktus teikimą.

Bendradarbiaujant su ES valstybėmis narėmis, pramone ir Europos standartizacijos organizacijomis rengiami visos ES standartai. Jau yra bendras lengvųjų automobilių kištuko standartas, indukcinio įkrovimo, baterijų ir elektrinių autobusų standartai; dabar bus svarstomi motociklų standartai. Be to, Komisija atidarė specialią laboratoriją siekdama užtikrinti, kad naujos kartos elektromobiliai ir pažangieji elektros energijos tinklai būtų visiškai sąveikūs, sukurti taikant suderintus standartus, technologijos patvirtinimą ir bandymo metodus. ES taip pat dalyvauja tarptautinėje šios srities veikloje, be kita ko, su Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija.

2.3Netaršių transporto priemonių perspektyva

Transporto sistemos efektyvumo gerinimą ir perėjimą prie mažataršės alternatyvios energijos reikia papildyti politikos priemonėmis, kuriomis remiamas transporto priemonių efektyvumas ir inovacijos ir tokių produktų paklausa.

Kelių transporto priemonių degimo variklį reikės toliau tobulinti. Tačiau esminį persiorientavimą į mažataršes ir netaršias transporto priemones reikės palaikyti įvairiomis visų politikos formavimo lygmenų priemonėmis, kad būtų įtraukti ir gamintojai, ir naudotojai. Palyginti su ankstesne politika, reikia skirti daugiau dėmesio ir sunkvežimiams, autobusams bei tolimojo susisiekimo autobusams.

Transporto priemonių bandymų tobulinimas siekiant atgauti vartotojų pasitikėjimą

Praėjusiais metais Komisija iš esmės pakeitė transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio matavimo ir tikrinimo būdus. Bus nedelsiant įgyvendinti nauji realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio bandymai 19 , kad išmetamų oro teršalų ribinės vertės turėtų daugiau faktinės įtakos ir vartotojai galėtų jomis vėl pasitikėti. Nauja tipo patvirtinimo sistema sustiprins nepriklausomą testavimą, rinkos priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą Europoje 20 . Tokiomis aplinkybėmis transporto priemonių aplinkosauginio veiksmingumo skaidrumas 21 ir patikimumas sugrąžins vartotojų pasitikėjimą ir suteiks papildomų priemonių spręsti skaudžias oro kokybės problemas visoje ES.

Siekiant gauti tikroviškesnes ir tikslias išmetamo anglies dioksido kiekio ir degalų suvartojimo vertes bus įgyvendinta nauja pasaulinė suderinta lengvųjų automobilių bandymų procedūra 22 . Lengviesiems automobiliams ir furgonams po 2020 m. galiosiantys standartai bus nustatyti naudojantis šia nauja bandymų procedūra, o apibrėžiant naujus standartus reikės atsižvelgti į griežtesnius naujojo bandymo reikalavimus.

Komisija taip pat tiria galimybę įprastomis važiavimo sąlygomis matuoti degalų suvartojimą ir išmetamo anglies dioksido kiekį ir panaudoti tokius duomenis vartotojams informuoti ir bandymo procedūrų tikslumui kontroliuoti 23 .

Lengvųjų automobilių ir furgonų strategija po 2020 m.

Įsitikinta, kad naujiems lengviesiems automobiliams ir furgonams taikomi ES degalų suvartojimo standartai yra stipri paskata kurti automobilių technologijų inovacijas ir siekti jų efektyvumo 24 . Antrinė transporto priemonių rinka sudaro sąlygas palaipsniui teigiamai paveikti visą transporto priemonių parką. Po 2020 m. turės būti toliau mažinamas tradicinių degimo variklių išmetamų teršalų kiekis. Turės būti diegiamos mažataršės ir netaršios transporto priemonės ir iki 2030 m. jos turės užimti didelę rinkos dalį. Prie pokyčių reikės prisidėti tiek su pasiūla, tiek su paklausa susijusiomis paskatomis ES, taip pat valstybių narių, regionų ir vietos lygmeniu.

Komisija rengia lengviesiems automobiliams ir furgonams po 2020 m. taikytinus anglies dioksido standartus, vertina jų kaštus ir naudą, poveikį konkurencingumui ir pramonės politikos pokyčius ES ir pasaulyje. Ji taip pat analizuos, kokį poveikį daro skirtingos su mažataršėmis ir netaršiomis transporto priemonėmis susijusios paskatos, pavyzdžiui, konkrečių su jomis susijusių tikslinių rodiklių nustatymas. Tokios transporto priemonės turės būti tinkamai apibrėžtos 25 , be kita ko, galbūt atskiriant mažataršes ir netaršias transporto priemones. Taip pat bus apsvarstytas bendras po 2020 m. galiosiančios sistemos įgyvendinimo tvarkaraštis, ypač tarpinio tikslinio rodiklio iki 2030 m. nustatymas. Atsižvelgiant į transporto priemonių parkų atnaujinimo laikotarpius, priemonių reikėtų imtis anksčiau (o ne vėliau). Kartu su šia strategija Komisija skelbia viešas konsultacijas dėl šių variantų.

Šias priemones reikia palaikyti, viduje plėtojant naujos kartos elektros baterijų elementų gamybos bazę.

Kalbant apie vartotojų aktyvumą, reikia daugiau nuveikti kuriant mažataršių ir visai netaršių transporto priemonių rinką. Todėl Komisija imasi veiksmų, kad lengvųjų automobilių ženklinimas 26 padėtų geriau informuoti vartotojus, ir svarsto rėmimo galimybes taikant viešųjų pirkimų taisykles. Labai reikalingų paskatų gali suteikti valstybės narės, vietos ir miestų valdžios institucijos, taip pat patys gamintojai.

Klientų sąmoningumas ypač aktualus kalbant apie elektra ir kuro elementais varomas transporto priemones. Tobulinant baterijų technologiją, nuvažiuojamas atstumas didėja, pirkimo kaina mažėja, o įkrovimo ir techninės priežiūros išlaidos gerokai mažesnės nei tradicinius degalus naudojančių transporto priemonių. Galimus naudotojus būtina geriau informuoti apie šią naudą. Visapusiškesnės išmetamųjų teršalų, įskaitant teršalus iš degalų ar suvartotos energijos, nurodymo taisyklės galėtų labiau padėti vartotojams pasirinkti, pagerintų alternatyvių degalų poziciją ir padėtų labiau sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Vartotojų elgesį labai efektyviai keičia mokestinės priemonės. Valstybės narės iki šiol taiko daug prieštaringų mokesčių paskatų, kurios neskatina mažataršio judumo. Be kita ko, tai iškastinio kuro subsidijos, pavyzdžiui, mažas tarifas kai kuriems degalams, ir tarnybinių automobilių apmokestinimo schemos. Tos schemos priklauso nuo valstybių narių; jas reikia peržiūrėti taip, kad būtų užtikrintos teigiamos paskatos mažataršėms transporto priemonėms ir mažataršei transporto energijai. Didelę įtaką mažataršių ir netaršių transporto priemonių diegimui galėtų padaryti gerai parengta tarnybiniams automobiliams taikoma tvarka, nes tokių automobilių parkai dideli ir sparčiai atnaujinami.

Sunkvežimių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų strategija po 2020 m.

Ketvirtadalį kelių transporto išmetamo anglies dioksido kiekio sudaro sunkvežimių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų išmetami teršalai, ir nuo 2010 iki 2030 m. jų padaugės beveik 10 proc. 27 Sunkvežimiams, autobusams ir tolimojo susisiekimo autobusams taikomi panašūs oro taršos standartai kaip lengviesiems automobiliams ir furgonams, ir dabar užtikrinti atitiktį tiems standartams reikia įprastinėmis važiavimo sąlygomis, tačiau ES neturi nei jiems skirtų degalų vartojimo efektyvumo standartų, nei išmetamo anglies dioksido kiekio stebėjimo schemos, kaip yra lengvųjų automobilių ir furgonų atveju.

Pirmiausia Komisija rengia du pasiūlymus: vieną dėl tų transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekio ir degalų vartojimo sertifikavimo ir vieną dėl tokių sertifikuotų duomenų stebėjimo ir ataskaitų apie juos teikimo. Šios priemonės padidins skaidrumą ir taip pat padės nustatyti skirtingas kelių naudotojų rinkliavas.

ES taip pat reikia įvesti priemones, kuriomis būtų sumažintas sunkvežimių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų išmetamo anglies dioksido kiekis. Kitur pasaulyje, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, Kinijoje, Japonijoje ir Kanadoje, standartai jau įvesti, ir kai kurie Europos gamintojai taiko tas schemas. Europa negali atsilikti. Mažesnės prekių vežimo einamosios išlaidos ir degalus tausiau vartojančios transporto priemonės bus naudingos visai ekonomikai, o galiausiai vartotojams ir keleiviams. Antrinė rinka sudarys sąlygas palaipsniui teigiamai paveikti mažuosius ir vidutinio dydžio kelių vežėjus.

Todėl Komisija sparčiau analizuos tokioms transporto priemonėms skirtų išmetamo anglies dioksido kiekio standartų variantus ir paskelbs viešas konsultacijas, kad pasirengtų pateikti pasiūlymą per šią kadenciją. Kadangi sunkvežimis vidutiniškai eksploatuojamas maždaug 10 metų, 2020 m. parduotos transporto priemonės 2030 m. teberiedės Europos keliais. Siekiant sparčios pažangos, bus svarstomi skirtingi standartų variantai, be kita ko, vien variklio arba visos transporto priemonės, kad išmetamų teršalų kiekis būtų sumažintas gerokai iki 2030 m. Atlikdama analizę Komisija visapusiškai atsižvelgs į visus turimus duomenis ir naudosis modeliavimo priemone 28 , sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais.

Mažataršių ir netaršių technologijų diegimo potencialas įvairiose transporto priemonių kategorijose skiriasi. Kai kuriose kategorijose, tokiose kaip miesto autobusai, visai įdiegti netaršias technologijas atrodo įmanoma, ir tikslinga svarstyti atskirą nulinės taršos tikslinį rodiklį. Viešasis pirkimas yra veiksminga novatoriškų produktų rinkų kūrimo priemonė ir turėtų būti naudojamas tokioms transporto priemonėms populiarinti. Kadangi nemažą dalį viešųjų pirkimų vykdo miestų ir vietos valdžios įstaigos, atsiveria ypatingų galimybių, susijusių su mažataršes alternatyvias energijos rūšis naudojančiomis viešojo transporto priemonėmis, tokiomis kaip autobusai. Kad tokie viešieji pirkimai taptų dar efektyvesni, Komisija šiuo metu persvarsto Netaršių transporto priemonių direktyvą 29 , dėl kurios viešuosiuose pirkimuose ES atsirado tvarumo reikalavimai. Be kitų, šiuo metu vertinami variantai yra taikymo srities išplėtimas, griežtesni atitikties reikalavimai ir viešųjų pirkimų tiksliniai rodikliai.

3.Mažataršiam judumui palankių sąlygų sudarymas

Pereiti prie mažataršio judumo padės nemažai horizontaliųjų iniciatyvų ir veiksmų.

Energetikos sąjunga. Transporto ir energetikos sistemų sąsajos

Mažataršis judumas galėtų turėti įtakos energijos tiekimui, nes sukurtų papildomą vienų energijos šaltinių paklausą, o kitų paklausą sumažintų. Iškastinio kuro tiekėjams reikės pasinaudoti naujomis galimybėmis, susijusiomis su mažatarše alternatyvia transporto energija. Mažataršis judumas galėtų padidinti elektros energijos paklausą ir spaudimą elektros energijos sektoriui mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro pagal ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą.

Esama elektros energijos infrastruktūra apskritai turi pajėgumų leisti elektros energiją plačiai naudoti transporto sektoriuje 30 , tačiau gali kilti skirstymo sunkumų piko valandomis. Todėl, atsižvelgdama į Energetikos sąjungos strategiją 31 , Komisija rengia elektros energijos rinkos modelio pasiūlymą, kad būtų lengviau integruoti elektromobilumą skatinant įkrovimą, kai paklausa maža ar pasiūla didelė ir elektros energija pigi. Pasiūlymas galėtų sumažinti kliūtis gamintis, saugoti ir vartoti elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių. Tai, pavyzdžiui, padidintų vartotojų galimybę naudoti savo saulės baterijose pagamintą elektros energiją transporto priemonėms įkrauti.

Ilgalaikėje perspektyvoje transporto priemonių baterijos taip pat galėtų tapti integralia elektros energetikos sistemos dalimi ir prireikus tiekti energiją į tinklą. Panašiai ir vandenilis, biometanas ir sintetiniai degalai galėtų būtų gaminami naudojant elektros energiją, kai ji pigi, ir tai būtų viena iš energijos kaupimo formų.

Moksliniai tyrimai, inovacijos ir konkurencingumas

Siekiant prisidėti prie ilgalaikio perėjimo prie netaršaus judumo, reikia stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangas. Komisija šiemet ketina paskelbti bendrą energetikos sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo strategiją, kurioje bus aptarti trys tarpusavyje susiję aspektai: energetikos technologijos, transportas ir pramonė. Tikslas – užtikrinti derėjimą su vykstančiomis horizontaliosiomis diskusijomis dėl platesnės mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo politikos.

Nuo šiol išteklius reikia skirti novatoriškiems netaršiems arba mažai taršiems sprendimams ir jų diegimui. Svarbu nustatyti aiškius prioritetus ir kuo labiau padidinti sinergiją, pavyzdžiui, transporto ir energetikos sistemų, kaip antai, plėtojant energijos kaupimo sprendimus (įskaitant naujos kartos baterijas), kurie atitinka transporto poreikius ir sudaro sąlygas Europai plėtoti masinės tokių sprendimų gamybos bazę. Kalbant apie transporto energiją, tradicinės iš iškastinio kuro gaunamos energijos rinkos trauksis, ir atsivers naujos galimybės tiekti mažataršes alternatyvas. Todėl mokslinių tyrimų veiklą reikėtų nukreipti į pažangiuosius biodegalus ir sintetinius degalus, kurie padeda mažinti esamo kelių transporto priemonių parko priklausomybę nuo iškastinio kuro ir yra svarbūs sektoriams, kurie turbūt bent iš dalies liks priklausomi nuo skystojo kuro, tokie kaip aviacija.

Pramonė investuoja į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, ir Europa tradiciškai stipri su transportu susijusios gamybos srityje. Šios pozicijos turi būti išlaikytos. Kelių transporto priemonių vidaus degimo variklių tobulinimo patentų srityje Europa vis dar pirmauja, tačiau likusiame pasaulyje išduodama daugiau alternatyvios energijos patentų, ir mažataršių transporto priemonių rinkos sparčiau auga už ES ribų. ES tiesiog negali sau leisti, kad inovacijos ir naujų technologijų plėtra (ir su tuo susijęs darbo vietų kūrimas) vyktų daugiausia ne Sąjungoje. Europa turi toliau pirmauti pasaulinių standartų nustatymo srityje.

Mažataršis judumas ir inovacijos turės tapti neatsiejama visų valstybių narių pramonės politikos dalimi. Konkurencingumo klausimas kyla ne tik didiesiems transporto priemonių (lengvųjų automobilių, sunkiųjų krovininių automobilių, lėktuvų, traukinių ar laivų) gamintojams. Komponentų gamintojai, dažnai mažosios ir vidutinės įmonės, yra neatsiejama Europos gamybos sektoriaus dalis.

Skaitmeninės technologijos

Skaitmeninės technologijos suteikia milžinišką potencialą tobulinti transporto sistemą ir atveria naujų galimybių gamintojams ir paslaugų teikėjams. Skaitmeninės technologijos taip pat padeda integruoti transportą į kitas sistemas, tokias kaip energetikos sistema, ir padidina judumo sektoriaus efektyvumą.

Tačiau, kad transporto srityje skaitmeninės technologijos duotų geriausių rezultatų, būtina sukurti reglamentavimo sistemas, kurios duotų paskatų plėtoti tokias technologijas ir jas sėkmingai siūlyti rinkoje, ir nustatyti standartus, užtikrinančius sąveikumą, įskaitant tarpvalstybinį, ir sudaryti sąlygas keistis duomenimis kartu sprendžiant duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo klausimus. Pagal Bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją 32 Komisija rengia laisvo duomenų judėjimo iniciatyvą, kuria siekia neleisti nepagrįsto ribojimo pagal duomenų buvimo vietą ir spręsti duomenų prieigos ir naudojimo, be kita ko, transporto ir eismo informacijos tikslais, klausimus. Europos pramonės skaitmeninimo komunikate 33 Komisija jau paskelbė naujų verslo modelių, įskaitant bendradarbiavimu grindžiamą vartojimą, rėmimo priemones.

Įgūdžiai

Apskaičiuota, kad plačiai suprantamoje transporto pramonėje dirba daugiau kaip 15 mln. asmenų, o tai yra 7 proc. visų ES darbuotojų 34 . Technologiniam perėjimui prie mažataršio judumo bus reikalingi nauji įgūdžiai. Šį uždavinį Komisija siekia spręsti Nauja Europos įgūdžių darbotvarke 35 . Automobilių ir jūrinių technologijų sektoriai bus dvi pirmosios Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plano iniciatyvos sritys.

Investicijos

Mažataršio judumo strategija taip pat siekiama suteikti reikiamą tikrumą investuotojams. ES investicijų priemonės bus orientuojamos taip, kad laikantis technologijų neutralumo principo būtų remiamas didesnis transporto sistemos efektyvumas, mažataršė alternatyvi transporto energija ir mažataršės ir netaršios transporto priemonės.

Siekiant šių politikos tikslų ypač reikšmingas Investicijų planas Europai. Daug nuveikta įgyvendinant Europos strateginių investicijų fondo transporto projektų bazę. Teikiant paramą projektams, kuriems sunku gauti ilgalaikį finansavimą, siekta sutelkti reikiamas privačiąsias ir viešąsias investicijas, padidinti rizikos prisiėmimo pajėgumą ir tikrumą dėl rezultatų 36 . Tarp galimų šios paramos formų – platformų kūrimas ir panaši susijusi veikla, padedanti miestams sutelkti lėšas ir jų pritraukti, ir techninė pagalba per Europos investavimo konsultacijų centrą.

Be to, numatyta nemažai tikslinių ES lėšų. Transportui skirtos Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos siekia 70 mlrd. EUR, iš jų 39 mlrd. EUR skirti perėjimui prie mažataršio judumo remti. O iš šios sumos 12 mlrd. EUR numatyta mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiam daugiarūšiam ir tvariam miestų judumui. Europos infrastruktūros tinklų priemonėje numatyta 24 mlrd. EUR. Nemaža „Horizonto 2020“ transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, kuriai skirta 6,4 mlrd. EUR, dalis numatyta mažataršiam judumui.

Miestų veiksmai

Miestų transportas išmeta 23 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai dar viena priežastis, kodėl daugelio miestų teritorijoje viršijamos taršos ribos. Šios strategijos įgyvendinimas labai priklausys nuo miestų ir vietos valdžios, ir miestai jau yra mažataršio judumo diegimo pirmūnai. Jie įgyvendina mažataršės alternatyvios energijos ir mažataršių transporto priemonių paskatas. Laikydamiesi tvaraus judumo mieste planavimu pagrįsto visapusiško požiūrio, kuriame integruotas teritorijų planavimas ir atidumas judumo paklausai, jie skatina pereiti prie kitų transporto rūšių – keliauti aktyviai (dviračiu ir pėsčiomis), viešuoju transportu ir (arba) įvairiais būdais bendrai naudojantis transporto priemonėmis, t. y. bendrai naudojantis dviračiu ar lengvuoju automobiliu ar susitarus pavėžėjant, kad miestuose sumažėtų spūstys ir tarša.

Daugelis Europos miestų nustato didelio užmojo tikslus, kad prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo klimato tikslų įgyvendinimo, ir Komisija toliau juos rems, be kita ko, vykdydama ES miestų darbotvarkę ir pagal ją sudarytus partnerystės susitarimus. Iniciatyvomis, tokiomis kaip Merų paktas, Pažangieji miestai ir gyvenvietės, Europos inovacijų partnerystė ir švaresnio ir geresnio miestų transporto iniciatyva CIVITAS, turėtų būti toliau skatinami geriausios patirties mainai ir naujų technologijų diegimas vietos lygmeniu.

Veiksmai pasaulyje tarptautinio transporto srityje

Aviacijos sektoriuje imamasi labai įvairių išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonių, pavyzdžiui, pasiekta didelė technologijų pažanga, gaminami tausesni orlaiviai, gerinamas oro eismo valdymas. Tačiau reikia nuveikti daugiau, ypač tarptautiniu lygmeniu, nes oro eismas auga sparčiau nei mažėja išmetamų teršalų kiekis. Šių metų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos asamblėjoje ES yra rimtai pasiryžusi pasiekti susitarimą dėl pasaulinio rinkos mechanizmo, kad būtų sprendžiama tarptautinės aviacijos išmetamų teršalų problema ir augimas po 2020 m. vyktų nedidinant išmetamo anglies dioksido kiekio. Pasauliniu rinkos mechanizmu ir kitomis priemonėmis, tokiomis kaip neseniai sutartas naujų orlaivių išmetamo anglies dioksido kiekio standartas, siekiama užtikrinti, kad tarptautinės aviacijos augimas po 2020 m. vyktų nedidinant išmetamo anglies dioksido kiekio. Atsižvelgdama į asamblėjos rezultatus, ES peržiūrės savo vidaus priemonę (ES aviacijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą).

Atsižvelgdama į naujiems tarptautinės laivybos laivams taikytiną energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklį (angl. EEDI), ES taip pat pasiryžusi užtikrinti, kad šiemet Tarptautinėje jūrų organizacijoje būtų pasiektas patikimas privalomas pasaulinis susitarimas dėl duomenų apie tarptautinėje laivyboje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį rinkimo ir teikimo. Tai reikia netrukus papildyti tarptautiniu susitarimu dėl laivybos sektoriuje išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslinio rodiklio, po kurio reikėtų imtis tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamų teršalų kiekio mažinimo priemonių. ES jau galioja teisės aktai, pagal kuriuos ES uostais besinaudojantys laivai nuo 2018 m. privalo stebėti, pranešti ir tikrinti išmetamų teršalų kiekį. Jei būtų sudarytas tarptautinis susitarimas dėl pasaulinės sistemos, ES šiuos teisės aktus galėtų priderinti. Komisija remia tolesnes Tarptautinės jūrų organizacijos priemones mažinti išmetamų oro teršalų kiekį, pavyzdžiui, nustatyti papildomus išmetamųjų teršalų kontrolės rajonus ir 2020 m. pasaulyje įgyvendinti sieros kiekio kure apribojimą.

ES lieka pasiryžusi ne tik prisidėti prie išmetamų teršalų kiekio mažinimo, bet taip pat finansiškai ir techniškai remti gebėjimų stiprinimą visame pasaulyje. ES jau įsitraukė į pajėgumų stiprinimo projektus daugelyje besivystančių šalių; ji bendradarbiauja ir su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija, ir su Tarptautine jūrų organizacija, kad būtų realiai kuriami pasauliniai pajėgumai spręsti ateities uždavinius, be kita ko, visame Afrikos žemyne ir kai kuriose mažiausiai išsivysčiusiose šalyse bei mažose salų valstybėse.

4.Išvados

Ši mažataršio judumo strategija turėtų labai padėti modernizuoti ES ekonomiką, padėti mažinti transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį ir vykdyti pagal Paryžiaus susitarimą prisiimtus ES įsipareigojimus.

Komisija kviečia Europos Parlamentą, Tarybą, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetą ir Regionų komitetą pritarti strategijai ir ragina visus subjektus aktyviai įsitraukti ir bendradarbiaujant visais lygmenimis ir tarp sektorių užtikrinti jos sėkmingą įgyvendinimą.

Be strategijos, Komisija skelbia viešas konsultacijas dėl požiūrio į kelių transporto (automobilių ir furgonų, taip pat sunkvežimių, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų) išmetamų teršalų kiekio mažinimą.

(1)

 Baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, COM(2011) 144.

(2)

Transporto sektorius padeda siekti nacionalinių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslinių rodiklių pagal siūlomą Pastangų pasidalijimo reglamentą (COM(2016) 482).

(3)

Kartu su šiuo komunikatu skelbiamame tarnybų darbiniame dokumente pateikta esamos politikos apžvalga.

(4)

Kelių transportas yra pagrindinis azoto oksidų (39 proc.) ir didelis kietųjų dalelių (13 proc.) šaltinis.

(5)

Tai, be kita ko, Europos geležinkelių eismo valdymo sistema, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo moksliniai tyrimai oro transporto srityje ir upių informacijos paslaugos vidaus vandenų kelių sektoriuje.

(6)

Europos kelių rinkliavos elektroninių paslaugų direktyvos 2004/52/EB ir Komisijos sprendimo 2009/750/EB peržiūra.

(7)

Eurovinjetės direktyvos (1999/62/EB) peržiūra.

(8)

Teisės aktų leidėjų iš dalies priimti teisės aktai, likusieji bus priimti netrukus (COM(2013) 26, COM(2013) 28 ir COM(2013) 29).

(9)

Neseniai įvertinus Kombinuotojo vežimo direktyvą paaiškėjo, kad ją reikia supaprastinti, o ekonominės įvairiarūšio vežimo paskatos turi būti persvarstytos.

(10)

Reglamento (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo peržiūra.

(11)

Reglamento dėl priemonių racionalizavimo siekiant sparčiau įgyvendinti transeuropinio transporto tinklo bendro intereso projektus pasiūlymas.

(12)

Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės.

(13)

 2020–2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija, COM(2014) 15.

(14)

Su pažangiaisiais biodegalai susijusi parama gali būti teikiama laikantis sąlygų, išdėstytų valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse.

(15)

Direktyva 2014/94/ES.

(16)

Jei valstybės narės politikoje numato teikti valstybės pagalbą, jos turi laikytis galiojančių valstybės pagalbos taisyklių.

(17)

Pavyzdžiui, Darniojo transporto forumas.

(18)

Bendrai finansuojama privačiosiomis ir viešosiomis lėšomis, be kita ko, iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų.

(19)

2016 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/427 (pirmasis įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio reglamentavimo rinkinys) ir 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646 (antrasis įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio reglamentavimo rinkinys).

(20)

Naujo reglamento pasiūlymas, kurį Komisija priėmė 2016 m. sausio 27 d., COM(2016) 31.

(21)

Komisija taip pat pasiūlys, kad kiekvienos transporto priemonės atitikties koeficientas būtų nurodytas atitikties liudijime – taip vartotojas galės aiškiai matyti transporto priemonės atitiktį išmetamų teršalų normai. Tai numatyta įtraukti į trečiąjį įprastinėmis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio reglamentavimo rinkinį, kuris šiuo metu rengiamas.

(22)

2016 m. birželio 14 d. valstybių narių atstovus jungiantis techninis reguliavimo komitetas (Variklinių transporto priemonių techninis komitetas) balsavo už Komisijos reglamento, kuriuo įvedama pasaulinė suderinta lengvųjų automobilių bandymų procedūra, projektą.

(23)

Komisijai atliekant mokslinį variantų įvertinimą naudojamas nepriklausomas mokslinių konsultacijų mechanizmas.

(24)

Reglamentų (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011, kuriais nustatomi lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamųjų teršalų mažinimo standartai, vertinimas.

(25)

Galiojančiuose reglamentuose (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 apibrėžta transporto priemonių, kurių variklio išmetami teršalai nesiekia 50 g/km (tai, be kita ko, kai kurie iš elektros energijos tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai, vien elektros energija ir kuro elementais (vandeniliu) varomos transporto priemonės), ypatingųjų kreditų sistema.

(26)

Pirmas žingsnis – kartu su šia strategija skelbiamas Automobilių ženklinimo direktyvos (Direktyva 1999/94/EB) vertinimas. Komisija gali taip pat svarstyti, ar papildyti ženklinimo taisykles taip, kad jos būtų taikomos ir kitiems teršalams.

(27)

„EU Reference Scenario 2016: Energy, transport and GHG emissions – Trends to 2050“.

(28)

Transporto priemonės energijos sąnaudų skaičiavimo priemonė (angl. Vehicle Energy Consumption Calculation Tool, VECTO).

(29)

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones.

(30)

Papildomą elektros energijos paklausą transporto sektoriuje atsvertų dėl efektyvesnio vartojimo sumažėjusi paklausa kituose sektoriuose.

(31)

 Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija,COM(2015) 80.

(32)

COM(2015) 192.

(33)

COM(2016) 180.

(34)

2014 m. duomenys pagal Eurostato darbo jėgos (15–64 metų) tyrimą. Maždaug 11 mln. darbo vietų susijusios su transporto paslaugomis, įskaitant pašto ir kurjerių veiklą, o daugiau kaip 4 mln. dirba transporto įrangos gamybos sektoriuje.

(35)

COM(2016) 381.

(36)

Pavyzdžiui, šiuo metu kuriami finansiniai produktai siekiant paskatinti investicijas į mažataršius autobusų parkus arba pagerinti laivų aplinkosauginį veiksmingumą.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2016 07 20

COM(2016) 501 final

PRIEDAS

prie

KOMISIJOS KOMUNIKATO EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos mažataršio judumo strategija

{SWD(2016) 244 final}

Priedas. Mažataršio judumo veiksmų planas 1

(1)

Šiame veiksmų plane išdėstyti veiksmai bus tinkamai vertinami, dėl jų konsultuojamasi ir atliekamas jų poveikio vertinimas laikantis ES geresnio reguliavimo principų ir subsidiarumo ir proporcingumo principų.