EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2015 05 08

COM(2015) 206 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

2014 m. Europos Parlamento rinkimų ataskaita

1.    Įvadas

2014 m. įvyko pirmieji Europos Parlamento rinkimai po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ir nuo ankstesnių rinkimų jie stipriai skyrėsi. Pirmą kartą rinkimų rezultatai buvo tiesiogiai susieti su Europos Komisijos pirmininko paskyrimu. Pirmą kartą Europos politinės partijos siūlė savo kandidatus į Europos Komisijos pirmininkus, o Europos Komisijos pirmininku tapo kandidatas, naujai suformuotame Europos Parlamente galintis valdyti daugumą. Europos Vadovų Taryba pasiūlė daugiausia vietų Europos Parlamente laimėjusios partijos kandidatą, kurį Europos Parlamentas ir išrinko Europos Komisijos pirmininku.

Šioje ataskaitoje apžvelgiami 2014 m. rinkimai ir priemonės, kurių buvo imtasi siekiant padidinti jų skaidrumą, demokratiškumą ir europietiškumą. Joje vertinamas piliečių informuotumas apie rinkimus ir susijusias teises, veiksmai, kurių šioje srityje ėmėsi valstybės narės ir ES institucijos, ir faktinis rinkėjų aktyvumas. Joje taip pat apžvelgiama, kaip įgyvendinamos ES piliečių rinkimų teisės.

Ataskaita pagrįsta neseniai atliktomis „Eurobarometro“ ir kitomis apklausomis, valstybių narių atsakymuose į Komisijos klausimynus pateikta informacija ir Komisijos leistu atlikti tyrimu 1 , per kurį surinkti ir išanalizuoti kokybiniai ir kiekybiniai duomenys, be kita ko gauti ir tiesiogiai apklausus Europos politines partijas, nacionalines institucijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus.

Rinkėjų aktyvumo mažėjimas, fiksuotas nuolat nuo pirmųjų tiesioginių 1979 m. Europos Parlamento rinkimų, per 2014 m. rinkimus buvo sustabdytas. Šie rinkimai tapo atskaitos tašku būsimiems Europos Parlamento rinkimams, o jų rezultatai aiškiai susieti su Europos Komisijos pirmininko išrinkimu. Buvo sudarytas precedentas, kuris bus svarbus per 2019 m. ir vėlesnius rinkimus, ir sukurtas Europos masto politinių diskusijų forumas.

2.    Skaidrus rinkimų procesas

2.1.    Piliečių balsų ir Komisijos pirmininko rinkimų tiesioginis ryšys

Lisabonos sutartimi buvo priimta nauja Europos Sąjungos konstitucinė tvarka, kuria Europos Parlamentui suteikti įgaliojimai išrinkti Europos Komisijos pirmininką, iš Europos Vadovų Tarybos atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimų rezultatus pasiūlytų kandidatų. Atsižvelgdama į naują tvarką, 2013 m. kovo 12 d. Komisija parengė Rekomendaciją, kaip Europos Parlamento rinkimus padaryti dar demokratiškesnius ir sklandesnius 2 . Remdamasi Lisabonos sutartimi, ji Europos politines partijas paragino kelti kandidatus į Komisijos pirmininkus, o tai sustiprino Parlamento vaidmenį Komisijos atžvilgiu 3 .

Šioje rekomendacijoje siūloma aiškiai parodyti ES piliečių balsavimo už būsimus Europos Parlamento narius rezultatų ryšį su jų partijos kandidatu į Komisijos pirmininkus. Be to, Komisija paragino politinėse laidose dalyvaujančias nacionalines politines partijas pasinaudoti proga populiarinti savo pagrindinius kandidatus ir jų programas. Parlamentas taip pat priėmė kelias rezoliucijas dėl 2014 m. rinkimų 4 .

Į Komisijos pirmininkus kandidatus iškėlė penkios Europos politinės partijos:

Europos liaudies partija (ELP) – Jeaną-Claude’ą Junckerį;

Europos socialistų partija (ESP) – Martiną Schulzą;

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą (ALDE) – Guy Verhofstadtą;

Europos žaliųjų partija – José Bové ir Franziską Keller, o

Europos kairiųjų partija – Alexį Tsiprą.

Šios partijos pradėjo ES masto rinkimų kampanijas ir visoje Europoje organizavo viešus renginius, kad informuotų apie savo kandidatus ir jų politines programas Europai 5 . Kandidatai apsilankė 246 miestuose įvairiose valstybėse narėse. Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta, kokiose valstybėse narėse jie lankėsi 6 .

Be šių kelionių, pagrindiniai kandidatai taip pat dalyvavo dešimtyje televizijos debatų skirtingose valstybėse narėse skirtingomis kalbomis 7 , kuriuose pasakojo apie savo Europos ateities viziją ir nagrinėjo rinkėjams itin svarbius klausimus, tokius kaip užimtumas ir ekonomikos augimas 8 .

Šie debatai susilaukė didelio dėmesio visoje Europos Sąjungoje. Paskutiniai, gegužės 15 d. debatai tarp pagrindinių kandidatų buvo tiesiogiai rodomi per televiziją 28 šalyse ir transliuojami mažiausiai 152 žiniasklaidos priemonių (įskaitant 55 televizijos kanalus ir 88 interneto svetaines), socialiniuose tinkluose jie sukūrė didelės apimties mainus 9 .

15 proc. porinkiminės apklausos respondentų 10 iš 15 ES valstybių teigė matę bent vieną televizijos debatų laidą.

2.2.    Aiškesnis nacionalinių ir Europos politinių partijų ryšys

Kadangi Europos politinės partijos turi daugiausia galimybių prisidėti „formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią“ 11 , Komisija pateikė dvi rekomendacijas 12 , kaip aiškiau nurodyti Europos ir nacionalinio lygmens politinių grupių ryšius 13 , kurioms valstybės narės ir Europos politinės partijos iš esmės pritarė:

i)    valstybės narės savo rinkimų sistemose turėtų skatinti teikti informaciją apie nacionalinių ir Europos politinių partijų tarpusavio ryšius ir tam sudaryti sąlygas, leisdamos nurodyti šiuos ryšius ant balsavimo biuletenių, ir

ii)    nacionalinės politinės partijos dar prieš rinkimus turėtų viešai paskelbti apie savo ryšius su Europos politinėmis partijomis ir aiškiai juos nurodyti visoje rinkimų medžiagoje, pranešimuose ir politinėse laidose.

Dėl i rekomendacijos 16 valstybių narių 14 nurodė, kad ėmėsi priemonių ir nacionalinėms politinėms partijoms pranešė apie rekomendaciją savo ryšius su Europos politinėmis partijomis paskelbti viešai. Iš esmės, valdžios institucijos tik informavo politines partijas apie Komisijos rekomendaciją. Kai kuriais atvejais buvo pasistengta daugiau. Graikijos valdžios institucijos surengė susitikimą Nacionaliniame Parlamente, kad informuotų partijas apie rekomendaciją. Italijoje ir Suomijoje buvo parengtos gairės, siekiant informuoti nacionalines partijas ir jas paskatinti laikytis rekomendacijos.

Devynios valstybės narės leido nacionalinėms partijoms nurodyti savo ryšius su Europos partijomis ant balsavimo biuletenių, priimdamos įstatymus 15 (jeigu tokio įstatymo dar nebuvo 16 ), kuriais ant balsavimo biuletenio leidžiama nurodyti Europos partijos pavadinimą arba logotipą.

Šešios valstybės narės 17 nurodė, kad nesiėmė jokių veiksmų, nes laikėsi nuomonės, kad dėl rinkėjams pateikiamos informacijos turi spręsti politinės partijos, o institucijų veiksmai būtų laikomi rinkimų įstatymu draudžiamu kišimusi.

Atsižvelgdamos į ii rekomendaciją, nacionalinės politinės partijos ėmėsi įvairių priemonių, kad informuotų apie savo ryšius su Europos politinėmis partijomis. Išnagrinėjus 18 daugiau kaip 500 nacionalinių partijų, susijusių su Europos partijomis, gautas štai toks rezultatas:

dauguma per tyrimą nagrinėtų partijų apie savo ryšius nurodė tik tam tikru būdu, dažniausiai spausdintinėje rinkimų medžiagoje 19 . Todėl partijų ryšiai buvo aiškesni geriau informuotiems piliečiams nei plačiajai visuomenei;

per tyrimą nustatyta, kad tik maža dalis partijų ėmėsi visapusiškų veiksmų, apie savo ryšius su Europos partijomis paskelbdamos tiek spausdintinėje medžiagoje, pvz., politiniuose manifestuose, plakatuose, tinklalapiuose ir socialiniuose tinkluose, tiek per pasisakymus, televizijos debatus ir agitacinius renginius; 20  

per tyrimą taip pat nustatyta, kad nemažai partijų apie savo ryšius su Europos politinėmis partijomis nepaskelbė, nes dar buvo nenusprendusios, ar užmegzti ryšius, arba buvo nusprendusios jų neskelbti 21 .

Rekomendacijos ryšius su Europos partijomis nurodyti balsavimo biuleteniuose buvo laikomasi tik išskirtiniais atvejais, net tose valstybėse narėse, kuriose tai buvo įmanoma 22 .

3.    Didesnis dėmesys ES uždaviniams

Tiek Komisija, tiek Parlamentas ėmėsi priemonių, kad prieš rinkiminę kampaniją ir jos metu padidintų piliečių informuotumą apie tai, kaip rinkimų rezultatai gali atsiliepti jų gyvenimui. Buvo stengiamasi pabrėžti ES klausimų svarbą, kuriuos antraip valstybių narių debatuose užgožtų nacionaliniai ar vietos reikalai. ES piliečių, teigiančių, kad turi visą balsavimui reikalingą informaciją, skaičius, palyginti su 2009 m., šiek tiek padidėjo (57 proc., palyginti su 53 proc. 2009 m.) 23 .

3.1.    Piliečių dialogai

2013 ir 2014 m. Komisijos nariai drauge su vietos ir nacionalinio lygmens politikais ir Europos Parlamento nariais dalyvavo 51 viešame, tarsi miesto rotušės, dialoge su piliečiais įvairiose Europos vietose ir išsakė savo lūkesčius dėl Europos ateities ir pasiūlymus, kaip sustiprinti Sąjungos demokratines struktūras.

Per piliečių dialogus išaiškėjo vietos problemų europinis aspektas ir Europos politikos problemų vietinis aspektas, taip pat buvo kalbama apie tai, kokią įtaką Europos Parlamento rinkimai turės kasdieniam piliečių gyvenimui. 87 proc. juose dalyvavusiųjų teigė balsuosią rinkimuose į Europos Parlamentą 24 .

3.2.     Komisijos finansavimas

Komisija pasinaudojo turimomis finansavimo priemonėmis, kad paremtų pilietinės visuomenės ir miestų partnerystės projektus, kuriais siekiama skatinti ES piliečių dalyvavimą demokratiniame gyvenime. Pagal programą „Europa piliečiams“ ir Pagrindinių teisių ir pilietybės programą buvo finansuojami keli informuotumo didinimo projektai ir siekiama piliečiams sudaryti galimybes dalyvauti demokratiniame ES gyvenime.

3.3.    Europos Parlamento informuotumo didinimo kampanija

2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamentas pradėjo informavimo kampaniją „Veik. Spręsk. Paveik.“ Vienas iš pagrindinių jos tikslų buvo pradėti diskusijas ES tema ir spręsti ES masto klausimus, susijusius su ekonomika, užimtumu, gyvenimo kokybe ir ES vaidmeniu pasaulyje 25 .

Ši kampanija susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio 26 . Nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. rinkimams skirtoje Parlamento svetainėje apsilankyta 7,1 mln. kartų. Europos Parlamento rinkimams skirtas vaizdo įrašas buvo parengtas 34 kalbomis ir parodytas daugiau kaip 7 400 kartų per 173 televizijos kanalus. Internete jis buvo peržiūrėtas 11 milijonų kartų. Informacija per tinklą „Facebook“ pasiekė beveik kas penktą Europos rinkėją. „Aš balsavau“ žinute tinkle „Facebook“ pasidalinta daugiau kaip 2,7 mln. kartų, o ją perskaitė beveik 90 mln. tinklo narių.

Be to, Europos Parlamentas Paryžiuje, Frankfurte, Varšuvoje, Romoje ir Madride surengė konferencijas „Spręsk“ 27 . Jose dalyvavo piliečiai, ekspertai ir Europos politikai. Šių renginių metu ES piliečiai galėjo pasidalinti nuomonėmis pagrindiniais per rinkimų kampaniją iškeltais klausimais.

3.4.    Bendra balsavimo diena

Siekdama sustiprinti rinkėjų dalyvavimo bendroje Europos veikloje jausmą, Komisija paragino valstybes nares susitarti dėl bendros Europos Parlamento rinkimų dienos ir nustatyti tą patį rinkimų apylinkių uždarymo laiką.

Šioje srityje, palyginti su ankstesniais rinkimais, neįvyko jokių pasikeitimų. 21-oje valstybėje narėje rinkimai įvyko gegužės 25 d., o septyniose 28 jie vyko nuo gegužės 22 iki 24 d. Visos valstybės narės apie rinkimų rezultatus pranešė maždaug tuo pačiu metu, gegužės 25 d. vakarą, kai visoje Europoje buvo uždarytos paskutinės rinkimų apylinkės.

4.    Dalyvavimas rinkimuose

4.1.    Bendras aktyvumas

Nuo 1979 m. įvykusių pirmųjų rinkimų rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose nuolat mažėjo: nuo 61,99 proc. 1979 m. iki 42,97 proc. 2009 m. Tačiau bendras dalyvavimas 2014 m. rinkimuose buvo tik šiek tiek – 0,36 proc. – mažesnis nei 2009 m. (t. y. 42,61 proc.), palyginti su kitais, staigesniais –2,5 proc. tarp 2004 ir 2009 m. ir 4 proc. tarp 1999 ir 2004 m. – nuosmukiais. Taigi, mažėjimo tendencija iš esmės buvo pažabota. Pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose 2008 m. dalyvavo 57,1 proc. rinkėjų, o 2012 m. – 54,9 proc. rinkėjų.

Toliau pateiktoje lentelėje parodomas bendras ES rinkėjų aktyvumas visuose Europos Parlamento rinkimuose 29 .

Rinkėjų aktyvumas 28 valstybėse narėse buvo skirtingas. Belgijoje jis siekė 89,64 proc., Graikijoje – 59,97 proc. (abiejose valstybėse balsavimas yra privalomas), Italijoje – 57,22 proc., tačiau kitose šalyse, pvz., Čekijoje (18,20 proc.) ir Slovakijoje (13,05 proc.), jis buvo gerokai mažesnis.

Toliau pateiktoje lentelėje parodytas rinkėjų aktyvumas 2009 m. ir 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose visoje ES ir kiekvienoje valstybėje narėje 30 .

Aktyviau rinkimuose dalyvavo vyrai nei moterys (atitinkamai 45 proc. ir 41 proc.) 31 ir šis skirtumas, palyginti su 2009 m., šiek tiek padidėjo (44 proc. ir 42 proc.) 32 .

Jaunimas sudarė didžiausią nebalsavusiųjų grupę: balsavo tik 27,8 proc. 18–24 m. jaunuolių, palyginti su 51,3 proc. 55 ir vyresnio amžiaus grupės atstovų 33 .

Toliau pateiktoje lentelėje palyginama balsavusių jaunuolių (18–24 m.) procentinė dalis kiekvienoje valstybėje narėje 34 .

„Erasmus“ projekto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad esama glaudaus ryšio tarp studijų užsienyje patirties ir rinkėjų elgsenos 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose: programos „Erasmus“ dalyviai greičiausiai aktyviau dalyvavo rinkimuose: 81 proc. respondentų teigė, kad rinkimuose dalyvavo 35 .

Porinkiminės apklausos dėl Parlamento rinkimų respondentai kaip pagrindinę dalyvavimo rinkimuose priežastį nurodė tai, kad jie visada balsuoja (41 proc.), kad tai jų pilietinė pareiga (41 proc.) arba kad jie „norėjo palaikyti jiems artimą partiją“ (22 proc.). Taip pat buvo paminėti kiti trys veiksniai: „Aš pasisakau už ES“ (14 proc.), „Jaučiuosi europietis“ (13 proc.) ir „Balsuodamas rinkimuose į Europos Parlamentą galiu ką nors pakeisti“ (12 proc.). 5 proc. nurodė, kad balsavo siekdami padaryti įtaką Komisijos pirmininko rinkimams 36 .

Tarp atsisakymo balsuoti priežasčių dažniausia buvo minimas „Nepasitikiu politika apskritai“ (23 proc.), „Nesidomiu politika“ (19 proc.) ir „Mano balsas neturi jokių pasekmių“ (14 proc.). 7 proc. respondentų nurodė, kad „Nedaug žino apie ES arba Europos Parlamentą, arba rinkimus į Europos Parlamentą“. Palyginti su ankstesniais rinkimais, rinkimuose nedalyvavusių ir nurodžiusių abi priežastis, t. y. kad, jų nuomone, jų balsas nieko nepakeičia ir kad jie nedaug žino apie ES arba rinkimus į Europos Parlamentą, dalis sumažėjo 37 . Be to, piliečių, nebalsavusių dėl viešųjų debatų ar rinkiminės agitacijos trūkumo, skaičius sumažėjo perpus 38 . Apsisprendimas balsuoti arba nebalsuoti paprastai priklauso nuo daugelio veiksnių, kai kurie iš jų yra asmeniniai ir nesusiję su kampanijos kokybe arba požiūriu į Europos Parlamento rinkimus 39 .

Šalyse, kuriose Europos Parlamento rinkimai vyko kartu su kitais nacionaliniais arba visuotiniais rinkimais (Belgijoje, Lietuvoje, Graikijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje), rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei kitose šalyse 40 , tačiau jose politinių debatų metu daugiausia dėmesio buvo skiriama nacionaliniams klausimams. Lietuvoje Europos Parlamento rinkimai buvo surengti tą pačią dieną kaip ir prezidento rinkimai, todėl rinkėjų aktyvumas nuo 21 proc. 2009 m. padidėjo iki 47 proc. 41 .

4.2.    Kitoje nei kilmės valstybėje narėje gyvenančių ES piliečių dalyvavimas rinkimuose

Kitoje nei kilmės valstybėje narėje gyvenantys ES piliečiai (judūs ES piliečiai) turi balsavimo teisę ir teisę būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus priimančioje valstybėje narėje tomis pačiomis sąlygomis kaip tos valstybės piliečiai. Ši SESV 22 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 39 straipsnyje įtvirtinta teisė įgyvendinta Direktyva 93/109/EB 42 .

Gana mažai judžių ES piliečių pasinaudojo savo teise balsuoti gyvenamojoje valstybėje narėje 43 . Jų aktyvumui įtakos galėjo turėti tai, kad jie turėjo pasirinkti, kur balsuoti: savo kilmės valstybėje narėje ar valstybėje narėje, į kurią jie persikėlė (t. y. balsuoti už skirtingus kandidatų sąrašus). 2012 m. „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad žmonių nuomonė, apie kuriuos kandidatus ir sąrašus jie norėtų balsuoti per Europos Parlamento rinkimus, skiriasi. Maždaug 48 proc. respondentų nurodė, kad, gyvendami kitoje nei gimtojoje valstybėje narėje jie norėtų balsuoti toje gyvenamojoje šalyje, o 42 proc. savo balsavimo teise norėtų pasinaudoti savo gimtojoje šalyje 44 .

Toliau pateiktoje lentelėje nurodoma ne valstybės narės piliečių (o judžių ES piliečių), užsiregistravusių balsuoti 2009 ir 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose, procentinė dalis visoje ES ir kiekvienoje valstybėje narėje 45 .

Nors ir liko mažas, judžių ES piliečių, iškėlusių save kandidatais gyvenamojoje valstybėje narėje, skaičius daugiau kaip padvigubėjo: nuo 81 2009 m. iki 170 2014 m. 46 . Šį faktą būtų galima susieti su naujomis Direktyva 2013/1/ES nustatytomis supaprastintomis procedūromis, pagal kurias kandidatai nebeturi įrodyti, kad iš jų gimtojoje valstybėje narėje neatimta rinkimų teisė, jiems dėl to tereikia pateikti pareiškimą, kurį patikrina priimančiosios valstybės narės institucijos.

4.3.    ES piliečių informuotumas ir aktyvumas

Valstybės narės naudojo įvairius informuotumo didinimo metodus: kai kurios organizavo visuotines kampanijas, skirtas visiems rinkėjams, kitos rengė atskiras kampanijas specialiai jų teritorijoje gyvenantiems kitų valstybių narių piliečiams.

Pilietinės visuomenės organizacijos aktyviai dalyvavo sutelkiant rinkėjus, pvz., informavo piliečius apie dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose svarbą ir naudą, parengė el. priemones, padedančias rinkėjams atrinkti geriausiai jų lūkesčius atitinkantį kandidatą 47 , ir dalyvavo rengiant įtraukesnes politines priemones, kad užtikrintų prieigą neįgaliems asmenims 48 .

Skirdamos ypatingą dėmesį judiems ES piliečiams, kelios NVO organizavo jiems sutelkti skirtas kampanijas ir siekė padidinti jų informuotumą apie rinkimų teises. Kiti projektai buvo skirti paraginti moteris visoje ES balsuoti ir kelti savo kandidatūras Europos Parlamento rinkimuose 49 .

Socialiniuose tinkluose buvo daug kalbama apie rinkimus, pagrindinius kandidatus ir jų programas, o tai politikams ir rinkėjams leido užmegzti tiesioginį ryšį. Išanalizavus #EP2014 ir #EU14 skaitmenines kampanijas apie rinkimus buvo suskaičiuota maždaug trys milijonai žinučių 50 . Daugiau kaip milijonas žinučių buvo išsiųsta per pačią rinkimų savaitę 51 . Aktyvesnis socialinių tinklų naudojimas suteikė kandidatams papildomą galimybę susisiekti su piliečiais, o rinkėjams – puikią galimybę ne tik balsuoti, bet ir aktyviai dalyvauti debatuose.

5.    ES piliečių naudojimasis rinkimų teisėmis ir bendrų principų laikymasis

5.1.    Kitoje nei kilmės valstybėje narėje gyvenančių ES piliečių rinkimų teisių užtikrinimas

Judžių ES piliečių teisė balsuoti ir būti kandidatu gyvenamojoje valstybėje narėje

Prieš rinkimus Komisija ėmėsi visapusiškų veiksmų, kad užtikrintų teisingą ir visišką Direktyvos 93/109/EB perkėlimą ir taikymą, siekdama pašalinti visas galimas kliūtis ES piliečiams naudotis savo balsavimo teise, visų pirma siekdama užtikrinti, kad nacionaliniuose įstatymuose nebūtų papildomų reikalavimų ES piliečiams iš kitų valstybių narių. Iki 2014 m. gegužės mėn. visi Komisijos iki rinkimų 52 nustatyti Direktyvos perkėlimo netikslumai buvo sėkmingai pašalinti, o nacionaliniai įstatymai prireikus pakeisti.

Nuo tada Komisija palaiko ryšius su JK institucijomis dėl kelių atvejų, apie kuriuos pranešė JK gyvenantys ES piliečiai, norėję registruotis joje balsuoti 53 . 2014 m. lapkričio 14 d. Bendruomenių rūmai paskelbė ataskaitą 54 , kurioje atsižvelgiama į JK rinkimų komisijos poziciją dėl konkrečių kliūčių, trukdančių ES piliečiams dalyvauti rinkimuose. Ataskaitoje rekomenduojama supaprastinti sistemą ir surengti ES piliečių informavimo kampaniją, pristatant atitinkamas registracijos sąlygas ir tvarką.

Beveik visi su Direktyvos 2013/1/ES dėl judžių ES piliečių naudojimosi teise būti kandidatais vėlyvu perkėlimu susiję nesklandumai buvo sėkmingai pašalinti iki rinkimų 55 . Komisija tęsia dvišalius dialogus su kai kuriomis valstybėmis narėmis 56 įvairiais neteisingo arba nevisiško Direktyvos perkėlimo klausimais.

Teisė įsteigti politinę partiją arba tapti jos nariu

Šia tema dialogas buvo surengtas su 11 valstybių narių, neleidusių ne ES tautybių piliečiui įsteigti partijos arba tapti jos nariu, siekiant leisti jiems dalyvauti rinkimuose tomis pačiomis sąlygomis kaip ir jų gyvenamosios valstybės narės piliečiams.

Penkiais atvejais buvo rastas sprendimas. Dviejose valstybėse narėse buvo pakeistas įstatymas 57 , o kitose trijose padėtis buvo išaiškinta 58 . Dar trys valstybės narės paskelbė numatytus įstatymų pakeitimus 59 . Likusiais trimis atvejais Komisija ėmėsi veiksmų 60 .

5.2.    Bendrų principų laikymasis per Europos Parlamento rinkimus

Organizuodamos Europos Parlamento rinkimus, valstybės narės turi laikytis tam tikrų ES teisėje įtvirtintų bendrų principų 61 .

Europos Parlamento rinkimai turi būti laisvi, slapti ir vykdomi tiesioginiu visuotiniu balsavimu 62

Siekiant apsaugoti pagrindinį laisvų rinkimų principą, ES teisėje draudžiama kurioje nors valstybėje narėje skelbti rinkimų rezultatus, kol balsavimas nesibaigė visose valstybėse narėse 63 . Taip siekiama, kad kitose valstybėse narėse gauti rezultatai neturėtų įtakos toms valstybėms narėms, kuriose rinkimai dar neįvyko. Siekdama užtikrinti šio principo laikymąsi visoje ES, šį klausimą Komisija su valstybėmis narėmis sėkmingai išsprendė dar iki rinkimų.

Tuose pačiuose rinkimuose negalima balsuoti daugiau kaip vieną kartą 64

i)    Judūs ES piliečiai

Siekiant judiems ES piliečiams neleisti balsuoti ir savo gyvenamojoje valstybėje narėje, ir kilmės valstybėje narėje, gimtojoje šalyje užsiregistravę rinkėjai yra išbraukiami iš gyvenamosios valstybės narės rinkėjų sąrašų.

Direktyva 93/109/EB nustatomos priemonės, kuriomis siekiant šio tikslo keičiamasi duomenims apie ES rinkėjus. Siekdama išspręsti su šių priemonių taikymu susijusius sunkumus, visų pirma sumažinti didelę nacionalinio administravimo institucijoms tenkančią administracinę naštą, Komisija rekomendavo keletą dalykų, tarp kurių – kiekvienoje valstybėje narėje paskirti vieną atsakingą instituciją ryšiams, teikiančią pranešimus apie ES rinkėjų asmens duomenis ir tiems duomenims perduoti naudojančią bendrą IT priemonę.

Didžioji dauguma valstybių narių pritarė šioms rekomendacijoms ir pranešė, kad šios priemonės padėjo sumažinti biurokratiją, nes duomenys apie rinkėjus daugeliu atvejų nebebuvo teikiami kelių decentralizuotų rinkimų institucijų. Keletas valstybių narių 65 nurodė, kad nesant suderinto rinkimų kalendoriaus ir dėl rinkėjų atpažinties metodų, priemonės nebuvo tokios veiksmingos, kokios galėtų būti. Viena valstybė narė nurodė, kad šios priemonės neproporcingos dvigubo balsavimo problemos mastui. Komisija su valstybėmis narėmis ir toliau nagrinės, kaip pagerinti dvigubo balsavimo vengimo priemonių veiksmingumą.

ii)    ES piliečiai, turintys kelias pilietybes

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis, kai Vokietijos pilietis, taip pat turintis kitos valstybės narės pilietybę, galėjo balsuoti du kartus.

Pirmiausia Europos Parlamento narių rinkimuose niekas negali balsuoti daugiau kaip vieną kartą 66 , tačiau Direktyva 93/109/EB nustatytos dvigubo balsavimo vengimo priemonės dėl jų pobūdžio netinkamos taikyti dvi ar daugiau pilietybių turintiems asmenims. Kadangi valstybės narės dažniausiai nežino, kurie jų piliečiai taip pat turi kitos valstybės narės pilietybę, dvigubą pilietybę turintys asmenys gali užsiregistruoti dviejose valstybėse narėse. Reikia pažymėti, kad visos valstybės narės yra numačiusios sankcijas už dvigubą balsavimą. Paminėtas atvejis parodo, kad valstybės narės turi geriau informuoti savo piliečius apie dvigubo balsavimo draudimą ir jį pažeidus taikomas sankcijas.

6.    Išvada

Svarbiausias naujas 2014 m. Europos Parlamento rinkimų bruožas buvo tiesioginė Europos Parlamento rinkimų rezultatų sąsaja su Europos Komisijos pirmininko paskyrimu, kaip nustatyta Lisabonos Sutartyje. Tai reiškia, kad kandidatus į Europos Komisijos pirmininkus (pagrindinius kandidatus), turinčius skirtingas politines programas, iškėlė Europos politinės partijos, ir jie dalyvavo Europos masto rinkimų kampanijoje.

Pagal naują tvarką, rinkėjams buvo paprasčiau susieti nacionalinės partijos surinktus balsus ir jų įtaką ateinančių penkerių metų Europos Sąjungos politikos krypčiai. Rinkėjai galėjo priimti informuotą sprendimą ir sutelkti dėmesį ne vien tik į nacionalinės politikos uždavinius, bet ir rinktis alternatyvias Europos politines platformas. Dėl to rinkimuose atsirado daugiau informacijos ir didesnis pasirinkimas, buvo sustiprintas Europos Komisijos demokratinis teisėtumas; ateityje tai galėtų padidinti visuomenės susidomėjimą ir atskaitingumą jai.

Pagrindiniai kandidatai dalyvavo ES masto politiniuose renginiuose ir debatuose, kurie susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio ir kuriais buvo siekiama ES piliečius supažindinti su Europos uždaviniais, turinčiais tiesioginės įtakos jų gyvenimui, ir sustiprinti europinį rinkimų aspektą.

Interaktyvių socialinių tinklų naudojimas agitacijos tikslais leido rinkėjams daug lengviau nei anksčiau įsitraukti į rinkimų sūkurį. Įvairių politinių partijų kampanijos socialiniuose tinkluose pasiekė šimtus milijonų Europos piliečių.

Direktyva 2013/1/ES buvo užtikrinta, kad judūs ES piliečiai galėtų veiksmingiau naudotis savo politinėmis teisėmis, o nacionalinėms institucijoms tenkanti administracinė našta sumažėtų. Komisija, kaip sutarčių sergėtoja, turi užtikrinti judžių ES piliečių teisę balsuoti ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus ir skatinti gerosios patirties, padėjusios sudaryti sąlygas pasinaudoti šia teise, mainus.

Veiksmų reikia imtis ne tik prieš rinkimų kampanijos pradžią, bet daug anksčiau; vadinasi, reikia rasti būdų išlaikyti susidomėjimą ES politika ir padidinti informuotumą apie Europos Parlamento rinkimų tiesioginę įtaką piliečių gyvenimui.

Rengiantis 2019 m. rinkimams, svarbu rasti būdų, kaip toliau stiprinti ES sprendimų priėmimo proceso europinį apsektą ir demokratinį teisėtumą, ir atidžiau nagrinėti nuolat mažo rinkėjų aktyvumo kai kuriose valstybėse narėse priežastis ir siekti jas pašalinti.

Todėl svarbu rasti kitų būdų, kaip padidinti rinkėjų aktyvumą per kitus rinkimus, visų pirma tinkamu laiku paremiant nacionalines, regionines ir vietos informavimo didinimo kampanijas.

Užmegzti dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais būtų vienas iš būdų visapusiškai pasinaudoti 2014 m. rinkimų ypatumais, pvz., remtis pagrindinių kandidatų idėja propaguoti politinę atskaitomybę.

Vienas iš politinės atskaitomybės didinimo veiksnių yra aiškus nacionalinių ir Europos partijų tarpusavio ryšių nurodymas. Tai būtų galima aptarti diskusijose su valstybėmis narėmis, politinėmis partijomis ir Europos Parlamentu.

Piliečių dialogas ir piliečių dalyvavimas Europos partijų kampanijų renginiuose, kaip ir diskusijos internete, atskleidė, kad piliečiai labai norėtų aktyviau bendrauti su ES, nacionalinio ir vietos lygmens politikais jiems rūpimais klausimais. Tokie mainai galėtų tapti ilgalaikiu Europos projektu – tai patvirtina keliose valstybėse narėse jau sukurti diskusijoms pratęsti skirti neformalūs tinklai ir iniciatyvos. Piliečių dialogo pratęsimas galėtų būti būdas paskatinti piliečius per visą Komisijos kadenciją aktyviau dalyvauti Europos politiniame gyvenime. Europos masto debatų skatinimas ir rėmimasis naujais 2014 m. rinkimų duomenimis gali tapti veiksmais siekiant Pirmininko J.-C. Juncker’io politinėse gairėse nurodytos demokratinių pokyčių sąjungos.

(1)

     Study on the Conduct of the 2014 Elections to the European Parliament, Centre for Strategy & Evaluation Services (CSES) (liet. „2014 m. Europos Parlamento rinkimų organizavimo tyrimas“, Strateginių ir vertinimo paslaugų centras (CSES)), 2015 kovo mėn.

(2)

     2013 m. kovo 12 d. Rekomendacija 2013/142/ES, kaip Europos Parlamento rinkimus padaryti dar demokratiškesnius ir sklandesnius (OL L 79, 2013 3 21, p. 29). 2014 m. kovo 27 d. Komisija paskelbė preliminarią ataskaitą (COM(2014) 196 final) dėl suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų šiai rekomendacijai įgyvendinti.

(3)

     ESS 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad remdamasis Europos Vadovų Tarybos pasiūlymu, pateikiamu atsižvelgiant į Europos Parlamento rinkimų rezultatus, Komisijos pirmininką išrenka Parlamentas.

(4)

     2012 m. lapkričio 22 d. Rezoliucija dėl 2014 m. Europos Parlamento rinkimų (2012/2829(RSP)); 2013 m. liepos 4 d. Rezoliucija dėl geresnio 2014 m. Europos Parlamento rinkimų praktinio organizavimo ir vykdymo (2013/2102(INI)).

(5)

     Jeanas-Claude’as Junckeris: http://juncker.epp.eu/my-priorities ;
   Martinas Schulzas: http://www.pes.eu/martin_schulz_programme_launch_and_campaign_tour ;
   Guy’us Verhofstadtas: http://www.guyverhofstadt.eu/uploads/pdf/Plan%20for%20Europe.pdf ;
   Franziska Keller ir José Bové: http://europeangreens.eu/news/proposals-green-commission-european-alternative-we-greens-fight ;
   Alexis Tsipras: http://alexistsipras.eu/PROGRAMMATIC_DECLARATION_OF_ALEXIS_TSIPRAS.pdf .

(6)

     CSES tyrimo (1 išnaša) 3 skirsnio 3.2 lentelė.

(7)

     Debatų laidos balandžio ir gegužės mėnesiais buvo surengtos Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Penkeri debatai vyko tarp dviejų didžiausių Europos politinių partijų atstovų, o ketveriuose galėjo dalyvauti visi pagrindiniai kandidatai. Dar buvo surengti vieni debatai tarp pagrindinių Europos žaliųjų partijos ir Liberalų ir demokratų aljanso už Europą kandidatų.

(8)

     2014 m. Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminė apklausa, p. 9; žr.    
http://www.europarl.europa.eu/pdf/eurobarometre/2014/post/post_2014_survey_analitical_overview_en.pdf .

(9)

     #TellEUROPE paskyroje buvo paliktos 112 595 žinutės:    
http://www3.ebu.ch/contents/news/2014/05/ebu-makes-history-with-the-eurov.html .

(10)

      http://www.aecr.eu/media/AECRAMR-European-election-poll.pdf (p. 10).

(11)

     ESS 10 straipsnio 4 dalis ir ES pagrindinių teisių chartijos 12 straipsnio 2 dalis.

(12)

     Komisijos preliminari ataskaita (žr. 2 išnašą), p. 2.

(13)

     Komisija taip pat pasiūlė naujas taisykles, skirtas Europos politinių partijų matomumui ir atpažinimui ES mastu padidinti. Remdamiesi šiuo pasiūlymu, Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).

(14)

     Atsakymuose į Komisijos klausimyną tai nurodė: Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija. Žr. CSES tyrimo (1 išnaša) 3 skirsnio 3.1 lentelę.

(15)

     Graikija ir Slovėnija.

(16)

     Tokie įstatymai jau buvo Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, JK, Kipre, Nyderlanduose ir Prancūzijoje.

(17)

     Atsakymuose į Komisijos klausimyną tai nurodė: Čekija, Danija, Kroatija, Latvija, Lenkija ir Slovakija.

(18)

     CSES tyrimas (1 išnaša). Atliekant tyrimą buvo atrinktos dvi kiekvienos valstybės narės politinės partijos, turinčios daugiausia vietų Europos Parlamente. Daugeliu atveju šios partijos sudarė savo valstybės narės politinę daugumą. Tačiau taip buvo ne visose valstybėse narėse, todėl į tyrimą buvo įtraukta ir keletas mažesnių partijų, siekiant tinkamai atspindėti padėtį nacionaliniu mastu.

(19)

     Pavyzdžiui, Vokietijoje dvi daugumos partijos, t. y. Socialdemokratų partija (Sozialdemokratische Partei Deutschlands) ir Krikščionių demokratų sąjunga ((Christlich Demokratische Union Deutschlands), drauge su mažesnėmis partijomis apie savo ryšius su Europos partijomis pranešė tik politiniuose manifestuose, kai kada per televizijos debatus ir agitacinius renginius, tačiau rinkimų plakatuose jų nenurodė. Čekijoje, visos trys nagrinėtos partijos, t. y. Čekijos socialdemokratų partija (Česká strana sociálně demokratická), ANO 2011 ir TOP09, tik kartais pranešdavo apie savo ryšius. Vengrijos socialistų partija (Magyar Szocialista Párt) apie savo ryšius su Europos partija kalbėjo viešuosiuose debatuose, bet bendroje rinkimų kampanijos medžiagoje jų neminėjo, o Vengrijos pilietinis aljansas (Fidesz — Magyar Polgári Szövetség) apie savo ryšius pranešė renginiuose ir viešuosiuose debatuose, bet aiškaus ryšio spausdintinėje medžiagoje arba plakatuose nebuvo nurodyta. Danijos Venstre socialdemokratai ir Danijos liaudies partija apie savo ryšius daugiausia kalbėjo politiniuose manifestuose. Maltos nacionalistų ir darbo partijos apie savo ryšius su Europos partijomis pranešė tik tam tikruose rinkimų spaudiniuose.

(20)

     Tai pagrindinės Latvijos nacionalinės partijos, kelios Graikijos partijos (įskaitant vieną valdančiosios koalicijos partiją), Ispanijos liaudies partija (Partido Popular), Kipro demokratinis aljansas (Δημοκρατικός Συναγερμός), Portugalijos kairiojo sparno blokas (Bloco de Esquerda), pagrindinės Liuksemburgo partijos ir trys iš 19 Nyderlandų partijos.

(21)

     Pavyzdžiui, Vengrijos judėjimas už geresnę Vengriją (Jobbik), Italijos 5 žvaigždučių judėjimas (Movimento 5 stelle) ir JK nepriklausomybės partija.

(22)

     Tik kelios Prancūzijos partijos, viena Graikijos koalicijos partija, keturios Italijos ir trys Nyderlandų partijos pasinaudojo šia teise. Jokia Belgijos, Austrijos, Kipro ar Ispanijos partija ant balsavimo biuletenių nenurodė savo ryšių su Europos politine partija.

(23)

     Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminė apklausa (8 išnaša), p. 75.

(24)

     Komisijos ataskaita „Piliečių dialogų indėlis kuriant Europos viešąją erdvę“, 2014 m. kovo 24 d. (COM(2014) 173 final), p. 13; žr.    
http://ec.europa.eu/transparency/regdoc/rep/1/2014/EN/1-2014-173-EN-F1-1.Pdf .

(25)

      http://www.europarl.europa.eu/news/en/news-room/content/20130906IPR18827/html/European-Parliament-launches-information-campaign-towards-2014-elections .

(26)

      http://www.europarl.europa.eu/news/en/news-room/content/20140603sto48801/html/How-social-media-enabled-people-to-be-a-part-of-the-European-elections .

(27)

      http://www.europarl.europa.eu/news/en/news-room/content/20140123STO33618/html/ReACT-Rome-improving-the-quality-of-life-in-Europe ; http://audiovisual.europarl.europa.eu/Page.aspx?id=1119 .

(28)

     Airija, Čekija, JK, Latvija, Malta, Nyderlandai ir Slovakija. Šiose šalyse rinkimai sekmadieniais neorganizuojami.

(29)

     Šaltinis: TNS/Scytl, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu; Europos ir nacionalinių rinkimų duomenys, Europos Parlamento leidinys (2014 m. specialus Europos rinkimams skirtas leidimas),
2014 m. lapkričio mėn., p. 41; žr. http://www.europarl.europa.eu/pdf/elections_results/review.pdf .

(30)

     Remiantis 2014 m. EP leidinio duomenimis (žr. 30 išnašą), p. 49.

(31)

     Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminės apklausos(8 išnaša) socialinis ir demografinis priedas, p. 11.

(32)

     2009 m. Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminės apklausos pirmieji rezultatai. Vidutinės Europos ir pagrindinės nacionalinės tendencijos, p. 2; žr. http://www.europarl.europa.eu/pdf/eurobarometre/28_07/FR_EN.pdf .

(33)

     Palyginti su 2013 m. viešojo tyrimo duomenimis (greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 375, Europos jaunimas. Dalyvavimas demokratiniame gyvenime, p. 11; žr. http://ec.europa.eu/youth/library/reports/flash375_en.pdf ), 73 proc. jaunuolių pastaruosius trejus metus dalyvaudavo kituose nei Europos Parlamento rinkimuose (t. y., vietos, regioniniuose arba nacionaliniuose rinkimuose).

(34)

     Remiantis 2014 m. EP leidinio duomenimis (29 išnaša), p. 43.

(35)

     Programos „Erasmus“ rinkėjų vertinimo projektas, Europos kartos fonas, Briuselis, 2014 m. žr.    
http://erasmusvoting.eu/news/press-release-erasmus-studying-abroad-increases-political-participation-young-people .

(36)

     Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminės apklausos (žr. 8 išnašą) analitinė apžvalga, p. 25.

(37)

     Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminės apklausos (žr. 8 išnašą) analitinė apžvalga, p. 35. 14 proc. respondentų (palyginti su 17 proc. 2009 m.) nurodė manantys, kad jų balsas neturi jokių pasekmių arba nieko nepakeičia. 7 proc. respondentų (palyginti su 10 proc. 2009 m.) nurodė, kad nedaug žino apie EP arba rinkimus į EP.

(38)

     Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminės apklausos (žr. 8 išnašą) analitinė apžvalga, p. 35. 3 proc. nebalsavusiųjų, palyginti su 6 proc. 2009 m., tai nurodė kaip priežastį, dėl kurios jie nebalsavo.

(39)

     Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminės apklausos (žr. 8 išnašą) analitinė apžvalga, p. 35. 13 proc. nebalsavusiųjų nurodė, kad buvo per daug užsiėmę, kad neturėjo laiko arba dirbo, 7 proc. tuo metu sirgo, 6 proc. nedalyvavo dėl šeimyninių arba laisvalaikio priežasčių, o likę 7 proc. nurodė kitas priežastis.

(40)

     Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminės apklausos (žr. 8 išnašą) analitinė apžvalga, p. 3.

(41)

     Europos Parlamento rinkimai. Porinkiminės apklausos (žr. 8 išnašą) analitinė apžvalga, p. 20.

(42)

     1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir neesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus (OL L 329, 1993 12 30, p. 34). Ši direktyva iš dalies pakeista Direktyva 2013/1/ES, kuria siekiama palengvinti judžių ES piliečių naudojimąsi teise būti kandidatais per EP rinkimus.

(43)

     Iš visų ne čekų tautybės ES piliečių, sulaukusių rinkimų teisės amžiaus ir gyvenančių Čekijoje, tik 0,4 proc. užsiregistravo į rinkėjų sąrašus (682 iš 164 644). Judžių ES piliečių registracija taip pat buvo silpna Vengrijoje – 1,5 proc. (1 605 iš 104 822), Vokietijoje – 5,4 proc. (172 110 iš 3 168 638) ir Kipre – 6,9 proc. (7 712 iš 112 012). Kita vertus, judžių ES piliečių registracija palyginti aktyviai vyko Airijoje – 22,2 proc. (71 735 iš 323 460), Prancūzijoje – 17,4 proc. (245 063 iš 1 199 818), Maltoje – 17,1 proc. (7 868 iš 45 917) ir Švedijoje – 19,8 proc. (49 092 iš 247 426).

(44)

     Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 364 „Rinkimų teisės“, 2013 m. kovo mėn., žr.    
http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_364_en.pdf , p.34.

(45)

     Remiantis CSES tyrimo (1 išnaša) 5 skirsnio 5.6 lentele.

(46)

     CSES tyrimo (1 išnaša) 5 skirsnio 5.8 lentelė.

(47)

     Pavyzdžiui, Europos jaunimo forumas; Jaunųjų rinkėjų lygos informacinė platforma internete; el. priemonė „VoteWatch“; Europos universiteto instituto rinkimų priemonė „Euandi“; rinkimų priemonė „WeCitizens“.

(48)

     Pavyzdžiui, Europos neįgaliųjų forumas siekė panaikinti kliūtis, kylančias neįgaliems asmenims naudojantis rinkimų teise. Parengtos tokios priemonės kaip, Europos kampanija už paritetinę demokratiją ir aktyvų Europos pilietiškumą: „Be lyčių lygybės demokratija Europoje nebus šiuolaikiška!“, Viduržemio jūros regiono Lyčių studijų institutas.

(49)

     Parengti tokie projektai kaip Europos kampanija už paritetinę demokratiją ir aktyvų Europos pilietiškumą: „Be lyčių lygybės demokratija Europoje nebus šiuolaikiška!“, Viduržemio jūros regiono Lyčių studijų institutas.

(50)

     Socialiniai tinklai ir rinkimai. Ar tai turėjo įtakos?, Marek Zaremba-Pike, 2014 m.; žr.    
http://europedecides.eu/2014/06/social-media-and-the-elections-did-it-have-an-impact .

(51)

     Ibid.

(52)

     „Pažanga siekiant veiksmingos ES pilietybės 2011–2013 m.“, ataskaita pagal SESV 25 straipsnį (COM(2013) 270).

(53)

     Komisijos dėmesys buvo atkreiptas į tuos atvejus, kai rinkimų institucijos neišsiuntė atskiros registracijos formos arba jos neįregistravo, nors ji buvo tinkamai užpildyta ir pateikta.

(54)

     JK Bendruomenių rūmai „Rinkėjų aktyvumas JK“, Ketvirtoji 2014–2015 m. sesijos ataskaita; žr.    
http://www.publications.parliament.uk/pa/cm201415/cmselect/cmpolcon/232/232.pdf.

(55)

     Vienu (Čekijos) atveju Komisija pateikė pagrįstą nuomonę. Likusiais atvejais atitinkamos valstybės narės pranešė Komisijai, kad gavusios oficialų pranešimą perkėlė priemones į nacionalinę teisę.

(56)

     Austrija, Belgija, Graikija, Lietuva, Prancūzija, Nyderlandai, Slovėnija, Suomija, Vengrija ir Vokietija.

(57)

     Bulgarija ir Suomija.

(58)

     Graikija, Malta ir Vokietija.

(59)

     Ispanija, Lietuva ir Slovakija.

(60)

     Čekija, Latvija ir Lenkija.

(61)

     1976 m. Akte dėl Europos Parlamento narių rinkimų tiesioginiu visuotiniu balsavimu, pridedamame prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2002/772/EB, Euratomas (OL L 283, 2002 10 21, p. 1).

(62)

     1976 m. Akto 1 straipsnio 3 dalis.

(63)

     1976 m. Akto 10 straipsnis.

(64)

1976 m. Akto 9 straipsnis; Direktyvos 93/109/EB 4 straipsnis.

(65)

     Pvz., Austrija, Kipras, Slovėnija ir Portugalija.

(66)

1976 m. Akto 9 straipsnis.