2.2.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/73

Pranešėjas:

Gabriel SARRÓ IPARRAGUIRRE

1.1.

EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Europos Sąjungos akvakultūros padėtis nepagerėjo nepaisant bendra žuvininkystės politika (BŽP), bendru rinkos organizavimu (BRO) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) veikla sudaromų jai palankių sąlygų.

1.2.

EESRK pažymi, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios su akvakultūros veikla susijusios administracinės procedūros vykdomos lėtai ir trūksta plotų, yra ta, jog valstybių narių ir jų regionų viešojo administravimo institucijoms sunku įgyvendinti Europos Sąjungos aplinkos teisės aktus, ypač Vandens pagrindų direktyvą, Jūrų strategijos pagrindų direktyvą ir su tinklu „Natura 2000“ susijusius teisės aktus. Tokiomis aplinkybėmis akvakultūros įmonėms keliami finansiškai pernelyg dideli reikalavimai, kurie, nors tai ir paradoksalu, neužtikrina geresnės aplinkos apsaugos.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją visapusiškai vykdyti įsipareigojimus koordinuoti pasidalijamąją kompetenciją akvakultūros srityje, įskaitant administracinių procedūrų supaprastinimą ir nacionalinių bei regioninių viešojo administravimo institucijų padalinių, atsakingų už akvakultūrą, įtraukimą.

1.4.

EESRK primygtinai prašo Europos Komisijos užtikrinti, kad valstybės narės naudotųsi aplinkos teisės aktų taikymo gairėmis, kaip būtina priemone mažinti nereikalingą administracinę naštą, kartu užtikrinant, kad būtų išsaugota vandens ir ekosistemų kokybė.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad, neišsprendus administracinių procedūrų ir plotų naudojimo problemų, Sąjungos akvakultūros sektoriuje nebus galima tinkamai panaudoti EJRŽF lėšų kaip ankstesnio Europos žuvininkystės fondo (EŽF) atveju. Be to, EESRK nerimauja, jog valstybėse narėse taikant biudžeto deficito mažinimo priemones nebefinansuojamos tvarios akvakultūros iniciatyvos, kuriomis būtų galima skatinti vystymąsi ir užimtumą.

1.6.

EESRK ragina Europos Komisiją skubiai pradėti Akvakultūros patariamosios tarybos veiklą ir aktyviai prisidėti prie jos veiksmingo veikimo. Šis forumas bus rezultatyvus tik tuo atveju, jeigu jame bendradarbiaus visi suinteresuotieji subjektai ir Europos bei nacionalinės viešojo administravimo institucijos, tačiau svarbiausia – Europos Komisija.

1.7.

EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atidžiai stebėti daugiamečius nacionalinius strateginius akvakultūros planus siekiant nustatyti, ar įgyvendinti tikslai, ir užtikrinti, kad šioje veikloje dalyvautų už aplinką atsakingi nacionalinių viešojo administravimo institucijų padaliniai.

1.8.

EESRK įspėja Europos Komisiją, kad keleri artimiausi metai bus lemiami Europos Sąjungos akvakultūros ateičiai. Pastangos, įdėtos rengiant reglamentavimo sistemą, pagal kurią remiama tvari akvakultūra, galėtų būti beprasmės, jeigu nebus atidžiai stebima padėtis ir nebus pašalintos dabartinės kliūtys, kurios, kaip nurodyta, atsiranda valstybių narių viešojo administravimo institucijų padaliniuose, nedalyvavusiuose rengiant atitinkamus daugiamečius nacionalinius strateginius akvakultūros planus.

2.1.

Pagal dabartinius reglamentus dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ir bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tvariai Europos Sąjungos akvakultūros plėtrai tenka didžiausia precedento neturinti reikšmė.

2.2.

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fonde (EJRŽF) tvariai akvakultūros plėtrai skirtas specialus didelis biudžetas: 2014–2020 m. numatyta 1 200 mln. EUR.

2.3.

Pastaraisiais metais EESRK parengė dvi nuomones akvakultūros klausimais (1)  (2). Abiejose nuomonėse pabrėžiama šios veiklos svarba Europos Sąjungai, o Europos Komisija ir valstybės narės raginamos skatinti atsakingą ir tvarią akvakultūrą.

2.4.

2013 m. Europos Komisija paskelbė strategines tvarios Europos Sąjungos akvakultūros plėtros gaires. Šių gairių tikslas – nurodyti valstybėms narėms, kaip nustatyti nacionalinius šios veiklos tikslus atsižvelgiant į atitinkamą pradinę padėtį kiekvienoje šalyje, nacionaliniu mastu vyraujančias sąlygas ir institucines nuostatas.

2.4.1.

Be kitų pasiūlymų, gairėse valstybėms narėms buvo rekomenduojama parengti daugiamečius nacionalinius strateginius akvakultūros planus, kuriuose nustatomi bendrieji tikslai ir, jei įmanoma, šių tikslų įgyvendinimo pažangos vertinimo rodikliai. Šie strateginiai planai turėjo padėti skatinti akvakultūros sektoriaus konkurencingumą ir remti šio sektoriaus plėtrą diegiant inovacijas, taip pat skatinti ekonominę veiklą, ekonomikos įvairinimą, gerinti pakrantės ir kaimo regionų gyventojų gyvenimo kokybę ir akvakultūros veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas prieigos prie jūrų ir sausumos teritorijų sąlygas.

2.4.2.

Visos valstybės narės, kuriose vykdoma akvakultūros veikla, savo daugiamečius nacionalinius strateginius planus pateikė 2013 m. Vėliau dauguma šiuose planuose pasiūlytų priemonių ir veiksmų buvo įtraukta į atitinkamas veiksmų programas siekiant juos finansuoti EJRŽF lėšomis. Tai turėjo padėti šias priemones ir veiksmus įgyvendinti praktiškai.

2.5.

Vykdant naują bendrą žuvininkystės politiką numatyta įsteigti Akvakultūros patariamąją tarybą, kuri turės pakeisti veiklos nebevykdantį Žuvininkystės ir akvakultūros patariamąjį komitetą (2 grupė – Akvakultūra). Šios tarybos uždavinys bus sudaryti geresnes sąlygas diskutuoti akvakultūrai svarbiais klausimais ir ES institucijoms teikti rekomendacijas bei pasiūlymus. Kartu steigiama Rinkų patariamoji taryba, kurios tikslas – užtikrinti tinkamiausią ne tik žvejybos, bet ir akvakultūros produktų pateikimą rinkai.

3.1.

Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) mano, kad, siekiant iki 2050 m. aprūpinti maistu 9 mlrd. žmonių, kurie, kaip numatoma, tuo metu gyvens Žemėje, dabartinės pasaulio maisto gamybos apimtys turi padidėti maždaug 70 % Ši organizacija akvakultūrą laiko labai svarbiu maisto šaltiniu, turinčiu augimo potencialą, ir rekomenduoja remti šį sektorių, kuris aprūpina maistu ir suteikia galimybę kurti darbo vietas ir gerovę.

3.2.

Žuvį ir kitą iš akvakultūros produktų pagamintą maistą rekomenduojama valgyti dėl jų maistinių savybių ir svarbos geros sveikatos išlaikymui. Suteikti žmonėms galimybių maitintis vartojant pakankamai daug akvakultūros produktų yra socialinis prioritetas. Europos Sąjungoje vienas asmuo kasmet suvartoja apie 23,9 kg akvakultūros produktų ir šis vartojimas po truputį auga.

3.3.

EESRK pažymi, kad Europos Sąjungos užsienio prekyba maistui skirtais akvakultūros produktais yra nesubalansuota. Vidaus rinką kasmet reikia aprūpinti maždaug 13,2 mln. tonų akvakultūros produktų, iš kurių tik 10 % yra Europos Sąjungos akvakultūros produktai, o 25 % sudaro žvejybos produktai ir 65 % – importuojami produktai. Importuojamų produktų procentas buvo padidėjęs, nors pastaraisiais metais nekito. Bet kuriuo atveju ši padėtis rodo, kad susidaręs didelis disbalansas, dėl kurio Europos Sąjungos galimybės šiuo metu ir ateityje aprūpinti Sąjungą maistu mažėja.

3.4.

Metinė akvakultūros produkcijos apimtis Europos Sąjungoje siekia 1,2 mln. tonų. 65,4 % šio kiekio sudaro jūrų akvakultūros produktai, 34,6 % – vidaus vandenų akvakultūros produktai. Šių produktų pirminio pardavimo vertė yra apie 4 000 mln. EUR. Gamybos sistemos yra įvairios, pradedant tradicinėmis sistemomis tvenkiniuose ar lagūnose ir baigiant pažangesnėmis technologijomis, įskaitant rezervuaruose, tinkliniuose aptvaruose atviroje jūroje ar recirkuliaciniuose įrenginiuose esančias sistemas.

3.5.

EJRŽF reglamentas buvo priimtas ir paskelbtas 2014 m. gegužės mėn. Europos Komisija galutinai patvirtino su EJRŽF susijusias valstybių narių veiksmų programas tik 2015 m. rudenį, praėjus vieneriems metams ir penkiems mėnesiams.

3.5.1.

2014 m. Europos Audito Rūmai paskelbė buvusio Europos žuvininkystės fondo (EŽF) paramos akvakultūrai veiksmingumo tyrimą. Šiame tyrime Audito Rūmai padarė išvadą, kad EŽF lėšomis tvari akvakultūros plėtra nebuvo veiksmingai remiama. Nuspręsta, kad Europos lygmens paramos priemonės buvo netinkamai parengtos ir prižiūrimos ir kad šiomis priemonėmis nenustatyta gana aiški akvakultūros plėtros sistema. Valstybių narių lygmeniu rėmimo priemonės buvo netinkamai parengtos ir vykdomos, o nacionaliniuose strateginiuose planuose ir veiksmų programose nepateiktas pakankamai aiškus akvakultūros rėmimo pagrindas.

3.6.

Šiuo metu Europos Sąjungos akvakultūros sektoriuje tiesiogiai sukurta apie 85 000 darbo vietų, tačiau šis skaičius nedidėja. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos vertinimą, kad Europos Sąjungoje suvartojamą akvakultūros produktų kiekį padidinus vienu procentiniu punktu būtų sukurta nuo 3 000 iki 4 000 visos darbo dienos darbo vietų. Be to, reikia pažymėti, kad nuo akvakultūros sektoriaus netiesiogiai priklauso 200 000 darbo vietų pramoninio tiekimo, perdirbimo ir pagalbinės veiklos sektoriuose.

3.7.

EESRK pripažįsta naudą, gautą valstybėms narėms parengus ir Europos Komisijai pateikus atitinkamus daugiamečius nacionalinius strateginius akvakultūros planus. Tačiau jis mano, kad, palyginti su viešojo administravimo institucijų dalyvavimu ir pastarosioms priklausančių tiesiogiai už akvakultūrą atsakingų įstaigų atliktu vadovaujamu vaidmeniu, šiuos planus rengiant nepakankamai dalyvavo ekonomikos, aplinkos ir socialinio sektorių subjektai.

4.1.

EESRK pažymi, kad Europos Sąjungos užsienio prekybos akvakultūros produktais balanso deficitas yra nepriimtinas nei ekonominiu požiūriu, nes dėl jo atsiranda prekybos deficitas, nei socialiniu požiūriu, nes prarandamos galimybės kurti darbo vietas.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos akvakultūros produkcijos apimtis, kuri nustojo didėti apie 2000 m., dar nepradėjo augti, nepaisant įvairių ES, nacionalinių ir regioninių institucijų pastangų. Produkcijos apimtis vis dar neauga, nors bendra komercinė jos vertė šiek tiek padidėjo.

4.3.

Priežastys, dėl kurių Europos Sąjungos akvakultūros sektoriuje patiriama stagnacija, kai likusioje pasaulio dalyje šis sektorius toliau sparčiai auga, Europos Komisija tinkamai apibūdino savo 2013 m. strateginėse tvarios Europos Sąjungos akvakultūros plėtros gairėse. Nurodytos dvi pagrindinės priežastys – administracinių procedūrų, atliekamų siekiant vykdyti veiklą, sudėtingumas ir sunkumai teisėtai gauti ūkių veiklai vykdyti reikalingų plotų ir juos plėsti.

4.4.

EESRK pripažįsta Europos Komisijos pastangas padėti nacionalinėms ir regioninėms institucijoms taikyti ES aplinkos teisės aktus neapkraunant akvakultūros veiklos vykdytojų nereikalinga našta. Šiuo tikslu, laikantis Vandens pagrindų direktyvos, buvo paskelbtos gairės dėl akvakultūros ir tinklo „Natura 2000“ teritorijų, o šiuo metu rengiamos gairės dėl minėtų gairių ryšio su Jūrų strategijos pagrindų direktyva. Tačiau už aplinką atsakingos nacionalinės ir regionų valdžios institucijos nėra deramai susipažinusios su šiomis gairėmis ir jas taiko nepakankamai.

4.5.

EESRK pažymi, kad vėluojama priimti EJRŽF reglamentą ir valstybių narių veiksmų programas, todėl valstybių narių veiklos vykdytojai EJRŽF lėšomis geriausiu atveju iš tikrųjų pradės naudotis tik 2016 m. pabaigoje, o tai reiškia, kad vėluojama beveik trejais metais.

4.6.

Ataskaitose, pavyzdžiui, 2014 m. Europos Audito Rūmų ataskaitoje, pažymėta, kad tvarią akvakultūros plėtrą stabdė tinkamo jūrinių teritorijų planavimo trūkumas ir sudėtinga licencijavimo tvarka. Audito Rūmai taip pat patvirtino, kad iki šiol nepasiekti pagrindiniai akvakultūros sektoriaus augimo tikslai ir kad šį sektorių daug metų kaustė sąstingis.

4.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad tvariai akvakultūros plėtrai skirtas EJRŽF biudžetas praktiškai tris kartus didesnis už skirtąjį iš buvusio EŽF.

4.7.1.

EESRK pabrėžia, kad valstybės narės, kurios yra pagrindinės Europos Sąjungos akvakultūros produktų gamintojos, patiria sunkumų skirdamos bendrą finansavimą, papildantį finansavimą EJRŽF lėšomis, nes dėl jų pareigos vykdyti su deficito mažinimu susijusius įsipareigojimus taikomi biudžeto apribojimai.

4.8.

EESRK pritaria tam, kad absoliučiai būtina surengti Europos forumą, kuriame dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, siekiant aptarti akvakultūros padėtį, taip pat ES ir nacionalinėms institucijoms, tokioms kaip buvęs Žuvininkystės ir akvakultūros patariamasis komitetas, pateikti rekomendacijas, dėl kurių susitarta. Todėl Komitetas palankiai vertina naują Akvakultūros patariamąją tarybą (APT) ir tai, kad joje plačiu mastu atstovaujama ekonomikos, socialinio ir aplinkos sektorių subjektams, taip pat tyrėjams ir vartotojams. Tačiau jis apgailestauja, kad buvo vėluojama ją įsteigti ir pradėti veiklą, o tai reiškia, kad trejus metus – nuo tada, kai komitetas nutraukė veiklą, iki APT veiklos pradžios – neveikė joks organas.

4.8.1.

EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad Europos Komisija naujoje APT nedalyvaus tokiu pat lygmeniu, kaip veiklą nutraukusiame patariamajame komitete. Tai galima paaiškinti tuo, kad patariamojo komiteto vykdomajam sekretoriatui vadovavo pati Komisija, o naujos APT sekretoriatas bus visiškai nepriklausomas nuo Komisijos. Ši aplinkybė galėtų turėti įtakos tiek įgaliojimui šaukti posėdžius, atsižvelgiant į Europos viešojo administravimo institucijas, tiek įgaliojimui platinti rekomendacijas. Komitetui kelia susirūpinimą tai, kad Komisija gali būti laikoma tik eiline APT dalyve, nors ji privalo atlikti vadovaujamąjį vaidmenį.

4.9.

EESRK konstatuoja, kad daugiamečiai nacionaliniai strateginiai valstybių narių akvakultūros planai dar nedavė naudos. Be to, daugumoje valstybių narių neįdiegti šių planų rezultatų stebėjimo mechanizmai.

4.9.1.

EESRK pažymi, kad priežastis, kodėl pagal nacionalinius strateginius akvakultūros planus iki šiol pasiekta menkų rezultatų, yra ta, kad nepakankamai ryžtingai šalinamos kliūtys, trukdančios tvarios akvakultūros plėtrai. Šios kliūtys daugiausia kyla valstybių narių viešojo administravimo institucijų padaliniuose, kurie nedalyvavo strateginių planų rengime ir dėl to jų nežino. Todėl reikia aktyviai įtraukti šiuos padalinius į strateginių planų įgyvendinimo procesą.

4.10.

EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją skatinti valstybių narių ir jų regionų viešojo administravimo institucijas taikant ES aplinkos teisės aktus į darnų vystymąsi atsižvelgti trimis aspektais: aplinkos, socialiniu ir ekonominiu, kartu atsižvelgti į tai, kad Sąjungą būtina geriau aprūpinti maistu.